Atgal

Spausdiniti

Šis puslapis atspausdintas iš www.islamas.lt

Sura Ar-Ra'd

SURĄ Al-R‘ad, 13

 

Chronologinė šios suros vieta ir pagrindinis x-xv surų argumentas yra aprašyti x suros įvade.

 

Atskiras šios suros argumentas nagrinėja tą Paties Alacho atskleidimą mogui ir Jo elgimąsi su juo aspektą, kuris yra susijęs su tam tikrais kontrastais, kurie yra čia paaiškinti. Tai yra Pranašų atskleidimas, kuris išsakytas odiais, pritaikytais įvairių monių grupių, kurias tik jis pasiekia, kalbai; taip pat tai yra ir paralelus atskleidimas arba pastovių išorinės gamtos dėsnių šioje emėje ir regimame danguje Ženklai. Tai yra kontrastas tarp pasikartojančios gyvybės ir mirties išoriniame pasaulyje: kodėl mogus turėtų netikėti gyvenimu po mirties? Jie šaiposi iš bausmės idėjos, nes ji yra atidėta: bet negi jie nemato Alacho galios ir šlovės griaustinyje ir gamtos jėgose? Visa, kas sukurta, šlovina Jį: tai gėris, kuris išlieka, ir blogis, kuris yra nušluojamas kaip putos ar nuoviros. Ne tik stebukluose, bet ir normaliame pasaulio veikime, yra parodyta Alacho galia ir malonė. Netgi čia yra jo įstatymo veikimo Ženklų: jei mogus sukuria sąmokslą ar planą, taip įvyksta tik todėl, kad tokia yra Alacho Valia, kuri privalo paimti viršų. Tai yra pavaizduota Juozapo istorijoje prieš tai esančioje suroje.

 

Santrauka. – Atskleidimo Knyga yra teisinga, ir tai yra patvirtinta Ženklais, kuriuos galime pastebėti regimoje gamtoje. Alachas, kuris sukūrė tokias galingas jėgas išorinėje gamtoje, gali prikelti mogų dar kartą po mirties. Alacho inios yra visa apimančios: tokia yra Jo galia ir gerumas (xiii.1-18).

 

Teisingieji siekia Alacho malonumo ir randa Ramybę; blogieji lauo Jo įstatymą, ieško priekabių ir priešinasi, ir atmeta tikėjimą; Alacho rūstybė juos uklups netikėtai, bet Jam Pačiam geru laiku (xiii. 19-31).

 

Taip buvo su Pranašais anksčiau: iš jų buvo šaipomasi, bet pašaipūnai buvo sunaikinti, tuo tarpu teisieji diūgavo ir buvo pripainti (xiii. 32-43).

 

Al-R‘ad, arba Griaustinis

Alacho vardu, Gailestingiausio, Maloningiausio.

 

  1. A.L.M.R Šios eilutės[1799] yra Knygos: tai, kas buvo atskleista tau tavo Viešpaties, yra Tiesa; bet dauguma monių netiki.
  2.  Alachas yra Tas, Kuris iškėlė dangų be jokių atramų[1800], kaip jūs galite matyti; tada Jis įsikūrė Soste[1801]. Jis pavergė saulę ir mėnulį. Kiekvienas jų juda (savo keliu) nustatytais terminais. Jis reguliuoja visus reikalus[1802], detaliai aiškindamas Ženklus, kad jūs galėtumėte tvirtai tikėti susitikimu su savo Viešpačiu[1803].
  3. Ir tai Jis, Kuris paskleidė emę, ir išdėstė joje tvirtai stovinčius kalnus ir (tekančias) upes: ir kiekvienos rūšies vaisių jis padarė poromis, du ir du[1804]: Jis utraukė Naktį kaip šydą[1805] ant Dienos. Štai, iš tiesų šiuose dalykuose yra Ženklų tiems, kurie atidiai iūri!
  4. Ir emėje yra (skirtingų, nors ir) gretimų ruoų, ir vynmedių sodų, ir laukų, usėtų javais, ir palmių - augančių[1806] iš bendrų šaknų, ar kitaip: palaistytų tuo pačiu vandeniu; kai kuriuos iš jų Mes netgi padarėme puikesnius u kitus maistui[1807]. Štai, iš tiesų šiuose dalykuose yra Ženklų tiems, kurie supranta!
  5. Jei tu stebiesi (jų tikėjimo stoka), nesuprantamas yra jų pasakymas: „Kada mes esame (faktiškai) dulkės[1808], ar tada mes iš tikrųjų būsime atgaivinti sukūrime?“ Jie yra tie, kurie neigia savo Viešpatį! Jie yra tie, kurių kaklai bus pakinkyti į (vergijos) jungą[1809]: jie bus Ugnies Kompanionai, (amiams) ten įsikūrę!
  6. Jie reikalauja paskatinti blogį labiau nei gėrį[1810], netgi atvykus įvykdyti prieš juos (daug) įspėjamųjų bausmių! Bet iš tiesų tavo Viešpats yra kupinas atleidimo monijai u jų nuodėmes, ir (taip pat) tavo Viešpats iš tiesų yra grietai baudiantis.
  7. Ir Netikintieji sako: „Kodėl jam neatsiunčiamas Ženklas iš jo Viešpaties?[1811]“ Bet tu iš tiesų perspėji, ir esi vedlys visiems monėms[1812].

