Atgal

Spausdiniti

Šis puslapis atspausdintas iš www.islamas.lt

Ramadanas
RAMADANAS
 
Straipsnis spausdinamas iš knygelės „PASNINKAS ISLAME“ (2003m.), kurią parengė
Lietuvos musulmonų jaunimo bendrija.
 
„Ramadano mėnesis, kuriame (Viešpats) Šv.Koraną apreiškė, kaip vadovą monėms, tiesaus kelio išaiškinimą su aiškiais įrodymais bei nurodymais, kaip atskiriantį (blogį nuo gėrio), tad, jei kuris nors iš jūsų sulauks šio mėnesio, te pasninkauja jame, o tas, kuris serga ar randasi kelionėje, te pasninkauja kitomis dienomis. ALLAH nori jums palengvinti ir nenori jūsų apsunkinti, tad kai baigsite pasninką, pagarbinkite Jį, kad Jis jus į Tiesos kelią nukreiptų, gal būt jūs būsite dėkingi.“
Šv.Koranas (2:185)
PASNINKAS ISLAME
Garbė ALLAH, pasaulių valdovui, kuris suteikė monėms tikėjimą Juo ir Jo garbinimą bei palengvino jų dėkojimą Jam, padovanodamas jiems meilę. Tebūnie taika ir palaima mūsų Pranašui Muhamedui, dievobaimingųjų vadovui ir garbingiausiajam pranašui.
 
„Sijam“ – pasninko reikšmė kalboje: arabų kalboje odis „sijam“ reiškia „pasninkavimas“, „susilaikymas savo noru prieš darant kokį nors veiksmą“. Šv.Korano pasakojime apie Mariją sakoma:
„Marija pasakė:
-Aš paadėjau Maloningajam pasninką, todėl nekalbėsiu šiandien su niekuo“. (Šv.Koranas, 19:26).
 
Pasninkavimo reikšmė, pagal Šariatą, tai yra musulmono susilaikymas nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo nuo aušros iki saulėlydio, neumirštant Alacho (Visagalio ir Garbingo) garbinimo.
PASNINKAVIMO NAUDA
Pasninkas duoda daug naudos tikinčiajam, kurią galima būtų apibūdinti dviem Pranašo pasakojimais iš Hadisų:
Abu Hureira perduoda, ką Pranašas pasakė:
”Visi mogaus veiksmai yra skirti jam pačiam, išskyrus pasninkavimą, nes pasninkavimas skirtas Man irAš sumokėsiu u jį. Pasninkavimas yra kaip skiepas nuodėmėms, tad jeigu vienas iš jūsų pasninkauja, jisai nesikeikia, nesiginčija ir nedaro kvailysčių. Jeigu kakas erzina jį arba nori ginčytis su juo, jis atsako jam du kartus: aš pasninkauju.
Pranašas tęsė:
„Prisiekiu Tuo, Kurio rankose mano siela, kad pasninkautojo burnos kvapas priimtinesnis Alachui Teismo dieną negu geriausi kvepalai. Pasninkautojo laukia du diaugsmai, kuriais jis diaugsis: kai pradės valgyti (Iftar) nutraukdamas pasninką ir kai sutiks savo Viešpatį – diaugsis savo pasninku.“
Abdullah Ibn Omar perdavė, ką Pranašas pasakė:
„Pasninkavimas ir Šv.Koranas prašo Alachą atleisti mogui Paskutiniąją Teismo Dieną. Pasakys pasninkavimas: - O, Kūrėjau, aš jam draudiau maistą ir aistras dienos metu, tad atleisk jam dėl manęs. Pasakys Šv.Koranas: Aš draudiau jam miegą naktimis, tad atleisk jam dėl manęs“. Alachas prims jų prašymą.
Pasninkas naudingas ir sielai, ir kūno sveikatai. Tai – dvasinis lavinimas. Žmogus, atsisakydamas valgio savo noru trumpam laikui, gali pajusti monių ir vargšų kančias, kurie mūsų šiuolaikiniame pasaulyje neturi ką valgyti.
Tinkamas pasninkas duoda puikius rezultatus tiek dorovine prasme, tiek fizine.
