Atgal

Spausdiniti

This page is printed from WWW.ISLAMAS.LT

Šv.Koranas ir mokslo faktai

MOKSLINIAI FAKTAI ŠV.KORANE

 

 

Šiame skyriuje bus kalbama apie:

1. Šv.Koranas apie žmogaus embriono vystymąsi;

2. Šv.Koranas apie kalnus;

3. Šv.Koranas apie Visatos kilmę;

4. Šv.Koranas apie didžiuosius smegenų pusrutulius;

5. Šv.Koranas apie jūras bei upes;

6. Šv.Koranas apie jūras bei povandenines sroves;

7. Šv.Koranas apie debesis;

8. Mokslininkų komentarai apie Šv.Korano stebuklus;

9. Iššūkis parašyti nors vieną tokį skyrių, kaip Šv.Korane.

               Dievas suteikė savo paskutiniajam Pranašui Muhamedui  galimybę daryti stebuklus, ko dėka žmonės įtikėjo, jog jis yra tikrasis Pranašas, siųstas Dievo. O taipogi Dievas jam apreiškė Šv.Koraną, kuris pats savaime yra tikras Dievo stebuklas, tikrasis Dievo žodis, apreikštas Pranašui, o ne žmogaus kūrinys. Šiame straipsnyje ir bus rašoma apie Šv.Koraną – kaip Dievo žmonijai siųstą stebuklą.

                                       MOKSLINIAI STEBUKLAI ŠV.KORANE

Šv.Koranas – tai Dievo žodis, kurį Jis apreiškė Pranašui Muhamedui  per Angelą Gabrielių. Muhamedas  jį išmoko atmintinai, o vėliau padiktavo savo draugams ir bendražygiams. Šie, savo ruožtu, taipogi išmoko jį atmintinai, užrašė, ir po to peržiūrėjo su Pranašu Muhamedu . Šitokiu būdu užrašytą Šv.Koraną Pranašas Muhamedas  peržiūrėjo su Angelu Gabrielių po vieną kartą per metus, o paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – du kartus. Nuo to laiko, kai Šv.Koranas buvo apreikštas, iki šios dienos, daug musulmonų išmoko jį atmintinai. Daugelis tikinčiųjų sugeba išmokti Šv.Koraną atmintinai būdami tik 10 metų amžiaus. Per ilgus šimtmečius Šv.Koranas nepakito nė viena raidele.

Įdomiausia yra tai, kad Šv.Korane, nors jis buvo parašytas prieš 14 amžių, yra minimi tokie faktai, kuriuos tik dabar atranda šiuolaikinis mokslas. Šis faktas įrodo, kad Šv.Koranas – tai ne žmogaus fantazijos vaisius, o juo labiau ne Pranašo Muhamedo  fantazijos vaisius, o tikrų tikriausias Dievo žodis, apreikštas mūsų Pranašui. Juk protu yra nesuvokiama tai, kaip kas nors prieš keturiolika šimtų metų galėjo rašyti ir kalbėti apie tokius mokslinius dalykus, kuriuos mokslininkai atranda tik dabar, naudodami pažangiausia moklinę techniką bei naujausius tyrimų metodus. Tai įrodo, jog Pranašas Muhamedas  buvo siųstas Dievo ir visas savo žinias taipogi gavo iš Jo.

                             ŠV.KORANAS APIE ŽMOGAUS EMBRIONO VYSTYMĄSI

Šv.Korane Dievas nurodo žmogaus embriono vystymosi stadijas.

“Mes sukūrėme žmogų iš molio. Tuomet mes padarėme jį kaip lašelį, ir stipriai pritvirtinom toje vietoje, kur jis turi būti. Tuomet mes pavertėme šį lašelį į ‘alaqah’ (t.y.siurbėlę, kabantį kraujo gumulėlį), o vėliau ‘alaqah’ pavertėmemudghah’ (t.y. sukramtyta (sukramtyta substancija). (Šv.Koranas, 23:12-14)

Verčiant pažodžiui, arabiškas žodis alaqah turi tris reikšmes: (1) siurbėlė, (2) kabantis daiktas, ir (3) kraujo gumulėlis.

Jei palygintume siurbėlę su žmogaus embrionu alaqah stadijoje, galime pastebėti tam tikrus panašumus. Štai pirmame paveikslėlyje matome žmogaus embrioną, kuris minta motinos krauju, taipogi kaip kad ir siurbėlė minta krauju to, prie kurio ji prisisiurbia.

1 paveikslėlis: Iliustracijos vaizduoja siurbėlės bei žmogaus embriono alaqah stadijoje panašumus. Siurbėlės paveikslėlis paimtas iš ‘Integrated Principles of Zoology’, Hickman. Embriono paveikslėlis paimtas iš The Developing Human, Moore ir Persaud, p. 73.)

1 paveikslėlis: Iliustracijos vaizduoja siurbėlės bei žmogaus embriono alaqah stadijoje panašumus. Siurbėlės paveikslėlis paimtas iš ‘Integrated Principles of Zoology’, Hickman. Embriono paveikslėlis paimtas iš The Developing Human, Moore ir Persaud, p. 73.)