2 DALIS

 

  1. Alachas ino, ką kiekvienos patelės (įsčios) gimdo[1813], kiek įsčios turi nepritekti (savo laiko ar skaičiaus) arba viršyti. Kiekvienas daiktas su Juo yra (tinkamame) santykyje.
  2. Jis ino Nematoma ir tai, kas yra atvira: Jis yra Didis, Aukščiausiasis[1814]. 
  3. Tas pats (Jam), ar bet kuris iš jūsų slepia savo kalbą ar skelbia ją atvirai; ar jis glūdi, paslėptas nakties, ar eina į priekį dieną[1815].
  4. Kiekvieną (tokį asmenį)[1816] seka (angelai) prieš ir u jo; jie saugo jį pagal Alacho įsakymą. Iš tiesų niekada Alachas nepakeis monių sąlygų, iki kol jie patys keis tai, kas yra juose[1817], bet kada Alachas panorės nubausti mones, nebus nei jokio atšaukimo, nei jie nesuras jokios apsaugos, išskyrus Jį.
  5. Tai Jis, Kuris rodo tau aibus baimės ir vilties vardan[1818]: tai Jis, Kuris suburia sunkius debesis su (palaistančiu) lietumi!
  6. Ne, griaustinis atkartoja Jo garbinimus[1819], ir taip pat su pagarba[1820] elgiasi angelai: Jis sviedia triukšmingus aibus ir tuoj po to Jis smogia, kur tik Jis pageidauja... Netgi tuo tarpu, kai tie (monės) ginčijasi dėl Alacho, Jis yra Stiprus Galioje[1821].
  7. Jam skirtos maldos yra tinkamos ir teisingos[1822]. Visi kiti, kurių jie šaukiasi šalia Jo, negirdi jų daugiau, kai jie tiesia savo rankas, kad vanduo pasiektų jų burnas, bet jis nepasiekia jų: nes maldos tų, kurie neturi tikėjimo, yra ne kas kita kaip bergdios maldos[1823].
  8. Viskas, kas yra[1824] danguje ir emėje, nusiemina prieš Alachą[1825] – geranoriškai - arba nelauktai patiems sau[1826]: taip daro jų šešėliai[1827] rytais ir vakarais.
  9. Sakyk: „Kas yra Viešpats bei dangaus ir emės Išlaikytojas[1828]?“ Sakyk: „(Tai) Alachas.“ Sakyk: „Ar tu priimsi (garbinimui) saugotojus, kitus nei Jis, tokius kurie neturi jokios galios nei gėriui, nei alai?[1829]“ Sakyk: „Ar aklieji yra lygūs tiems, kurie mato? Arba tamsos gelmės lygios Šviesai? Arba ar jie priskiria Alachui partnerius[1830], kurie (ką nors) sukūrė, kaip Jis sukūrė, dėl to, kad kūryba atrodo į juos panaši?“ Sakyk: „Alachas yra visa ko Kūrėjas: Jis yra Vienatinis, Aukščiausiasis ir Nenugalimas.“
  10. Jis atsiunčia vandens[1831] iš dangaus, ir kanalai teka, kiekvienas pagal savo matą: bet srovė nusineša putą, kuri iškyla į paviršių. Netgi iš tos (rūdos), kurią jie kaitina[1832] ugnyje, kad pasidarytų papuošalų ar rakandų, panašiai atsiranda putų. Taip Alachas (alegorijomis) parodo Tiesą ir netiesą. Nes vandens puta išnyksta, kaip ir susidariusi puta yra išmetama; tuo tarpu tai, aks gera monijai, lieka emėje. Taip Alachas pateikia alegorijas.  
  11. Tiems, kas atliepia savo Viešpačiui, yra (visi) geri dalykai. Bet tie, kurie Jam neatliepia, - netgi jei jie turėtų viską, kas yra danguje ar emėje ir dar daugiau, - bergdiai jie siūlytų tai[1833] kaip išpirką. Jiems atpildas bus baisus: jų buveinė bus Pragaras, - koksai kančios lopšys!

 

3 DALIS

 

  1. Tada ar yra tas, kuris ino, kad tai, kas buvo atskleista tau tavo Viešpaties, yra Tiesa, lygus su tuo, kuris yra aklas?[1834] Tai tie, kuriems suteiktas supratimas, kad gautų perspėjimą: - 
  2. Tie, kurie pildo Alacho Palikimą ir nelauo savo garbės odio;
  3. Tie, kurie sujungia tuos dalykus, kuriuos Alachas yra įsakęs sujungti[1835], laikosi savo Viešpaties, jausdami pagarbą ir baisaus atpildo baimę;
  4. Tie, kurie yra kantrūs ir atkaklūs siekdami savo Viešpaties pritarimo; nustato reguliarias maldas; atidavinėja (dovanas), kurias Mes skyrėme jų išlaikymui, slaptai ir atvirai; ir atlygina Blogį geru: tokiems galutinis pasiekimas yra (Amini) Namai, -[1836]
  5. Nesibaigiančios palaimos sodai: jie įengs ten, lygiai kaip ir teisieji tarp jų tėvų, jų sutuoktinių ir jų palikuonių[1837], ir angelai atvers jiems visus vartus (sveikindami).
  6. „Ramybė tau u tai, kad atkakliai ir kantriai siekei! Dabar kokie puikūs yra galutiniai Namai!“
  7. Bet tie, kurie lauo Alacho Palikimą, po to, kai sulauo savo garbės odį, ir suskaldo į gabalus tuos dalykus[1838], kuriuos Alachas yra įsakęs sujungti, ir daro šalyje piktadarystes; - ant jų krenta Prakeikimas; jiems yra baisūs Namai![1839]
  8. Alachas padidina arba duoda pagal (grietą) matą Išlaikymą[1840], (kurį Jis suteikia) visiems, kam tik pageidauja. Pasauliečiai diaugiasi šio pasaulio gyvenimu: bet šio pasaulio gyvenimas yra tik maytė ištaiga palyginus su Pomirtiniu Gyvenimu[1841].

