اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

MIRUS MUSULMONUI

Norėtumėme pasakyti, jog rinkdami šią informaciją mes susidūrėme su įvairiais požiūriais laidojimo klausimu. Daugelis Islamo žinovų teigia, jog laidojimas jūroje bei kremacija yra neleistina. Todėl, galvojantiems apie kremaciją ar laidojimą jūroje, patartumėme pirmiau pasikonsultuoti su tikrai šį reikalą išmanančiais autoritetingais žmonėmis, nes kartais vietos imamo nuomonė gali būti subjektyvi.

Taisyklės laidojant mirusio musulmono kūną.

1. Mirusio žmogaus kūną yra privaloma užkasti į žemę tokiame gylyje, jog nuo jo nesklistų kvapas, bei jo neiškastų gyvūnai; esant pavojui, jog kūnas gali būti iškastas laukinių gyvūnų, yra privalu padaryti antkapį.

2. Nesant galimybei palaidoti kūną žemėje, jis gali būti laikomas karste, laidojimo kriptoje.

3. Mirusio žmogaus kūnas turi būti paguldytas į kapą ant dešinio šono taip, jog jo veidas būtų atsuktas į Kiblos (t.y. pagrindinės šventyklos Mekoje) pusę.

4. Jei musulmonas miršta laive, ir yra galimybė išlaikyti kūną neiširusį iki tol, kol laivas pasieks sausumą, tuomet taip ir turi būti daroma, o pasiekus sausumą kūnas turi būti nedelsiant užkastas į žemę. Priešingu atveju, jei laivas yra labai toli nuo sausumos, ir nėra jokių šansų išlaikyti kūną neapirusį, tuomet yra privaloma atlikti Ghusl, Hunut, Kafan ir Namaz-e-Mayyit, ir po to kūnas turi būti nuleidžiamas į jūrą moliniame inde, o jei tokio neturima, tuomet kūnas turi būti susuktas į drobę ir prie jo kojų turi būti pririštas svoris. Nuleidžiant kūną į vandenį reikia pasirinkti tokią vietą, kurioje nebūtų jūros grobuonių (tarkime kaip ryklių), kurie galėtų kūną apkramtyti, kol jis grimzta į dugną.

5. Jeigu yra bijomasi, jog priešas gali iškasti į žemę užkastą kūną, jį ekshumuoti, ar nupjauti nuo kūno ausis, nosį, ar kūno galūnes, tuomet kūnas turi būti nuleidžiamas į vandenį, taip, kaip yra nurodyta 4 taisyklėje.

6. Visos išlaidos darant antkapį ar nuleidžiant kūną į vandenį turi būti padengtos iš mirusiojo turto, jei tai yra būtina.

7. Jeigu miršta besilaukianti moteris, kuri nėra musulmonė, tačiau yra ištekėjusi už musulmono, tuomet ji turi būti laidojama pagal musulmonų papročius, tačiau, jos kūnas žemėje turi būti paguldomas ant kairio šono (o ne ant dešinio), kad jos įsčiose esantis kūdikis būtų atsisukęs į Mekos pusę.

8. Laidoti musulmonus ne musulmonų kapinėse, ar ne musulmonus musulmonų kapinėse yra griežtai draudžiama.

9. Taipogi yra griežtai draudžiama laidoti mirusio musulmono kūną negarbingose vietose, tokiose kaip pvz. šiukšlynas.

10. Taipogi yra draudžiama laidoti musulmono kūną užgrobtose žemėse, bei tokiose vietose, kurios turi kitokią paskirtį, negu laidojimui, pvz. mečetėje.

11. Taipogi yra griežtai draudžiama iškasti kapą, norint toje vietoje palaidoti kitą musulmoną, nebent būtumėte įsitikinęs, jog prieš tai tame kape buvęs kūnas yra visiškai suiręs.

12. Viskas, kas atsiskiria/yra atskirta nuo mirusio kūno, (kaip pvz. plaukai, nagai, dantys) turi būti palaidota kartu su juo. O jeigu mirusio žmogaus kūno dalys, tokios kaip plaukai, nagai, dantys yra randami tuomet, kai kūnas jau yra palaidotas, tuomet juos taipogi reikia užkasti saugumo sumetimais. (ypač, jeigu mirusysis sirgo kokia nors užkrečiama liga). Taipogi yra Mustahab (patartina) netgi esant gyvam užkasti iškritusius dantis, nagus bei plaukus.

