Sura Al-A'raf
Vardan Allah'o Gailestingojo,Maloningojo...
1.Alif, Liam,Mym,Saad. 2.Šis Šv.Raštas yra patikėtas(pasiųstas) tau o (Muhammad) ir lai tavo širdis būna rami - dėl jo,juk tu įtikinėjai (įkalbinėjai) juos, ir buvo jis tikintiesiems nurodymu.
3.Sekite (o muslimai) pagal tai,kas buvo pasiųsta jums jūsų Viešpaties,ir nesirinkite kitų utarėjų nei Jis.Bet jūs retai apie tai prisimenate.
4.O kiek gi Mes praudėme kaimų(tautų).Ir uklupdavo juos Mūsų bausmė naktį,ar net per vidudienio poilsį.
5.O kai uklupdavo juos Mūsų bausmė, jie tik ir dejuodavo:"Ištiesų mes buvome nusidėjėliai."
6.(Teismo dieną) Mes pakviesime atsakymams tuos,pas kuriuos Mes pasiuntėme pranašus,taip pat pakviesime (atsakymams) ir pačius pranašus.
7.Ir Mes parodysim jiems (su pasitikėjimu) tai ką jie darė - Mes juk neatsiskyrėme nuo jų.
8.Ir tą dieną bus sąiningai pasverti( visi jų darbai): tų kurių svarstyklių lėkštė persvers,atsidurs tarp laimėjussiųjų.
9.O tų gi, kurių svarstyklių lėkštė pakils į viršų,praudė patys save,arba atstuminėjo Mūsų enklus.
10.Mes suteikėme jums prieglobstį emėje,o monės !Ir davėme gyvenimo būdą.Bet kokie jūs nedėkingi.
11I.Mes sukūrėme jus( iš naujo),po to suteikėme jums išvaizdą.Poto mes įsakėme angelams:nusilenkite Adomui"visi nusilenkė,išskyrus Iblis',kuris nebuvo iš paklusniųjų tarpo.
12.Paklausė (Allah):kas tau trukdo paklusti,jeigu jau Aš įsakiau tau? Iblis' atsakė:" Aš geresnis u jį:tu sukūrei mane iš ugnies,o jį iš molio"(emės).
13.Pasakė (Allah):"Nešdinkis iš čia,nėra čia ko tau pūstis (didiuotis) rojuje.Išeik-arba tu vienas iš pasmerktųjų".
14.Iblis' pradėjo maldauti:"suteik man dar vieną galimybę iki tos dienos,kol bus vėl prikelta (Adamo karta).
15.(Allah) pasakė:"Ištiesų tu iš tų,kuris gavo galimybę".
16.Iblis' atkirto:"U tai,kad Tu nukreipei mane( nuo tiesos kelio) ,aš maišysiu (trukdysiu) jiems (sekti) Tavo tiesiu keliu".
17.Aš būtinai jiems būsiu(atsirasiu) ir iš priekio ir iš galo,iš kairės ir dešinės,ir tu įsitikinsi tuo, kad dauguma iš jų yra nedėkingi (Tau)".
18..(Allah) atsakė:"Išeik iš rojaus paemintas,ir apšmeitas.O tuos, kurie paseks paskui tave,aš iki atsisakymo upildysiu............?
19.Tu,Adomai,įsikurk kartu su savo mona rojuje,valgykite tai ką pageidaujete,bet nesiartinkite prie šito medio,nes kitaip tapsite nusidėjėliais.
20.Iš pradėjo šėtonas jiems šnibdėti(kudėti),kad atvertų jiems akis, į jų begėdiškas vietas(dalis),į kurias jie (anksčiau) nekreipė dėmesio.Ir jis pasakė jiems:"Jūsų Viešpats šio medio vaisius jums udraudė tik todėl, kad jūs netaptumėte angelais ir negyventumėte aminojo gyvenimo."
21.Ir jis prisiekė jiems:"Ištiesų aš jums esu geras patarėjas".
22.(Tokiu būdu) jis sugundė juos ir išvedė iš( rojaus į emę).Kada gi jie paragavo to medio vaisiaus,(akivaizdiai) jie pamatė savo gėdingas(vietas) dalis,ir jie pradėjo dengti iš rojaus(medio lapų savo nuogumą). Tada Viešpats pareikškė jiems: "Argi Aš neudraudiau jums (valgyti šio medio vaisių) ir nesakiau jums,kad šėtonas yra jūsų priešas?"
23.Jie atsakė:"Viešpatie mūsų.Mes nubaudėme patys save,ir,jeigu Tu neatleisi mums ir nepasigailėsi mūsų,mes būtinai atsidursime didiausioj netekty.
24.Jis pranešė(paskelbė):"Leiskitės (iš rojaus į emę,ir jūsų palikuonys bus) priešai vieni kitiems.Žemėje jums teks pasilikti, ir naudotis tik laikinomis emiškomis gėrybėmis".
25.(Dar) Jis pasakė:"Žemėje jūs gyvensite,ant jos ir mirsite,ir iš jos prisikelsite ( prisikėlimo Dieną).
26.O Adomo sūnūs !Mes pasiuntėme jums drabuius,kad pridengtumėte jais savo gedingas vietas, ir papuošimus (drabuiams).Tačiau pagarbos drabuiai yra geriau".
Tai vienas iš Allah - enklų,galbūt jis pasitarnaus,kaip įsakymu jums.
27.O Adomo sūnūs !Lai nesugundo jūsų šėtonas,taip kaip jis sugundė (suviliojo) ir išvijo iš rojaus jūsų tėvus,panaikindamas jų drabuius,kad aiškiai parodytų jų gėdingas vietas.
Ištiesų, šėtonas ir jo tarnai,mato jus,tada kai jūs nematote jų.Ištiesų Mes šėtonus padarėme netikinčiųjų laiduotojais.
28.Kai jie daro kokį nors niekšišką darbą,jie pasiaiškina taip:"Ir mūsų tėvai taip elgėsi,ir Allah mums įsakė elgtis būtent taip.O tu ( O Muahmmad) atsakyk:
"Ištiesų,juk Allah neįsako niekšiškai elgtis.Nejaugi jūs pradėsite išsigalvoti tai,apie ką jūs visai neišmanote?"
29.Sakyk:"Mano Viešpats įsakė elgtis sąiningai,ir savo veidą kreipti į (Jį),kiekviename darbe ir šauktis tiktai Jo.Ir tikėjime būti nuoširdiems.Kaip Jis jus sukūrė,taip ir grįšite pas Jį.