KAM SKIRTAS PASNINKAS
Pasninkavimas yra skirtas protingam, suaugusiam, sveikam ir turinčiam nuolatinę gyvenamąją vietą musulmonui. Islame pasninkavimas yra garbinimo aktas, todėl jis nebūtinas ne musulmonams: jie turi visų pirma priimti Islamą, nes tikėjimas yra pirmasis veiksmas prieš meldiantis ir pasninkaujant.
Kai dėl proto, tai musulmonas turi melstis ir pasninkauti būdamas protingas, todėl neinantiems, bepročiams ar išprotėjusiems neleidiama nei melstis, nei pasninkauti iki tol, kol jie „grįš į protą“ ar atgaus sąmonę, o neinančiam bus išaiškinta.
O kai dėl sveikatos ir apsistojimo problemų, tai Alachas suteikė lengvatas ligoniams ir keliautojams ir leido jiems valgyti, tačiau jie privalės pasninkauti tada, kai praeis ligos laikas ir kai jie sugebės tai padaryti, o keliautojai privalės pasninkauti, kai baigsis jų kelionė.
Kartais ir vaikams galima pasninkauti, bet tai tik turi būti atliekama pamau, vyresniems priiūrint. Pasninkas padeda vaikams priprasti prie tikėjimo mokymo, augti dievobaimingiems.
REIKALAVIMAI PASNINKUI
Musulmonas turi laikytis šių nurodymų:
  1. Jis privalo susilaikyti nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo, nuo nešvankių kalbų ir tuščių kalbų bei jų klausymo, nuo svaiginančių kvapų, nuo viliojančių vilgsnių nuo aušros iki saulėlydio.
Alachas Šv.Korane sako:
„Valgykit ir gerkit iki tol, kol aiškiai galėsite išskirti baltą siūlą nuo juodo, po to pasninkaukit iki vakaro. (Šv.Koranas, 2:187).
  1. Intencija (pasiryimas pasninkui). Šis ketinimas laikytis pasninko yra tik dėl Alacho malonės. Jeigu yra laikomasi pasninko dėl kokios nors kitos prieasties (pvz.: mogus dėl ligos negali valgyti arba neturi ko valgyti dėl pinigų stygiaus), tokiais atvejais pasninkas nesiskaito, nes pasninkui yra būtina intencija. Pranašas pasakė:
„Visi veiksmai pagal intenciją, ir kiekvienas gaus atpildą pagal intenciją“.
PASNINKO RŪŠYS
Pasninkas yra trijų rūšių: Šv.ramadano mėnesio pasninkas yra laikomas privalomu (Farz), kita pasninko rūšis – būtinas pasninkas (Vadib), ir trečioji pasninko rūšis – pasninkas savo noru (Nafl).
  1. Privalomas pasninkas (Farz) – tai yra Šv.Ramadano mėnesio pasninkas, kurį atlikti mus įpareigojo Alachas.
  2. Būtinas pasninkas (Vadib). Šio pasninko mogus turi laikytis tokiu atveju, kai pats prisiekė Alachui, jog pasninkaus, arba kakada buvo prisiekęs, bet netesėjo savo paado, arba jeigu nori, jog jo nuodėmės būtų atleistos, tuomet irgi privalo pasninkauti.
  3. Pasninkas savo noru (Nafl) – tai pasninkas, kurio musulmonas laikosi savo noru vardan Alacho malonės ir suartėjimo su Juo.
Dabar išsamiau apie kievieną pasninko rūšį.
ŠV.RAMADANO MĖNESIO PASNINKAS
Šv.Ramadano pasninkas yra privalomas (Farz) kiekvienam musulmonui, ir jo įrodymas yra Šv.Korane, Pranašo pasakojimuose ir Islamo mokslininkų sąjungos įsakymuose. Šv.Korane rašoma:
„O, tikintieji, įsakytas jums pasninkas, kaip buvo jis įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus“. (Šv.Koranas, 2:183).
Toje pačioje Suroje 185 ajate Alachas sako:
„Šv.Ramadano mėnuo yra tas, kurio metu buvo apreikštas Šv.Koranas, kaip vadovas monėms, kuriame aiškiai nurodyta tiesus kelias, atskiriantis gėrį nuo blogio. Tad jei kuris nors iš jūsų sulauks šio mėnesio, tegul pasninkauja“. (Šv.Koranas, 2:185).
