Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo.
1. Alif Lam Mim.
2. Tai yra knyga, o tame nėra jokios abejonės, - vadovas dievobaimingiems.
3. Kurie tiki nematomu, pastoviai meldiasi ir aukoja iš to, ką Mes jiems suteikėme.
4. Kurie tiki tuo, kas iš aukštybių tau atskleista, kas buvo atskleista iki tavęs ir su pasitikėjimu (savo širdyse) velgia į ateitį.
5. Tai yra tie, kurie seka savo Valdovo nurodymais, ir tai yra tie, kurie ateityje klestės.
6. Tiems, kurie atmetė tikėjimą, yra tas pats, ar tu juos perspėji, ar neperspėji; jie vistiek netikės.
7. Allah udėjo spaudą jų širdims ir jų ausims, udanga dengia jų akis, ir jų dalia - didiulė usitraukta bausmė.
8. Ir tarp monių yra tokių, kurie sako: “Mes tikime Allah ir Paskutine diena”. Bet (iš tikrųjų) jie netiki.
9. Jie bando apgauti Allah ir tuos, kurie tiki, bet jie apgauna tik patys save ir to nesupranta.
10. Jų širdyse - negalavimas; ir Allah padidino šį jų negalavimą; ir jų likimas - tai sunki bausmė dėl jų melavimo (patiems sau).
11. Kai jiems sakoma: “Nedarykite sąmyšio (alos) Žemėje”, jie sako: “Mes tik parodome viską teisingai”.
12. Be abejo, jie daro sąmyšį (alą) Žemėje, bet to nesupranta.
13. Kai jiems sakoma: “Tikėkite, kaip kiti tiki”, - jie sako: “Argi mes tikėsime kaip kvailiai tiki?” Tačiau, be abejo, jie patys yra kvailiai, bet to neino.
14. Kai jie sutinka tuos, kurie tiki, sako: “Mes tikime”; tačiau vienumoje su savo šeitanais, jie sako: “Žinoma, mes su jumis; mes tik juokaujame”.
15. Alalah taip pat pasijuoks iš jų ir dar sustiprins jų paklydimą, palikdamas juos aklai klaidioti.
16. Tai tie, kurie išmainė teisingą kelią į paklydimus. Bet jų sandėris bevertis, ir jie pametė teisingą (gyvenimo) kryptį.
17. Jie panašūs į mogų, kuris udegė ugnį; kai ugnis apšvietė viską aplinkui, Allah atėmė šviesą ir paliko juos gilioje tamsoje. Jie nemato.
18. Jie kurti, negirdi ir nemato; jie nesugrįš (į teisingą kelią).
19. Arba tai panašu į stiprią liūtį iš debesų; ten gili tamsa, griausmas, aibavimas; jie pirštais uspaudia savo ausis, bijodami mirties; ir Allah, būdamas visada visur, ino tikėjimo atskalūnus.
20. Žaibas beveik juos apakina; kai jis apšviečia, jie juda; kai ueina tamsa, jie pasilieka stovėti. Ir, jei būtų Allah valia, Jis galėtų atimti jiems klausą bei regėjimą; iš tikrųjų, Allah turi galią įvykdyti viską, ką jis pageidauja.
21. O monės, garbinkite savo Viešpatį Valdovą, kuris sukūrė jus ir tuos, kurie buvo prieš jus; gal ir jūs pasidarysite dievobaimingais.
22. Tam, Kuris sukūrė emę kaip kilimą jums ir dangų kaip jūsų udangą, ir siunčia lietų iš debesų, ir per tai atneša vaisius jūsų maitinimui; nestatykite todėl lygių (konkurentų) Allah, kadangi jūs inote (tiesą).
23. O jeigu jūs abejojate tuo, ką Mes apreiškėme Mūsų tarnui (Muhamedui), tai sukurkite surą, panašią į šią, ir kvieskites savo liudininkus ar pagalbininkus išskyrus Allah, jei jūs teisūs.
24. O jeigu jūs to nepadarysite, - o to jūs niekada nepadarysite, - tai saugokites Ugnies, kurios kuras yra monės ir akmenys, ir kuri paruošta netikintiems.
25. Ir pranešk gerą inią tiems, kurie tiki ir yra dorybingi, kad jų laukia sodai, per kuriuos teka upės. Kiekvieną kartą, kai jiems bus duota vaisių iš jų, jie pasakys: “Tai tas pats, kuo mes maitinomes anksčiau.” Tuo tarpu tai tik panašūs dalykai. Tenai jų santuokiniai bus tyri, ir bus jie ten aminai.
26. Allah nevengia vaizdingų pavyzdių, maų kaip uodas ar kas nors virš to. Tikintieji ino, kad tai - tiesa, einanti nuo jų Viešpačio, o netikintieji sako: “Ką šiuo pavyzdiu Allah nori pasakyti?” Daugelį Jis tuo verčia klysti, o daugelį nukreipia teisingu keliu. Bet nieko per tai Jis nesmerkia išskyrus nepaklusniuosius.
27. Tie, kurie paeidia Allah priesaką po jos patvirtinimo ir atskiria tai, ką Allah nurodė sujungti, ir kuria sąmyšį emėje; tie (tik) patys turi nuostolį.
28. Kaip galite jūs netikėti Allah? Kai jūs negyvenote, Jis davė jums gyvybę, po to Jis pasiųs jums mirtį, o dar po to vėl grąins jus gyvenimui, ir tada jūs sugrįite pas Jį.
29. Tai Jis sukūrė jums viską, kas yra emėje; po to Jis atkreipė dėmesį į dangų ir sukūrė septynis dangaus skliautus, ir Jis turi savo inioje viską.
30. Ir kai tavo Viešpatis pasakė angelams: “Aš noriu paskirti atstovą emėje”, jie paklausė: “Ar Tu paskirsi ten tokį, kuris sukels netvarką joje ir kraujo praliejimą? Ir mes šloviname Tave ir aukštai iškeliame Tavo šventumą Tavęs garbinimu.” Jis atsakė: “Aš inau, ko jūs neinote.”
31. Ir Jis išmokė Adomą visų daiktų vardus, po to juos pastatė prieš angelus ir pasakė: “Pasakykit Man jų vardus, jei jūs teisūs.”
32. Jie pasakė: “Garbė Tau. Mes neturime inių išskyrus tas, kurių Tu mus išmokei; iš tikrųjų, Tu Visąinantis ir Išmintingas.”
33. Jis pasakė: “O, Adomai, pranešk jiems jų vardus”; ir, kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis pasakė: “Ar Aš jums nesakiau, kad Mano inioje dangaus ir emės paslaptys, ir Aš inau, ką jūs atskleidiate ir ką jūs bandote nuslėpti?”
34. Ir štai, Mes pasakėme angelams: “Nusilenkite Adomui”, ir jie nusilenkė; bet Iblis nenusilenkė. Jis atsisakė, nes buvo per daug išpuikęs: Jis buvo iš tų, kurie atmetė tikėjimą.
35. Ir Mes pasakėme: “O, Adomai, gyvenk tu ir tavo mona Sode (rojuje), ir naudokites gausiai jo vaisiais kaip (kur ir kada) norite. Bet nepriartėkite prie šio medio, kad neįpultumėte į blogį ir nusidėjimą.
36. Tačiau Šėtonas privertė juos dėl to suklupti, ir jie neteko to statuso (laimės), kurioje buvo. Ir Mes pasakėme: “Eikite šalin, visi (jūs monės ir Šėtonas) su nesantaika tarp savęs. Jūsų laikina gyvenimo vieta ir pragyvenimo priemonės nuo šiol bus emėje.”
37. Tada Adomas suinojo iš savo Viešpačio tam tikrus odius. Tokiu būdu Jis kreipėsi į Adomą su gailestingumu; iš tikrųjų, Jis yra daug kartų atsigręiantis su uuojauta ir Gailestingiausias.
38. Mes pasakėme: “Išeikite jūs visi iš čia. Ir, jeigu, o Aš esu tuo tikras, ateis jums Mano nurodymas iš Manęs, tai tie, kurie seks Mano nurodymu, nebus jiems nei baimės, nei sielvarto, nei jie liudės.”
39. “Bet tie, kurie atmes tikėjimą ir neteisingai nušvies Mūsų enklus, bus Ugnies (pragaro) gyventojai; joje jie bus aminai.”
40. “O, Izraelio sūnūs! Prisiminkite mano malonę, kurią Aš jums suteikiau, ir vykdykite savo susitarimą su Manim; Aš vykdysiu savo susitarimą su jumis. Ir tik Manęs vieno bijokite.
41. Ir tikėkite tuo, ką Aš jums apreiškiau (dabar), patvirtindamas tikrumą tuo, kas yra su jumis; ir nebūkite pirmi iš tų, kurie netiki tuo; ir nemainykite mano enklų į kaką bevertį; ir bijokite Manęs, Manęs vieno.
42. Ir tiesos nedangstykite melu, ir neslėpkite tiesos, kai jūs inote (kas tai yra).
43. Ir prisilaikykite Maldų; mokėkite Zakat’ą ir nusilenkite kartu su tais, kurie nusilenkia (pamaldose).
44. Ar liepiate jūs kitiems daryti gerus darbus, kai patys apie juos pamirštate, neiūrint į tai, jog skaitote Šventą Knygą? Ar jūs nesusiprasit?
45. Ieškok (Allah) pagalbos su kantriu ištvermingumu bei malda; tai, iš tikrųjų, sunku, išskyrus tuos, kurie yra nusieminę (nuolankūs).
46. (Ir) kurie tvirtai tiki, kad susitiks su savo Viešpačiu ir sugrį pas Jį.
47. O, Izraelio sūnūs, prisiminkite mano malonę, kurią Aš jums suteikiau; o taip pat tai, kad Aš suteikiau jums pirmenybę prieš visus kitus.
48. Ir bijokite tos dienos, kai nei viena siela (dvasia) nepasitarnaus, pakeisdama kitą, ir nebus kreipiama dėmesio į jokį utarimą; ir nebus imama jokia išpirka iš jos, ir nebus jiems jokios pagalbos (iš išorės).
49. Ir prisiminkite, Mes jus išgelbėjome nuo Faraono tautos, suteikusios jums sunkius išbandymus bei kančias, umušdami jūsų sūnus, o palikdami gyvas jūsų moteris; ir tame buvo jūsų didiulis išbandymas nuo jūsų Viešpaties.
50. Ir prisiminkite, Mes praskyrėme jums jūrą ir jus išgelbėjome, ir paskandinome Faraono mones jums matant.
51. Ir prisiminkite, Mes paskyrėme Mozei keturiasdešimt naktų, ir, jam nesant, jūs paėmėte veršiuką (garbinimui), ir jūs tapote baisiais nusidėjėliais.
52. Netgi po to, Mes jums atleidome, kad jūs turėtumėte galimybę jausti dėkingumą.
53. Ir prisiminkite, Mes davėme Mozei Raštą ir Kriterijus (atskirti tiesą nuo melo), kad jūs būtumėte nukreipti teisingai.
54. Ir prisiminkite, kai Mozė savo tautai pasakė: “O mano liaudie, iš tikrųjų, garbindami veršiuką, jūs padarėte blogį patys sau; todėl dabar kreipkites į savo Sukūrėją ir umuškite tėvynainius, o tai prieš jūsų Sukūrėją jums bus tik geriau.” Po to, Jis (Allah) kreipėsi į jus su uuojauta. Iš tikrųjų, Jis daug kartų besikreipiantis su uuojauta ir yra Gailestingiausias.