30.Vienus iš jūsų Allah nukreipė tiesiu keliu,kitus iš jūsų Jis paskyrė pasiklydimui,u tai,kad atstumdami Allah jie pripaino šėtonus savo utarėjais(gelbėtojais) ir manė,kad jie pasirinko teisingą kelią.
31.O Adomo sūnūs !Apsivilkite savo drabuius,kur beatliktumėte savo garbinimą.Valgykite ir gerkite,tik ne piktnaudiaukite,nes Allah nepatinka kurie piktnaudiauja.
32.Sakyk( O Muhammad):"Kas gi mano,kad Viešpaties papuošalai ir nuostabus likimas,kurį jis pasiuntė savo vergams,-udrausta?" Sakyk (jiems) :"Tiems jie,kas šiame gyvenime nuoširdiai tikėjo teismo Diena".
Taip Mes paaiškinome ayatus nusimanantiems monėms.
33.Sakyk:"Ištiesų, mano Viešpats udraudė nieko vertą elgesį,kaip atvirą,taip ir slaptą,o taip pat ir nuodėmingus darbus,nesąiningumą,pripainimą kitų dievų kartu su Allah,
nors ir apie tai jis nepasiuntė jokio nurodymo.(Udraudė Jis ) taip pat ir išsigalvojimus,apie tai,ko jūs visai neinote.
34.Ir kiekvienai religingai tautai - savas laikas.Kai ateina jų laikas,jie negali nei pratęsti(nors ir valandai),nei pralenkti (jo).
35.O Adomo sūnūs !Jeigu pas jus ateis pranašai iš jūsų tarpo,perduodami jums Mano atskleidimus (paslaptis),tai nėra ko bijotis tiems,kurie buvo dievobaimingi ir darė tik gerus darbus,
ir nebus jie nuliūdinti.
36.O tie,kurie Mano atskleidimus pavadino melu ir su pasididiavimu atstumdavo juos,bus pragaro gyventojai,ir pasiliks jie ten amių amiams.
37.Kas gali būti nesąiningesnis to,kuris išgalvoja melą apie Allah arba neigia Jo enklus?Juos uklups likimas( kuris paskirtas jiems) Šv.rašte.Tada, kai ateis pas juos Mūsų pasiuntiniai,kad nuramintų juos,ir paklaus:"
Kurgi tie,į kuriuos jūs kreipiatės,išskyrus Allah?" - tai atsakys:"Jie paliko mus ir (tuo pat metu) jie paliūdys,kad buvo neteisūs.
38.(Allah) pasakys:"Eikite į pragarą kartu su monėmis ir dinais,kurie išėjo( iš gyvenimo) dar anksčiau prieš jus".Kaskart kaip tik į (pragarą) įeina kokia nors tauta,jis prakeikia panašiai į save(pagal tikėjimą).
Kai jie pragare susirinks visi kartu,tai pasekėjai sakys savo lyderiams:"Viešpatie mūsų !Štai jie ir išvedė mus ir tikėjimo kelio:atlygink jiems pragare dviguba bausme".(Allah) pasakys:"Kiekvienam iš jų atlyginama dvigubai,bet jūs nematote to".
39.Lyderiai sakys savo pasekėjams:"Jūs nė kiek negeresni u mus.Pajauskite gi bausmę u tai kaip elgiatės."
40.Ištiesų,neatsivers dangaus vartai priešais tuos, kurie neigė(atstuminėjo) mūsų enklus ir iūrėjo į juos su išdidumu.Ir neįeis jie į rojų,tol kol kupranugaris nepereis lyno iš adatų.Taip Mes atlyginam nusidėjaliams.
41.ir gultu,ir udangalu nusidėjėliams bus pragaras.Taip Mes atlyginam daugiadieviams.
42.Ir nė ant vieno,kuris darė tik gerą,Mes neudėjome (naštos),tik tai įvykdomą(įmanomą).Ir jie bus rojaus gyventojai,ir aminai jie ten pasiliks.
43.Ir ištrynėme Mes iš jų širdių blogį,(ir dabar) priešais juos teka upės,ir jie taria:"Garbė Allah'ui,kuris atvedė mus iki šito.Mes nebūtume sekę tiesiu keliu,jeigu Allah nebūtų nukreipęs mūsų.
(Pas mus) atėjo mūsų Viešpaties pasiuntiniai su Atskleidimu".Jiems bus pranešta (Allah'o vardu):"Šis rojus jums duotas u tai,ką jūs darėte".
44.Rojaus gyventojai kreipsis į tuos,kurie pragare:"Štai mes įsitikinome,kas paadėta Allah'o - tiesa.Ar jūs įsitikinote,kad paadas Allah'o - tiesa?"
(Pragaro gyventojai) atsakys:
"Taip" ir paskelbs(praneš) pranašai, rojaus gyventojams,ir pragaro gyventojams:
Lai prakeiksmas Allah (kris) ant nusidėjėlių,
45.kurie išveda (mones) iš kelio Allah',stengiasi iškraipyti (religiją) ir netiki būsimu gyvenimu".
46.Tarp rojaus ir pragaro yra (udanga) (šydas),o u utvarų monės,kurie atpaįsta rojau gyventojus ir pragaro gyventojus,pagal jū bruous.Ir tie monės praneš rojaus gyventojams:
"Taika jums,patys jie neįeis į rojų,nors jie tuo tikisi.
47.Kai jų vilgsniai kreipsis į pragaro gyventojus,jie sušuks:"O mūsų Viešpatie,nepatalpink(neapgyvendink) mūsų su (šiais) nuodėmingais monėmis !"
48.Vyrai,kurie yra u utvaros,sušuks (pragaro) vyrams,kuriuos jie atpains pagal jų išvaizdą su odiais:"nepadėjo jums tai,ką jūs sutaupėte,ir tai kuo jūs taip didiavotės !"
49.Argi ne tiems,kuriuos jūs tvirtinote ir prisiekinėjote,kad Viešpats neapgaubs savo malone (bus pasakyta):"įeikite į rojų.Nėra jums ko bijotis,ir nebūsite jūs nuliūdinti.
50.Pragaro gyventojai kreipsis į rojaus gyventojus:"Pasidalinkite su mumis vandeniu,arba duokite (truputį) to,ką jums davė Allah".Jie atsakys:
"Allah udraudė duoti ir šį,ir aną netikintiesiems,
51.kurie religiją priėmė kaip malonumą ir usiėmimą, ir gėrėjosi emišku gyvenimu".( O Allah) pasakys:"Mes gi šiandien atsidavėm jų umiršimui,taip kaip jie umiršo,kad jie
stos (priešais Mus) per teismo dieną ir tai, kad neigė Mūsų enklus".