 

4 DALIS

 

  1. Netikintieji sako: „Kodėl jam neatsiunčiamas Ženklas iš jo Viešpaties?“[1842] Sakyk: „Iš tiesų Alachas palieka klaidioti tuos, kuriuos Jis nori; bet Jis veda pas Save tuos, kurie atsigręia į Jį atgailaudami, -“
  2. Tie, kurie tiki, ir kurių širdys randa pasitenkinimą prisimindamos Alachą: nes be abejonės prisimindamos Alachą širdys randa pasitenkinimą.[1843]
  3. „Tiems, kas tiki ir usiima teisingumu, yra (kiekviena) palaima[1844] ir grai (galutinio) sugrįimo vieta.“
  4. Todėl Mes atsiuntėme tave tarp Žmonių, prieš kuriuos (prieš daug laiko) (kiti) Žmonės (veikė ir) atsisveikino su šiuo pasauliu[1845]; tam, kad tu galėtum atpasakoti jiems, ką Mes atsiuntėme tau per įkvėpimą; tačiau jie atmeta (Jį), Maloningiausią! Sakyk: „Jis yra mano Viešpats! Nėra kitų dievų, tik Jis! Juo aš pasitikiu ir į Jį gręiuosi![1846]
  5. Jie būtų Koranas, kuriuo kalnai būtų judinami ar emė būtų suskaldoma gabalais, ar mirusieji pakalbinami, (tai jis būtų vienintelis!) Bet iš tiesų, įstatymas yra Alacho visame kame![1847] Negi Tikintieji neino, kad jei Alachas panorėtų, Jis galėtų atvesti visą moniją (į Teisingumą)? Bet Netikintieji, - niekada negandos nenustos pulti jų u jų (blogus) darbus ar apsigyventi netoli jų namų, kol Alacho paadas įvyks, nes iš tiesų Alachas nesulauys Savo paado[1848].

 

5 DALIS

 

  1. Prieš tave iš (daugelio) pasiuntinių[1849] buvo šaipomasi: bet Aš daviau Netikintiesiems atsikvėpti ir galiausiai Aš nubaudiau juos: tada koks (baisus) buvo Mano atpildas[1850]!
  2. Tai ar Jis, Kuris priiūri kiekvieną sielą ir (ino) viską, ką ji daro, (yra panašus į kitus)? Ir visgi jie prisiskiria partnerių Alachui. Sakyk: „Bet įvardinkite juos![1851] Ar tu informuosi Jį kakuo, ko Jis neino emėje, ar tai bus (tik) odių aismas?“ Ne! Tiems, kurie netiki, jų išsigalvojimai[1852] atrodo patrauklūs, bet jie yra tokiu būdu atitraukti nuo Kelio. Ir tų, kuriuos Alachas paklaidina, niekas negali vesti.
  3. Jiems yra Bausmė šio pasaulio gyvenime[1853], tačiau iš tiesų sunkesnė yra Pomirtinio Gyvenimo Bausmė: ir jie neturi jokių gynėjų nuo Alacho.
  4. Sodo alegorija, kuri yra paadėta teisingiesiems! – Po juo teka upės: iš to nesibaigiantys yra vaisiai[1854] ir paunksmė jame[1855]: tokia yra pabaiga Teisingųjų; o Netikinčiųjų Pabaiga yra Ugnis[1856].
  5. Tie, kuriems Mes atidavėme Knygą[1857], diaugiasi tuo, kas buvo atskleista jiems: tačiau tarp klanų[1858] yra tokių, kurie dalį to atmeta. Sakyk: „Aš liepiau garbinti Alachą, ir nepriskirti Jam jokių partnerių. Jo aš šaukiuosi ir pas Jį yra mano sugrįimas.“
  6. Todėl Mes atskleidėme tai, kad būtų autoritetingas sprendimas[1859] arabų kalba. Jei sektum jų (tuščiais) troškimais po inių, kurios pasiekė tave, tada nerastum nei sergėtojo, nei gynėjo[1860] nuo Alacho.

 

6 DALIS

 

  1. Mes siuntėme pranašus prieš tave ir paskyrėme jiems monas ir vaikus[1861]: ir niekada nebuvo pasiuntinio paskirtis atnešti Ženklą, išskyrus kai Alachas tai leido[1862] (ar įsakė). Nes kiekvienam periodui yra paskyrimas[1863].
  2. Alachas ustoja arba patvirtina tai, ką Jis pageidauja: su Juo yra Knygos Motina[1864].
  3. Arba Mes parodysime tau (per tavo gyvenimo trukmę) dalį to, ką Mes paadėjome jiems, arba pasiimsime pas Save tavo sielą (anksčiau nei viskas bus ubaigta). Tavo pareiga yra padaryti taip, kad (Žinia) pasiektų juos: Mūsų dalis yra pašaukti juos atsiskaityti.
  4. Negi jie nemato, kad Mes palaipsniui mainame emę nuo jos tolimųjų kraštų?[1865] (Kur) Alachas įsako, ten niekas negali atšaukti Jo įsakymo. Jis yra Greitas kviečiant atsiskaityti.
  5. Tie, prieš jus, (taip pat) regzdavo intrigas; bet visuose dalykuose kartu veikia Alachas[1866]. Jis ino kiekvienos sielos poelgius: ir greitai Netikintieji suinos, kas gaus Namus pabaigoje.
  6. Netikintieji sako: „Tu joks pasiuntinys[1867].“ Sakyk: „Pakankamas liudininkas tarp manęs ir jūsų yra Alachas bei tie, kas turi Knygos inių.[1868]


[1799] Cf. x. 1, išn. 1382.

[1800] Ar mes turėtume daryti išlygą, kad „kaip jūs galite matyti“ siejama su „atramomis“ ar kad su „dangumi“? Abu variantai yra priimtini, tačiau aš teikiu pirmenybę pirmajam. Dangus nėra prilaikomas jokių atramų, kaip mes galime matyti. Tai, ką mes matome, yra mėlynas dangaus skliautas, tačiau yra matomų jėgų ar sąlygų, sukurtų Alacho, kurios turėtų mums duoti suprasti apie Jo galią ir šlovę.

[1801] Cf. x. 3, išn. 1386. Mes negalime galvoti, kad viskas savaime atsirado ar savaime funkcionuoja. Alachas yra Kūrėjas, Jo dėka viskas turi savo gyvenimą ir būvį, ir Jis viską išlaiko ir paremia, nors ir pastovūs dėsniai yra nustatyti visko reguliavimui ir valdymui. „Nustatyti terminai“ apriboja jų funkcionavimo trukmę: jų galutinis grįimas yra pas Alachą, nes jų pradia kilo iš Alacho.