Pranašas pasakė:
„Yra penki Islamo reikalavimai: liudyti, jog nėra kito Dievo, išskyrus Alachą ir jog Muhamedas yra Jo pranašas; nuolat melstis; mokėti Zakatą (išmaldą), pasninkauti per Šv.Ramadaną ir keliauti į Meką“.
Visa Islamo tauta pripaįsta, kad Šv.Ramadano pasninkas privalomas. Tai viena iš penkių sudedamųjų Islamo dalių. Jeigu kas nors nepripaįsta Šv.Ramadano pasninko buvimo privalomu, reiškia, toks mogus netikintis. Tesaugo mus Dievas nuo tokių.
ŠV.RAMADANO PASNINKO NAUDA
Šv.Ramadano mėnesio pasninkas yra viena iš Islamo dalių. Tas, kuris laikosi jo, patenkina savo Viešpatį, atlieka savo pareigą, klauso savo mokytojo Pranašo ir įrodo, kad yra musulmonas. Štai ką Pranašas pasakė apie Šv.Ramadano mėnesį:
„Ateis pas jus šventas mėnuo, privaloma jums pasninkauti per jį. Tuo metu atsidaro rojaus durys ir usidaro pragaro durys ir šiuo metu šėtonai būna surakinami, tada naktis yra geresnė negu tūkstančiai mėnesių, jei kas nepasinaudojo jo gėrybėmis, tai daug ką prarado.“.
Abu Said Al-Chudri perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Jei mogus pasninkavo per Šv.Ramadaną, suinojo apie jo apribojimus ir susilaikė nuo viso to, kas nuodėminga nuo ko privalėjo susilaikyti, toks mogus sunaikino visas ankstesnes nuodėmes.“
Abu Hureira perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Žmogui, kuris pasninkavo Šv.Ramadaną tikėdamas Alachu ir ieškodamas Jo malonės, Alachas atleis visas jo ankstesnes nuodėmes.“
SUSILAIKYMAS NUO MAISTO ŠV.RAMADANO METU 
Apie mogų, kuris nepasninkauja, Pranašas taip yra pasakęs:
Ibn Abas perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Islamo enklai ir tikėjimo įstatai kaip Islamo pagrindas yra trys. Jei kas nesilaikys vieno iš jų, tas mogus yra netikintis. Tie įstatymai yra: liudijimas, kad nėra kito Dievo, išskyrus Alachą, maldos, ir Šv.Ramadano mėnuo.“
Musulmonui neleidiama viršyti savo įgaliojimų ar valgyti Šv.Ramadano metu be pateisinamų prieasčių. Jei kuris nors mogus to nepadarys, vadinasi, jis netiki Teismo diena.
Jeigu kas nors valgė be prieasties, tai reiškia, kad jis nesiklausė Alacho. Jis privalo kreiptis į Alachą prašydamas Jo atleidimo. Alachas yra gailestingas ir jei mogus prisieks, kad niekada ateityje nepakartos tos pačios klaidos, Alachas priims jo atgailą ir toks mogus bus vienas iš Jo atgailaujančių tarnų.
ŠV.RAMADANO MĖNESIO įRODYMAS
Musulmonai skaičiuoja metų kalendorių pagal mėnulį, nuo pranašo Muhamedo persikėlimo dienos iš Mekos į Mediną. Islamo mėnesiai yra mėnulio stebėjimo mėnesiai, kurie prasideda jaunu mėnuliu, ir baigiasi jaunu mėnuliu. Mėnesiai būna 29 dienų arba 30 dienų pagal metų laiką. Kai matyti Šv.Ramadano mėnulis, tai būna Šabano mėnesio 29 dieną, monės ino, jog kitą dieną yra Šv.Ramadanas, o jei nematyti mėnulio, reiškia Šabano mėnuo yra 30 dienų ir Šv.Ramadanas prasidės po 30 dienos. Šv.Ramadano mėnulis matyti po saulės nusileidimo, tai yra po (Maghrib maldos).