55. Ir prisiminkite, kai jūs pasakėte: “O, Moze! Jokiu būdu mes tavim negalim patikėti, kol Allah nepamatysim patys akivaizdiai.” Tada perkūnas ir aibas pervėrė jus, kol jūs iūrėjote.
56. Po to Mes prikėlėme jus po mirties, ir jūs turėjote galimybę jausti dėkingumą.
57. Ir Mes pamaloninome jus šešėliu debesies, ir pasiuntėme jums maną ir putpeles, sakydami: “Valgykite šiuos gerus dalykus, kuriuos Mes jums patiekėme.” Bet (priešindamiesi) ne Mums jie padarė alą, bet padarė alą patys sau.
58. Ir prisiminkite, (kai) Mes pasakėm: “įeikite į šį miestą ir maitinkites viskuo ten gausiai, ką jūs pageidausit, bet, įeinant pro vartus, pulkite kniupščiom ir sakykite: “Atleisk mums.” Ir Mes atleisim jūsų prasiengimus, ir pagerinsime dalią tų, kurie daro gėrį.
59. Bet nusidėjėliai tai pakeitė kitu odiu nei tas, kuris jiems buvo duotas; ir taip, Mes pasiuntėme nusidėjėliams bausmę iš dangaus u tai, kad jie paeidė Mūsų nurodymus pakartotinai.
60. Ir prisiminkite, kai Mozė meldė savo tautai vandens, ir Mes pasakėme: “Suduok savo lazda į uolą”; ir štai iš jos ištryško dvylika šaltinių, taip, visi monės suinojo savo vandens vietą. “Valgykite ir gerkite tai, ką Allah jums dovanojo, ir nedarykite blogio emėje, sukeldami joje sumaištį.”
61. Ir prisiminkite, jūs pasakėte: “O, Moze, mes negalim pakęsti (visada) vienodo maisto; maldauk savo Viešpatį u mus, kad patiektų mums tai, kas auga emėje - jos daroves (alumynus), agurkus, Äesnakus, lęšius ir svogūnus. Jis pasakė: “Nejaugi jūs norite geresnius pakeisti blogesniais? Nueikite į kokį nors miestą (Egipte), ir ten rasite tai, ko jūs norite!” Paeminimai ir skurdas apėmė juos, ir iššaukė jie sau Allah pyktį; tai įvyko todėl, kad jie atmetė Allah enklus ir udė pranašus be prieasties; tai buvo todėl, kad jie maištavo, buvo nusidėjėliai ir perengė visas leistinas ribas.
62. Iš tikrųjų, tie, kurie tiki (į Koraną), ir tie, kurie seka judaizmu, ir krikščionys, ir sabijai, - visi, kurie nuoširdiai tiki Allah ir Paskutine Diena, ir kuria gėrį, - bus Viešpaties apdovanoti, ir nepajus jie nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
63. Ir prisiminkite, kai Mes priėmėme iš jūsų priesaką (sutartį) ir iškėlėme aukštai virš jūsų kalną, sakydami: “Tvirtai laikykites to, ką Mes jums davėme, ir įsikalkite į galvas tai; dar jūs turite galimybę būti dievobaimingi.”
64. Ir netgi po to jūs nusigręėte; ir, jeigu ne Allah palankumas ir Jo gailestingumas jums, iš tikrųjų, jūs turėtumėte (didiulius) nuostolius.
65. Be abejo, jūs inote apie likimą tų, kurie paeidė nustatytą šeštadienio dieną. Todėl Mes jiems pasakėme: “Būkite jūs bedionėmis, neapkenčiamos ir atmestos (monių).”
66. Tuo būdu, tai Mes padarėme pavyzdiu monėms kaip dabartiniais laikais, taip ir jų būsimoms kartoms, ir pamoka tiems, kurie bijo Allah.
67. Ir prisiminkite, kai Mozė pasakė savo tautai: “Allah jums liepia paaukoti karvę”, jie pasakė: “Ar nesijuoki tu iš mūsų?” Jis pasakė: “Aš ieškau Allah prieglobsčio, kad nebūčiau vienas iš nesusipratėlių (kvailių).”
68. Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokia jinai turi būti.” Jis pasakė: “Allah sako: tai karvė nei sena, nei jauna, o esanti vidutinio amiaus; o dabar darykite tai, kas jums liepta!”
69. Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kokios ji turi būti spalvos.” Jis atsakė: “Dievas sako, kad gelsvai rudos spalvos, gryno ir šilto atspalvio, diuginančio į ją iūrinčių monių akis”.
70. Jie pasakė: “Maldauk savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis išaiškintų mums, kuri yra jinai, nes visos panašiai atrodančios karvės mums vienodos; ir, jei Allah pageidaus, iš tikrųjų, tada mes išpildysime Jo reikalavimą.”
71. Jis atsakė: “Dievas sako, tai - karvė neišmokyta arti emės ar drėkinti lauką; sveika, be jokių trūkumų.” Jie pasakė: “Štai dabar tu atnešėi tiesą.” Po to, jie paskerdė ją, nors vargu ar norėjo tai daryti.
72. Ir prisiminkite, jūs nuudėte mogų ir ginčijotes tarpusavyje, kaltindami vieni kitus; ir Allah išryškino tai, ką jūs bandėte nuslėpti.
73. Tada Mes pasakėme: “Suduokite jam (kūnui) kokia nors (karvės) dalimi.” Taip Allah atgaivina mirusius ir parodo jums Savo enklus, kad jūs dar turėtumėte galimybę suprasti.
74. Po to, jūsų širdys sukietėjo, kol netapo kietos kaip akmenys ar netgi dar kietesnės; juk iš tikrųjų, yra akmenys, iš kurių teka šaltiniai, ir tarp akmenų yra tokių, kuriems suaiėjus į gabalus, iš jų išteka vanduo; ir kiti, kurie nyksta iš baimės Allah, ir Allah neiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
75. Nejaugi jūs galvojate, kad jie patikės jumis? Tuo tarpu buvo, kad dalis iš jų girdėjo jau Allah Žodį. Bet iškraipė Jį po to, kai Jį suprato, ir ino iš to sekančias pasėkmes.
76. Žiūrėk! Kai jie sutinka tuos, kurie tiki, jie sako: “Mes tikime”, o kai susitinka vienas su kitu vienumoj, jie sako: “Nejaugi pranešate jūs jiems tai, ką Allah atskleidė jums? Ir duodate galimybę jiems tokiu būdu ginÄytis savo Viešpaties akivaizdoje?” Ar jūs nesuprantate (jų tikslų)?
77. Nejaugi jie neino, jog Allah inoma viskas, ką jie (apgalvotai) nuslepia ir ką jie atskleidia (ieškodami naudos sau)?
78. Ir kai kurie iš jų yra nemokšos; jie neino Knygos, bet turi tik savo asmeninius troškimus, ir jie tik spėlioja.
79. Bet vargas tiems, kurie rašo knygą savo (prastomis) rankomis ir sako: “Tai - nuo Allah”, tuo norėdami gauti u tai menką pelną. Ir taip, vargas jiems u parašytą savo rankom, ir vargas jiems u tokiu būdu jų gautą pelną.
80. Ir jie sako: “Ugnis mūsų nepalies, nebent menką dienų skaičių.” Pasakykit: “Ar gavote paadą iš Allah? Tuo atveju Allah niekada nesulauys savo įsipareigojimų. Arba gi jūs kalbate apie Allah tai, ko neinote?”
81. Taip tie, kurie ieško blogyje naudos ir yra savų nuodėmių apsupti, - visi jie yra Ugnies gyventojai (kompanijonai), ir joje jie gyvens (aminai).
82. O tikintieji ir darantieji gerus darbus (emėje), - jie yra Sodo (rojaus) gyventojai; jame jie gyvens (aminai).
83. Ir prisiminkite, Mes paėmėme priesaką iš Izraelio sūnų: “Negarbinti nieko išskyrus Allah, reikšti gerumą ir pagarbą tėvams, ir giminėms, ir našlaičiams, ir vargšams; kalbėti su monėmis maloniai, prisilaikyti Maldų ir mokėti Zakiat’ą.” - Po to jūs nusigręėte išskyrus tik nedaugelį iš jūsų, ir jūs blogai elgiates (netgi dabar).
84. Ir prisiminkite, Mes paėmėme jūsų priesaką: “Nepraliesite tarp savęs kraujo, neišvarysite savo artimuosius iš jų namų.” Ir tai iškilmingai jūs patvirtinote, ir buvote tam liudininkai patys.
85. Tačiau po to, jūs patys, monės, vienas kitą udėte ir išvarydavote dalį jų iš jų namų; padėdavote (jų priešams) prieš juos, (esate) kalti darydami nusiengimus; ir, jeigu jie ateidavo pas jus kaip belaisviai, jūs išpirkdavote juos, nors neteisėtai juos išvarėte. Nejaugi tai reiškia, kad jūs tikite į vieną Knygos dalį ir atmetate kitą? Bet koks atpildas bus tiems iš jūsų, kurie šitaip elgėsi? Negarbė šiame gyvenime? Ir Paskutinio Teismo Dieną jiems bus didiausia bausmė. Ir Allah neiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
86. Tai tie monės, kurie nupirko gyvenimą šiame pasaulyje u kainą būsimo. Jų bausmė nebus nei palengvinta, nei jiems kas padės.
87. Mes davėm Mozei Knygą ir pasiuntėme paskui jį eilę kitų pranašų; ir Jėzui, Marijos sūnui, Mes suteikėm aiškius poymius ir sustiprinom jį šventa dvasia. Taigi, kiekvieną kartą, kai pas jus ateina pranašas, siūlydamas, ko jūs patys nepageidaujate, jūs išpuikę, iūrėdami iš aukšto išdidiai, vienus apšaukiate melagiais, o kitus nuudote.
88. Jie pasakė: “Mūsų širdys apgaubtos skraiste (kuri išsaugo Allah odį: mums daugiau nereikia).” - Ne, Allah prakeikė juos u jų burnojimą prieš Dievą. Maai yra tai, į ką jie tiki.
89. Ir kai buvo apreikšta jiems Allah Knyga, patvirtindama tai, kas yra su jais, - ir nors anksčiau jie meldė pergalės prieš tuos, kas netikėjo, - tai štai dabar, kai tai pas juos atėjo (ir tai, ką jie turėtų atpainti), atkakliai tuo nenori patikėti jie. Tebus Allah prakeikimas netikintiems.
90. Menka kaina to, u ką jie mokėjo savo sielomis; ir ką jie neigia (apreiškimą), kurį Allah siuntė, įūliai iš pavydo, kad Allah iš savo malonės siunčia tai bet kuriam iš savo tarnų, kuriam pageidauja; ir iššaukė jie sau įniršį po pykčio. Iš tikrųjų, eminanti bausmė yra tiems, kurie atmeta tikėjimą.
91. Ir kai jiems sakoma: “Tikėkite tuo, ką Allah apreiškė”, Jie sako: “Mes tikime tuo, kas buvo mums apreikšta”; ir jie netiki tuo, kas buvo apreikšta po to. Tačiau tai yra Tiesa, patvirtinanti tai, kas yra su jais. Sakyk: “Kodėl jūs anksčiau kėsinotes į Allah pranašų gyvybes, jei jūs buvote tikintys?”