[1802] Cf. x. 31, išn.. 1425. Kur gamtos dėsniai yra nustatyti, ir viskas juda pagal savo nustatytą kursą, vis tiek valdymas ir reguliavimas yra Alacho. Kur yra ribota laisva valia kaip mogaus atveju, pagrindinis mogaus sugebėjimų šaltinis vis viena yra Alachas. Alachas rūpinasi visais Savo kūriniais. Jis, priešingai graikų politeistų idėjai, nesėdi nuošaliai Olimpe, nesirūpindamas Savo kūriniais.

[1803] Viena Jo rūpinimosi Savo kūriniais apraiška, net kur ribota laisva valia yra suteikta jų vystymuisi, yra tai, kad Jis rūpinasi paaiškinti Savo Ženklu tiek gamtoje, tiek ir aiškiame, detaliame atskleidime per Savo Pasiuntinius, kad mogus neturėtų jokių abejonių, ar jis turi galiausiai grįti pas savo Viešpatį ir atsiskaityti u visus veiksmus, kuriuos jis įvykdė „nustatytame termine“, kada jam buvo suteikta iniciatyvos išbandant ir paruošiant. Jei mogus atidiai domisi Ženklais, jam bet kokiu atveju neturėtų kilti jokių abejonių.

[1804] Aš manau, kad tai nurodo į lytis augaluose, ir aš matau, M.P. išvertė atitinkamai. Augalai, kaip ir gyvūnai, turi savo reprodukcinius aparatus, - vyriškus kuokelius ir moteriškas piesteles. Daugeliu atveju ta pati gėlė jungia tiek kuokelius, tiek piesteles, bet kai kuriais atvejais šie organai yra išsidėstę skirtingose gėlėse, o dar kitais atvejais – netgi atskiruose mediuose.  Arabijos datulė ir Indijos papaja yra vaismedių, kurie yra vienalyčiai, pavyzdiai.

[1805] Cf. vii. 54 ir išn. 1032. Visas fragmentas ten gali būti sulygintas su visu fragmentu čia. Tiek jų panašumas, tiek ir jų variacijos rodo, kaip nuodugniai yra pagrindiamas kiekvienas argumentas, taikant išsireiškimus, tiksliai tinkančius kiekvienai progai.

[1806] Ar „augančių iš bendrų šaknų, ar kitaip“ ymi tik „palmes“, ar kartu ir „vynmedius“ bei „javus“? Klasikiniai Komentatoriai renkasi pirmąjį konstruktą: tokiu atveju, tai yra uuomina į faktą, kad dvi ar daugiau palmių paprastai išauga iš bendrų šaknų, arba kad palmės kartais auga neįprastai kitiems mediams ir kartais didelėmis tankiomis grupėmis. Jei būtų pasirenkamas antrasis konstruktas, tai būtų uuomina į faktą, kad datulės (ir apskritai palmės) ir kai kurie kiti augalai iškyla iš bendrų šaknų-čiaupų, tuo tarpu dauguma medių išauga iš šaknų tinklo, kuris yra plačiai išsikerojęs. Tai yra adaptacija prie dirvoemio ir vandens sąlygų, - dar vienas Sukūrimo Ženklas ar stebuklas.

[1807] Datulės, maistiniai grūdai ir vynuogės – visi jie yra maitinami tos pačios rūšies vandeniu, tačiau kokį skirtingą derlių jie išaugina! Ir tai tinka visai augmenijai. Vaisiai ar valgoma produkcija gali skirtis forma, dydiu, spalva, skoniu ir t.t. nesibaigiančioje įvairovėje.

[1808] Po gamtos ir atskleidimo Ženklų pamatymo, iš tikrųjų yra keista, kad monės turėtų neigti savo Kūrėją. Bet jei jie pripaįsta Kūrėjo, Kuris daro stebuklus prieš jų akis kiekvieną dieną, Ženklus, kodėl jie turėtų abejoti, jog kai jie taps dulkėmis, bus prikelti dar kartą? Jei vienas sukūrimas yra įmanomas, kokių sunkumų gali čia kilti priimant atgaivinantį sukūrimą? Tada tai tampa usispyrimo klausimu ir maištingais norais, u ką bausmė yra aprašyta.

[1809] Aglál: jungas (vergijos): Cf. vii. 157 ir išn. 1128. Bausmė gali būti įsivaizduojama dviejų stadijų: staigi, prietarų, melagysčių jungas kaip priešprieša Tikėjimo laisvei; ir galutinė, Ugnis, kuri degina pačią sielą.

[1810] Netikintieji tyčiodamiesi sako: „Jei yra bausmė, leiskit ją pamatyti ją įvykstant dabar.“ Atsakymas jiems yra trejopas. (1) Kodėl jūs norite matyti bausmę labiau nei Alacho malonę? Kas yra geriau? (2) Negi jūs negirdėjote istorijoje apie baisias bausmes u blogį? Ir negi savo pačių akimis nematėte nedorumo pavyzdių, įtrauktų į knygą? (3) Alachas veikia ne tik teisia ir baudia, bet ir suteikia malonę bei atleidia, ir pirmumas yra teikiamas atleidimui ir malonei.

[1811] Po visų Ženklų, kurie buvo ką tik paminėti, paprasčiausias kaprizas yra sakyti: „Atsiųsk Ženklą“. Al-Mustafá, kaip ir kiti Pranašai, atnešė Ženklų ir kredencialų, ir kaip jie, atsisakė patenkinti paprasčiausią tuščią smalsumą.