Abu Huraira perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Pradėkit pasninką, kai pamatysit jauną mėnulį, ir baikit Šv.Ramadaną, kai pamatysit jauną mėnulį. Jei pradioje bus apsiniaukę ar debesuota ir nematysit mėnulio, tai pradėkit skaičiuoti nuo Šabano mėnesio 30-os dienos.“
PASNINKAS SAVO NORU
Tai pasninkas, kuri Pranašas patarė mums atlikti, ir jis nėra privalomas musulmonams, bet jei kas nors jo laikosi, jis bus Alacho apdovanotas. O jei kas nors to nedarys, jam nebus nieko u tai, bet jis praras gerą atlygį.
Pagal Šariatą, Farz ir Nafl pasninkų atlikimo tvarka nesiskiria: pasninkaujama vienodai, tik įsakymai yra skirtingi, nes privalomą pasninką mogus turi pasninkauti ištisą mėnesį ir neturi teisės jo nutraukti, nebent turi kakokią rimtą pateisinamą prieastį. Tačiau, nutraukus Ramadano pasninką, yra privaloma pasninkauti praleistas dienas po prieasties išnykimo. O savarankišką pasninką mogus gali laikytis bet kurią dieną ir jį praleisti bet kurią dieną. Čia nėra jokių suvarymų ar apribojimų.
DIENOS, KURIOMIS PRANAŠAS PATARĖ PASNINKAUTI
1. Šešios Šavalo mėnesio dienos.
Abu Adub Al-Ansari perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Jei kas nors pasninkavo Šv.Ramadano mėnesį ir po to pratęsė pasninką šešiomis Šavalo mėnesio dienomis, tai tas pats, jeigu jis būtų pasninkavęs visą gyvenimą.“
Taip yra todėl, jog u kiekvieną gerą darbą yra atlyginama dešimt kartų. Taigi, gaunasi, jog u Šv.Ramadano pasninką atlyginama dešimteriopai t.y kaip ir u dešimt pasninko mėnesių ir dar u šešias Šavalo mėnesio dienas dešimteriopas atlygis gaunasi dar du mėnesiai, ir viską sudėję gauname dvyliką mėnesių, t.y. visus metus. Jei taip mogus darytų kasmet, tai tas jo veiksmas prilygtų pasninkui visą gyvenimą. Šavalo mėnesio dienomis galima pasninkauti iškart po Šv.Ramadano mėnesio pabaigos arba galima pasirinkti bet kurias šešias dienas iš Šavalo mėnesio.
2.Zolhedato mėnesio devintos dienos pasninkas. Ši diena yra piligrimų stovėjimo ant Arafato kalno diena. Tačiau piligrimams, keliaujantiems į Meką, atlikti Hado pareigą šią dieną pasninkauti negalima.
Abu Kutada perduoda, ką Pranašas yra pasakęs:
„Arafato dienos pasninkas sunaikina praeities ir ateities nuodėmes, o Ašuros dienos pasninkas sunaikina praeities nuodėmes.“
3.Moharamo mėnesį ir labiausiai jo dešimtą dieną, o dar geriau būtų pasninkauti taip pat ir devintą dieną.
4.Dauguma Šabano mėnesio dienų, nes Pranašas visada pasninkaudavo Šabano mėnesį.
5.Al-Haramo mėnesiai, t.y. Moharam, Radab, Zulkada ir Zulhda. Paskutiniuosius tris mėnesius pasninkauti yra ypač priimtina.
6.Labai gerai yra pasninkauti visų savaičių Pirmadieniais ir Ketvirtadieniais.
7.Pasninkauti tris dienas per visus mėnesius: 13-tą, 14-tą ir 15-tą dienomis.
8.Pranašo Dovydo pasninkas: pasninkauti vieną dieną ir vieną dieną pailsėti. (t.y. pasninkavimas kas antrą dieną).
DIENOS, KURIOMIS PASNINKAUTI DRAUDŽIAMA
1.Pasninkauti draudiama tomis dienomis, kai neinome, kokiam mėnesiui jos priklauso. Tokiomis dienomis Pranašas udraudė pasninkauti.
2.Švenčių dienomis (pvz.: Eid šventės metu – Šv.Ramadano pasninko nutraukimo šventė). Pirmomis švenčių dienomis gali pasninkauti tik tie, kurie praleido Šv.Ramadano pasninko dienas.
