MOKSLINIAI FAKTAI ŠV.KORANE

 

 

Šiame skyriuje bus kalbama apie: 1. Šv.Koranas apie mogaus embriono vystymąsi; 2. Šv.Koranas apie kalnus; 3. Šv.Koranas apie Visatos kilmę; 4. Šv.Koranas apie didiuosius smegenų pusrutulius; 5. Šv.Koranas apie jūras bei upes; 6. Šv.Koranas apie jūras bei povandenines sroves; 7. Šv.Koranas apie debesis; 8. Mokslininkų komentarai apie Šv.Korano stebuklus; 9. Iššūkis parašyti nors vieną tokį skyrių, kaip Šv.Korane.

               Dievas suteikė savo paskutiniajam Pranašui Muhamedui  galimybę daryti stebuklus, ko dėka monės įtikėjo, jog jis yra tikrasis Pranašas, siųstas Dievo. O taipogi Dievas jam apreiškė Šv.Koraną, kuris pats savaime yra tikras Dievo stebuklas, tikrasis Dievo odis, apreikštas Pranašui, o ne mogaus kūrinys. Šiame straipsnyje ir bus rašoma apie Šv.Koraną – kaip Dievo monijai siųstą stebuklą.

                                       MOKSLINIAI STEBUKLAI ŠV.KORANE

Šv.Koranas – tai Dievo odis, kurį Jis apreiškė Pranašui Muhamedui  per Angelą Gabrielių. Muhamedas  jį išmoko atmintinai, o vėliau padiktavo savo draugams ir bendraygiams. Šie, savo ruotu, taipogi išmoko jį atmintinai, urašė, ir po to periūrėjo su Pranašu Muhamedu . Šitokiu būdu urašytą Šv.Koraną Pranašas Muhamedas  periūrėjo su Angelu Gabrielių po vieną kartą per metus, o paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – du kartus. Nuo to laiko, kai Šv.Koranas buvo apreikštas, iki šios dienos, daug musulmonų išmoko jį atmintinai. Daugelis tikinčiųjų sugeba išmokti Šv.Koraną atmintinai būdami tik 10 metų amiaus. Per ilgus šimtmečius Šv.Koranas nepakito nė viena raidele.

įdomiausia yra tai, kad Šv.Korane, nors jis buvo parašytas prieš 14 amių, yra minimi tokie faktai, kuriuos tik dabar atranda šiuolaikinis mokslas. Šis faktas įrodo, kad Šv.Koranas – tai ne mogaus fantazijos vaisius, o juo labiau ne Pranašo Muhamedo  fantazijos vaisius, o tikrų tikriausias Dievo odis, apreikštas mūsų Pranašui. Juk protu yra nesuvokiama tai, kaip kas nors prieš keturiolika šimtų metų galėjo rašyti ir kalbėti apie tokius mokslinius dalykus, kuriuos mokslininkai atranda tik dabar, naudodami paangiausia moklinę techniką bei naujausius tyrimų metodus. Tai įrodo, jog Pranašas Muhamedas  buvo siųstas Dievo ir visas savo inias taipogi gavo iš Jo.

                             ŠV.KORANAS APIE ŽMOGAUS EMBRIONO VYSTYMĄSI

Šv.Korane Dievas nurodo mogaus embriono vystymosi stadijas.

“Mes sukūrėme mogų iš molio. Tuomet mes padarėme jį kaip lašelį, ir stipriai pritvirtinom toje vietoje, kur jis turi būti. Tuomet mes pavertėme šį lašelį į ‘alaqah’ (t.y.siurbėlę, kabantį kraujo gumulėlį), o vėliau ‘alaqah’ pavertėme ‘mudghah’ (t.y. sukramtyta (sukramtyta substancija). (Šv.Koranas, 23:12-14)

Verčiant paodiui, arabiškas odis alaqah turi tris reikšmes: (1) siurbėlė, (2) kabantis daiktas, ir (3) kraujo gumulėlis.

Jei palygintume siurbėlę su mogaus embrionu alaqah stadijoje, galime pastebėti tam tikrus panašumus. Štai pirmame paveikslėlyje matome mogaus embrioną, kuris minta motinos krauju, taipogi kaip kad ir siurbėlė minta krauju to, prie kurio ji prisisiurbia.