13. Jeigu žmogus miršta šulinyje, tuomet šulinys turi būti aklinai uždarytas, ir laikomas to žmogaus kapu.

14. Jeigu kūdikis miršta motinos įsčiose, ir jo buvimas ten kenkia motinos sveikatai, tuomet jis privalo būti išimtas pačiu nepavojingiausiu būdu. Jeigu nėra įmanoma kūdikio kūnelio išimti sveiko, tuomet yra leistina jį supjaustyti gabalais. (Pastaba skaitytojams: tai ne reikalavimas, kaip gali pasirodyti. Tai nėra uždrausta, jei tas yra neišvengiama ir jei to reikalauja gydytojas). Taipogi, yra patartina, jog jei moters vyras yra patyręs chirurgas, jog šį darbą atliktų jis, o ne koks kitas vyras, o jeigu jis šio darbo atlikti nesugeba, tuomet pirmenybė yra teikiama kitai moteriškei, kuri išmano šį reikalą. Galiausiai, jeigu nėra galimybės, jog šį darbą atliktų kita moteris, tuomet yra leistina, jog tai atliktų patyręs chirurgas, kuris yra mahram (t.y. tas, su kuriuo tai moteriai negalima tuoktis), o jei ir tokios galimybės nėra, tuomet tai turi atlikti patyręs chirurgas, kuris yra ne mahram (t.y. su kuriuo galima tuoktis). O jeigu ir tokio žmogaus nėra, tuomet yra leistina, jog mirusio kūdikio kūnelį išimtų šio reikalo neišmanantis žmogus.

15. Jeigu miršta moteris, o jos įsčiose yra gyvas kūdikis, jis privalo būti išimtas kuo saugiausiu būdu, netgi ir tokiu atveju, kai nėra nė mažiausio šanso kūdikiui išgyventi. Motinos kūnas po operacijos turi būti užsiūtas.

16. Pranašas Muhamedas yra pasakęs: „Sulaužyti mirusiojo žmogaus kaulą yra lygiai tas pats, kaip sulaužyti gyvo žmogaus kaulą.“ O sudeginant (kremuojant) mirusio žmogaus kūnas yra visiškai sunaikinamas. Dėl šios priežasties kremavimas Islame yra griežtai draudžiamas.

Mustahab (patartini) Dafn (laidojimo) veiksmai.

1. Yra Mustahab (patartina), jog kapo gylis būtų apytiksliai lygus vidutinio žmogaus ūgiui, ir kūnas turi būti palaidotas artimiausiose kapinėse, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus nori būti palaidotas “geresnėse” kapinėse, pvz. tokiose, kur yra palaidoti garbingi žmonės, arba ten lankosi daug žmonių dėl Fateha.

