اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

KĄ SAKO ISLAMAS APIE NĖŠTUMO NUTRAUKIMĄ


Vertė: J.S. Azhar

Assalaamu Alaykum Va Rahmatullaahi Va Barakaatuhu.

Allachas Šv.Korane sako:

 “Gyvenimą apsprendžia Dievas”(12 Sura, 85 ajatas). Šis ajatas pasako viską, ką reikia žinoti apie gyvybės šventumą bei svarbą. Apskritai kalbant, kiekvienas sprendimas yra nuo Allah Taala. Daugelyje Šv.Korano ajatų Allah’as sako: "Tas, kuris žmogų <...>, prilygsta tam, kuris nužudė visą žmoniją, o tas, kuris išgelbėjo vieno žmogaus gyvybę, prilygsta tam, kuris išgelbėjo visos žmonijos gyvybę." (5 Sura, 32 ajatas). Pats faktas, jog viena siela yra tokios pačios vertės, kaip visa žmonija, parodo kiekvienos gyvybės svarbą Islame. Šio ajato pilnai pakanka norint pabrėžti Rooh (gyvenimo) svarbumą bei šventumą. Šv.Korane yra aprašoma keletas žmogaus embriono vystymosi stadijų, tačiau ten nėra nurodoma tiksliai kiek laiko užtrunka kiekviena iš stadijų. Šv.Korane Allah Ta’ala sako: “Mes sukūrėme žmogų iš molio. Tuomet Mes padarėme jį kaip lašelį, ir stipriai pritvirtinom toje vietoje, kur jis turi būti. Tuomet Mes pavertėme šį lašelį į ‘alaqah’ (t.y. kabantį kraujo gumulėlį), o vėliau ‘alaqah’ pavertėme guzeliu. Vėliau Mes sukūrėme jam kaulus, ir vėliau apvilkome juos mėsa, ir vėliau iš jų padarėme kitą būtybę/sutvėrimą. Taigi, lai būna palaimintas Allah’as, geriausias iš kūrėjų.”  (Šv.Koranas, 23:12-14)

Viename iš Hadisų papasakotų Bukhari bei Musulmonų, mūsų mylimas Pranašas Rasulullah (saws) yra pasakęs: ‘Iš tiesų bet kuris iš jūsų užaugo motinos pilve 40 dienų būdamas sėklos pavidalo, vėliau jis kurį laiką buvo kraujo gabalėliu, ir vėliau buvo siųstas angelas, kuris įkvėpė jam gyvybę...‘

Remdamiesi čia pateikta informacija, Islamo teisininkai bei medikai vienareikšmiškai sutinka, jog įsčiose esantis vaisius įgauna gyvybę būdamas 120 dienų. Nuo to momento motinos įsčiose esantis vaisius yra laikomas gyvybe, t.y. gyvu žmogumi, ir jį yra draudžiama nužudyti, nes taip padarius, tai bus laikoma kaip žmogžudyste.

Nutraukti vaiko gyvybę yra griežtai draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Allah Taala geriausiai žino visas aplinkybes, ir, būdamas Gailestingiausiu, suteikė vaikui gyvybę. Todėl mes, su savo norais nutraukti vaisiaus gyvybę negalime lygintis su tuo, ko nori Allah’as ir eiti prieš Jo norą, jog šis vaisius liktų gyvas. Jo begalinė Išmintis negali būti suprasta žmogaus protu. Ir dėl to, kad ir kokios rimtos priežastys skatintų mus nutraukti vaisiaus gyvybę, jos nėra svarbesnės už pačią pagrindinę priežastį, kurią suteikia Allah’as – t.y. gyvybę. Gyvybė yra per brangi, jog būtų lengvai atmetama žmogaus sprendimu. Dėl šios priežasties netgi ir vaisiui dar nesant 120 dienų amžiaus negalima jo žudyti. Tačiau, Islamas numato keletą atvejų, kuriais vis dėlto yra leidžiama nutraukti nėštumą iki vaisius yra ne daugiau kaip 120 dienų amžiaus.

1) Išprievartavimas

2) Kraujomaiša

3) Seksualiniai santykiai su protiškai atsilikusiu žmogumi.

4) Vaisiaus išsigimimas (pvz. anencefazė (t.y. vaisius neturi smegenų), Dauno sindromas, trisomija, teigiamas ŽIV, įgimta raudoniukė.

5) Jeigu vaisiaus išsigimimas nėra tiksliai nustatytas, bet yra spėjamas, ar jei motinos gyvybei gresia pavojus, arba motina serga viena iš anksčiau išvardintų ligų, tuomet yra leidžiama nutraukti nėštumą ne vėliau kaip iki 4 nėštumo mėnesio. Čia reiktų pabrėžti, jog yra tokios aplinkybės, kurios leidžia nėštumo nutraukimą, tačiau tai turi būti stipriai mediciniškai pagrįsta.

6) Nėštumo nutraukimas taipogi yra leidžiamas tuomet, jei gydytojas nustato, jog yra didelė rizika, jog moteris kentės nuo depresijos, šizofrenijos ar kokios nors kitos neišgydomos ligos.

7) Nėštumo nutraukimas iki 120 nėštumo dienų yra griežtai draudžiamas, jei tai yra daroma bijantis finansinio nepritekliaus, per didelio esamų vaikų skaičiaus, jauno motinos amžiaus, ar to fakto, jei mergina nėra ištekėjusi.

Kaip moteris, turėjusi nėštumo nutraukimą, gali atpirkti savo nuodėmę?

Nabi (Sallallaahu Alayhi Wasallam) yra pasakęs: 'Kiekvienas Adomo sūnus klysta ir nusideda. Geriausias iš nusidėjėlių yra tas, kuris gailisi.' (Mishkaat)

Pats geriausias ginklas, kuriuo Allah Ta'ala mus apdovanojo yra Tawbah (t.y. atgaila). Todėl, nusidėję, mes turime nuoširdžiai gailėtis ir melsti, jog Allah Ta'ala mums atleistų. Po atgailos, žmogus turi būti įsitikinęs, jog jam buvo atleista. Tai ir viskas, kas turėtų būti daroma, norint, jog būtų atleistos nuodėmės. Po nuoširdžios Tawbah, žmogus neturėtų leisti, jog jo praeitis jam trukdytų. Šėtonas visada trokšta sutrukdyti nuoširdaus žmogaus sielos ramybę. Todėl mes turėtumėme kreipti daugiau dėmesio į tai, kaip būti paklusniems Allah’ui ir daugiau nenusidėti, o ne rūpintis praeitimi, kurios jau nebegalime pakeisti.

Allah Ta'ala žino geriausiai.

Muftijus Ebrahim Desai

 
Atgal