[1812] Paskutinis šios eilutės sakinys paprastai interpretuojamas ta prasme, kad Pranašo funkcija buvo tik paprasčiausiai įspėti, ir tas vadovavimas buvo atsiųstas visoms tautoms per jų Pranašus. Aš manau, kad tokia interpretacija lygiai taip pat galima: „tai savaime yra Ženklas, jog Al-Mustafá turėjo įspėti, pamokslauti ir pateikti Koraną, ir vadovavimas, kurį jis atnešė, yra universalus vadovavimas, kaip atėjęs iš Alacho.“

[1813] Patelės įsčios yra tik kaip pavyzdys nepaprastos paslapties. Netgi pati patelė neino, kas yra jos įsčiose, - ar jauniklis vyriškos lyties, ar moteriškos, vienas pats ar daugiau, ar jis gims anksčiau standartinio laiko ar vėliau. Bet labiausiai slaptingi ir akivaizdiai neinomi dalykai yra aiškūs Alacho inojimui: ir nėra jokio atsitiktinumo; visi dalykai yra sureguliuoti Alacho tinkamais dydiais ir santykiais. Pagrindinis teiginys yra išsakomas paskutiniame sakinyje: „kiekvienas daiktas su Juo yra (tinkamame) santykyje.“

[1814] Neprilygstamo arabiško ritmo eilutė.

[1815] Mūsų labiausiai slepiamos mintys ir motyvai yra inomi Jam bet kokiu laiku.

[1816] Žiūrėti paskutinę eilutę. Kiekvienas asmuo, nesvarbu, ar jis slėptų, ar atskleistų savo mintis, ar jis lindėtų tamsoje ar vaikštinėtų dieną, - visus Alachas stebi ir globoja. Jo gailestis apima kiekvieną, ir vėl ir vėl saugo jį, jei jis tiktai priims apsaugą nuo alos ir blogio. Jei per savo kvailybę jis galvoja, kad gali slapta pasimėgauti ar gauti naudos, jis klysta, nes registruojantys angelai ufiksuoja visas jo mintis ir poelgius.

[1817] Alachas nėra atkakliai siekiantis bausmės. Jis sukūrė mogų dorą ir tyrą; Jis suteikė jam proto ir inių; Jis apsupo jį visokių rūšių Savo gailesčio ir malonės instrumentais. Jei, nepaisant viso šito, mogus iškreipia savo paties valią ir veikia prieš Alacho Valią, vis viena Alacho gailestingumas yra atviras jam, jei jis priima tai. Tiktai tada, kai jis apiblausytų savo paties regėjimą ir pakeistų savo paties natūrą ar sielą nuo puikios formos, kurią Alachas suteikė, Alacho Rūstybė kristų ant jo ir palanki poziciją, kurią Alachas jam suteikė, pasikeistų. Kada jau bausmė ateina, nėra jokios galimybės ją atšaukti. Niekas, kuo jis pasikliovė – kitu nei Alachas – niekaip negali apsaugoti jo.

[1818] Čia yra kulminacinis atsakymo į sarkastišką Netikinčiųjų iššūkį dėl bausmės taškas, išreikštas labai didinga kalba. Kodėl geriau iūrėti į blogį negu į gėrį? – į bausmę negu į malonę? į bausmę, išvydus aibo jėgą ir ugnį, negu į gėrio viltį ir gausius pasėlius lietuje, kuris prapliups iš griaustinio debesų?

[1819] Ne, pats griaustinis, kuris gali jus išgąsdinti, yra nekas kitas kaip tik paklusni ir palanki jėga prieš Jį, skelbianti Jo garbinimus kaip ir visi kiti likę kūriniai. Taip GRIAUSTINIS vykusiai suteikia pavadinimą šiai kontrastų surai, kur tai, ką mes galime pamanyti esant baisiu, yra parodoma esant tikrai paklusniu gėrio instrumentu Alacho rankose.

[1820] Ir netgi angelai, kuriuos mes įsivaizduojame esant graiomis galios ir šlovės būtybėmis, esančiomis arčiausiai Alacho, jaučia didiulį nuolankumą ir pagarbą, nes jie šlovina Jo šventą vardą.

[1821] Kas yra menkas mogelis, kad abejotų Alachu? Kai kurių variacijų šia tema yra Jobo Knygoje, 38-41 skyriuose.

[1822] Háqq=tiesa; teisingumas; tai, kas tinkama, derama, reikiama. Visos šios reikšmės turimos čia omenyje. Jei mes garbiname ką nors kitą negu Alachas (nesvarbu, ar tai būtų stabai, vaigdės, gamtos jėgos, dvasios ar sudievinti monės, ar pats asmuo, ar Galia, ar Turtas, Mokslas ar Menas, Talentas ar Protas), mūsų  garbinimas yra ir kvailas, ir beprasmis.

[1823] Akivaizdu, kad be tikėjimo joks meldimasis ar garbinimas iš viso neturi prasmės. Tai ne kas kita, kaip proto suklydimas. Bet yra ir gilesnė prasmė. Tu gali turėti klaidingą tikėjimą, kaip yra prietarų ar garbinimo ką nors kitą nei Alachas atveju, kaip yra paaiškinta paskutinėje pastaboje. Tokiu atveju tu taip pat seki įkandin paprasčiausio proto fantomo. Kai ateina laikas patikrinti jį, jis pasirodo esąs tik kvailystė ar tuštybė. Garbinimas ir maldos yra pateisinamos tik Alachui, Vieninteliam Tikram Dievui.

[1824] Atkreipkite dėmesį, kad originalas to, ką aš išverčiau kaip „viskas, kas yra“ yra asmeninis įvardis man, o ne má. Tai nurodo į esatį su asmenybe, t.y. angelus, dvasias, mones ir greičiausiai kitus (nebūtinai materialius) objektyvios egzistencijos dalykus, nes yra sugretinama su jų Šešėliais arba Atvaizdais, arba Regimybėmis, arba Iliuzijomis, paminėtomis paskutinės eilutės pabaigoje. Tiek Esatys, tiek ir jų Šešėliai yra pavaldūs Alacho Valiai. Žiūrėti išn. 1825 ir 1827.

[1825] „Nusiemina“: tokia padėtis reiškia, kad jie pripaįsta savo priklausomybę nuo Alacho Valios ir įstatymo, nori jie to ar ne.