92. Mozė atėjo pas jus su akivaizdiais enklais, o jūs, (netgi) po to, garbinote veršį, atkakliai spyriodamiesi savo netikėjime. Jūs elgėtes neteisingai.
93. Ir prisiminkite, Mes paėmėme jūsų priesaką ir iškėlėme aukštai virš jūsų kalną, sakydami: “Tvirtai laikykites to, ką Mes jums davėme ir pakluskite”; jie pasakė: “Mes girdim ir nepaklustam”; ir jų širdys buvo persisunkusios meile veršiui dėl jų netikėjimo. Sakyk: “Iš tikrųjų, gėdinga yra tai, ką jūsų tikėjimas nurodo jums, - jei jūs turite kokį nors tikėjimą”.
94. Sakyk: “Jeigu jums išimtinai, ir niekam daugiau, skirtas būsimas gyvenimas šalia Allah, tai linkėkite sau mirties, jei jūs esate nuoširdūs”.
95. Bet niekada jie neieškos mirties iš baimės dėl atpildo u nuodėmes, kurias padarė jų rankos. Ir Allah gerai ino tuos, kurie daro blogį.
96. Ir tikrai, tu pamatysi, jog jie yra godiausi gyvenimo iš visų monių, godesni net u tuos, kurie šalia Allah prigalvoja kitų dievų; kiekvienas iš jų norėtų gauti tūkstanties metų gyvenimą. Bet netgi tokio ilgo gyvenimo dovana neišsaugos jų nuo Allah bausmės; ir Allah gerai mato viską, ką jie daro.
97. Sakyk: “Kiekvienas, kas buvo priešas Gabrieliui...” - juk Jis, Allah malone, nuleido tavo širdin jį (Koraną) kaip patvirtinimo enklą, kas buvo apreikšta anksčiau, kaip vadovaujančią ir puikią inią tiems, kurie tiki.
98. Kiekvienas, kas yra priešas Allah ir Jo angelams, ir Jo pasiuntiniams, ir Gabrieliui, ir Mykaeliui, tada, be abejo, Allah - priešas tiems, kurie atmeta tikėjimą.
99. Mes pasiuntėme tau akivaizdius enklus, ir nėra nei vieno, kuris jais netikėtų, išskyrus tuos, kurie yra ydingi.
100. Kaip! Kiekvieną kartą, kai jie patvirtina priesaką, dalis iš jų atsimeta nuo jos? - Ne, pas daugelį iš jų nėra tikėjimo.
101. Kai pas juos ateina pasiuntinis nuo Allah, patvirtindamas teisingumą to, kas yra su jais, dalis iš jų, kuriems buvo dovanota tai, atmeta Allah Knygą sau u nugarų, lyg tai neinodami apie ją.
102. Jie seka tuo, ką skaitė (recitavo) šeitanai Saliamono karalystėje. Saliamonas nebuvo neteisus, o šeitanai buvo neteisūs, mokydami mones burtų ir to, ko mokė pasiųsti į Babiloną angelai: Charutu ir Marutu. Bet tie du nieko nemokė, nepasakydami prieš tai: “Mes esame tik išbandymui; todėl neburnokite prieš Dievą.” Jie išmoko iš jų būdų sėti nesantaiką tarp vyro ir monos. Bet jie negalėjo tuo niekam pakenkti be Allah leidimo. Ir jie išmoko tiktai to, kas jiems kenkė, o ne atnešė naudos, bet jie inojo, kad tas, kas tai įgavo, - neturės dalies laimės būsimame gyvenime. Ir niekinga kaina ta, kurią jie u parduotas savo sielas sumokėjo. Ir jei jie būtų inoję.
103. Ir jeigu jie išlaikytų savo tikėjimą ir apsaugotų save nuo nuodėmių, tai būtų Allah apdovanoti kur kas geriau. Ir jei jie būtų inoję.)
104. O, jūs tikintieji, (pasiuntiniui) nesakykite: “Apsaugok mus!”, o sakykite: “Tu pavelk į mus!” - ir klausykite (jo). O netikinčiųjų laukia kankinanti bausmė.
105. Netikintieji kaip tarp Knygos monių, taip ir tarp politeistų nenori, kad ant jūsų kristų jūsų Viešpaties kokia nors gerovė! Bet Allah dėl savo ypatingos malonės pasirinks tą, ką Jis pageidaus; juk Allah kupinas malonės.
106. Mes nepanaikinam (neatšaukiam) nei vieno ajato ir jums neliepsim jo pamiršti, kol jo nepakeisim geresniu ar panašiu į jį. Nejaugi tu neinai, kad Allah turi galią viskam?
107. Nejaugi tu neinai, kad viešpatavimas tiek danguje, tiek emėje priklauso tik vienam Allah? Ir nėra jums utarėjo ar pagalbininko išskyrus Allah.
108. Nejaugi jūs klausinėsite savo pranašo taip, kaip anksčiau buvo Mozė klausinėjamas? Juk kiekvienas, kas tikėjimą pakeičia netikėjimu, tas, be abejonės, išklysta iš teisingo kelio.
109. Bet ir tarp Knygos monių yra tokių, kuriems norėtųs jus - jau priėmusiems tikėjimą - iš pavydo į netikėjimą parblokšti vėl, nors jiems tiesa jau yra aiški; jūs jiems atleiskite ir eikite šalin, kol Allah jiems savo valios neparodys; juk Allah turi galią viskam.
110. Ir tvirtai prisilaikykite Maldų, ir mokėkite Zakat’ą; ir visą tą gerą, ką jūs parengėte savo sielai čia, tą rasite pas Allah; juk Allah mato, ką jūs darote.
111. Ir jie sako: “Niekas niekada nepateks į Rojų, jei jis ne ydas ar krikščionis.” Tai yra jų (tuščias) troškimas. Sakyk: “Pateikite savo įrodymus, jeigu jūs sakote tiesą”.
112. Bet ne! Kiekvienas, kas visiškai paklūsta Allah ir kuria gėrį, - gaus Viešpaties apdovanojimą; ir nebus jiems baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.)
113. Žydai sako: “Krikščionybė nieku nepagrįsta”; o krikščionys sako: “Judaizmas nieku nepagrįstas”; tačiau ir tie, ir kiti skaito tą pačią Knygą. Tiems odiams panašiai skambėjo kalbos tų, kurie (dar) nieko neišmanė. Allah Paskutinio Teismo dieną išaiškins jiems tai, ko jie nesuprato (ginčijosi).
114. Ir kas yra labiau neteisingas kaip tas, kas draudia garbinti Allah ten, kur turėtų būti šlovinamas Jo vardas, ir netgi bando griauti Jo šventoves? Jiems reikia engti per jų slenkstį tik su baime. Jiems - gėda šiame pasaulyje, o būsimame - begalinės kančios.
115. Allah priklauso ir Rytai ir Vakarai; ir į kur jūs bepasisuktumėte, ten Allah veidas. Iš tikrųjų, Allah Visąapimantis ir Visąinantis.
116. Jie sako: “Allah paėmė sau sūnų.” Garbė Jam. - Ne, Jam priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek emėje, ir visi jo valiai paklūsta.
117. Jis yra dangaus ir emės sukūrėjas. Kai Jis sumano kūrinį, tik prataria jam: “Būk!” - ir jis yra.
118. Sako tie, kurie neturi inių: “Kodėl Allah nepraneša mums ar nesiunčia mums savo enklų?” Taip kalbėjo monės, kurie buvo iki jų, panašios prasmės odius. Jų širdys vienodos. Mes padarėme tikrai aiškius enklus monėms, kurie tvirtai išlaiko tikėjimą (savo širdyse).
119. Mes pasiuntėme tave su tiesa, kaip skelbėją geros inios ir perspėjantį; ir tau atsakomybės nebus u liepsnojančios Ugnies gyventojus.
120. Ir nei ydai, nei krikščionys niekada nebus patenkinti tavim, jei neseksi tu jų religijos formomis. Sakyk: “Allah vadovavimas yra tikras vadovavimas.” Bet jei tu seksi jų troškimams po tų inių, kurios buvo tau duotos, tada nerasi nei globėjo, nei pagalbininko prieš Allah.
121. Tie, kuriems Mes davėm Knygą, mokosi iš jos kaip priklauso; jie yra tie, kurie tiki tuo; (bet) tie, kas atmeta tą tikėjimą, - turės didelius nuostolius.
122. O, Izraelio sūnūs! Prisiminkite Mano ypatingą malonę, kurią Aš jums suteikiau; o taip pat tai, kad Aš suteikiau jums pirmenybę prieš visus kitus.
123. Ir bijokite tos dienos, kai nei viena siela (dvasia) nepasitarnaus pakeisdama kitą, ir nebus imama jokia išpirka iš jos; ir nebus kreipiama dėmesio į jokį utarimą, ir nebus jiems jokios pagalbos (iš išorės).
124. Ir prisiminkite, kai Ibrahimas buvo bandomas Viešpaties tam tikrais įpareigojimais, kuriuos šis įvykdė. Jis pasakė: “Aš padarysiu tave monių imamu.” Ibrahimas paklausė: “Ir taip pat (imamai bus) iš mano palikuonių?” Jis atsakė: “Mano paadas netaikomas nusidėjėliams”.
125. Ir prisiminkite, Mes padarėme Namą monių susirinkimo vieta, kurioje jie yra saugūs; ir imkite jūs Ibrahimo vietą kaip maldų vietą; ir Mes sutarėme su Ibrahimu ir jo sūnum Ismailu, kad jie apvalytų nuo nuodėmių mano Namą tiems, kurie apeina jį aplink, ar naudoja jį kaip prieglobstį (dorybingiems apmąstymams vienumoj), ar nusilenkia, ar krenta kniūbsčiom (maldoj).
126. Ir prisiminkite, kai Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatie! Padaryk šį miestą saugų, taikų ir maitink jo mones vaisiais - tik tuos iš jų, kurie tiki Allah ir Paskutinio Teismo diena.” Jis pasakė: “Taip, ir tiems, kurie atmetė tikėjimą, Aš vaisių duosiu paskanauti tik trumpą laiką. Po to Aš greitai juos priversiu kentėti Ugnimi, ir bus labai bloga ši jų bausmė”.
127. Ir prisiminkite, kai Ibrahimas ir Ismailas pastatė Namo pamatus (ir kreipėsi į Dievą su malda): “Mūsų Viešpatie! Priimk tai nuo mūsų, juk Tu, iš tikrųjų, Visągirdintis, Visąinantis”.
128. “Mūsų Viešpatie! Padaryk mus musulmonais, nusilenkiančiais Tau, ir iš mūsų palikuonių - tautą musulmonų, nusilenkiančių Tau; ir parodyk mums apeigas ir mūsų vietas Tavo garbinimui. Ir atsigręk į mus (su malone). Juk Tu daug kartų atsigręiantis su uuojauta ir Gailestingiausias.
129. “Mūsų Viešpatie! Pasiųsk tarp jų savo Pranašą iš jų pačių, kuris perduotų jiems Tavo enklus ir mokytų juos Knygos ir išmintigumo, ir apvalytų juos (nuo nuodėmių). Juk, iš tikrųjų, Tu esi išaukštintas galioje ir Išmintingas.)