1 paveikslėlis: Iliustracijos vaizduoja siurbėlės bei mogaus embriono alaqah stadijoje panašumus. Siurbėlės paveikslėlis paimtas iš ‘Integrated Principles of Zoology’, Hickman. Embriono paveikslėlis paimtas iš The Developing Human, Moore ir Persaud, p. 73.)

 

             Trečioji odio alaqah reikšmė yra “kraujo gumulėlis” Yra inoma, jog išoriškai embrionas alaqah stadijoje yra panašus į kraujo gumulėlį. Taip yra dėl gana didelio kraujo kiekio, esančio embrione šioje stadijoje. (r. 4 pav.). Šioje stadijoje kraujas dar necirkuliuoja. Jis pradeda cirkuliuoti kai embrionas sulaukia 3 savaičių, dėl to galima drąsiai teigti, jog šioje stadijoje embrionas tikrai yra tarsi kraujo gumulėlis.

 

Taigi, galima padaryti išvadą, jog  visos trys odio alaqah reikšmės tiksliai apibūdina embrioną, esantį alaqah stadijoje.

Dar viena stadija, kurią mini eilės, yra mudghah stadija. Arabiškas odis mudghah reiškia “sukramtyta substancija”. Jei kuris iš jūsų paimtumėte gumos gabalėlį, sukramtytumėte jį, ir po to išsiimtumėte iš burnos, bei palygintumėte su embrionu, esančiu mudghah stadijoje, pastebėtumėte, jog embrionas mudghah stadijoje yra labia panašus į sukramtytą gumą. Taip yra dėl segmentų, esančių embriono ‘nugaroje’, kurie ir primena dantų ymes. (r. 5 ir 6 pav.).

Kaip gi Muhamedas  galėjo inoti visa tai prieš 1400 metų, kuomet mokslininkai tik neseniai visa tai atrado, naudodami paangią techniką, bei galingus mikroskopus, kurių nebuvo Pranašo laikais? Hamm ir Leeuwenhoek buvo pirmieji mokslininkai, kurie, naudodami patobulintą mikroskopą 1677 pastebėjo mogaus spermos ląsteles (spermatozoidus) (daugiau nei 1000 metų po Pranašo Muhamedo  mirties). Jie klaidingai manė, jog spermos ląstelėse buvo 1 miniatiūrinė mogaus ląstelė, iš kurios, papuolusios į moters lytinius organus, išaugdavo mogus.

Profesorius Emeritus Keith L. Moore yra vienas iš ymiausių pasaulio mokslininkų anatomijos bei embriologijos srityse, bei knygos The Developing Human, kuri yra išversta į 8 kalbas, autorius. Ši knyga – tai mokslinis darbas, kuri buvo nominuota kaip geriausia vieno autoriaus knyga. Dr. Keith Moore yra nusipelnęs anatomijos bei ląstelės biologijos profesorius Toronto Universitete, Kanadoje. Ten jis aštuonerius metus buvo Medicinos Fakulteto Gamtos Mokslų Dekanu, bei Anatomijos Katedros vedėju. 1984 – aisiais jis gavo didiausią apdovanojimą anatomijos srityje - J.C.B. – taip vadinamą “Grant Award from the Canadian Association of Anatomists”.

1981 - aisiais, per Septintąją Medicinos Konferenciją Damame, Saudo Arabijoje, Profesorius Moore pasakė: “Man buvo didelė garbė padėti išaiškinti tam tikrus Šv.Korano teiginius, liečiančius mogaus vystymąsi. Aš esu visiškai įsitikinęs, jog visi tie teiginiai buvo apreikšti Muhamedui nuo Dievo, nes daugelis iš jų nebuvo atrasti daugelis šimtmečių po Pranašo mirties. Tai dar kartą įrodo, jog Muhamedas iš tiesų turėjo būti Dievo Pranašas”.

Profesoriaus Moore buvo paklausta: “Ar tai reiškia, jog Jūs tikite, jog Šv.Koranas yra Dievo odis?” Jis atsakė: “Aš nematau jokių prieasčių tą neigti”.

