اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

KŪDIKIO GIMIMAS MUSULMONŲ ŠEIMOJE

Vertė: J.S. Azhar

 Visose pasaulio bendruomenėse kūdikio gimimas yra laikoma Dievo palaima ir šiam svarbiam gyvenimo įvykiui paymėti yra atliekamos įvairios ceremonijos. Šios ceremonijos yra skirtos ne tik diaugsmui išreikšti, bet, taipogi, paskelbti šią diugią naujieną visiems paįstamiems tinkamu bei garbingu būdu, bei pasakyti, jog tėvas priima šį kūdikį kaip savo vaiką, ir jam dėl to nekyla jokių abejonių.

 Vos tik vaikui gimus, jis yra lengvai paeidiamas, jį puola Šėtonas. Pranašas Muhamedas yra pasakęs: „kuomet gimsta naujas kūdikis, Šėtonas naibo vaiko kūnelį su savo dviem pirštais, išskyrus Jėzų, Marijos sūnų, kurį Šėtonas taipogi stengėsi sugnybti, tačiau jam nepavyko, nes jį saugojo placenta“. (Sahih Bukhari 4:506).

 Štai kodėl vos tik gimęs kūdikis verkia – Šėtonas niekuomet nepalieka savo priešo jam nekenkdamas. Norint apsaugoti gimusio kūdikio, kuris dabar pradeda savo kovą su didiausiu pasaulio priešu – Šėtonu, tikėjimą, Allah‘o Pranašas mus išmokė įvairiausių būdų, kaip tai padaryti. Vieni iš jų yra gerai visiems inomi, kiti – nelabai. Čia toliau pateikiame pačius pagrindinius ritualus, kuriuos pats Pranašas atlikdavo gimus kūdikiui.

 AZANAS

 Abu Raf‘i yra pasakęs: „Aš mačiau Pranašą sakant Salat Azaną į savo anūko Hasano, gimusio jo dukrai Fatimai, ausį“. (Šį hadisą rado Musnad Ahmad, ir jo autentiškumą patikrino bei patvirtino Shaikh Abdul Qadir `Arnoot).

 TAHNEEK

 Kuomet Sahaba (Pranašo Mohamedo kompanionų ir draugų) šeimose gimdavo kūdikis, jis būdavo nunešamas pas Pranašą , kad Šis jį palaimintų, ir padėtų ant vaiko lieuvio sukramtytą datulę. Šis „tahneek“, kaip jį vadina arabai, paprotys turėjo simbolinę reikšmę, jis buvo kaip enklas, saugantis vaiką nuo visokio blogio. Taigi, ir šiais laikais, musulmonų šeimoje gimus kūdikiui, jis nunešamas pas gerbiamą bei išsilavinusį mogų, idant šis galėtų atlikti Tahneek. Tačiau, reikia paminėti, jog Tahneek yra iš tų Sunna veiksmų, kurie ilgainiui tapo nebe taip danai praktikuojami, todėl, jis nėra būtinas ar privalomas.

 Aiša yra pasakiusi: „monės nešdavo savo kūdikius pas Pranašą , ir Jis juos palaimindavo ir atlikdavo Tahneek.“ (Sahih Muslim, 1:560).

 AQEEQAH BEI PLAUKŲ NUSKUTIMAS 

 Aqeeqah ceremonija susideda iš dviejų dalių: nuo naujagimio galvos nuskutami plaukai, bei gyvulio paaukojimas (šie abu veiksmai yra laikomi atėję iš Milat-ul-Ibrahim tradicijos, t.y. Pranašo Abraomo laikų).

 Nuo naujagimio galvos nuskusti plaukai yra pasveriami ir jų atatinkamas svoris yra sidabru išdalijamas vargšams kaip labdara. Tuomet šios diaugsmingos šventės proga yra papjaunamas gyvulys, ir jo mėsa yra po lygiai išdalijama draugams, šeimos nariams, vargšams, ir dalis yra pasiliekama savo vartojimui.

 Ali yra pasakęs, jog Allah‘o Pranašas Hasano, savo dukters Fatimos ir ento Ali sūnaus, gimimo proga papjovė oką ir pasakė: „O, Fatima! Nuskusk nuo savo sūnaus galvos plaukus ir jų svorį sidabru išdalink vargšams kaip labdarą“. (Sahih Sunanat-Tirmidhi, 2:1226)

 Abdullah bin Amr bin al-As yra pasakęs: “Pranašas pasakė: ‘Jei Jums gimsta kūdikis, ir jei Jūs norite atlikti Aqeeqah, tuomet Jūs turite paaukoti dvi okas, jei Jums gimė berniukas, ir vieną oką, jei Jums gimė mergaitė’.  (Sunan Abu Dawood, 2:2836)

 Buraydah yra pasakęs: “Pagonybės laikais gimus kūdikiui, monės papjaudavo oką ir patepdavo jos krauju kūdikio galvytę, tačiau dabar, įsigalėjus Islamui, mes (patarti Pranašo Mohamedo ) septintąją dieną nuo kūdikio gimimo papjauname oką, nuskutame kūdikio galvytę ir ant jos udedame kroką”. (Sunan Abu Dawood, 2:2137).

