Atgal

Spausdiniti

Šis puslapis atspausdintas iš www.islamas.lt

Islamas apie nėštumo nutraukimą

KĄ SAKO ISLAMAS APIE NĖŠTUMO NUTRAUKIMĄ


Vertė: J.S. Azhar

Assalaamu Alaykum Va Rahmatullaahi Va Barakaatuhu.

Allachas Šv.Korane sako:

 “Gyvenimą apsprendia Dievas”(12 Sura, 85 ajatas). Šis ajatas pasako viską, ką reikia inoti apie gyvybės šventumą bei svarbą. Apskritai kalbant, kiekvienas sprendimas yra nuo Allah Taala. Daugelyje Šv.Korano ajatų Allah’as sako: "Tas, kuris mogų <...>, prilygsta tam, kuris nuudė visą moniją, o tas, kuris išgelbėjo vieno mogaus gyvybę, prilygsta tam, kuris išgelbėjo visos monijos gyvybę." (5 Sura, 32 ajatas). Pats faktas, jog viena siela yra tokios pačios vertės, kaip visa monija, parodo kiekvienos gyvybės svarbą Islame. Šio ajato pilnai pakanka norint pabrėti Rooh (gyvenimo) svarbumą bei šventumą. Šv.Korane yra aprašoma keletas mogaus embriono vystymosi stadijų, tačiau ten nėra nurodoma tiksliai kiek laiko utrunka kiekviena iš stadijų. Šv.Korane Allah Ta’ala sako: “Mes sukūrėme mogų iš molio. Tuomet Mes padarėme jį kaip lašelį, ir stipriai pritvirtinom toje vietoje, kur jis turi būti. Tuomet Mes pavertėme šį lašelį į ‘alaqah’ (t.y. kabantį kraujo gumulėlį), o vėliau ‘alaqah’ pavertėme guzeliu. Vėliau Mes sukūrėme jam kaulus, ir vėliau apvilkome juos mėsa, ir vėliau iš jų padarėme kitą būtybę/sutvėrimą. Taigi, lai būna palaimintas Allah’as, geriausias iš kūrėjų.”  (Šv.Koranas, 23:12-14)

Viename iš Hadisų papasakotų Bukhari bei Musulmonų, mūsų mylimas Pranašas Rasulullah (saws) yra pasakęs: ‘Iš tiesų bet kuris iš jūsų uaugo motinos pilve 40 dienų būdamas sėklos pavidalo, vėliau jis kurį laiką buvo kraujo gabalėliu, ir vėliau buvo siųstas angelas, kuris įkvėpė jam gyvybę...‘

Remdamiesi čia pateikta informacija, Islamo teisininkai bei medikai vienareikšmiškai sutinka, jog įsčiose esantis vaisius įgauna gyvybę būdamas 120 dienų. Nuo to momento motinos įsčiose esantis vaisius yra laikomas gyvybe, t.y. gyvu mogumi, ir jį yra draudiama nuudyti, nes taip padarius, tai bus laikoma kaip mogudyste.

Nutraukti vaiko gyvybę yra grietai draudiama bet kokiomis aplinkybėmis. Allah Taala geriausiai ino visas aplinkybes, ir, būdamas Gailestingiausiu, suteikė vaikui gyvybę. Todėl mes, su savo norais nutraukti vaisiaus gyvybę negalime lygintis su tuo, ko nori Allah’as ir eiti prieš Jo norą, jog šis vaisius liktų gyvas. Jo begalinė Išmintis negali būti suprasta mogaus protu. Ir dėl to, kad ir kokios rimtos prieastys skatintų mus nutraukti vaisiaus gyvybę, jos nėra svarbesnės u pačią pagrindinę prieastį, kurią suteikia Allah’as – t.y. gyvybę. Gyvybė yra per brangi, jog būtų lengvai atmetama mogaus sprendimu. Dėl šios prieasties netgi ir vaisiui dar nesant 120 dienų amiaus negalima jo udyti. Tačiau, Islamas numato keletą atvejų, kuriais vis dėlto yra leidiama nutraukti nėštumą iki vaisius yra ne daugiau kaip 120 dienų amiaus.

1) Išprievartavimas

2) Kraujomaiša

3) Seksualiniai santykiai su protiškai atsilikusiu mogumi.

4) Vaisiaus išsigimimas (pvz. anencefazė (t.y. vaisius neturi smegenų), Dauno sindromas, trisomija, teigiamas ŽIV, įgimta raudoniukė.

5) Jeigu vaisiaus išsigimimas nėra tiksliai nustatytas, bet yra spėjamas, ar jei motinos gyvybei gresia pavojus, arba motina serga viena iš anksčiau išvardintų ligų, tuomet yra leidiama nutraukti nėštumą ne vėliau kaip iki 4 nėštumo mėnesio. Čia reiktų pabrėti, jog yra tokios aplinkybės, kurios leidia nėštumo nutraukimą, tačiau tai turi būti stipriai mediciniškai pagrįsta.

6) Nėštumo nutraukimas taipogi yra leidiamas tuomet, jei gydytojas nustato, jog yra didelė rizika, jog moteris kentės nuo depresijos, šizofrenijos ar kokios nors kitos neišgydomos ligos.

7) Nėštumo nutraukimas iki 120 nėštumo dienų yra grietai draudiamas, jei tai yra daroma bijantis finansinio nepritekliaus, per didelio esamų vaikų skaičiaus, jauno motinos amiaus, ar to fakto, jei mergina nėra ištekėjusi.

Kaip moteris, turėjusi nėštumo nutraukimą, gali atpirkti savo nuodėmę?

Nabi (Sallallaahu Alayhi Wasallam) yra pasakęs: 'Kiekvienas Adomo sūnus klysta ir nusideda. Geriausias iš nusidėjėlių yra tas, kuris gailisi.' (Mishkaat)

Pats geriausias ginklas, kuriuo Allah Ta'ala mus apdovanojo yra Tawbah (t.y. atgaila). Todėl, nusidėję, mes turime nuoširdiai gailėtis ir melsti, jog Allah Ta'ala mums atleistų. Po atgailos, mogus turi būti įsitikinęs, jog jam buvo atleista. Tai ir viskas, kas turėtų būti daroma, norint, jog būtų atleistos nuodėmės. Po nuoširdios Tawbah, mogus neturėtų leisti, jog jo praeitis jam trukdytų. Šėtonas visada trokšta sutrukdyti nuoširdaus mogaus sielos ramybę. Todėl mes turėtumėme kreipti daugiau dėmesio į tai, kaip būti paklusniems Allah’ui ir daugiau nenusidėti, o ne rūpintis praeitimi, kurios jau nebegalime pakeisti.

Allah Ta'ala ino geriausiai.

Muftijus Ebrahim Desai