Vienoje iš konferencijų, profesorius Moore pasakė: “....kadangi mogaus embriono vystymosi stadijos yra gana sudėtingos, bei nuolatos vyksta vystymosi proceso kitimas, norėčiau pasiūlyti naują klasifikacijos sistemą, kuri yra paremta Šv.Koranu bei Sunnah (t.y. tuo, ką Muhamedas  pasakė, ką darė, irk am pritarė). Siūloma sistema yra paprasta, išsami, bei atitinka šiuolaikines embriologijos inias. Dėka paskutiniųjų keturių metų intensyvaus Šv.Korano bei hadisų  tyrinėjimo, atradau mogaus embriono vystymosi stadijų klasifikaciją, kuri buvo urašyta 7 mūsų eros amiuje. Nors Aristotelis, embriologijos mokslo įkūrėjas, kalbėjo apie viščiuko embriono vystymosi stadijas 4 a.pr.Kr., apie mogaus embrioną jis net neusiminė. Ir apskritai, iki XX a. nebuvo nieko inoma apie mogaus embriono vystymosi stadijas. Būtent dėl šios prieasties, negali teigti, jog Šv.Korane pateikti faktai apie mogaus embrioną yra paimti remiantis to laikmečio iniomis. Belieka daryti tik vieną išvadą – visa tai buvo apreikšta Dievo Pranašui Muhamedui . Jis tikrai negalėjo inoti visų šių faktų, nes buvo beraštis ir bemokslis“.

ŠV. KORANAS APIE KALNUS

       Profesoriaus Frank’o Press’o knyga Earth (“Žemė”) yra pagrindinis vadovėlis, naudojamas daugelyje pasaulio universitetų. F.Press’as dirbo buvusio JAV Prezidento Jimmio Carter’io patarėju mokslo klausimais, bei taipogi 12 metų jis buvo Nacionalinės Mokslų Akademijos (Vašingtone, DC) Prezidentas. Savo knygoje jis teigia, jog kalnai turi poemines šaknis (‘underlying roots’). Šios šaknys yra giliai po eme, dėl to kalnai savo forma primena kablį ar kuolą. (angl.k. ‘peg‘).(r. pav. 1, 2 ir 3).

 

 

 

Toliau pateikiu ištrauką iš Šv.Korano. Dievas Šv.Korane yra pasakęs:

Argi Mes nesutvėrėme Žemės platybių, ir nesutvirtinome jų kalnais? (Šv.Koranas, 78:6-7)

Modernūs Žemės tyrinėjimai įrodė, jog kalnai iš tiesų turi gilias šaknis, esančias giliai po Žemės pluta, ir kad kalnai, esantys po eme (arba ‘šaknys’) yra keletą kartų didesnės u kalnus, kurie yra matomi virš emės paviršiaus. Dėl to, remiantis šia informacija, pats tinkamiausias odis apibūdinti kalnus yra “kuolas”, nes kaip kad ir kuolas, įkastas ar įbestas giliai į emę, taip ir kalnai, yra giliai po eme, daug giliau negu mes juos matome paviršiuje. Šis faktas apie kalnus buvo atrastas tik 19 amiaus antroje pusėje.

Kalnai taipogi vaidina didelę reikšmę sutvirtinant emės plutą. Jie pristabdo Žemės drebėjimus. Dievas Šv.Korane pasakė:

Ir Jis sukūrė Žemėje tvirtus kalnus, tam, kad ji ir jūs nedrebėtumėte…(Šv.Koranas, 16:15)

Žemės plokščių teorija, teigianti, jog kalnai atlieka tektoninių plokščių stabilizacinę funkciją buvo sukurta 1960-aisiais.

Kyla klausimas: “Argi galėjo monės Pranašo Muhamedo  laikais inoti tikrąją kalnų struktūrą? Ar galėjo monės įsivaizduoti, jog dideli ir masyvūs kalnai, kuriuos matome prieš save, iš tikrųjų nusitęsia giliai po eme, ir turi šaknis, taip kaip dabar teigia mokslininkai? Daugelyje knygų apie geologiją, yra nagrinėjama tik viršutinė, matomoji kalnų dalis, esanti virš Žemės paviršiaus. Taip yra dėl to, jog šios knygos buvo parašytos neinant tikros kalnų struktūros. Tačiau modernūs geologiniai tyrimai patvirtino Šv.Korano teiginius.