130. Ir kas nusigrę nuo Ibrahimo tikėjimo! Gal tik išskyrus nebent tuos, kurių sielas apėmė aiški beprotystė. Jį Mes išrinkome šiame pasaulyje, o Būsimame jis, be abejo, bus tarp šventųjų.
131. Žiūrėk! Jo Viešpatis pasakė jam: “Paklusk (Man).” Jis pasakė: “Aš paklustu Visatos (Pasaulių) Viešpačiui”.
132. Ir Ibrahimas, o taip pat ir Jokūbas, prisakė savo sūnums: “O mano sūnūs! Jums Allah parinko tikėjimą, ir nemirkite jūs kitaip, kaip atsidavę Dievui”.
133. Ar jūs buvote liudininkais, kai mirtis atsėlino pas Jokūbą? Tada jis pasakė savo sūnums: “Ką jūs garbinsite (Kam melsites) po manęs?” Jie pasakė: “Mes garbinsime Dievą, tavo tėvų - Ibrahimo, Ismailo ir Izaoko - Dievą, Vieną Dievą, ir tik Jam vienam mes paklusime”.
134. Tai buvo monės, kurie jau (nebūtin) išėjo; jie gaus atpildą iš Allah u tai, ką darė; ir jūs - u tai, ką jūs darote; ir jūs nebūsite klausiami apie tai, ką jie darė.
135. Jie sako: “Tapkite ydais ar krikščionimis, tada rasite teisingą kelią.” Sakyk jiems: “Ne! (Seksime) mes Ibrahimo tikėjimu - tiesa, jis nestatė dievų šalia Allah (nebuvo daugiadievis)”.
136. Sakykite jiems: “Mes tikime Allah ir į tai, kas buvo apreikšta mums, ir kas buvo apreikšta Ibrahimui, ir Ismailui, ir Izaokui, ir Jokūbui, ir jų genčių kartoms, ir kas buvo duota Mozei ir Jėzui, ir kas buvo duota visiems kitiems pranašams nuo jų Viešpaties. Mes nedarome skirtumo tarp jų; ir mes paklustame Allah”.
137. Bet jeigu jie tiki tuo, į ką jūs tikite, jie, iš tikrųjų, eina teisingu keliu. O jeigu jie nusigręia, jie eina į (tikėjimo) skilimą (schizmą), - bet Allah apsaugos tave nuo jų, - juk, iš tiesų, Jis Visągirdintis, Visąinantis.
138. (Mūsų religija) ima viską iš Allah. Ir kas gali duoti geriau tai (religiją) nei Allah. Tai Jis, kurį mes garbiname.
139. Sakykite: “Ar jūs ginÄysites su mūmis dėl Allah, kai Jis - mūsų Viešpatis ir jūsų Viešpatis? Mes - atsakingi u savo veiksmus, jūs - u savo veiksmus; ir mes esame nuoširdūs (savo tikėjime) Jam.
140. “Ar jūs pasakysite, jog Ibrahimas ir Ismailas, ir Izaokas, ir Jokūbas, ir jų genčių kartos buvo ydai ar krikščionys?” Sakykite: “Ar jūs inote geriau nei Allah?” Ir kas gali būti labiau neteisingas nei tas, kuris slepia liudijimą, gautą iš Allah? Ir Allah neiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
141. Tai buvo monės, kurie jau (nebūtin) išėjo; jie gaus atpildą iš Allah u tai, ką darė; ir jūs - u tai, ką jūs darote; ir jūs nebūsite klausiami apie tai, ką jie darė.)
142. Ir pasakys neprotingi tarp monių: “Kas nukreipė juos nuo Kiblos, kurios jie anksčiau laikėsi?” Sakyk: “Allah valioje Rytai ir Vakarai, ir Jis veda teisingu keliu tuos, kuriuos nori”.
143. Ir taip Mes padarėme jus vidutine bendruomene, kad jūs liudytumėte monėms, kurie buvo prieš jus; ir pranašas liudytų jums. Ir Mes nustatėme Kiblą, kurios jūs anksčiau laikėtes, tik tam, kad galėtume atskirti, kas seka pranašu, nuo tų, kurie nuo jo nusigręia šalin (nuo tikėjimo). Ir tai - esminis momentas, ir daugeliui sunku, išskyrus tuos, kuriuos Allah veda teisingu keliu; juk Allah ne tas, kuris padarytų jūsų tikėjimą bevaisį. Iš tiesų, Allah su visais monėmis yra nuoširdiai kupinas gerumo ir Gailestingiausias.
144. Mes matėme, kai jūs nukreipdavote danai savo veidus į dangų (malonės). Dabar Mes nukreipsime jus į Kiblą, kuri jums patiks. Nukreipkite gi savo veidus šventos meÄėtės link, ir kur jūs bebūtumėte - nuo šiol, nukreipkite savo veidus į jos pusę. Knygos monės ino gerai, jog tai - tiesa nuo jų Viešpaties. Iš tiesų, Allah neiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
145. Netgi, jei tu atneši Knygos monėms visus galimus (Dievo) enklus, jie neseks tavo Kibla, ir tu neseksi jų Kibla, ir, iš tikrųjų, jie neseks vienas kito Kibla. Jeigu tu seksi jų (tuščioms) aistroms po tų inių, kurios jau pasiekė tave, iš tikrųjų, tu būsi vienas iš nusidėjėlių.
146. Tie, kuriems Mes dovanojom Knygą, ją ino taip, kaip ino savo sūnus, bet juk dalis iš jų nuslepia tiesą, nors ir ją ino.
147. Juk tai - tiesa, einanti iš tavo Viešpaties. Nebūk tarp tų, kuriuos apima abejonės.
148. Ir kiekvienas turi tikslą, į kurį Allah nukreipia jį; todėl lenktyniaukite gi vienas su kitu geruose darbuose! Kur jūs bebūtumėte, Allah sujungs jus visus kartu. Allah turi galią viskam.
149. Ir iš kur bebūtum kilęs tu, nukreipki savo veidą šventos meÄėtės link; tai, iš tikrųjų, yra tiesa nuo tavo Viešpaties. Ir Allah neiūri nerūpestingai į tai, ką jūs darote.
150. Ir iš kur bebūtum kilęs tu, nukreipki savo veidą šventos meÄėtės link; ir, kur jūs bebūtumėte, nukreipkite į ją savo veidus, kad neiššauktumėte priekaištų monių, išskyrus tuos, kurie - nedorybingi. Bet jų nebijokite, bijokite tik Manęs, kad galėčiau įvykdyti pilnai jums Savo malonę, ir jūs galbūt būsite teisingame kelyje.
151. Panašiai ta (malone), kai Mes pasiuntėme jums pranašą iš jūsų aplinkos, jis skelbia jums Mūsų enklus, ir apvalo jus (nuo nuodėmių), ir moko jus Knygos ir išmintingumo, ir apmoko jus to, ko neinojote jūs anksčiau.
152. Tai prisiminkite Mane, ir Aš prisiminsiu jus; būkite dėkingi Man ir neatmeskite tikėjimo (Manim).
153. O, jūs tikintieji, ieškokite pagalbos su kantrybe, atkaklumu ir maldomis. Iš tikrųjų, Allah būna su tais, kurie yra kantrūs, atkaklūs.
154. Ir apie uvusius Allah kelyje nesakykite, kad jie yra mirę; ne! Jie gyvi, tik to jūs nesuvokiate.
155. Ir Mes išbandom jus kai kuo iš baimės, alkio, turto nuostoliais, gyvybės praradimais (artimų monių), (darbo) vaisių praradimais; bet pranešk diugią inią kantriems ir atkakliems, -
156. Kurie, kai juos ištinka didelės negandos, sako: “Iš tiesų, Allah mes priklausom ir pas Jį sugrįtame”.
157. Tai yra tie, ant kurių (nusileis) jų Viešpaties palaiminimas ir malonė, ir jie yra teisingame kelyje.
158. Štai! Al-Safa ir Al-Marva - vieni iš Allah (religijos) ymių. Todėl nėra nuodėmės tam, kuris, lankydamas Namą Chado metu ar atliekant Umrą, praeina tarp jų aplink. Ir kas linksta daryti gėrį..., būk tikras, Allah įvertins tai. Iš tiesų, Allah - Visąįvertinantis, Visąinantis.
159. Tuos, kurie slepia aiškius enklus ir nurodymus, kuriuos Mes apreiškėme, po to, kai Mes išaiškinome juos monėms Knygoje, - ant tų kris Allah prakeikimas, ir prakeiks juos tie, kurie tuos prakeikimus ištarė.
160. Išskyrus tuos, kurie gailisi ir pasitaiso, ir atvirai paskelbia (tiesą), Aš atsigręiu su atleidimu. Ir Aš daug kartų atsigręiantis su uuojauta ir Gailestingiausias.
161. Tie, kurie atmeta tikėjimą ir miršta netikintys, - ant tų yra Allah prakeikimas, ir prakeikimas angelų, ir monių - visų.
162. Ir jis (prakeikimas) aminai juos slėgs (jie aminai bus Ugnyje), - jų bausmė nebus palengvinta, ir negaus jie (bausmės) atidėjimo.
163. Ir Dievas jūsų - Vienas Dievas; nėra Dievo, išskyrus Jį, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo.
164. Štai iūrėk! Žemės ir dangaus sukūrime; nakties tamsos pasikeitime dienos šviesa; ir laivuose, kurie plaukioja jūromis ir duoda naudą monėms; ir vandenyje, kurį Allah siunčia iš dangaus emyn ir atgaivina emę po jos mirties, ir išsklaido po ją įvairių rūšių vėris; ir vėjų pasikeitime; ir debesyse, karojančiuose kaip vergai tarp dangaus ir emės; - iš tiesų, visa tai yra enklai monėms, kurie protingi.
165. Vis dar tarp monių yra tokių, kurie ima (garbinimui) kitus šalia Allah kaip Jam lygius; jie myli juos, kaip jiems priklauso mylėti Allah. Bet tie, kurie tiki, myli Allah kur kas labiau. Ir jeigu tik bedieviai galėtų dabar pamatyti, kokia jų laukia bausmė, jie susiprotėtų, kad visa valdia priklauso Allah, ir kad Allah rūstus bausmėje.
166. Tada visi tie, kurie vedė paskui save kitus, atsiadėtų savo pasekėjų, ir jie pamatytų bausmę, ir būtų nutraukti visi jų ryšiai.
167. Ir pasakytų tie, kurie jais sekė: “O, jeigu tik mes galėtume sugrįti atgal, tada mes išsiadėtume jų, kaip jie išsiadėjo mūsų.” Taip parodys Allah jų veiksmų vaisius kaip jų uvimą, ir neišsigelbės jie nuo Ugnies.
168. O, jūs monės, valgykite tai, kas emėje yra gera ir leistina Allah, ir nesekite Šėtono pėdomis; jis yra jums aiškus priešas.
169. Jis šaukia jus tik į blogį ir niekšybes, ir kad jūs kalbėtumėte apie Allah tai, ko jūs neinote.
170. Kai jiems sakoma: “Sekite tuo, ką apreiškė Allah”, jie sako: “Ne, mes seksime tėvų palikimu.” Kaip? Netgi tada, kai jų tėvai neturėjo išminties ir Viešpaties vadovavimo?
171. Kviečiant į teisingą kelią tuos, kurie netiki, panašu į tą, kuris šaukia kaip okų piemuo ant tų (okų), kurios negirdi nieko išskyrus šaukimą ir riksmą; kurti, nebylūs ir akli - jiems trūksta proto.