52.O anksčiau Mes davėme jiems Šv.Raštą,kurį išaiškinome jiems pagal jų inojimą,kaip (pasukimą) į tiesų kelią ir gailestį tikintiesiems.
53.Nejaugi netikintys tikisi,jog neišsipildys (numatyta bausmė) Šv.Rašte.Tą dieną, kai išsipildys kas yra numatyta Šv.Rašte,tie,kurie pamiršo apie tai anksčiau,sakys:
"Mūsų Viešpaties pranašai buvo atėję (ir pranešinėjo)tiesą.Ar atsirastų mums utarėjai,kurie gi utartų u mus?"O gal mus sugrąins atgal (į emiškajį pasaulį),kad mes darytume tai,ko nedarėme( anksčiau)?"
Jie patys save nuskriaudė,ir paliko juos tie,kuriais jie tikėjo.
54.Ištiesų jūsų Viešpats - Allah,kuris sukūrė dangų ir emę per šešias dienas.O po to Jis atsisėdo į sostą.Jis naktimi udengia dieną,kuri skuba paskui ją sekti.Jis (sukūrė) saulę,mėnulį ir vaigdes
paklusnius jam.Argi ne jam yra duota viską kurti ir įsakinėti?Palaimintasis Allah,Viešpats(pasaulių) valdovas.
55.Kreipkitės į savo Viešpatį susikaupę ir paklusnūs.Ištiesų Jam nepatinka storieviai.
56.Nesėkite(neplėskite) emėje nesąiningumo poto, kai ant jos buvo teisybė.Kreipkitės į Jį su baime ir viltimi.Juk ištiesų Allah gailestis artimas darantiems gera.
57.Jis - tas,kas nukreipia vėją kaip pranašautoją Savo noru,taip,kad kai vėjas stumia lietingus debesis,tai Mes juos gename (vejame) į išsausėjusią emę,
paleidiame iš jų lietų ,ir tokiu būdu Mes priverčiame augti visokiausius augalus.Panašiai Mes ir atgaiviname mirusiuosius:galbūt jūs prisiminsite tai,kaip pamokymą.
58.Geroje emėje augalai su jos Viešpačio leidimu auga (gausiai),blogoje emėje jie auga skurdiai.Taip Mes paaiškiname Mūsų enklus dėkingiems monėms.
59.Anksčiau dar prieš jus Mes pasiuntėme Nojų jo tautai,ir jis pasakė:
"O tauta mano !Garbinkite Allah,nėra pas jus kito dievo,išskyrus Jį.Ištiesų aš baiminuosi,kad jus nubaus, diiają (t.y.Teismo) dieną".
60.Jo tautos vyrai pareiškė:"Ištikrųjų mes matome,kad tu esi visiškame pasiklidyme".
61.(Ibrahim'as) pasakė:"O tauta mano.Neklystu aš.Atvikščiai.Aš - pasaulių Viešpaties pranašas.
62.Aš pristatau jums inią nuo mano Viešpaties ir duodu jums gerą patarimą.Aš inau(atskleidimo dėka) tai,ko neinote jūs.
63.Nejaugi jūs stebitės tuo,kad jūsų Viešpaties nurodymai perduoti mogui, kuris iš jūsų (tarpo),ir dar įtikintų jus,kad taptumėte dievobaimingais?Ir galbūt tada, jūsų pasigailės.
64.Vistiek jie paskaitė jį melagiu.O mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo laive,ir nuskendinome tuos,kurie atstūme Mūsų enklus.Juk ištiesų jie buvo akli.
65.(Mes pasiuntėme) monėms pragaro-tautai jų brolį Hud'ą.Jis pasakė:"O mano tauta.Garbinkite jūsų Allah.Neturite jūs kito dievo,tik Jį !Nejaugi jūs nesibijote Allah'o?"
66.Jo tautos vadai,kurie netikėjo (Allah'u),atsakė:"Ištikrųjų matome mes,kad tu esi kvailys,ir mes manome,kad tu - melagis".
67.(Hud'as) pasakė:"O tauta mano !Aš visai ne kvailys.Atvirkščiai.Aš - pasaulių Viešpaties pranašas.
68.Aš( tik) pristatau inią nuo jūsų Viešpaties.Ir aš jums - esu patikimas patarėjas.
69.Nejaugi jūs stebitės,kad jūsų Viešpačio nurodymai perduoti mogui iš jūsų pačių tarpo,tam kad jis įtikintų jus?Prisiminkite gi,kaip Jis padarė jus Nojaus tautos įpėdiniais daug stipresniais
ir ištvermingesniais(nei Nojaus tauta),atminkite gi suteiktą jums Allah geradarystę,galbūt ,jūs būsite lamingi".
70.Jie paklausė:"Ar dėl to tu atėjai čia,kad mus (priverstum) garbinti vienintelį Allah,ir nusisukti nuo to,ką garbino mūsų tėvai.Tad įgyvendink savo grąsinimą,jei tu sakai tiesą".
71.(Hud'as) pasakė:"Jau jus uklupo jūsų Viešpaties pyktis ir bausmė.Nejaugi jūs pradėsite ginÄytis su manimi dėl vardų,kuriais jūs pavadinote savo(dievus) jūs ir jūsų tėvai?Allah nepasiuntė jokio įrodymo apie juos.
Tad laukite, ir aš lauksiu su jumis.
72.Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo kartu su juo,su Mūsų gailestingumu sunaikinome iki paskutiniojo tuos,kurie atstūmė Mūsų enklus ir netikėjo( Allah'u).
73I.O Samudo kartai (giminei) Mes pasiuntėme jų brolį Salih"ą.Jis kreipėsi:"O mano tauta !Garbinkite Allah:nėra jums kitų dievų,išskyrus Jį.Jums jau pasirodė aiškus stebuklas nuo jūsų Viešpaties - štai ši Allah'o kupranugarė,kaip
enklas.Lai ji pasilieka ant emės,priklausančios Allah'ui,nedarylite jai nieko blogo,o jei ne,jus gali uklupti kankinanti bausmė.
74.Prisiminkite,kaip Jis jus padarė pragaro-kartos palikuonimis.Jis apgyvendino jus emėje,lygumose kuriose jus statote pilis,o kalnuose ištašote(išsikertate) būstus.Atminkite gi Allah jums suteiktą gerovę,ir neplėskite(nedarykite) emėje neteisėtumo ir neteisybės.
75.besipučiantys (besididiuojantys) jo tautos vadai paklausė tikinčiųjų iš nelaimingųjų tarpo:"Ar inote jūs,kad Salih yra pasiųstas savo Viešpačio?" Jie atsakė:"Ištikrųjų mes tikime viskuo,kas
yra pasiųsta jam".