Omar perduoda, ką Pranašas pasakė:
“Alachas udraudė mums pasninkauti švenčių dienomis (Eid dienomis), kadangi pasninko nutraukimas ir valgymas parodo Šv.Ramadano mėnesio pabaigą, o Adha Eid aukojimo šventėje būtina valgyti paaukoto gyvulio mėsos.
3.Tašryko dienomis. Tai trys dienos po Adha šventės.
4.Penktadieniais. Musulmonų šventa diena yra penktadienis ir Pranašas udraudė pasninkauti šią dieną, bet jeigu kartu pasninkaus ir penktadienį, ir šeštadienį, tuomet – leidiama.
5.Abejonės dieną. Abejonės diena yra laikoma Šavalo mėnesio 29-30 dienos. Jos taip vadinasi, nes nėra aišku, kuriam mėnesiui jos priklauso – Šavalo ar Šv.Ramadanui, todėl šiomis dienomis irgi draudiama pasninkauti.
6.Viso gyvenimo pasninkas, kai draudiama pasninkauti ištisą gyvenimą be pertraukos, nes šis pasninkas bus labiau panašus į įprotį, nei į garbinimą. Nuolatos pasninkaujantis mogus neturi pasninko nutraukimo jausmo ir nejaučia pasninko naudos.
Pranašas pasakė:
„Žmogus nelaikomas pasninkaujančiu, jei pasninkauja nuolat“.
PASNINKAVIMO KULTŪRA IR TVARKA
1.Essuhur maistas – tai tas maistas, kurį valgome nakties metu prieš aušrą. Šį veiksmą vadiname Sunna – tai yra mūsų Pranašo elgesio normos jo pasisakymuose, nutarimuose, patarimuose, udraudimuose.
Anas perduoda, ką Pranašas yra pasakęs:
„Valgykit maistą prieš aušrą, nes jame yra Alacho palaima (Barakat).“
Viena iš šių palaimų yra tai, kad pasninkaujantis mogus gauna stiprybės. Tad prieš aušrą stenkitės pasistiprinti bet kokiu maistu ar nors stikline vandens.
Abu Said-ul-Chudri pasakė:
„Maistas prieš aušrą – tai Alacho palaima, tad nepraleiskite galimybės jos metu bent išgerti gurkšnelį vandens, nes Alachas ir Jo angelai palaimina tuos, kurie valgo prieš aušrą.“
Prieš aušrą (šis laikas prasideda nuo vidurnakčio ir tęsiasi iki aušros) ir yra geriausia atidėti valgymo laiką iki paskutinio nustatyto laiko – taip lengviau iškęsime alkį.
Abu Zar-c-Oafari perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Mano tautai nebus nuostolinga, kad ji skubės valgyti Iftarą (skubės nutraukti pasninką) vakare ir atidės valgymą prieš aušrą iki paskutinio momento.“
2.       Iftaro (pasninko nutraukimo) skubinimas. Nusileidus saulei iš karto reikia nutraukti pasninką. Geriausiai pradėti valgyti nuo datulių (Churma), ir jei nėra datulių, tai geriausiai pradėti nuo vandens, po to pavalgyti maistą ir kalbėti vakarinę maldą Maghribą.
3.       Iftaro (pasninko malda) prieš valgant. Abdullah-bin-Omar-bin-As perduoda, ką Pranašas yra pasakęs:
„Pasninkautojui prieš valgant yra toks laiko tarpas, per kurį priimamos maldos.“
Prieš nutraukiant pasninką reikia melsti tokią maldą:
ALAHUMMA LAKA SUMTU, VA ALA RIZKIKA AFTARTU, ZAHABA AZAMA, VABTATAL ORUK, VA CABATAL ADŽR INŠA ALLLAH VA TAALA.
O, Viešpatie, vardan Tavęs pasninkavau ir iš Tavo suteikto maisto nutraukiau pasninką, praėjo troškulys, ateis atpildas, jei, Dieve, Tu panorėsi.
4. Aukojimas (labdara). Musulmonui bus atlyginta Šv.Ramadano mėnesį. Šį mėnesį musulmonas turi būti ypač dosnus.
5. Šį mėnesį musulmonas privalo mokytis Šv.Koraną.