 TASMIYAH (Kūdikio vardo išrinkimas) 

Allaho Pasiuntinys yra mokęs, jog kiekvienam mogui turi būti suteiktas vardas, turintis gerą reikšmę. Žmonės, prašydami Allah‘o padovanoti jiems kūdikį, taipogi turėtų prašyti, jog šis kūdikis būtų Pranašo Mohamedo pasekėjai, bei savo gyvenime elgtųsi pagal Suną. Išrinkti vaikui gerą vardą yra tėvų pareiga. Kai kuriuose iš hadisų yra minima, jog kūdikiui vardas turi būti suteikiamas septintąją dieną nuo jo gimimo, tuo pačiu metu, kuomet yra atliekama Aqeeqah. Tačiau, kaip pasakoja kiti šaltiniai, Pranašas ) taipogi suteikdavo kūdikiams vardą tą pačią dieną, kurią jie gimdavo. Suteikti kūdikiui vardą anksčiau negu septintą dieną nėra blogai, tačiau, jei tas nebuvo padaryta, tuomet yra privaloma išrinkti kūdikiui vardą ne vėliau, kaip septintą dieną nuo jo gimimo.

 Kiekvienas musulmonas ino, kaip svarbu yra parinkti kūdikiui graų bei garbingą vardą. Pranašas Muhamedas ) visuomet parinkdavo vardus, kurie turėdavo graią bei garbingą reikšmę, ir tiems, kurių vardas būdavo negraus, Jis liepdavo jį pasikeisti.

 Pranašas Mozė yra pasakęs: kai man gimė sūnus, aš nunešiau jį Pranašui ), ir Jis pavadino jį Abraomu, atliko Tahneek su datule, paprašė Allah‘o palaiminimo, ir grąino kūdikį man.“   (Sahih Bukhari  7:376).

 Ibn Umar yra pasakęs, jog Allah‘o Pranašas pasakė: „mieliausi Allah‘ui yra šie vardai: Abdullah ir Abdur-Rahman.“  (Sahih Muslim  3:5315).

 Abu Wahb al-Jushamee, Pranašo kompanionas bei draugas, yra pasakęs, jog Pranašas taip kalbėjo: „vadinkite save Pranašų vardais. Allah‘ui mieliausi vardai yra Abdullah ir Abdur-Rahman, geri vardai yra Harith (artojas) ir Hammam (energingas), o blogiausi – Harb (karas), bei Murrah (kartus).  (Sunan Abu Dawood  3:4140).

 Abu Huraurah pasakojo: “Allah’o Pranašas yra pasakęs: ‚pats šlykščiausias Allah‘ui vardas Prisikėlimo Dieną bus to moguas, kuris vadina save Malik Al-Amlaak (t.y. karalių karalius).  (Sahih Bukhari  8:224).

 Ibn Umar yra pasakęs, jog Allah‘o Pranašas pakeitė vienos moters vardą iš Aasiyah (nepaklusnioji). Jis pasakė: tu esi Jameelah (grai ir gera). (Sahih Muslim  3:5332 ir 4747).

 (pastaba: nemaišykite vardo Aasiyah (nepaklusnioji) su Asiya (faraono musulmonės monos vardas).

 Usamah Ibn Akhdari yra pasakojęs, jog mogus, kurio vardas buvo Asram (šiurkštus, iaurus, piktas), atėjo pas Allah‘o Pranašą . Allah‘o Pranašas paklausė:‘Koks tavo vardas?‘ Žmogus atsakė: ‘Asram‘. Tuomet Pranašas tarė: ‚Ne, tu esi Zur‘ah‘. (tas, kuris buvo paimtas, arba kilo iš javų, pasėliaus). (Sunan Abu Dawood 3:4144)

 KHITAN (apipjaustymas)

 Abu Hurayrah yra pasakęs: „Aš girdėjau, kaip Pranašas sakė: „yra penki dalykai, kurie apibūdina Fitrah: apipjaustymas, matomų kūno plaukų nuskutimas, ūsų kirpimas, nagų kirpimas, bei plaukų paastyse skutimas.“ (Sahih Bukhari 7:779).

 Šv.Korane Allah‘as sako:

„Ir tuomet Mes įkvėpėme Tave, (O, Muhamedai!), sek Abraomo religiją, nes ji yra teisinga, ir iš tiesų, jis nebuvo vienas iš politeistų“. (Sura An-Nahl 16:123).

 Šiuose ajatuose Pranašui ir Jo Ummai yra įsakoma sekti Pranašo Abraomo religija, ir dėl to yra inoma, jog apipjaustymas ateina iš Abraomo religijos.

Tai papasakojo Imam Bukhari bei Imam Muslim.

 Abu Hurayrah papasakojo, jog Allah‘o Pranašas yra pasakęs: “Abraomas save apipjaustė būdamas aštuoniasdešimties metų amiaus su adze (įrankis su medine rankena ir gelete, t.y. peilis). Sahih Bukhari 4:575. Sahih Muslim 4:5844. Šie odiai yra paimti iš Sahih Bukhari.

 
Atgal
Reklama