 

2 paveikslėlis: Iliustracijoje matome embrioną alaqah stadijoje, kabantį motinos gimdoje. (Paimta iš ‚The Developing Human’, Moore ir Persaud, p.66.) 
3 paveikslėlis: Šioje fotomikrogramoje mes matome kabantį embrioną alaqah stadijoje, (pažymėtas B) (apie 15 dienų amžiaus) motinos gimdoje. Tikras embriono dydis yra 0.6 mm. (Paimta iš The Developing Human, Moore, p. 66).

             Trečioji žodžio alaqah reikšmė yra “kraujo gumulėlis” Yra žinoma, jog išoriškai embrionas alaqah stadijoje yra panašus į kraujo gumulėlį. Taip yra dėl gana didelio kraujo kiekio, esančio embrione šioje stadijoje. (žr. 4 pav.). Šioje stadijoje kraujas dar necirkuliuoja. Jis pradeda cirkuliuoti kai embrionas sulaukia 3 savaičių, dėl to galima drąsiai teigti, jog šioje stadijoje embrionas tikrai yra tarsi kraujo gumulėlis.

 

4 paveikslėlis: Diagrama rodo embriono, esančio alaqah stadijoje, širdies bei kraujagyslių sistemą. Dėl didelio kraujo kiekio, išoriškai embrionas primena kraujo gumulėlį. (Paimta iš The Developing Human, Moore, p. 65.) 

Taigi, galima padaryti išvadą, jog  visos trys žodžio alaqah reikšmės tiksliai apibūdina embrioną, esantį alaqah stadijoje.

Dar viena stadija, kurią mini eilės, yra mudghah stadija. Arabiškas žodis mudghah reiškia “sukramtyta substancija”. Jei kuris iš jūsų paimtumėte gumos gabalėlį, sukramtytumėte jį, ir po to išsiimtumėte iš burnos, bei palygintumėte su embrionu, esančiu mudghah stadijoje, pastebėtumėte, jog embrionas mudghah stadijoje yra labia panašus į sukramtytą gumą. Taip yra dėl segmentų, esančių embriono ‘nugaroje’, kurie ir primena dantų žymes. (žr. 5 ir 6 pav.).

5 paveikslėlis: Embriono mudghah stadijoje nuotrauka.(28 dienų). Šioje stadijoje embrionas, dėl segmentų, esančių jo nugaroje, kurie primena dantų žymes, yra panašus į sukramtytą substanciją Tikras embriono dydis yra 4 mm. (Paimta iš ‘The Developing Human’, Moore ir Persaud, p. 82).

6 paveikslėlis: Lygindami embrioną mudghah stadijoje bei kramtomą gumą matome šiokių tokių panašumų. A) Embrionas mudghah stadijoje. Matomi segmentai primeta dantų žymes. (paimta iš The Developing Human, Moore ir Persaud, p. 79.)
B) Kramtoma guma.

 

Kaip gi Muhamedas  galėjo žinoti visa tai prieš 1400 metų, kuomet mokslininkai tik neseniai visa tai atrado, naudodami pažangią techniką, bei galingus mikroskopus, kurių nebuvo Pranašo laikais? Hamm ir Leeuwenhoek buvo pirmieji mokslininkai, kurie, naudodami patobulintą mikroskopą 1677 pastebėjo žmogaus spermos ląsteles (spermatozoidus) (daugiau nei 1000 metų po Pranašo Muhamedo  mirties). Jie klaidingai manė, jog spermos ląstelėse buvo 1 miniatiūrinė žmogaus ląstelė, iš kurios, papuolusios į moters lytinius organus, išaugdavo žmogus.

Profesorius Emeritus Keith L. Moore yra vienas iš žymiausių pasaulio mokslininkų anatomijos bei embriologijos srityse, bei knygos The Developing Human, kuri yra išversta į 8 kalbas, autorius. Ši knyga – tai mokslinis darbas, kuri buvo nominuota kaip geriausia vieno autoriaus knyga. Dr. Keith Moore yra nusipelnęs anatomijos bei ląstelės biologijos profesorius Toronto Universitete, Kanadoje. Ten jis aštuonerius metus buvo Medicinos Fakulteto Gamtos Mokslų Dekanu, bei Anatomijos Katedros vedėju. 1984 – aisiais jis gavo didžiausią apdovanojimą anatomijos srityje - J.C.B. – taip vadinamą “Grant Award from the Canadian Association of Anatomists”.

1981 - aisiais, per Septintąją Medicinos Konferenciją Damame, Saudo Arabijoje, Profesorius Moore pasakė: “Man buvo didelė garbė padėti išaiškinti tam tikrus Šv.Korano teiginius, liečiančius žmogaus vystymąsi. Aš esu visiškai įsitikinęs, jog visi tie teiginiai buvo apreikšti Muhamedui nuo Dievo, nes daugelis iš jų nebuvo atrasti daugelis šimtmečių po Pranašo mirties. Tai dar kartą įrodo, jog Muhamedas iš tiesų turėjo būti Dievo Pranašas”.