172. O, jūs tikintieji! Valgykite tą gerą maistą, kurį Mes jums suteikėme, ir dėkokite Allah, jei jūs Jį garbinate ir Jam esate atsidavę.
173. Jis udraudė jums tik dvėselieną, kraują ir kiaulių mėsą, ir visą kitą, kas buvo paskersta kieno nors kito, o ne Allah vardu. Bet jei kas nors bus priverstas valgyti tą maistą iš būtinumo, be tyčinio nepaklusnumo, neperengiant tinkamų ribų, - nėra tam nuodėmės. Juk Allah yra danai atleidiantis, Gailestingiausias.
174. Tie, kurie nuslepia Allah apreiškimus iš Knygos, turėdami iš to menką naudą, traukia į save tik Ugnį, ir Allah su jais nekalbės ir jų neapvalys Prisikėlimo dieną. Ir jiems - kankinanti bausmė.
175. Jie - tai tie, kurie vietoje teisingo kelio pasirinko klystkelius, vietoje atleidimo - bausmę. Ir koks jų begėdiškas įūlumas Ugniai.
176. (Jų praūvimas) bus todėl, kad Allah apreiškė Knygą, kurioje - tiesa; o tie, kurie dėl jos ieško progų ginÄytis, yra schizmoje (skilime), toli (nuo paskirties).
177. Dorybė nėra tame, kad jūs kreipiate savo veidus į Rytus ar į Vakarus, bet tikrai doras yra tas, kuris tiki Allah ir Paskutine diena, ir angelais, ir Knyga, ir pranašais, ir aukoja savo turtą savo giminaičiams ir našlaičiams iš meilės Jam, ir vargšams, ir keliaujantiems, ir tiems, kurie prašo išmaldos, ir belaisvių išpirkimui; ir kas tvirtai prisilaiko Maldų, ir duodą Zakat’ą; ir kas tęsi duotus paadus, ir yra tvirtas bei kantrus skausme (ar kančioje) ir nelaimėse, ir ištvermingas per visus panikos laikotarpius. Tokie yra monės dorybingi, dievobaimingi.
178. O, jūs tikintieji! Nurodyta jums teisė u umuštuosius atsiteisti. U laisvą - laisvas, u vergą - vergas, u moterį - moteris. Bet tam, kuriam jo brolis u nuudymą atleis, turi atsilyginti pagal deramą reikalavimą su dosniu dėkingumu. Tai jums - nuolaida iš jūsų Viešpaties ir malonė. Ir tam, kas po to leistiną ribą perengs, bus liūdna bausmė.
179. Atsiteisimo įstatyme - jūsų gyvybė (jos išsaugojimas). O, monės suprantantys, tai galbūt jus sulaikys.
180. Ir jums nurodyta, kai kam nors iš jūsų priartės mirtis, - o jūs paliekate ką nors gerą,- kad jis padarytų testamentą tėvams ir artimiesiems giminaičiams tinkamu būdu. Tai yra dievobaimingųjų pareiga.
181. O jeigu kas pakeičia testamentą po to, kai jį girdėjo, nuodėmė bus tiems, kas padaro pakeitimą. Juk Allah Visągirdintis, Visąinantis.
182. Bet, jeigu kas bijo testatoriaus šališkumo ar neteisingumo ir sutaikys juos (suinteresuotas puses), tai nebus jam nuodėmės. Iš tiesų, Allah yra danai atleidiantis ir Gailestingiausias.
183. O, jūs tikintieji! Pasninkas yra jums privalomas, kaip jis buvo privalomas tiems, kurie buvo prieš jus; tai jus galbūt (išmokys) susilaikymo.
184. (Pasninkas) nustatytą dienų skaičių, bet jeigu kas iš jūsų yra nesveikas ar yra kelionėje, tas privalo pasninkauti tą patį kitų dienų skaičių; o tiems, kurie išgali pasninkauti (tik su dideliu vargu), galimas išsipirkimas - vargšo mogaus maitinimas. O kas savanoriškai su nuolankumu atlieka dar daugiau gerų darbų, tam bus geriau nuo to. Ir pasninkas yra jums naudingas, jeigu jūs tai tik inotumėte.
185. Ramadanas yra mėnuo, per kurį buvo apreikštas Koranas kaip vadovas bei teisingo kelio nurodymas monijai ir skirtingumas (tarp gėrio ir blogio); ir štai, kas iš jūsų yra šį mėnesį (namuose), privalo pasninkauti visą šį laikotarpį, o tas , kas serga ar yra kelyje - nurodytą dienų skaičių privalo pasninkauti vėliau. Allah nori jums palengvinimo; Jis nenori apsunkinti jums gyvenimo. (Jis nori, kad jūs) ubaigtumėte nurodytą laikotarpį ir šlovintumėte Jį u tai, jog Jis nukreipė jus teisingu keliu, - galbūt jūs būsite dėkingi.
186. Kai Mano tarnai tavęs klausia apie Mane, Aš, iš tikrųjų, esu arti (jų): Aš atsiliepiu kiekvienam maldoje prašančiam, kai jis šaukiasi Manęs: Tegul jie taip pat klauso Mano raginimų ir tiki Manimi: jie galbūt eis teisingu keliu.
187. Leidiama jums pasninko naktį suartėti su savo monomis. Jos yra jums kaip drabuiai, o jūs esate joms kaip apranga. Allah ino, kad tarp savęs jūs turėjote paslapčių: Bet Jis atsigręė į jus ir jums atleido; taigi dabar bendraukite su jomis ir ieškokite to, ką Allah nurodė jums. Valgykite ir gerkite, kol auštant jūs galėsite atskirti baltą siūlą nuo juodo. Po to pasninkaukite iki nakties; ir nesuartėkite su savo monomis, kol jūs esate meÄetės prieglobstyje. Tai yra Allah nustatytos ribos. Nepriartėkite gi prie jų (bijodami nusidėti)! Taip Allah išaiškina savo enklus monėms, - galbūt jie išmoks savisusilaikymo ir galės apsisaugoti nuo blogio.
188. Ir neeikvokite savo turto tuščiai tarp savęs išlaidaudami, ir nenaudokite jo teisėjų papirkimui, kad nusikalstamai uvaldytumėte kitų turtus, sielos gilumoje inodami tai.
189. Jie klausia tave apie jaunus mėnulius. Sakyk: “Jie - laiko matavimo enklai monių reikaluose ir chadui.”Nėra dorybė, jei jūs įeinate į savo namus iš upakalinės pusės: Dorybė yra tame, kad jūs bijotes Allah rūstybės. įeikite gi į namus, - kaip jums priklauso, - per duris ir bijokites Allah, - galbūt jums Jis bus palankus ir jūs klestėsite.
190. Kovok u Allah reikalą tik su tais, kurie kovoja prieš tave, bet neperenk leistinų ribų. Iš tikrųjų, Allah nemėgsta tų, kurie jas perengia.
191. Ir muškite (priešus) ten, kur juos sutiksite, ir išvarykite juos iš ten, iš kur jie išvarė jus: Juk persekiojimas bei priespauda - blogiau mirties. Bet nekovokite prie Šventos MeÄėtės, kol jie nelies jūsų pirmi. Bet jei jie pradės kovą prieš jus tenai, umuškite juos. Tai bus atpildas u tai, kad jie atmetė tikėjimą.
192. Tačiau, jei jie liausis, - tada Allah, ištiesų, yra Visąatleidiantis ir Gailestingiausias.
193. Ir kovokite su jais tol, kol nebus persekiojimo ir Allah religija nugalės. Tačiau, jei jie liausis, te nebus jiems priešiškumo, išskyrus tuos, kurie panaudoja priespaudą.
194. Udraustas mėnesis u udraustą mėnesį, o taip pat visi udrausti dalykai (šventos vietos ir apeigos) - su teise atsilyginti. Ir kas draudimus perengia prieš jus, jūs galite taip pat draudimus perengti prieš juos, kaip tai padarė jie. Bijokite Allah rūstybės ir inokite: Allah yra tik su tais, kurie yra dievobaimingi.
195. Allah kelyje iš savo turto būkite dosnūs, ir nedarykite savo rankomis to, kas jus į praūtį nuvestų. Ir darykite gerą; iš tiesų, Allah yra palankus tiems, kas daro gerą.
196. Allah garbei atlikite chadą ar umrą. Tačiau, jei kas nors sulaiko jus, pasiųskite aukojimo dovaną, kuri yra jums pagal galimybes prieinama. Ir neskuskite galvos, kol ši dovana nepasieks paskirties vietos. Bet jei kas nors iš jūsų serga ar turi galvos odos defektą (negali laukti ir reikia skusti), tas turėtų kompensacijai arba pasninkauti, arba pamaitinti vargšus, arba padaryti auką. O kai taika bus (vėl), jeigu kas nors nori tęsti umrą kartu su chadu, jis privalo padaryti auką pagal savo galimybes. Bet jei jis negali sau to leisti, privalo pasninkauti tris dienas laike chado ir septynias dienas, sugrįus namo. Viso - dešimt dienų. Bet tai tik tiems, kurių šeimos negyvena Šventos MeÄėtės apylinkėse. Ir bijokite Allah rūstybės, ir inokite, kad Allah grietas bausmėje.
197. Chado mėnesiai yra gerai inomi; tad tas, kas pasirytų atlikti šią pareigą jų metu, turi nuo moterų susilaikyti, neturi būti jokios nešvankybės, nei jokios nedorybės, nei jokių barnių chado metu. Ir Allah ino apie visus jūsų gerus darbus. Daugiau darykite gerų darbų, bet svarbiausia iš jų - dievobaimingumas. Ir bijokite Mano rūstybės, o, jūs, kurie protingi.
198. Nėra jums nuodėmės, jei jūs ieškosite savo Viešpaties dosnumo (chado metu). O kai jūs apleisite Arafatą, pagarbinkite Allah prie švento paminklo (Muzdalifa). Ir šlovinkite Jį u tai, kad nukreipė jus į teisingą kelią, nors iki tol jūs ir klaidiojote klystkeliais.
199. Po to, iš vietos, iš kurios monės greitai nueina, nueikite ir jūs kartu su jais ir prašykite Allah atleidimo, - iš tikrųjų, Allah - danai atleidiantis, Gailestingiausias.
200. O kai jūs ubaigsite savo apeigas, pagarbinkite Allah kaip anksčiau jūs garbinote savo tėvų atmintį, tik dar kur kas stipriau. Tarp jūsų yra tokie, kurie sako: “Mūsų Viešpatie! Apdovanok mus savo dosnumu šiame pasaulyje!”, bet jie savo dalies neįgys būsimame gyvenime.
201. Bet yra tarp jų ir tokie, kurie sako: “Mūsų Viešpatie! Duok mums gero šiame pasaulyje, o palaimą - būsimame, ir apsaugok mus nuo Ugnies kančių.”
202. Tokiems bus paskirta tai, ko jie nusipelnė; ir Allah nedelsia atsiskaityti.
203. Minėkite Allah nustatytą dienų skaičių. Kas pasiskubins išvykti po dviejų dienų, tam nėra nuodėmės; ir kas usibus ilgiau, taip pat tam nėra nuodėmės, jei jo tikslas - būti dievobaimingu. Ir bijokite Allah rūstybės ir inokite, kad visi jūs tikrai stosite prieš Jį.