[1826] „Nelauktai patiems sau“: Šėtonas ir Blogis. Jie norėtų ištrūkti nuo Vien Gero Alacho kontrolės, bet jie negali, ir jie turi pripainti Jo viršenybę ir viešpatavimą jiems.

[1827] Netgi Šešėliai – Vaizduotės kūriniai arba daiktų projekcijos, kurių egzistencija priklauso nuo tų kitų daiktų, kaip šešėliai priklauso nuo materijos – netgi tokie šešėliai priklauso nuo Alacho įstatymų ir Valios, ir negali pasirodyti arba turėti kokį nors efektą mums be Jo leidimo. Šešėliai yra ilgiausi ir todėl geriausiai matomi, kada saulė yra ties horizontu, ir linkę išnykti, kada saulė artėja prie zenito. Bet netgi tada, kai jie yra ilgiausi ir geriausiai matomi, jie vis tiek yra priklausomi nuo Alacho Valios ir įstatymo.

[1828]Raab“ reikšmė yra paaiškinta išn. 20.

[1829] Taip pat v. 76.

[1830] Šią eilutę būtų galima suskirstyti į 6 dalis, kurių kiekvienos dvi eina drauge kaip klausimas ir atsakymas. Kiekviena, išskyrus penktąją dalį, pradedama odiu „Sakyk“, kuris yra kabučių atitikmuo senojoje arabų kalboje. Penktoji dalis, „ar jie priskiria...panaši?“ nėra pradedama „Sakyk“, nes ji yra netiesioginės formos. (1) Kas yra Viešpats ir Pasaulių Išlaikytojas? Tai Alachas, (2) Ir tu vis dar garbini kitus dievus? Ne, niekas negali Jam prilygti daugiau, nei tamsa prilygsta šviesai. (3) Tavo kiti dievai nesukūrė nieko, kuom tu galėtum būti suklaidintas. Iš tikrųjų ne; Jis yra vienintelis Kūrėjas, Vienatinis ir Aukščiausiasis.

[1831] Ši eilutė yra kupina alegorijų. (1) Tai Alachas, Kuris atsiunčia lietų ir paskirsto jį visiems. Matome, kaip jis teka skirtingais kanalais, priklausomai nuo jų masto. Kai kurie yra lėti; kai kurie turi sraunią srovę. Kai kurie suformuoja didias upes ir drėkina plačius šalių plotus; kai kurie yra krištolo skaidrumo upeliai, galbūt kalvotuose plotuose, su kalnų krištolo vagomis, kurias galima matyti per vandenį. Kai kurie teikia valgomas uvis; o kai kuriuose knibda krokodilai ir kenkiančios pabaisos. Laipsnių laipsniai yra tarp upokšnių, upelių, eerų, upių ir jūrų. Taip su lietumi Jis atsiunčia Savo malonę, inias, išmintį ir vadovavimą. Visi gali to gauti. Skirtingi reaguos atitinkamai pagal savo sugebėjimus. (2) Fiziniame pasaulyje vanduo yra tyras ir naudingas. Bet putos susikaups atitinkamai vietinėms sąlygoms. Kaip srautas išplukdys putą ir išgrynins vandenį, taip Alacho dvasinė malonė nuneš mūsų dvasinę putą ir išgrynins vandenį. (3) Puta gali pagrainti paviršių, tačiau ji neišliks. Taip bus ir su tuščiomis iniomis, kurios pradings, tačiau Alacho Tiesa išliks. 

[1832] Tęsiant paskutinę pastabą, ketvirtoji alegorija yra apie metalo rūdas: (4) rūda yra pilna netauriųjų priemaišų, bet ugnis atskirs auksą nuo atliekų papuošalams, arba (5) kai kurie namų apyvokos metalai, iš kurių pasigaminame kasdienius rakandus, kuriuos ugnis atskirs nuo nepageidaujamų priemaišų. Taip Alacho išbandymo ugnis, tiek per bėdą, tiek per gausą, suras mumyse tikro metalo ir atmes atliekas. Tai parodys mums, kas yra vertinga arba kas yra naudinga, bei visų rūšių putas ir tuštybes, kurias mes kaupiame ir plūstame inias.

[1833] Taip pat iii. 91 ir x. 54.

[1834] Šioje dalyje išdėstytas kontrastas tarp Tikėjimo ir Teisingumo vienoje pusėje ir Netikėjimo ir Blogio kitoje. Teisingas mogus yra inomas kaip tas, kuris (1) gauna perspėjimą; (2) yra atsidavęs savo įsipareigojimams; (3) seka bendra Tikėjimo Religija, kuri yra sujungta kartu su Praktika; (4) yra kantrus ir atkaklus prašydamas Alacho;  jis yra inomas ir praktiniuose reikaluose; (5) reguliariai besimeldiantis; (6) dosnus teisingoje labdaroje, tiek slaptoje, tiek ir atviroje; ir (7) nėra kerštingas, tačiau trokštantis atlyginti blogą geru, taip sutraukydamas blogio grandinę, kuri turi polinkį įsiaminti.  

[1835] T.y., sujungia tikėjimą su praktika, Dievo meilę su mogaus meile, ir pagarbą visiems Pranašams vienodai; seka teisinga Religija ir neskaido jos gabalėliais.

[1836] Jų kelionė šiame gyvenime geriausiu atveju buvo laikinas viešėjimas. Dangus yra jų amini Namai, kurie yra toliau pavaizduoti sekančiose dviejose eilutėse.

[1837] Šio gyvenimo giminystė yra laikina, bet meilė teisingumui yra amina.

[1838] Tai opozicija dalykams, paaiškintiems xiii. 21, išn. 1835.

[1839] Tai priešingybė palaimintųjų būsenai, apibūdintai xii. 22-24. Prakeikimas yra Palaiminimo priešingybė, ir Baisūs Namai yra priešprieša Aminiems Namams, nesibaigiančios palaimos Sodams.

[1840] Alachas, visų Savo kūrinių Išlaikytojas ir Puoselėtojas, suteikia išlaikymą visiems. Kai kuriems Jis jo duoda gausiai; kitiems Jis suteikia pagal grietą matą. Niekas negali abejoti juo, nes Jo Valia yra aukščiausia, ir tai yra viso, kas gera,  matas.