Profesoriaus Moore buvo paklausta: “Ar tai reiškia, jog Jūs tikite, jog Šv.Koranas yra Dievo žodis?” Jis atsakė: “Aš nematau jokių priežasčių tą neigti”.

Vienoje iš konferencijų, profesorius Moore pasakė: “....kadangi žmogaus embriono vystymosi stadijos yra gana sudėtingos, bei nuolatos vyksta vystymosi proceso kitimas, norėčiau pasiūlyti naują klasifikacijos sistemą, kuri yra paremta Šv.Koranu bei Sunnah (t.y. tuo, ką Muhamedas  pasakė, ką darė, irk am pritarė). Siūloma sistema yra paprasta, išsami, bei atitinka šiuolaikines embriologijos žinias. Dėka paskutiniųjų keturių metų intensyvaus Šv.Korano bei hadisų  tyrinėjimo, atradau žmogaus embriono vystymosi stadijų klasifikaciją, kuri buvo užrašyta 7 mūsų eros amžiuje. Nors Aristotelis, embriologijos mokslo įkūrėjas, kalbėjo apie viščiuko embriono vystymosi stadijas 4 a.pr.Kr., apie žmogaus embrioną jis net neužsiminė. Ir apskritai, iki XX a. nebuvo nieko žinoma apie žmogaus embriono vystymosi stadijas. Būtent dėl šios priežasties, negali teigti, jog Šv.Korane pateikti faktai apie žmogaus embrioną yra paimti remiantis to laikmečio žiniomis. Belieka daryti tik vieną išvadą – visa tai buvo apreikšta Dievo Pranašui Muhamedui . Jis tikrai negalėjo žinoti visų šių faktų, nes buvo beraštis ir bemokslis“.

ŠV. KORANAS APIE KALNUS

       Profesoriaus Frank’o Press’o knyga Earth (“Žemė”) yra pagrindinis vadovėlis, naudojamas daugelyje pasaulio universitetų. F.Press’as dirbo buvusio JAV Prezidento Jimmio Carter’io patarėju mokslo klausimais, bei taipogi 12 metų jis buvo Nacionalinės Mokslų Akademijos (Vašingtone, DC) Prezidentas. Savo knygoje jis teigia, jog kalnai turi požemines šaknis (‘underlying roots’). Šios šaknys yra giliai po žeme, dėl to kalnai savo forma primena kablį ar kuolą. (angl.k. peg‘).(žr. pav. 1, 2 ir 3).

 

1 paveikslėlis: Kalnai turi gilias šaknis, esančias giliai po Žemės pluta. (Earth, Press ir Siever, p. 413.)

 

2 paveikslėlis: Schema. Kalnai turi gilias šaknis, kurios tarsi kuolai, yra giliai po žeme. (Anatomy of the Earth, Cailleux, p. 220.) 

 

3 paveikslėlis: Šioje iliustracijoje matosi, kaip kalnai, dėl savo gilių šaknų, yra išsilenkę tarsi kablys. (Earth Science, Tarbuck ir Lutgens, p. 158.)

Toliau pateikiu ištrauką iš Šv.Korano. Dievas Šv.Korane yra pasakęs:

Argi Mes nesutvėrėme Žemės platybių, ir nesutvirtinome jų kalnais? (Šv.Koranas, 78:6-7)

Modernūs Žemės tyrinėjimai įrodė, jog kalnai iš tiesų turi gilias šaknis, esančias giliai po Žemės pluta, ir kad kalnai, esantys po žeme (arba ‘šaknys’) yra keletą kartų didesnės už kalnus, kurie yra matomi virš žemės paviršiaus. Dėl to, remiantis šia informacija, pats tinkamiausias žodis apibūdinti kalnus yra “kuolas”, nes kaip kad ir kuolas, įkastas ar įbestas giliai į žemę, taip ir kalnai, yra giliai po žeme, daug giliau negu mes juos matome paviršiuje. Šis faktas apie kalnus buvo atrastas tik 19 amžiaus antroje pusėje.

Kalnai taipogi vaidina didelę reikšmę sutvirtinant žemės plutą. Jie pristabdo Žemės drebėjimus. Dievas Šv.Korane pasakė:

Ir Jis sukūrė Žemėje tvirtus kalnus, tam, kad ji ir jūs nedrebėtumėte…(Šv.Koranas, 16:15)

Žemės plokščių teorija, teigianti, jog kalnai atlieka tektoninių plokščių stabilizacinę funkciją buvo sukurta 1960-aisiais.

Kyla klausimas: “Argi galėjo žmonės Pranašo Muhamedo  laikais žinoti tikrąją kalnų struktūrą? Ar galėjo žmonės įsivaizduoti, jog dideli ir masyvūs kalnai, kuriuos matome prieš save, iš tikrųjų nusitęsia giliai po žeme, ir turi šaknis, taip kaip dabar teigia mokslininkai? Daugelyje knygų apie geologiją, yra nagrinėjama tik viršutinė, matomoji kalnų dalis, esanti virš Žemės paviršiaus. Taip yra dėl to, jog šios knygos buvo parašytos nežinant tikros kalnų struktūros. Tačiau modernūs geologiniai tyrimai patvirtino Šv.Korano teiginius.