76.Pasipūtėliai pasakė:"Ištiesų mes atmetame (nepriimame),tai kuo jūs tikite".
77.Vėliau jie papjovė kupranugarę,paklausė savo Viešpaties ir pasakė:"O Salih'ai.įrodyk mums tai,kuo tu mums grąsinai,jeigu tu esi pranašas".
78.Ir tada uklupo juos emės drebėjimas,ir krito negyvi jie savo namuose.
79.(Salih'as) nusisuko nuo jų ir pasakė:"O tauta mano !Aš atnešiau iki jūsų mano Viešpaties inią,įtikinėjau jus eiti (tiesos keliu),bet jums nepatinka įtikinėtojai".
80.(Pasiuntėme Mes) taip pat ir Lutą,ir jis pasakė savo tautai:"Nejaugi jūs pradėsite sau leisti tiek,kiek neleido sau nė vienas pasaulio gyventojas iki jūsų ?"
81 jūs aistrai(renkatės) naudojatės vyru,o ne moterimi.Juk jūs jau perėjote visas ribas !
82.Jo tautos atsakymas buvo vienas:"Išvykite juos iš jūsų emės !Ištiesų,jie - monės,kurie vadina save(moraliai,dorai) švariais".
83.Mes išgelbėjome jį,ir jo pasekėjus,išskyrus jo moną,kuri buvo iš likusiųjų tarpo,(kurie linkėjo bausmės).
84.ir Mes paliejome ant jų (akmeninį) lietų.Paiūrėk koks buvo nusidėjėlių galas.
85.Madianitams (Mes pasiuntėme) jų brolį Šu'aibą.Jis paskė:"O tauta mano !Garbinkite Allah !Nėra jums kito dievo,išskyrus Jį.Jums pasirodė aiškus enklas nuo jūsų Viešpačio.
Neapsverkite ir nepersverkite monių (per susitarimus),neapgaudinėkite jų klausimais susijusiais su turtu,ir neplėskite emėje neteisybės,po viso to,kaip jau joje nusistovėjusi tiesa.Taip bus geriau jums,jeigu jūs esate tikintys.
86.Neutverinėkite (tiesos) kelių,grąsindami ir nustumdami(nukreipdami) nuo kelio Allah tų,kurie tiki Juo,ir nesistenkite iškreipti šito kelio.Prisiminkite(tuos laikus),kai jūsų buvo maai.O Jis juk padidino jus skaičiumi.
Pamąstykite gi apie tai,koks buvo nesąiningųjų galas.
87.Jeigu viena dalis iš jūsų tikėjo tuo, su kuo pasiųstas pas jus aš,o kita netikėjo,tai laukite tol,kol Allah neišteisins jūsų,juk Jis geriausias iš teisėjų.
88.Jo tautos vadai,apimti pasididiavimo,pasakė:"Mes išvarysim tave,o Šu'aibai,ir tuos,kurie įtikėjo kartu su tavimi,iš mūsų miesto,jeigu tu nesugrįši į mūsų visuomenės tikėjimą".
Šu'aibas paklausė:"Net ir jeigu mes jaučiame(puoselėjame) pasibjaurėjimą jai?"
89.Mes įvykdysime melagystę priešais Allah,jeigu sugrįšime prie jūsų visuomenės tikėjimo,po viso to,kai Allah išlaisvino (išgelbėjo) mus nuo jo.Nebus to,kad mes sugrįtume prie jūsų tikėjimo,jeigu tik to
nepanorės Allah,mūsų Viešpats,kuris nugali viską kas egzistuoja, savo inojimu.
90.Jo tautos vadai,kurie neįtikėjo,pasakė:"
Jeigu jūs paseksite paskui Šu'aibą,tai jūs tuojau pat atsidursite tarp pralaimėtojų".
91.Ir uklupo juos emės drebėjimas,ir krito jie negyvi,savo namuose.
92.Tuos,kurie nepripaino Šu'aibo (pranašu),lyg ir nebūtų niekada ten buvę:tų,kurie nepripaino Šu'aibo pranašu,jie ir atsirado tarp pralaimėjusiųjų.
93.(Šu'aibas) nusisuko nuo jų ir pasakė:"O tauta mano !Aš atnešiau iki jūsų mano Viešpaties inią ir daviau jums pamokymų.Kodėl gi man liudėti dėl netikinčiųjų monių.
94.Ir jeigu Mes įkokią nors gyvenvietę(kaimą) pasiųsdavome pranašą,tai tuojau pat siųsdavome ant jos gyventojų nelaimę ir neturtą,kad taptų jie paklusnūs.
95.Poto Mes (jiems) negandas pakeisdavome gerove, kad jie pajustų palengvėjimą,ir tada jie sušukdavo:"Mūsų protėvius taip pat uklupdavo sunkumai"Bet Mes pademonstruodavome jiems bausmę netikėtai,
taip jie ir (nespėdavo) suprasti.
96.Jeigu šių kaimų (gyvenviečių) gyventojai būtų tikėję ir buvę dievobaimingi,Mes būtume atvėrę priešais juos gerovės vartus iš dangaus ir emės.Bet jie neįtikėjo,ir Mes juos nubaudėme u tai ką jie padarė.
97.Nejaugi šio kaimo gyventojai tikėjosi,kad Mūsų bausmė neuklups jų naktį,tada kai jie miega?
98.Nejaugi kaimo gyventojai tikėjosi,kad Mūsų bausmė neuklups jų iki sutemos,tada kai jie pasiduoda malonumams?
99.Nejaugi jie nesisaugojo sumanymų Allah?Tiktai monės pasiklydėliai nesisaugo Allaho sumanymų.
100.Argi Jis nepaaiškino tiems,kurie paveldėjo emę iš ankstesnių gyventojų, kad jeigu Mes tik būtume panorėję,tai būtume nubaudę juos u jų nuodėmes ir paymėję jų širdis taip, kad jie taptų kurti.
101.Mes pasakojame tau ( O Muhammad) pasakojimą apie šių kaimų (gyventojus).Pas juos buvo atėję pranašai su aiškiais įrodymais.Vistiek jie buvo nepaliankiami,kad įtikėtų tuo,ko jie nepripaino anksčiau.
Taip Allah paymi netikinčiųjų širdis.
102.o didiajai daliai iš jų mes neradome (tikslios ) priesaikos.Ištiesų,Mes įsitikinome,kad dauguma iš jų - nesąiningieji.
103.Po jų Mes Far'aonui ir jo( tarnybiniams asmenims) tarnams pasiuntėme Mozę su Mūsų enklais(įrodymais).Bet jie nesąiningai pasielgė su jais,tad paiūrėk koks buvo nesąiningųjų galas.