[1841] Taip pat ix. 38. Čia prasmė taip pat galėtų būti tokia: dabartinis gyvenimas yra tik įrengimas, patogumas, brastos akmuo, išbandymas ateinančiam gyvenimui. Pats savaime jis yra maiau svarbus nei Pomirtinis Gyvenimas.

[1842] Klausimas yra pakartojamas (xiii. 7); nes pagrindimų linija, pasiūlyta atsakyme, čia yra pabaigiama, ir kita pagrindimų linija dabar priimama. Alachas teikia vedimą kiekvienam, kuris atsigręia į Jį atgailaudamas, bet Jis paliks klaidioti tuos, kurie tyčia umerkia savo akis ir udaro širdis Jo malonei ir paguodai, kuris ateina iš Jį prisimenant ir garbinant.

[1843] Ženklas ar Stebuklas nėra kakas išorinio: tai kakas vidinio, kakas tavo prote, širdyje ir sieloje. Tai priklauso nuo tavo vidinės dvasinės patirties. Jei tu atsigręi į Alachą, ta šviesa, ta patirtis ateis. Jei taip nepadarai, Alachas tavęs nevers tai padaryti.

[1844] „Palaima“: Tubá: vidinio pasitenkinimo būsena, vidinis diaugsmas, kurį sunku yra apibūdinti odiais, bet kuris atsispindi gero mogaus gyvenime per gėrį ir nelaimę, per gerą reputaciją ir blogį. Be to, visada yra galutinis tikslas, į kurį jo akys yra atgrętos, graūs poilsio Namai Pomirtiniame Gyvenime po to, kai šio gyvenimo sunkumai pasibaigs. Tas tikslas yra Pats Alachas.

[1845] Mūsų Pranašas atvyko vėliau negu kiti Pranašai tam, kad ubaigtų jų Žinią ir subendrintų Religiją. Ir neabejotina, kad po jo amiaus pasaulio susivienijimo procesas prasidėjo. Tas procesas dar nėra ubaigtas, bet sparčiai vyksta.

[1846] Tikėjimas sako mums, kad joks netikinčiųjų priešinimosi kiekis negali niekada sustabdyti Alacho Plano.

[1847] Viskas yra įmanoma ir Alacho galioje. Jo Planas yra geraširdiškas ir visa apimantis. Bet ne jo kūriniams Jam įsakinėti ar reikalauti, ką ar kaip Jis turėtų padaryti. įstatymas yra Alacho visame kame. Tikintieji ino Jo visagalybę ir jie taip pat ino, kad Jis taip įsakys Savo pasauliui, kad būtų geriausia.

[1848] Tegul Netikintieji negalvoja, kad jei jiems atrodo, jog jie puikiai gyvena kurį laiką, taip viskas ir pasibaigs. Jie yra įspėti dėl trijų dalykų: (1) Jų blogi darbai neš jiems blogas pasekmes visą laiką, nors jie ir gali nesuprasti jų tam tikrą laiką. (2) Jų namai, jų poilsio vietos, ratai, kuriuose jie juda, taip pat bus persekiojami jų blogų darbų bei jų pasekmių. Nes blogis sukomplikuoja savo aplinką. Jericho sienos, kad griūna, visą Jerichą paverčia griuvėsiais. (3) paskutinė Katastrofa, galutinis Atpildas ateis, nes Alachas niekada nelauo savo odio. Tikros vertybės galiausiai bus atkurtos: gėris geriesiems ir blogis blogiesiems.

Komentatoriai pasinaudoja pavyzdiais iš Pranašo gyvenimo, iš jo ištrėmimo iš Mekos bei grainimo. Panašūs stebuklai vyksta visoje istorijoje. Bet įsakymas yra Alacho.

[1849] Taip pat vi. 10.

[1850] Bausmė daugeliu atveju būdavo skirtinga. Tačiau kai ji ateidavo, kokia baisi ir pavyzdinė ji būdavo!

[1851] Taip pat xii. 40. „Tu turi tik įvardinti savo netikrus dievus ir tu pamatysi, kad jie yra ne kas daugiau, kaip tik vardai. U jų nėra jokios realybės, tuo tarpu Alachas yra Viena didelė Realybė. Jis viską kiaurai permato ir viską ino. Ar tu drįsti pasakyti Jam kaką emėje, ko Jis neino? Ar tai tik paprasčiausias pokštas ar odių aismas?“

[1852] Visos apgaulės ir iliuzijos atrodo patrauklios jų kūrėjams, bet, deja, jos yra didi kliūtis Religijos ir Tiesos kelyje. Vis dėlto jie atkerta save nuo Alacho malonės, kuri gali vesti juos arba atsiimti juos iš jų klaidų.

[1853] Nuodėmės pasekmės gali būti juntamos šiame gyvenime, bet tai yra niekniekis palyginus su galutinėmis bausmėmis ateinančiame gyvenime.

[1854] Dėl pagrindinės akala (literatūriškai „valgyti“)  šaknies reikšmės iūrėti v. 66, išn. 776. Savo išvestine prasme tai reiškia vaisių ir bet kokios rūšies malonumą, tiek dvasinį, tiek ir kitokį. Dangaus diaugsmai nėra panašūs į emės diaugsmus, kurie išblėsta arba kuriais yra persisotinama. Dangaus diaugsmas yra tyras, besitęsiantis ir be jokių trūkumų, kuriuos mes priskiriame pojūčių diaugsmams.

[1855] Zillun: literatūriškai paunksmė, pastogė, apsauga, saugumas. Visos reikšmės yra tinkamos. Paunksmė yra vienas iš sodo malonumų.

[1856] Čia, kaip ir kitose vietose, Ugnis yra kontrastas Sodui, kaip Vargas yra kontrastas Palaimai. Mes taip pat galime įsivaizduoti kitus atsitikimus, priešingus Sodo malonumams, pvz. su Ugnimi bus sausra, menkumas, troškulys vietoje graių upių; skausmas ir kentėjimas vietoje aminų malonumų; jokios apsaugos nuo karščio nirtulio, kas yra kontrastas vėsioms paunksmėms.