6. Kiekvienas musulmonas privalo daugiau melstis, ypač paskutiniosiomis dešimt Šv.Ramadano dienų.
7. Kiekvienas musulmonas privalo vengti veiksmų, kurie nesiejami su pasninku ar maldomis, nes pasninkas yra vienas pagrindinių Šariato įstatų, susijusių su sielos lavinimu, atgaivinimu ir grįimu į gerą būklę. Laikydamasis pasninko, mogus susilaiko nuo draudiamo. Šv.Korane sakoma:
„O, tikintieji! įsakytas jums yra pasninkas, kaip ir buvo įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus, kad jūs taptumėte dievobaimingi.“ (Šv.Koranas, 2:183).
Pasninko metu ne tik draudiama valgyti ir gerti (tai pagrindinė dalis), tačiau taip pat draudiama meluoti, vogti, plepėti nesąmones ir velgti į draudiamus dalykus.
Abu Huraira perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Pasninkas nėra tik susilaikymas muo maisto ar gėrimo, bet ir susilaikymas nuo tuščių kalbų ir korupcijos. Jei matai, kad tau kas daro kvailystes ir trukdo, pasakyk:
- Aš pasninkauju, aš pasninkauju.“
„Jei kuris nors iš jūsų nepamiršo melo ar blogų poelgių, tuomet Alachui nereikia tokio mogaus atsisakymo nuo pasninko.“
VEIKSMAI, KURIE LEIDŽIAMI PASNINKO METU
Pasninkaujantis mogus turi inoti, kurie veiksmai kenkia pasninkui ir kurie yra leidiami.
  1. Yra draudiama maudytis taip, kad visas kūnas būtų šlapias, bet jei mogus netyčia įkrenta į vandenį, tuomet tai nekenkia jo pasninkui.
  2. Draudiami lašeliai ir kitokie vaistai, kurie yra leidiami į mogaus kūną, bet jei vaistas lašinamas į akis ir mogus nejaučia jo skonio tai nekenkia pasninkui.
  3. Jei vanduo, po pietų, kai kankina troškulys, skalaujant burną ir nosį patenka į gerklę, tai kenkia pasninkui.
  4. Tepti aizdas ir tepalą ant odos.
  5. Jei mogus miegodamas pasidaro nešvarus (Dunub, pvz.: spermos išsiskyrimas), tai nekenkia pasninkui, bet reikia skubėti maudytis (Ghusl) ir švarintis.
KAM LEIDŽIAMA NEPASNINKAUTI PER ŠV.RAMADANĄ
Prieš tai minėjom, kad pasninkas per Šv.Ramadaną yra privalomas ir visi sveiki, suaugę, protingi musulmonai turi pasninkauti šį mėnesį, nes valgyti šį mėnesį be prieąsčių dienos metų islame yra nuodėmė.
Jei mogus tam turi pateisinamą prieastį, Islame yra nuostati, kaip toks mogus gali nepasninkauti ir jis savo pareigą gali atlikti kitaip.
  1. Apskritai (ar Šv.ramadano ar ne Šv.Ramadano metu) pasninkauti negali tie monės, kurie turi problemų dėl aminos ligos, dėl senyvo amiaus ir dėl sunkaus darbo, iš kurio maitina savo šeimą (pasninkaudami negali dirbti). Visi tokie monės turi aukoti u savo pasninkus, tai yra tris kartus kiekvieną dieną pamaitinti vieną vargšą.
  2. Žmonės kelionėse ar moterys, kurioms yra privaloma valgyti, o ne pasninkauti. Tokie monės turi pasninkauti tuomet, kai baigiasi jų nepasninkavimo prieastys.
Pvz.: keliautojas apsistoja ilgesniam laikui kaip 15 parų ar moterys po menstruacijų ciklo – šie monės pasninkauja tiek dienų, kiek pasninko dienų jie praleido, ir nieko daugiau. Taip pat šiai grupei priskiriami ligonys, kurių liga stiprėja nevalgant ir taip nutrūksta gydymas, tačiau paprastas skausmas nėra prieastis.
Taipogi svarbu inoti, jog tie monės, kurie valgė per Šv.Ramadaną ir nori grąinti pasninką po Šv.Ramadano, pasninkautų kasdien. Jie gali pasirinkti laiką, kai galės pasninkauti.