104.Mozė pasakė Far'aonui:"Ištiesų aš esu (pasaulių) Viešpaties pranašas".
105.Man priklauso apie Allah sakyti tiktai tiesą.Aš pas jus atėjau su aiškiais įrodymais nuo jūsų viešpačio,tad paleisk su manimi Israil'io sūnus".
106.(Far'aonas) atsakė:"Jei tu atėjai su įrodymu (enklu) tai parodyk jį mums,jeigu tu sakai mums tiesą".
107.(Mozė) metė savo lazdą,ir ji tuojau pat pavirto gyvate.
108.Po to jis iškėlė(ištraukė) ranką iš po (uančio),ir ji buvo( visiškai) balta tiems,kurie į ją iūrėjo.
109.Far'aono tarnai sušuko:"ištiiesų jis yra sumanus(patyrę) burtininkas.
110.Jis trokšta išvyti jus iš jūsų šalies".(Far'aonas) paklausė:"Tai ką jūs siūlote daryti?"
111.Jie atsakė:"Liepk jam ir jo broliui palaukti (truputį) ir pasiuntė į miestus pranašautojus,
112.kad tie sušauktų pas tave visus geriausius burtininkus".
113.Pas Far'aoną atėjo burtininkai ir pareiškė:"Ištiesų jai mes tapsime nugalėtojais, tai mums priklausys apdovanojimas(atlygis).
114.(Far'aonas) atsakė:"Taip,jus tuojau pat tapsite mano advokatais".
115.(Burtininkai) pasiūlė:"O Moze,Arba tu mesk lazdą,arba mesime mes".
116.Meskite:"- atsakė jis.Tada ,numesdami (lazdas),jie ubūrė momių akis,ir prigąsdinę juos įvykdė didiulę magiją.
117.Tada Mes patarėme Mozei:"Mesk savo lazdą"( numesta lazda pavirto į gyvatę) ir pradėjo ryti tai,ką padarė magai.
118. Ir Tiesa pasitvirtino, viskas buvo veltui (tuščia),tai ką jie sukūrė.
119.Toje pat vietoje jie buvo nugalėti ir tapo jie paeminti(paniekinti).
120.Tada burtininkai puolė ant kelių.
121.Jie pasakė:"Mes įtikėjome(patikėjome) Viešpačiu(pasaulių valdovu).
122.Mozės ir Harun'o Viešpačiu".
123.Far'aonas pasakė:"Jūs įtikėjote Juo be mano leidimo.Ištikrųjų tai tik - gudrybės,kurias jūs sugalvojote(sumanėte) mano mieste,kad išvarytumėte iš jo gyventojus.Štai, aš jums parodysiu.
124.Aš ( įsakau) krymai nukirsti rankas ir kojas,o po to numarinti jus visus".
125.Jie atsakė:"Ištiesų,po mirties mes sugrįšime pas savo Viešpatį".
126.Tu mus baudi,tik u tai,kad mes įtikėjome Mūsų Viešpaties enklais,kai jie pasirodė mums.Viešpatie mūsų.Suteik mums atsidavusiems (Tau) kantrybės ir ramybės".
127.Far'aono tarnai paklausė( jo):"Nejaugi tu leisi Mozei,ir jo tautai kurti emėje neteisybę ir nusisukti nuo tavęs ir tavo dievų?(Far'aonas atsakė:
"Mes udysime jų sūnus,ir paliksime gyvas tik moteris.Ir,ištikro mes juos atitolinsime".
128.Mozė savo tautai pasakė:"Prašykite pagalbos pas Allah ir kentėkite.Ištiesų emė juk priklauso Allah'ui,jis leidia ją paveldėti tiems iš Savo vergų,kam panorėjęs,o ateitis priklauso dievobaimingiesiems".
129.Jie atsakė:"Mes iškęsime kančias ir prieš ir po tavo atėjimo pas mus".(Mozė) pasakė jiems:"Galbūt jūsų Viešpats praūdys jūsų priešus,padarys jus jų įpėdiniais,ir paiūrės kaip jūs elgsitės".
130 Ir pribloškėme (nubaudėme) Mes Far'aono kartą sausra ir nederliumi,- galbūt jie persigalvos.
131.Kai pas juos buvo geras derlius,jie sakė:"Tai - mums"O jeigu juos uklupdavo nederlius,tai jie u nelaimes kaltindavo Mozę ir jo pasekėjus.Bet juk visos nelaimės(negandos) Allah valdioje,nors dauguma
iš jų to nesuopranta.
132.(Far'aono monės) sako:"Kokius tu besiųstum mums enklus,kad uburti mus jais,mes vistiek neįtikėsime".
133.Ir pasiuntėme Mes jiem įvairiais įrodymais(būdais) potvynį,skėrius,utėles,rūpues,ir kraują .Vistiek jie pasididiavo ir tapo nusidėjėliais.
134.Tada,kai juos uklupo Mūsų bausmė,jie sušuko:"O Moze !Pasimelsk u mus savo Viešpačiui ,u tai,ką jis paadėjo tau (dėl mūsų)".
Jeigu tu nukreipsi nuo mūsų(šią Dievo bausmę),tai mes įtikėsime tavim ir išleisime su tavimi Israil'io sūnus".
135.Ir Mes (nukreipėme) nuo jų(Savo) bausmę iki tam tikro laiko,bet jie,kai laikas pasibaigė,(priesaiką) sulauė.
136.Ir atkeršijome Mes jiems,paskandindami juos jūros bedugnėje,u tai,kad jie neigė Mūsų enklus ir buvo neatsargūs su jais.
137.ir davėme Mes palikimą monėms, kuriuos Mes skaitėme silpnais, vakarų ir rytų Mūsų palaimintas emes ,.Išsipildė tavo Viešpaties odis Israil'io sūnums,u tai ką jie iškentėjo.Praudėme mes tai,ką
statė farr'aonas ir jo tauta ir tai ,kas buvo pastatyta.
138.Mes perkėlėme Israil'io sūnus per jūrą,ir atėjo jie pas mones kurie garbino savo dievus.(Israil'io sūnūs) pasakė:"o Moze !Sukurk mums tokį dievą,kaip pas juos".
jis atsakė:" Ištiesų - jūs esate neišmanėliai.
139.Ištiesų ,pas šiuos mones, viskas kuo jie tiki pavirs į dulkes,ir viskas veltui,tai ką jie daro.
140.(Mozė) pridėjo:"Nejaugi aš pradėsiu jums ieškoti kito dievo,išskyrus Allah,juk Jis suteikė jums pirmenybę prieš visus gyventojus".