[1857] Knyga: bendrąja prasme, Atskleidimas. „Tiems, kuriems Knyga buvo duota“ yra tiek (1) ankstesnių atskleidimų Knygos Žmonės, kurie studijuoja naują Atskleidimą arabų kalboje be išankstinio nusistatymo ir randa jame patvirtinimą to, ką jų protėviai priėmė ir tikėjo, tiek ir (2) musulmonai, kurie priima Koraną su tokiu diaugsmu.

[1858] Ahzáb (hizb daugiskaita): grupės, sektos, būriai, klanai. Nuoroda gali būti į klanus, paminėtus xxx. 20 ir 22 (ta visa sura pavadinta Ahzáb). Bet mes galime tai suprasti ir tobulai bendrąja prasme. Tarp visų monių grupių yra tokių asmenų, kurie priima dalį Alacho tiesos, bet atmeta bet ką, kas jiems netinka arba nedera su jų savanaudiškais tikslais ar tuščiais troškimais. Tinkamas atsakymas jiems yra: „Iš tikro Alacho įsakymas yra universalus, - garbinti bei tarnauti Jam ir atsisakyti pulti ant kelių prieš bet kokius kitus; Dievo mogus randa savo esmę ir laikosi jos; bet jis turi kviesti visus dalintis savo palaimomis; jos atėjo iš Alacho, ir pas Alachą visi mes grįšime.“

[1859] Koranas yra arabų kalba; todėl arabai, tarp kurių jis buvo paskelbtas, gali neturėti jokių sunkumų suprantant jo nurodymus ir naudojant jį, kai reikia spręsti, kas yra teisinga ir neteisinga jų visuose reikaluose. Bet taip pat jis yra universalus, - todėl nė vienas neturėtų teikti pirmenybės savo tuščioms ugaidoms prieš šią autoritetingą deklaraciją.

[1860] Taip pat ii. 120. Skirtumas yra tik vienas odis „Wáq“, kuris čia yra pavartotas vietoje „Nasír“ 120 eilutėje. Kiekvienu atveju tinkamas odis yra parenkamas ne tik dėl ištraukos ritmo, bet ir dėl pagrindinės Argumento reikšmės.

[1861] Visi Pranašai, apie kuriuos mes turime detalių inių, išskyrus vieną, turėjo monų ir vaikų. Išimtis yra Jėzus, Marijos sūnus. Bet jo gyvenimas buvo neišbaigtas; jo dvasinės pareigos tęsėsi tik trejus metus; jo misija buvo ribota; ir jis nebuvo pašauktas spręsti įvairiapusių problemų, kurios kyla gerai organizuotoje visuomenėje ar valstybėje. Mes skiriame jam lygią pagarbą, nes jis buvo Alacho Pasiuntinys, bet negalime sakyti, kad jo Žinia dengia tokį pat universalų pagrindą kaip Al-Mustafá‘os. Nėra jokio priekaišto normaliam mogui, jei jis gyvena normalų mogaus gyvenimą; yra šlovė, jei jis pagraina jį ir pateikia kilnesnį vertybės pavyzdį nei kiti monės, kaip padarė Al-Mustafá.

[1862] Joks Pranašas neįvykdė jokio Stebuklo arba neparodė jokių „Ženklų“, nebent Alachas taip norėjo. Alacho Valia (Mashíyat) yra visapusiškai išmintinga, universalus Planas, kuris nėra sudarytas vienos genties arba millat ar vieno amiaus, ar šalies naudos atvilgiu (taip pat iūrėti sekančią eilutę). Didiausias stebuklas per visą istoriją buvo ir yra Koranas. Mes galime suprasti jo groį ir didybę šiandien taip pat, kaip tai darė monės Al-Mustafá dienomis, - netgi labiau, nes mūsų bendros inios apie gamtą ir Alacho kūrybą padidėjo.

[1863] Kitab: reiškia „paskelbtas įstatymas“ arba „įtvirtintas įsakas“.

[1864] Umm-ul-Kitáb: Knygos Motina: originalus visų atskleidimų šaltinis; Alacho Valios ir įstatymo Esmė. Taip pat iii. 7, išn. 347.

[1865] Kai Pranašas atlikinėjo dvasinę pareigą Mekoje, labiausiai kietakaktiška opozicija ėjo iš Mekos valdios centro. Menkesni monės – Mekos visuomenės pakraščiai – priėmė tai lengvai, kaip ir kai kurios gentys aplink Meką. Po Hijrat vyko arši kova tarp Mekos ir Medinos, ir galiausiai Mekos uėmimas be kraujo VIII m.e. amiuje privertė pagonių struktūrą galutinai sulugti, nors jos šaltiniai jau buvo išsekę. Taip, bendrai kalbant, Tiesa randa lengviausią įėjimą per kuklumą ir nusieminimą, ir pradeda ne valdios štabuose, bet laiko pilnatvėje ji pasiekia savo bet kur su nesulaikoma jėga.

[1866] Taip pat iii.54 ir išn. 393.

[1867] Islamo priešai turi pripainti, kad Al-Mustafá buvo didis ir kilnus veikėjas, bet jie neigė jo pranašavimą. Jis galėjo parodyti į savo kredencialus iš Alacho darbuose, kurių jis pasiekė, ir į Koraną, kurį jis atgabeno.

[1868] T.y. tie, kurie turi atskleidimo inių, iš esmės atpains Alacho atskleidimą šventajame Korane. Alternatyvus skaitymas yra „min ‘indi-hi “, kas rašosi arabų kalboje taip pat ir skiriasi tik trimis balsių taškais. Jei mes tai pritaikysime, paskutinis sakinys skambės: „ir iš Jo yra (visos) Knygos inios“: t.y. „kadangi visos inios ateina iš Alacho, Koranas taip pat liudija man.“