204. Yra toks tipas monių, kurių kalbos apie šio pasaulio gyvenimą tave apakina savo avesiu. Ir jis šaukiasi Allah paliudyti apie tai, kas yra jo širdyje; tačiau jis yra labiausiai ginÄytinas iš (tavo) nedraugų.
205. Kai tik jis nusisuka, jo tikslas - visur emėje skleisti alą bei kenkimą, praudyti derlių ir (monių) palikuonis. Tačiau Allah nemėgsta kenkimo.
206. Kai jam sakoma: “Bijok Allah”, jis įūliai daro dar didesnes nuodėmes. Jo laukia pragaras, iš tiesų, bjauri tai būveinė, skirta jam u padarytas blogybes.
207. Yra toks tipas monių, kurie atiduoda savo visą gyvenimą, norėdami pelnyti Allah palankumą; ir Allah palankus (kupinas gerumo) savo tarnams.
208. O, jūs, kas tiki, nuolankiai, visa širdim į Islamą įeikit, nesekite Šėtono pėdomis. Juk jis jums aiškus priešas.
209. Bet jeigu jūs atsimesite po to, kai gavote aiškius enklus, inokite, - Allah Visągalis, Išmintingas.
210. Ar jie lauks, kol Allah nusileis pas juos iš debesų udangos su angelais, ir viskas išsispręs? Bet tik pas Allah visų klausimų sprendimas.
211. Paklausk Izraelio sūnų, kiek Mes apreiškėme jiems aiškių enklų? Bet jeigu kas išduoda Viešpaties malonę po to, kai ji apsireiškė jau jiems? Grietas bus savo bausmėje Allah!
212. Šio pasaulio gyvenimo pagundos avi netikinčiuosius, ir jie šaiposi iš tikinčiųjų. Bet dievobaimingieji Švento Prisikėlimo Dieną bus ymiai daugiau išaukštinti u tuos, kurie atmetė tikėjimą. Juk Allah gausiai apdovanoja tuos, kuriuos nori, be apskaičiavimo.
213. (Juk kakada) monės gyveno viena bendruomene, ir Allah siuntė pas juos pranašus, kad, nešdami puikias inias, galėtų kartu juos perspėti, o tuo pačiu su jais Allah apreiškė Tiesos Knygą, idant monės galėtų išsiaiškinti tarp savęs tai, dėl ko jie skyrėsi (ginčijosi). O išsiskyrė tiktai tie, kuriems ji buvo dovanota, po to, kai buvo apreikšti aiškūs enklai, iš pavydo ir pykčio tarp savęs. Allah savo malone tikinčiuosius išvedė į kelią tiesos, dėl kurios anksčiau jie savo netikėjime skyrėsi (ginčijosi). Juk Allah veda teisingu keliu tuos, kuriuos nori.
214. Argi manote jūs, kad įengsite į Rojų, nepergyvenę to, ką pergyveno tie, kurie jau išėjo nebūtin iki jūsų? Jie iškentėjo vargus, nelaimes bei kančias, ir buvo stipriai sukrėstos jų sielos, jog netgi pranašas ir tie, kurie juo patikėjo, meldė: “Kada gi Allah pagalba (ateis)?” Taip! Iš tikrųjų, (visada) Allah pagalba arti.
215. Jie klausia tavęs, kiek jiems derėtų paaukoti (labdarai). Sakyk: “Ką jūs duodate, - turi būti gera (ne tai, kas jums nereikalinga), tai - tėvams bei artimiesiems, ir našlaičiams, ir vargšams, ir keliaujantiems. Ir kokį jūs gėrį bepadarytumėte, Allah tai mato ir ino puikiai.
216. (Allah kelyje) priklauso jums kariauti, jūs gi to labai nekenčiate. Bet gali būti, jog to, ko jūs neapkenčiate, (su laiku) jums gėriu taps. Ir ką mėgstate jūs dabar, vėliau pavirs jums blogiu. Juk Allah ino tai, ko neinote jūs.
217. Jie klausia tave apie kariavimą Udraustame mėnesyje. Sakyk: “Kariauti šį mėnesį - sunkus nusiengimas, bet dar didesnis nusiengimas Allah akyse - nueiti klystkeliais nuo Viešpaties teisingo kelio, neigti Jį ir trukdyti prieiti prie Šventos MeÄėtės bei išvarinėti iš jos mones - priespauda ir sąmyšis blogiau mirties. Juk ir jie nesiliaus su jumis kovoti tol, kol nuo tikėjimo jus nugrę, jei tik tai galės. Ir jeigu kas nors iš jūsų nusigrę nuo tikėjimo ir mirs netikėjime, tai jų veikla bei darbai taps bevaisiai tiek šiame gyvenime, tiek būsimame; ir jie visi bus Ugnies gyventojai (kompanjonai), ir joje jie gyvens aminai.
218. Tie, kurie patikėjo ir patyrė tremtį, kovodami tenai Allah kelyje, gali tikėtis Allah malonės, - juk Allah yra Visąatleidiantis ir Gailestingiausias.
219. Jie klausinėja tave apie vyną ir azartiškus aidimus. Sakyk: “Abejuose - didelė nuodėmė, bet yra šiek tiek ir naudos, nors ymiai daugiau nuodėmės nei naudos.” Jie klausia tavęs, kiek jie turi aukoti (labdarai). Sakyk: “Viską, kas yra u jūsų poreikių.” Taip Allah išaiškina jums savo enklus, kad jūs galėtumėte pamąstyti...
220. Apie šį gyvenimą ir būsimą. Ir apie našlaičius jie tavęs klausia. Sakyk: “Jiems padaryti gerą - geriausias dalykas tau.” Ir jeigu jų reikalai taps jūsų, jie bus jums broliai. Juk Allah moka atskirti mogų, darantį blogį, nuo to, kuris kuria gėrį. Ir jei Allah panorėtų, jis galėtų jums skirti (emiškus) vargus. Iš tiesų, Allah - Visągalintis, Išmintingas.
221. Neimkite į monas stabmeldės, kol ji nepasidarys tikinti; netgi tikinti vergė geriau nei stabmeldė, nors ji jums ir labai avi. Ir savo dukrų neleiskite tekėti u stabmeldių, kol jie nepasidarys tikintys; netgi tikintis vergas jai bus geresnis vyras nei stabmeldys, nors jis jums ir labai malonus. Stabmeldiai traukia jus į Ugnį, o Allah savo malone kviečia jus į Rojaus sodą ir siūlo atleidimą. Jis išaiškina monijai savo enklus; galbūt, jie susipras.
222. Jie klausia tavęs apie moterų menstruacijas. Sakyk: “Tai - alinga ir liga.” Todėl jums reikia tuo laiku laikytis nuošaliai ir jų neliesti tol, kol jos netaps švariomis. Bet kai jos apsišvarins, ateikite pas jas taip, kaip skyrė jums Allah, - juk Allah mėgsta tuos, kurie pastoviai kreipiasi į jį ir yra švarūs.
223. Jūsų santuokiniai jums - tai ariama dirva, ir jūs į šią dirvą ateikite, kada ir kaip jūs norite; bet prieš tai savo sielai padarykite kokį nors gerą poelgį. Ir bijokite Allah rūstybės ir inokite, jog jūs susitiksite su Juo, - (o tu, Muhamedai!) nudiugink tikinčiuosius šia gera inia.
224. Ir nenaudokite Allah (vardo) pasiteisinimui jūsų priesaikoms apie savo dorybes, apie savo baimę dėl Allah rūstybės, apie susitarimus ir taiką tarp monių (jei nesugebėjote to padaryti). Juk Allah viską girdi ir ino viską.
225. Allah jūsų neįvertins u tuščiaodiavimą priesaikose. Jis jus įvertins tik u tai, ką jūs nuslėpėte savo širdyje,- juk Allah yra Visąatleidiantis, Susilaikantis.
226. Tiems, kurie duoda priesaiką nebendrauti daugiau su monomis, skiriamas keturių mėnesių išbandomasis laikotarpis (po vienu stogu). Ir jeigu per šį laikotarpį jie vėl sueis,... - Allah - Visąatleidiantis, Gailestingiausias.
227. Bet jeigu jų noras skirtis tvirtas, - ką gi, Allah viską girdi ir ino viską.
228. Išsiskyrusios monos privalo išlaukti trijų mėnesinių laikotarpį. Ir joms draudiama slėpti tai, ką Allah jų įsčiose sukūrė, kol jos tiki Allah ir Paskutine diena. Jų vyrams geriausia per šį laikotarpį priimti jas atgal, jei jie linkę susitaikyti. Ir moterys turės tas pačias teises kaip ir vyrai, bet vyrų teisės - laipsniu aukščiau. Ir Allah yra Visągalis, Išmintingas.
229. Skyrybos galimos dviem etapais; po to jūs galite padoriai gyventi kartu arba išsiskirti geruoju. Jums neleidiama atsiimti to, ką jūs padovanojote (gyvendami santuokoje). Nebent tik tada, kai jūs abu bijotes, jog negalėsite laikytis Allah nustatytų apribojimų. Ir jeigu jūs (tas, kas sprendia apie tai), bijotes taip pat, jog jie negalės laikytis šių apribojimų, nebus ypatingų priekaištų, jei mona duos išpirką u savo laisvę. Tokios yra Allah nustatytos ribos, neperengite jų. Ir jeigu kas šias ribas perengs, padarys blogį.
230. Ir jeigu vyras išsiskiria su mona (neatšaukiamai), tai po to jis negali jos vėl vesti tol, kol ji neištekės u kito vyro ir kol šis neišsiskirs su ja. Tuo atveju, jei jie yra įsitikinę, kad galės laikytis visų Allah nustatytų apribojimų, nebus jiems nuodėmės, jei jie vėl susijungs. Tokios yra Allah nustatytos ribos, kurias Jis išaiškina tiems, kurie yra išmintingi.
231. Išsiskiriant su savo monomis, baigiantis nustatytam laikotarpiui, jūs galite pagarbiai jas pasilikti arba prideramai jas paleisti; bet neulaikykite jų prievarta, darydami tuo joms blogį ir tuo pačiu nusikalsdami joms. Kas taip daro, padaro alą savo sielai. Ir nenuleiskite juokais Allah priesakų, ir rimtai prisiminkite apie Allah malonę jums, ir apie tai, jog Jis apreiškė jums Knygą ir Išmintį, idant nukreiptų jus teisingu keliu. Ir todėl bijokite Allah rūstybės ir inokite, - Jam inomi gerai visi dalykai.
232. Išsiskiriant su monomis, baigiantis nustatytam (trijų mėnesinių) laikotarpiui, netrukdykite jų santuokai su (buvusiais) vyrais, jei jie tarpusavyje apie tai tinkamu būdu sutaria. Tai - nurodymas tiems, kurie tiki Allah ir Paskutine diena. Tai - dorybingiau jums ir švariau. Iš tikrųjų, Allah ino tai, ko neinote jūs.