KAS TURI NUTRAUKTI PASNINKĄ
Draudiama pasninkauti moterims, kai jos jaučia, kad prasidėjo jų mėnesinių ciklas arba jos laukiasi vaiko, per gimdymą ir po gimdymo. Jei jos pasninkauja – nuodėmė. Joms būtina nutraukti pasninką, po to jos gali grąinti pasninką, kai pasveiks ir turės tam jėgų. Tada joms taip pat nebūtina kasdien pasninkauti.
ŽMOGUS, TYČIA NUTRAUKĘS PASNINKĄ PER ŠV.RAMADANĄ
  1. Jei mogus pasninko metu (šviesiu metu) santykiavo lytiškai, tai reikia, jis nesilaikė pasninko. Jis privalo grąinti pasninką kaip skolą ir sumokėti u savo nuodėmę, jei jis padarė tyčia, inodamas, jog taip daryti negalima. Jis privalo privalo grąinti skolą, sumokėdamas u vieno vergo išlaisvinimą, bet šiais laikais nėra vergų, tad šią sumą paaukoja vargšams. Jei neturi pinigų, tada privalo pasninkauti du mėnesius be pertraukos, kad tarp jų nebūtų Šv.Ramadano mėnuo ar švenčių, jei ir taip negali, tada privalo pamaitinti 60 vargšų vidutiniu maistu.
  2. Jei mogus pavalgė Ramadano pasninko metu tyčia, tai jis turi atlyginti savo kaltę taip, kaip prieš tai išvardinom apie lytinius santykius, bet jei mogus pavalgė maistą ir jis tuo metu buvo pamiršęs, kad pasninkauja, tada nieko neatsitiko, tik jis iš karto po to, kai atsiminė, turi vėl pratęsti savo pasninką ir nieko daugiau nevalgyti, nes jo pasninkas yra tinkamas.
Abu Huraira perduoda, ką Pranašas yra pasakęs:
„Žmogus, pamiršęs, kad pasninkauja, ir pavalgęs ar atsigėręs, tepratęsia savo pasninką, nes Alachas davė jam valgyti ir gerti.“
  1. Draudiama tyčia vemti. Jei mogus tyčia vemia, tada laikoma kaip tyčia valgo ir jis turi grąinti pasninką kaip skolą, o jei jis vemia netyčia arba ligos atveju, tada pasninkas yra tinkamas ir jis gali pratęsti pasninką.
Abu Huraira perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Žmogus, kuris vemia netyčia, neturi nutraukti pasninko ir negrąinti, o kuris vemia tyčia, turi grąinti pasninką.“
  1. Jei pasninkautojas nusprendė valgyti, šis pasninkas sugedo tą akimirką, kai jis nusprendė, nes sprendimas ir intencija yra veiksmas, ir mogus prieš pasninką irgi iš pradių nusprendią ir tada pasninkauja.
  2. Jei mogus valgė, manydamas, kad saulė nusileido arba aušros dar nesimatė ir po to suinojo, kad suklydo, jis turi grąinti tik tą vieną dieną, kurią valgė, nes jis suklydo. Tai nelaikoma tyčiniu valgymu, ir jis nebaudiamas.
MALDOS PER ŠV.RAMADANĄ
Šv.Ramadanas yra aukojimo ir dorumo mėnuo. Musulmonai naudojasi juo tam, kad melsdamiesi ir pasninkaudami suartėtų su Alachu ir nusipelnytų Jo malonės ir atleidimo. Maldos nuopelnas Šv.Ramadano mėnesį yra ymiai didesnis negu kitu matų laiku.
Pranašas paskatino mus per Šv.Ramadaną sukalbėti papildomą maldą po vakaro maldos, ir tai yra Travih malda. Ją sukalbame mečetėje kartu arba atskirai namuose. Po keturių rakatų siunčiama palaima Pranašui . Taravih malda susideda iš 20 rakatų, ir po Taravih maldos kalbame Vitr maldą.
Abu Huraira perduoda, ką Pranašas pasakė:
„Žmogui, pasninkavusiam per Šv.Ramadaną su tikėjimu ir inojimu, bus atleistos visos jo ankstesnės nuodėmės.“
Melsdamasis ir pasninkaudamas per Šv.Ramadaną mogus priartėja prie Alacho ir nusipelno jo atleidimo.