141.(Prisiminkite),kaip Mes išgelbėjome jus nuo kartos Fara'ono,kurie jus bausdavo iauriomis bausmėmis,udydami jūsų sūnus ir palikdami gyvas tiktai moteris.Tame (jums) - yra didiulis išbandymas nuo Viešpaties.
142.Mes Mozei paadėjome trisdešimt (dienų) ir naktų (ant Sinai kalvos) ir pridėjome (dar) dešimt,taip kad jo Viešpaties skirtas laikas susidėjęs iš keturiasdešimt (dienų ir ) naktų baigėsi.
Ir tada Mozė pasakė savo broliui Harun'ui:"Buk vietoje manęs,mano tautoje,elkis sąiningai ir nebūk neteisingas".
143.Kai Mozė atėjo ant (Sinai kalno) paskirtu Mūsų laiku,jo Viešpts prakalbo jam,ir Mozė paprašė:"O Viešpatie.Pasirodyk man,kad aš galėčiau paiūrėti į Tave".
(Allah) pasakė:"Tu manęs nepamatysi,bet tu pavelk į šią kalvą,jei ji išstovės savo vietoje,tai tu pamatysi Mane"Kai jo Viešpats pasirodė kalvoje,Jis pavertė ją dulkėmis,ir Mozė krito kaip perkūno trenktas.
Kai jis atsigavo,sušuko:"Garbė tau !Aš kreipiausi į Tave su atgaila - ir aš pirmasis įtikėjęs.
144.(Allah) pasakė:"O Moze !Ištiesų,Aš išsirinkau tave iš visų monių Mano nurodymams ir Mano odiui.Imk gi tai,ką Aš tau duodu,ir būk dėkingas".
145.Ir urašėme Mes jam ant lentelės apie įvairiausius dalykus paaiškinimus įvairiems dalykams.Sek tuo, kas parašyta ant jos, ir įsakyk savo tautai,kad jie laikytųsi geriausio iš jos.
Nes aš greitai parodysiu jums nesąiningųjų prieglaudą.
146.Aš nukreipsiu (nusuksiu) nuo Savo enklų(įrodymų) tuos,kurie giriasi be reikalo.Ir jeigu jie pamatytų nors kokį enklą,tai nepatikėtų juo,o jeigu pamatytų tiesos kelią,tai neitų juo;
o jeigu pamatytų klystkelį,tai pasirinktų jį savo keliu.Tai u tai,kad jie Mūsų enklus skaitė melu ir buvo neatsargūs su jais.
147.Tušti darbai yra tų,kurie nepripaino Mūsų enklų,nei to,kad stos jie (priešais Mūs) Teismo dieną.Nejaugi jiems nebus atlyginta u tai ką jie daro.
148.Kol Mozės nebuvo(esant jam ant Sinai kalno) jo tauta iš savo (auksinių) dirbinių nuliejo (dievą garbinimui), veršio pavidalo statulą kuri mūkė(baubė).Argi jie nematė,kad (veršis)
nesikalbėjo su jais ir nevedė tiesiu keliu?Jie pradėjo garbinti jį(kaip dievą) ir tapo nesąiningais daugiadieviais.
149.Tada ,kai jie pasigailėjo ir patys įsitikino,kad nukrypo nuo tiesos kelio,tai pasakė:"Jeigu mūsų Viešpats nepasigailės mūsų,ir neatleis mums,tai mes tuoj pat atsidursime tarp pasiklydėlių".
150.Kai Mozė sugrįo pas savo tautą,tai su nepasitenkinimu ir liudesiu pasakė:"Niekšiška tai,ką jūs padarėte neesant man.Nejaugi jūs galite pagreitinti jūsų Viešpačio įsakymus .
Numetė jis lenteles ir suėmė u galvos savo brolį,pritraukdamas jį prie savęs. Jis pasakė:"O mano motinos sūnau !Nuslopinę mane monės, buvo pasiruošę nuudyti mane.
Nesuteik priešams progos piktnaudiauti,ir nelygink manęs su neteisingaisiais.
151.(Mozė) atsakė:"Viešpatie !atleisk man ir mano broliui ir apgobk mus savo gailesčiu,juk tu Gailestingiausias iš gailestingųjų".
152.ištiesų,tuos,kurie garbino veršį,uklups pyktis Allah,o taip pat paeminimas šiame gyvenime.Taip mes atlyginame tiems,kurie išsigalvoja melą.
153.Kas gi liečia tuos, kurie darė blogus darbus,o po to pasigailėjo ir tapo tikintys,tai,juk ištikrųjų ,tavo Viešpats(netgi) po (to) jų - Atleidiantis,Gailestingas.
154.Kai Mozės pyktis nurimo,jis pakėlė lenteles,ant kurių buvo surašyti nurodymai į tiesų kelią ir pasigailėjimas tų,kurie bijosi savo Viešpaties.
155.Ir išrinko tada Mozė iš savo tautos septyniasdešimt vyrų(susitikimui su Mumis) paskirtu Mumis laiku. O kai prieš juos (ant Sinai kalno) sudrebėjo emė,Mozė pasakė:"Viešpatie.
Jeigu tu būtum panorėjęs,tu būtum juos praudęs jau anksčiau,o taip pat ir mane.
Ar praudysi mus dėl to,ką padarė kakokie tai kvailiai iš mūsų tarpo?Visa tai tik išbandymas,kuriuo tu išvedi iš tiesaus kelio,ką panorėjęs,ir vedi juo,ką panorėjęs.
Tu - mūsų gynėjas,atleisk gi ir pasigailėk mūsų,juk Tu geriausias iš atleidiančiųjų.
156.Nulemk gi mums nuostabų gyvenimą šiame pasaulyje ir būsimame,juk mes kreipėmės į tave atgailaudami".Allah atsakė:"Aš Savo bausme baudiu,ką panorėjęs,o Mano gailestis(malonė) plečiasi per visą visatą.
Ir todėl aš skiriu pasigailėjimą dievobaimingiesiems ir tiems,kurie duoda zakat ir tiki mūsų enklais
157.ir seka paskui pranašą,beraštį pranašą,raštu,kurį jie ras Toroje ir (ankstesnėje) Evangelijoje.Jis ragina daryti tik gerus darbus ir draudia daryti peiktiną,leidia valgyti gerą maistą ir draudia neleistiną,
išlaisvina nuo (sunkumų) naštos ir pančių.kuriais buvo surakinti anksčiau(ankstesnėmis religijomis).Būtent tie,kurie patikėjo juo,palaikė jį,padėjo jam(kovose su priešais) ir sekė kartu su juo pagal pasiųstą jam šviesą(Koranu), -
jie ir yra išsigelbėjusieji nuo pragaro liepsnos.