233. Maitinanti motina turi maitinti kūdikį du ištisus metus; tai - tiems, kurie nori ubaigti maitinimą. O vyras, kuriam priklauso kūdikis, yra atsakingas u jos (motinos) kokybišką maitinimą ir aprangą pagal papročius ir tinkamu būdu. Ir nei viena siela neapsisunkins daugiau nei jos jėgos leidia. Tegu motinos siela skriaudų u vaikus nekenčia, o tuo pačiu, ir vaiko tėvas, ir jų palikuonis. O jeigu jie abu, tarpusavyje sutarus, pageidaus nutraukti kūdikio maitinimą krūtine, - prasiengimo čia nebus. Lygiai taip pat nebus prasiengimo jums, jei savo kūdikį pavesite maitinti indyvei, dosniai sumokant jai pagal susitarimą. Ir bijokite Allah rūstybės ir inokite - Jis mato viską, ką jūs darote.
234. Ir jei kas nors iš jūsų numirs, palikdamas po savęs našles, joms reikia laikytis keturių mėnesių ir dešimties dienų termino (gedulo); kai šis paskirtas laikotarpis pasibaigs, jums nebus atsakomybės u visą tai, ką jos su savim bedarytų tinkamu būdu. Ir Allah yra gerai inoma viskas, ką jūs darote.
235. Jums nuodėmės nebus, jei atvirai šioms moterims pasiūlysite tuoktis ar tokį savo norą laikysite giliai širdy, - juk Allah yra inoma, ką jūs puosėlėjate savo širdyje. Bet nedarykite su jomis slaptų susitarimų ir kalbėkite padoriai, sąiningai. Neskubėkite vedybų ryšių umegzti nepasibaigus paskirtam laikotarpiui. Ir inokite, jog Allah ino, kas yra jūsų širdyse, ir kreipkite dėmesį Jam; ir inokite, jog Allah - Visąatleidiantis, labiausiai susilaikantis.
236. Jums nebus nuodėmės, jei jūs sutinkate skirtis su mona, kol dar jos nelietėte ar nenustatėte savo jungtuvių sąlygų. Bet aprūpinkite jas tinkamu būdu, - turtingas pagal savo išteklius, vargšas pagal savo išteklius. Tai yra dorybingo mogaus pareiga.
237. Bet jeigu jūs skiriates su monomis, kurių dar nelietėte, o jūsų jungtuvių sąlygos jau nustatytos, tai joms pusė to priklauso, nebent jos pačios to atsisakys, arba nenusileis (jų naudai) tas, kurio rankose jungtuvių saitai (daniausiai jaunosios tėvas); bet nusileisti monai (antrą kraičio pusę) - kilnu bei dorybinga vyrui. Ir nepamirškite dosnumo tarp savęs. Ir Allah gerai mato viską, ką jūs darote.
238. Prisilaikykite tvirtai Maldų, ypatingai (gerbkite) Vidurinę Maldą, ir stokite prieš Allah nuolankiai, pagarbiai.
239. Jei jūs bijote pavojaus, tai melskites stovėdami arba raiti; bet jeigu jums pavojus negresia, tai garbinkite Allah taip, kaip Jis jus išmokė to, ko anksčiau neinojote.
240. Tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka po savęs našles, turėtų testamentu paskirti joms vienerių metų išlaikymą ir neiškeldinimą iš namų. Jeigu jos pačios paliks namus, priekaištų jums nebus, ką jos su savim bedarytų tinkamu būdu. Ir Allah - Visągalis, Išmintingas.
241. Išsiskyrusių moterų išlaikymui - naudojimasis pagal paprotį, - tai dievobaimingųjų pareiga.
242. Taip Allah išaiškina jums savo enklus; galbūt jūs suprasite.
243. Nejaugi tu nematei monių, kurie bijodami mirties, paliko savo namus? O buvo jų tūkstančiai. Allah pasakė jiems: “Numirkit!”; o po to sugrąino juos gyvenimui, - juk Allah yra kupinas dosnumo monijai, tačiau daugumas iš jų - nedėkingi.
244. Ir kovokite Allah kelyje, ir inokite, jog Allah viską girdi ir ino viską.
245. Ir kas gi tas, kuris suteiks Allah dosnią paskolą, idant Jis ją daug kartų jam padidins? Juk tai Allah gali parblokšti jus vargams ar apipilti gėrybėmis. Ir pas Allah - jūsų sugrįimas.
246. Nejaugi tu nematei Izraelio kilmingų sūnų diduomenę po Mozės? Kai pranašui, kuris buvo tuo metu tarp jų, jie pasakė: “Paskirk mums karalių, kad mes galėtume kovoti Allah kelyje.” Jis pasakė: “Ar neatsitiks taip, kad, esant reikalui kovoti, jūs nebekovosite?”. Jie atsakė: “Kodėl mums Allah kelyje nebekovoti, jei iš namų mes išvaryti ir su savo vaikais išskirti?” Tačiau, kai buvo paskirtas jiems mūšis, jie, išskyrus tik nedaugelį, pabėgo. Iš tiesų, Allah gerai ino nusidėjėlius.
247. Ir jų pranašas pasakė jiems: “Allah paskyrė Talutą jūsų karaliumi.” Jie atsakė: “Kaip jis galės mus valdyti, jei mes turime daugiau teisių valdiai nei jis, o taip pat neturi jis gausybės turto?” Bet pranašas atsakė: “Iš tiesų, Allah pasirinko jį jūsų Vyriausiuoju ir dosniai apdovanojo jį išmintimi ir vyrišku šaunumu. Allah suteikia valdią tiems, kuriems Jis nori, ir Allah yra dosnus savo malonėmis ir ino viską.”
248. Ir jų pranašas pasakė jiems: “Jo valdios enklu bus tai, kad pas jus atsiras priesakų skrynia, kurioje jums nuo Allah bus sakina (saugumas, ramybė, taika) ir relikvijos, kurios paliko nuo Mozės giminės ir Aarono giminės, - ir ją atneš angelai. Tame yra enklai jums, jeigu jūs iš tikrųjų tikite.”
249. Ir kai Talutas su kariuomene išsirengė į ygį, jis pasakė: “Allah išbandys jus prie upės; tas, kas atsigers iš jos, su mano kariuomene neeis; ir tik tie, kurie negers iš jos, eis su manim; o keletas gurkšnelių iš saujos bus atleista.” Tačiau visi gėrė iš upės išskyrus tik nedaugelį. Ir kai jie perėjo per upę, - jis ir tikintieji su juo, - jie pasakė: “Šią dieną mes neturime jėgų Galijotą ir jo kariuomenę įveikti.” Tačiau tie, kurie tvirtai įtikėjo, jog Paskutinę dieną jiems teks stovėti prieš Allah, pasakė: “Kaip danai, Allah valia, maa jėga nugalėdavo skaitlingus priešus! Ir Allah - su tais, kurie yra kantrūs ir stiprios dvasios”.
250. Ir kai jie atsidūrė prieš Galijotą ir jo kariuomenę, jie maldavo: “O, Viešpatie! Suteik mums drąsos, tvirtumo ir padaryk mūsų pėdas tvirtas, ir padėk mums prieš netikinčius”.
251. Taip, Allah valia, jie privertė juos bėgti; ir Dovydas umušė Galijotą; Ir Allah suteikė jam išminties ir valdią; ir išmokė jį visko, ko Jis panorėjo. O jeigu Allah nesulaikytų vienų monių genčių prieš kitas, būtų, iš tiesų, daug blogybių bei alos emėje. Tačiau Allah yra kupinas dosnumo visiems pasauliams.
252. Tokie Allah enklai; Mes juos teisingai skelbiame tau; iš tiesų, tu esi vienas iš (Mano) Pasiuntinių.
253. Tuos pasiuntinius Mes apdalinome įvairiomis galiomis (talentais), vienus išaukštinę prieš kitus; tarp jų buvo tie, su kuriais tiesiogiai kalbėjo Allah, kitus gi Jis išaukštino (šlovės) laipsniais; Ir Jėzui, Marijos sūnui, Mes suteikėme aiškius enklus ir sutvirtinome jį šventa dvasia. Ir jei būtų Allah valia, sekančios kartos po jų nekariautų tarp savęs, kai aiškūs enklai jiems buvo apreikšti. Tačiau jie gi (pasirinko) pyktį, ginÄus bei vaidus; ir buvo tarp jų tie, kurie tikėjo, ir tie, kurie netikėjo. Ir jei būtų Allah valia, jie nekariautų tarp savęs. Tačiau savo valią (emėje) nulemia tik Allah.
254. O, jūs tikintieji! Aukokite iš to, ką Mes jums suteikėme iki neateis Diena, kai nebus niekas nei ginamas, nei bus imama išpirka (u padarytas nuodėmes), nei draugystė, nei tarpininkavimas nieko nepadės. Netikintys, iš tiesų, daro blogį sau.
255. Allah! Nėra Dievo išskyrus Jį, - aminai Gyvuojančio, Saviegzistuojančio, Visąpalaikančio. Nei snaudulys, nei miegas Jo neveikia. Jam priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek Žemėje. Kas gi gali tarpininkauti pas jį, nebent su jo leidimu? Jis ino viską, kas su jo kūriniais įvyko, ir tai, kas bus su jais vėliau. Ir jie negali gauti jokių inių, išskyrus tas, kurias Jis leidia. Ir Jo sostas išsiplėtė tiek virš Dangaus, tiek virš Žemės. Ir Jo neapsunkina rūpestis viskuo! Ir Jis yra Aukščiausias, Didingiausias.
256. Religijoje neleistina prievarta! Juk teisingi nurodymai aiškiai skiriasi nuo paklydimų. Kas atmetė daugiadievybę (pagonybę) ir tiki Allah, tas įgavo gyvenime patikimiausią pagrindą, kuris niekada jo neapvils. Ir Allah - Visągirdintis, Visąinantis.
257. Allah globoja tikinčiuosius: Jis veda juos iš giliausių sutemų į šviesą. O tų, kurie atmeta tikėjimą, draugai yra stabai, jie veda juos iš šviesos į gilias sutemas; jie visi - Ugnies gyventojai (kompanjonai), jie bus ten (aminai).
258. Nejaugi tu negirdėjai apie tą, kuris ginčijosi su Ibrahimu dėl jo Viešpaties, jog Jis apdovanojo jį Valdia? Ir Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatis yra tas, kuris gyvenimą ir mirtį dovanoja.”, bet tas pasakė: “Dovanoju aš ir gyvenimą, ir mirtį.” Ibrahimas atsakė: “Gerai, Viešpatis liepia saulei tekėti iš Rytų, - o tu gi priverski ją tekėti iš Vakarų.” Taip buvo sutrikdytas (sugėdintas) tas, kuris paniekino Viešpaties tikėjimą. Allah nenurodys teisingo kelio tiems, kurie yra neteisūs.
259. Arba kaip tas, kuris keliavo per sugriautą iki pamatų gyvenvietę. Ir jis pasakė: “Kaip galės Allah prikelti gyvenimui visa tai, kas jau sustingo mirtyje?” Ir keliautojui Allah pasiuntė mirtį, ir taip tas išbuvo ištisus šimtą metų miręs. Po to Jis atgaivino jį (vėl) ir paklausė: “Kiek laiko tu taip prabuvai?” - tas atsakė: “Gal kokią dieną ar jos dalį.” Bet Allah pasakė: “Ne! Šimtą ilgų metų tu taip prabuvai. Dabar - iūrėk į savo maistą ir gėrimą, - jie visai nepasikeitė. O toliau pavelg į savo asilą - (tik kaulai jo beliko). Tave Mes padarėme enklu monėms, ir dabar - iūrėk į kaulus; kaip Aš juos sujungsiu ir aprengsiu kūnu!” Kai tai aiškiai buvo parodyta jam, jis pasakė: “Dabar aš inau, jog Allah turi galią viskam!”