158.Sakyk(O Muhammad):"O monės !ištiesų aš Allah pranašas jums visiems.Allah'o kuris valdo viską kas danguje ir ant emės.Nėra kito dievo išskyrus jį.Jis prikelia (mirusiuosius) ir pasiima (gyvuosius).
Tad tikėkite gi Allah'u ir Jo pranašu,beraščiu pranašu,kuris tiki Allah'u ir Jo odiu.Sekite gi paskui jį, - gal būt jūs įeisite į tiesų kelią.
159.Mozės tautoje buvo monių,kurie nurodinėjo tiesos kelią ir sąiningai baudė pagal jį.
160.Mes šiuos mones išskirstėme į dvylika kolonijų.Kai Mozės tauta paprašė pas ją vandens atsigerti,Mes pasiūlėme(pakišome mintį) Mozei.:
"Suduok su savo lazda į šią kalvą "Ir išsiverė iš jos dvylika šaltinių,ir visi monės inojo,iš kokio šaltinio jiems gerti.Udengėme Me juos debesiu,ir pasiuntėme jiems manas ir putpėlių.
maitinkitės gėrybėmis,kuriomis Mes jus apdalijome.Jie(t.y Mozės pasekėjai) Mūsų neįskaudino(nenuskriaudė savo nuodėmėmis),bet jie patys save nuskriaudė(pakenkė).
161.(Prisimink O Muhammad) kaip jiems buvo pasakyta:"Apsigyvenkite šiame mieste,valgykite tenais sau( iki valios ),kur panorėsite,sakykite:"Atleisk (mums mūsų nuodėmes) ir įeikite pro(miesto) vartus su emišku
nusilenkimu.(Ir tada) Mes atleisime jums jūsų blogus darbus ir padauginsime juos gerais darbais.
162Tie iš jų,kurie elgėsi ne pagal nurodymus,pakeitė kitaip tą odį,kuris buvo pasakytas jiems.Ir Mes pasiuntėme jiems bausmę iš dangaus u tai,kad jie elgėsi nesąiningai.
163.Paklausk taip pat jų apie koloniją ant jūros kranto,apie tai kaip,jos gyventojai šeštadienį sulauė (Allah'o įsakymą),kai šeštadienio dieną uvys artinosi prie jų,plaukiodamos( vandens paviršiumi).
O ne šeštadienio dieną uvys neatplaukdavo.Taip mes juos išbandydavome u jų nesąiningumą.
164.(Prisimink) taip pat,kaip kai kurie monės iš jų tarpo teiraudavosi:"Kodėl jūs įtikinėjate ,kuriuos Allah praūdys arba nubaus iauria bausme?"Jie atsakė:"Kad galėtume pasiteisinti prieš jūsų Viešpatį.
Ir gal būt ,jie taps dievobaimingais".
165.Kada gi ( udraustojo šeštadienio paeidėjai) pamiršo apie tai,kas jiems buvo pasakyta (priminta).mes išgelbėjome tuos,kurie nukreipdavo juos nuo nuodėmės.Tuos gi,kurie elgėsi
neteisingai,Mes nubaudėme juos baisia bausme u tai ką jie darė.
166.Tada, kai jie perengė tai,nuo ko juos sulaikydavo,Mes pasakėme jiems:"Tapkite (būkite) niekingomis bezdionėmis".
167.Taip pat (prisimink) Kaip tavo Viešpats pranešė,kad būtinai baus iki pat paskutinės teismo dienos tuos,kurie baus juos iauriomis bausmėmis.Ištiesų juk Viešpats greičiausias baudiant,ir,ištiesų,Atleidiantis,Gailestingas.
168.Ir išskirstėme Mes juos po visą emę (skirtingomis) tautomis:tarp jų yra ir teisingu(sąiningų) ir blogų.Ir išbandėme mes juos gėriu, bei blogiu, - galbūt jie atsisuks.
169.Ir liko po jų palikuonys,kurie paveldėjo Šv.Raštą.Vistiek (jie nepaisė Šv.Rašto),atidavę (suteikę) pirmenybę emiškiems malonumams sakydavo:"Mums bus atleista".
O jeigu jiems pasitaikytų sekantis(toks pat) malonumas,tai jie ir jį pasisavintų.Ar nebuvo jiem Šv.Rašte paaiškinta,kad jie apie Allah sakytų tiktais tiesą?O juk jie išmoko viską iš Šv.Rašto.Tiem ,kas bijosi Allah,geriau bus būsimame gyvenime,tai kas ten yra.Nejaugi jūs nesusiprotėsite?
170.(Kas gi liečia) tuos,kurie laikosi Šv.Rašto nurodymų,meldiasi visas kasdienines maldas,juk Mes nepaliekame be atlygio,tų,kurie daro tiktai gerą.
171.(Prisimink) kaip Mes išdidinome Sinai kalną,tarytum iki dangaus,ir manė jie,kad ji nukris ant jų.(Ir Mes pasakėme):"Paimkite tai,ką Mes davėme jums,ir atminkite kas ten yra,galbūt jūs tapsite dievobaimingais".
172. (Prisimink O Muhammad),kaip Viešpats ištraukė(iškėlė) iš Adomo sūnų, iš po jų nugarų ,jų palikuonis ir privertė paliūdyti prieš pačius save:"Argi ne Aš jūsų Viešpats?" Jie atsakė:"Taip,
mes liudijame..."Kad nesakytumėte Teismo dieną:"Mes nieko negirdėjome apie tai."
173Ar,kad nesakytumėte:"Juk dar iš anksčiau mūsų tėvai buvo daugiadieviai,o juk mes buvome jų palikuonys".Nejaugi Tu mus praudysi u tai,ką padarė netikinys(nesąiningieji)?"
174.Taip Mes paskirstome mūsų enklus(įrodymus) - galbūt jie atsisuks?
175.Perskaityk(pranešk) jiems inią (O Muhammad) apie tai,kam Mes davėme Mūsų atskleidimus,o jis atstūme juos.Šėtonas pavertė jį savo pasekėju,ir jis tapo pasiklydėliu.
176.Jeigu Mes būtume panorėję,Mes būtume išaukštinę (išgarsinę) jo vardą.Bet jis įsitaisė patogiai emėje ir pakluso savo aistroms,kaip šuo:jeigu prieisi prie jo, iškiš lieuvį,ir jeigu paliksi jį iškiš lieuvį.