260. Žiūrėk! Ibrahimas pasakė: “Mano Viešpatie! Parodyk man, kaip Tu suteiki gyvenimą mirusiems.” Ir Allah pasakė: “Nejaugi tu dar nepatikėjai?” Jis atsakė: “O taip, aš tikiu, bet noriu, kad įsitikintų (nusiramintų) mano širdis (ir protas).” Ir Allah pasakė: “Paimk keturis paukščius, surink juos pas save, prisijaukink, (po to supjauk juos į gabalus). Po to padėk juos dalimis ant kiekvienos kalvos atskirai, ir juos pašauk, - jie skubiai pas tave atlėks. Tai inok gi tu, Allah - Visągalis, Išmintingas.”
261. Tie, kurie išleidia savo lėšas Allah kelyje, yra panašūs į javo grūdą, iš kurio išauga septynios varpos, ir kiekviena varpa turi šimtą grūdų. Ir Allah daugiariopai padidina tam, kam Jis nori. Iš tiesų, Allah yra Visąapimantis, Visąinantis.
262. Ir tie, kurie Allah kelyje aukoja savo turtą ir po to neprimena nei savo dovanų, nei savo kilnumo ir nieko neskriaudia, gaus Viešpaties apdovanojimą; ir jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liudės.
263. Nuoširdūs bei geri odiai, skriaudų atleidimas yra geriau nei labdara, jei po jos seka priekaištai bei įeidimai. Ir Allah - laisvas nuo bet kokių poreikių, romiausias.
264. O, jūs tikintieji! Savo labdaros nepadarykite beverte priminimais apie savo kilnumą bei po jos sekančiais priekaištais, įeidimais, kaip tas, kuris aukoja savo turtus tik norėdamas pasirodyti prieš mones. Jis netiki nei Allah, nei Paskutine diena. Jis panašus į glotnią vos padengtą emėmis uolą, kuri, veikiama stiprios liūties, atsidengia ir tada išryškėja jos kietumas ir glotnumas. Tokiems netgi jų geri darbai bus beverčiai! Ir Allah neveda teisingu keliu netikinčiųjų.
265. O tie, kurie aukoja savo turtą, norėdami tik Allah malonės bei (tikėjimu) sustiprinti savo dvasią, yra panašūs į sodą, esantį aukštoje vietoje. Jei bus stipri liūtis, tai jo vaisiai padvigubės. Bet jei nėra stiprios liūties, tai pakanka ir silpno lietučio. Ir Allah gerai mato visus jūsų darbus.
266. Ar kas nors iš jūsų nori, kad jis turėtų sodą su finikinėmis palmėmis ir vynuogėmis, kuriame teka upokšniai ir auga visokiausi vaisiai. Tačiau kai ateina senatvė, jo palikuonys dar nestiprūs, ugninis uraganas nusiaubia jo sodą ir viską išdegina. Taip Allah išaiškina jums savo enklus, kad jūs galėtumėte pamąstyti.
267. O, jūs tikintieji! Aukokite iš viso to gero, ką jūs (garbingai) įsigijote, ir iš to, ką Mes savo malone jums duodame iš emės; ir nesistengite aukoti iš viso to blogo (nereikalingo), ko jūs patys neimtumėte, išskyrus nebent tik usimerkę. Ir inokite, kad Allah laisvas nuo bet kokių poreikių ir vertas visapusiškos šlovės.
268. Skurdu grasina jums šėtonas ir kviečia jus niekšybėms; Allah gi jums Savo atleidimą ir dosnumą ada; ir Allah rūpinasi visais ir ino viską.
269. Jis išmintį dovanoja tiems, kuriems nori; o išmintim apdovanotieji, iš tiesų, gauna gerovės perteklių; bet įsisąmonina tai tik tie, kurie protingi.
270. Ir ką jūs beaukotumėte, ir kokią priesaiką jūs beduotumėte, inokite tvirtai, Allah ino apie tai viską; ir darantiems blogį nebus jokių utarėjų bei pagalbininkų.
271. Jei jūs duodate labdarą atvirai, visiems matant - tai gerai; bet jei duodate labdarą vargšams niekam nematant, tai ymiai jums geriau; Allah u tai panaikins dalį jūsų nuodėmių; ir Allah gerai inoma visa tai, ką jūs darote.
272. Ne tau priklauso vesti juos teisingu keliu. Tik Allah nukreipia teisingu keliu tuos, kuriuos Jis nori. Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, pilnai bus jūsų sieloms tai atlyginta, - juk jūs tai darote tik todėl, jog ieškote Allah dėmesio (veido išraiškos). Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, bus jums atlyginta, ir jūs nebūsite nuskriausti.
273. (Labdara) tiems vargšams, kurie Allah kelyje yra apriboti ir negali laisvai judėti krašte, ieškant (darbo bei kitos naudos). Dėl jų kuklumo neinantis mogus galvoja, jog jiems nereikia jokios pagalbos (jog jie neturi jokių poreikių). Tu juos painsi pagal jų (neklaidingą) enklą: Jie neįkyri savo prašymais monėms. Ir ką jūs iš savo turto beaukotumėte, būk utikrintas, Allah ino apie tai gerai.
274. Tie, kurie aukoja iš savo turto dieną ir naktį, slaptai ar viešai, gaus atlyginimą iš savo Viešpaties; jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
275. Tie, kurie piktnaudiauja lupikavimu, prisikels (Paskutinę dieną) panašiai kaip tie, kuriuos savo prisilietimu parbloškė Šėtonas beprotybei. Tai yra todėl, kadangi jie sako: “Prekyba yra kaip lupikavimas”, bet Allah leido jums prekybą ir udraudė lupikavimą. Tie, kurie po jų Viešpaties perspėjimo liausis, jiems bus atleista (praeitis); jų veiklą Allah (teisti); bet tie, kurie (šį nusiengimą) kartoja, yra Ugnies gyventojai; jie ten bus aminai.
276. Allah draudia lupikavimą ir atsilygina daugiariopai u bet kokią labdaringą veiklą. Ir Allah nemėgsta jokių nedėkingų nusidėjėlių.
277. Tie, kurie tiki, daro dorybingus darbus, pastoviai prisilaiko Maldų, duoda Zakat’ą, gaus atpildą iš savo Viešpaties; ir jie nejaus nei baimės, nei sielvarto, nei jie liūdės.
278. O, jūs tikintieji! Prisibijokite Allah ir atsisakykite nuo to, kas jums paskirta su perteklium, jei jūs, iš tikrųjų, esate tikintieji.
279. Bet jeigu to jūs nedarysite, tai išgirskit apie karą nuo Allah ir Jo Pasiuntinio; o jeigu atsisakysite (nuo lupikavimo), jūsų kapitalas pasiliks su jumis; nuostolių bei skriaudų kitiems nedarykite, tada ir jūs nebūsite skriaudiami.
280. Jeigu jūsų skolininkas turi sunkumų, tai reikia jums laukti tol, kol jam nepasidarys lengviau mokėti. O jeigu jūs jam skolą dovanosite kaip labdarą, tai jums bus tik geriau. O, jeigu jūs tik inotumėte!
281. Ir bijokites Dienos, kai jūs visi sugrįite atgal pas Allah. Tada kiekviena siela pilnai gaus tai, ko ji nusipelnė iš anksto. Ir niekas nebus neteisingai nuskriaustas.
282. O, jūs tikintieji! Kai jūs vienas pas kitą sutartam laikotarpiui skolinates, raštiškai surašykite tai. Tegul raštininkas sąiningai urašo tai, jums matant; jam netinka atsisakyti daryti tai, ko mokė jį Allah. Ir todėl tegul jis rašo. Ir tegul diktuoja tas, kuris skolinasi; te bijo jis Allah, savo Viešpaties, nesumaindamas to, ką skolinasi. Bet jeigu tas, kas skolinasi, yra silpnos sveikatos ar turi proto trukūmą, arba pats diktuoti nesugeba, tegul teisingai diktuoja jo globėjas. Ir pakvieskite iš savo aplinkos du liudininkus; jei neatsiras dviejų vyrų, tai dvi moteris ir vyrą, su kurių liudijimais jūs sutinkate. Jei viena moteris (parodymuose) suklys, tai kita jai padės prisiminti. Ir tegul liudininkai neatsisako liudyti, kai juos to paprašys. Ir tegul nepabosta jums raštiškai paymėti skolą, neiūrint to, maa ji ar didelė, nurodant atsiskaitymo terminą. Taip bus prieš Allah teisingiau, padarys liudijimus patikimesnius ir apribos abiejų pusių abejones; Bet jeigu jūs tarp savęs atliksite tiesioginius mainus, nebus jums nuodėmės, jei to raštiškai neapiforminsite. Kvieskite liudininkus kiekvieną kartą, kai jūs tarp savęs ką nors sutariate; ir neturi būti prievartos nei liudininkams, nei raštininkui; o jei bus ne taip, tai jūs perengsite (leistinas Allah ribas). Ir bijokite Allah rūstybės! Iš tiesų, Jis (išmintingai) moko jus, ir Allah ino gerai apie viską!
283. O jeigu jūs keliaujate ir negalite surasti raštininko, jums reikia duoti ustatą. Ir kas iš jūsų patikėjo kokį nors daiktą ustatu kitam, tai tas, kuriam jis patikėtas, privalo ustatą pilnai grąinti, ir tegul bijo jis Allah, savo Viešpaties. Ir negalima nuslėpti jokių liudijimų, o jeigu kas nors (tyčia) nuslepia, tai jis - tas, kurio širdį griauia nuodėmė. Ir Allah ino viską, ką jūs darote!
284. Tik Allah priklauso viskas, kas yra tiek Danguje, tiek ir Žemėje. Ar jūs atskleisite, kas yra jūsų mintyse, ar nuslėpsite, vistiek reikės dėl to atsiskaityti Allah. Ir Jis tik vienas Savo Valia nuspręs, kam bus atleista ir kas bus nubaustas. Juk Allah turi galią viskam!
285. Pasiuntinys tiki tuo, kas jam buvo Viešpaties atskleista, ir tai ino tikintieji, ir kiekvienas iš jų tiki Allah, Jo angelais, Jo knygomis ir Jo pranašais. “Neinome mes skirtumo tarp pranašų”, - sako jie: “Mes girdime, ir mes paklūstame! (Mes ieškome) Tavo atleidimo Mūsų Viešpatie, ir tik pas Tave visi mes sugrįšime”.
286. Nei ant vienos sielos Allah neudės naštos, didesnės nei ji gali pakelti. Jai bus atlyginta geru u tai, ko ji nusipelnė, ir atkentės pilnai u tai, ko ji nusipelnė. (Melskis:) “Mūsų Viešpatie! Nesmerki mus u tai, jei mes usimirštam ar padarom klaidą. Mūsų Viešpatie! Neudėk mums tų sunkumų, kuriuos udėjai tiems, kurie buvo iki mūsų; Mūsų Viešpatie! Neudėk mums tokios naštos, didesnės nei mūsų jėgos gali išlaikyti. Nubrauk dalį mūsų nuodėmių ir apdovanok mus Savo atleidimu. Būk mums gailestingas! Tu - mūsų Utarėjas (Globėjas); išaukštink mus virš netikinčiųjų”.