Tai patarlė apie mones,kurie mūsų enklus skaitė melu.Papaskok jiems kaip pasakojimą - gal tada jie persigalvos.
177.Blogas pavizdys tų monių,kurie Mūsų enklus skaitė melu:patys nuskriaudė save.
178.Ką vedasi Allah,tas eina tiesiu keliu,o kurį Jis iškreipia - tie tampa pasiklydėliais.
179I.Mes sukūrėme į pragaro ugnį patekti daug dinų ir monių:jų širdys, kurios nieko nesupranta,jų akys,kurios nieko nemato,jų ausys,kurios nieko negirdi.Jie panašūs į vėris, bet dar labiau nuklydę.
Jie yra visiški neišmanėliai(religijoje).
180.Allah turi nuostabiausius vardus,tad vadinkite Jį šiais vardais,ir palikite tuos kurie peikia Jo vardus.Jiems bus atlyginta u tai,ką jie daro.
181.Tarp sukurtų (Mumis) monių yra tokių,kurie veda (kitus) tiesos keliu ,ir juo eidami daro gera.
182I.O tuos,kurie neigia Mūsų enklus.Mes vienus paskui kitą nusiųsime į pragarą,taip,kad jie to net nesuinos.
183.Ir duodu jiems aš tam tikrą laiko (tarpą),juk tai ką aš nusprendiu - neišvengiama.
184.Nejaugi jiems net neatėjo į galvą,tai kad tarp jų...........
185.Nejaugi jie nesusimąstė apie tai(kam priklauso) dangaus ir emės valdos,visą kas egzistuoja,ką sukūręs yra Allah,apie tai,kad galbūt jau,artinasi jų mirties valanda?
Tad kokiu pasakojimu, po šio jie galės patikėti.
186.Tie,kurie nukrypo nuo tiesos kelio su Alllah'o valia,niekas nebesugrąins jų,ir paliks Jis juos pasiklydusius.
187.Jie pradės klausinėti tavęs(apie paskutiniąją ) valandą:"kada,,tai įvyks?
Atsakyk:"Ištiesų,tai ino tiktai mano Viešpats.Tiktai Jis parodys,kada bus tam laikas.Ir danguje ir ant emės bus sunki ši valanda.Ir tai įvyks visai netikėtai".
Jie klausia tavęs apie šį laiką,lyg tu inotum apie tai.Atsakyk:
"Ištiesų tai ino tik Allah,nė vienas mogus nenusimano (neino) apie tai".
188.Sakyk ( O Muhammad ) "Ne mano jėgose sau atnešti naudą,ar pridaryti alos,jeigu tik to nepanorės Allah.Jeigu tik aš inočiau paslaptis,tai(dalį) gėrio pasisavinčiau sau,o blogis manęs net nepaliestų.
Bet aš juk tik pranašas ir pranešėjas,tiems kurie tiki".
189.Būtent Jis jus sukūrė iš vienintelės sielos ir iš jos taip pat sukūrė ir moną,kad jis galėtų(t.yra Adomas) rasti ramybę joje.Tada, kai jis suėjo su ja,ji nešėsi lengvą naštą ir pradėjo vaikščioti su ja.
O kai pavargo nuo naštos,jie kreipėsi į Allah,savo Viešpatį:
"Jeigu Tu mums padovanosi pamaldų(sūnų),tai tik Tau mes būsime dekingi".
190.Kada Jis padovanojo jiems abiems pamaldų sūnų,jie pradėjo pripainti kartu su Juo ir sąjunginikus u tai,ką padovanojo jiems.Bet juk Allah aukščiausiai tų,kuriuos jie pripaįsta (Jo) sąjungininkais.
191.Nejaugi jie pripaįsta kartu su Allah ir kitus dievus,kurie nieko negali sutverti,nes yra patys sutverti,
192.kurie negali suteikti pagalbos nei monėms,nei sau patiems?
193.O jeigu jūs( o tikintieji) pakviesite juos eiti tiesiu keliu,jie neis su jumis.
Kviesite jūs juos (eiti tiesiu keliu) ar tylėsite - jums tas pat.
194.Ištiesų tuos,į kuriuos jūs kreipiatės(kaip į dievus) praleidiant Allah, - yra vergai,kaip ir jūs patys.
195.Ar turi jie kojas,kad prireikus pagalbos,ateitų pas jus?Ar turi jie rankas,kad paimtų( ką nors)? Ar turi jie akis,kad galėtų matyti?Ar turi jie ausis,kad galėtų girdėti?
Sakyk ( O Muhammad):"Prisišaukite tuos,kuriuos jūs garbinate (išskyrus Allah), o jau poto regzkite prieš mane pinkles ir neduokite man galimybės.
196.Ištiesų mano gynėjas yra Allah,kuris pasiuntė Šv.Raštą.Būtent Jis pagelbėja tikintiesiems vyrams.
197.Tie,kuriuos jūs garbinate,išskyrus Allah,negali suteikti jokios pagalbos nei jums,nei sau patiems".
198.Jeigu tu ( O Muhammad) pakviesi (eiti) tiesos keliu,jie neseks paskui tavo (pakvietimą).Tu atidiai velgi į juos,kaip jie įsispoksojo į tave,bet jie nemato(to įvalgumo).
199.Būk atlaidus (monėms),ragink juos daryti gerą ir neprasidėk su neišmanėliais.
200.O jeigu šėtonas bandys tave sugundyti,tai prašyk prieglobsčio pas Allah,juk Jis yra Girdintis,Žinantis.
201.Tie,kurie yra dievobaimingi,kada prisiartina šėtono šešėlis , prisimena - ir štai mato.
202.O jų broliai palaiko juos pasiklydime ir poto, jie nebesustoja būti uolūs (savo darbuose).
203I.Jeigu tu ( O Muhammad), neparodysi jiems įrodymo,jie sako:"Kodėl tu neišprašei jo (pas Allah)?" Atsakyk:"Aš einu tik paskui tai,kas man yra siunčiama nuo mano Viešpačio.Šie visi įrodymai(enklai) - nuo jūsų Viešpačio.
Jie - tai kelias į tiesą,ir malonė tikintiesiems".
204.Kai yra skaitomas Koranas,tai klausykitės jo (įdėmiai),tylėdami,- tada gal jūsų pasigailės.
205.Ir prisimink savo širdyje Viešpatį su baime ir nusieminimu,prisimink sau,be garso, ryte ir vakare,ir nebūk neatidus.
206.Ištiesų ,ir tie,kurie randasi šalia tavo Viešpaties,neatsisako pasididiuodami patarnauti Jam,-(atvirkščiai) garbina Jį,ir lenkiasi Jam !