Taipogi yra rekomenduojama, jog prieš nuleidžiant karstą į kapą, jis būtų padėtas keletą metrų nuo kapo duobės, ir po to nuleistas į kapą 3 kartus sustojant. T.y. jis turi būti padedamas ant žemės bei vėl pakeliamas kiekvieną kartą, ir 4 kartą karstas turi būti galutinai nuleidžiamas į duobę. Jeigu kūnas yra mirusio vyro, tuomet 3-ią kartą jis turi būti padėtas ant kapo dugno tokiu būdu, jog galva būtų žemesnėje kapo pusėje, o 4-tą kartą kūnas turi būti nuleidžiamas į kapą pirmiau nuleidžiant galvą. Jeigu kūnas yra mirusios moters, tuomet, nuleidžiant kūną į kapą 3-čią kartą, jis turi būti atsuktas į Kiblą, ir ant kapo duobės turi būti uždengta paklodė. Yra taipogi patartina, jog kūnas iš karsto būtų išimtas ir paguldytas į kapo duobę labai švelniai, ir prieš nuleidžiant, bei nuleidus kūną į duobę būtų sakomos atatinkamos maldos. Nuleidus kūną į kapo duobę, reikia atrišti maršką prilaikančias virveles, ir kūno skruostas turi būti padėtas ant žemės. Po mirusio žmogaus galva reiki Iš žemės suformuoti pagalvę, o po nugara reikia padėti nedegto molio plytas ar molio gabalus, idant kūnas neatsiverstų ant nugaros. Prieš užverčiant kapą žemėmis, žmogus, sakantis talqin privalo su savo dešine ranka prilaikyti mirusio žmogaus dešinį petį ir privalo savo kairę ranką tvirtai padėti ant jo kairio peties, pasilenkti prie mirusio žmogaus ausies, ir 3 kartus purtant mirusio žmogaus pečius pasakyti: Isma' ifham ya .......ir čia reikia pasakyti mirusio žmogaus vardą, ir jo tėvo vardą. Tarkime, jog mirusio žmogaus vardas Muhammad, o jo tėvo vardas – Ali. Tuomet reikia 3 kartus pasakyti: Isma 'ifham ya Muhammad bin 'Ali. Po to reikia sakyti: Hal anta 'alal 'ahdil lazi farqtana 'alayhi min shahadati an la ilaha illal lahu wahdahu la sharika lah wa anna Muhammadan sallal lahu 'alayhi wa Alihi 'abduhu wa Rasuluhu wa sayyidun nabiyyina wa khatamul mursalina wa anna 'Aliyyan Amirul mu'minina wa sayyidul wasiyyina wa imamu nif tarazallahu ta'tahu 'alal 'alamina wa annal Hasana wal Husayna wa 'Aliyyabnal Husayni wa Muhammadabna 'Aliyyin wa Ja'farabna Muhammadin wa Musabna Ja'farin wa 'Aliyyabna Musa wa Muhammadabna'Aliyyin wa 'Aliyyabna Muhammadin wal Hasanabna 'Aliyyin wal Qa'imal hujjatal Mahdi salawatullahi 'alayhim a'i'mmatul mu'minina wa hujajullahi'alal khalqi ajma'ina wa a'immatuka a'immatu hudan abrar ya ........(Ir čia vėl reikia ištarti mirusio žmogaus bei jo tėvo vardą) ir tuomet reikia pasakyti šiuos žodžius: Iza atakal malakanil muqarraabani Rasulayni min 'indillahi tabaraka wa ta'ala wa sa'alaka 'an Rabbika wa 'an Nabiyyika wa 'an dinika wa 'an Kitabika wa 'an Qiblatika wa 'an A'immatika fala takhaf wa la tahzan wa'qul fi jawabi hima, Allahu Rabbi wa Muhammadun sallal lahu 'alayhi wa Alihi nabiyyi wal Islamu dini wal Qur'anu kitabi wal Ka'batu Qiblati wa Amirul mu'minina 'Aliyybnu Abi Talib imami wal Hasanubnu 'Aliyyi nil Mujtaba imami wal Husaynubnu 'Aliyyi nish-shahidu bi-Karbala imami wa 'Aliyyun Zaynul 'Abidina imami wa Muhammadu nil Baqiru imami wa Ja'faru nis Sadiqu imami wa Musal Kazimu imami wa 'Aliyyu-nir Riza imami wa Muhammadu nil Jawadu imami wa 'Aliyyu nil Hadi imami wal Hasanul 'askari imami wal Hujjatul muntazar imami ha ula'i salawatullahi 'alayhim ajma'in A'i'mmati wa sadati wa qadati wa shufa-a'i bihim atawalla wa min a'daihim atabarra'u fid dunya wal akhirati thumma i'lam ya ....... tuomet čia vėl reikia ištarti mirusio žmogaus vardą bei jo tėvo vardą. Tuomet sakoma: Annal laha tabaraka wa ta'ala ni'mar-Rabb wa anna Muhammadan sallal lahu 'alayhi wa Alihi ni'mar Rasul wa anna 'Aliyyabna Abi Talib wa awladahul ma'suminal A'i'mmatal ithna 'asharah ni'mal A'i'mmah wa anna ma ja'a bihi Muhammadun sallal lahu 'alayhi wa Alihi haqqun wa annal mawta haqqun wa suwala munkarin wa nakirin fil qabri haqqun wal ba'tha haqqun wan nushura haqqun wassirata haqqun wal mizana haqqun wa tatayiral kutubi haqqun wa annal jannata haqqun wan-nara haqqun wa annas sa'ata a'tiyatun la rayba fiha wa annallaha yab'athu man fil qubur. Tuomet ir vėl sakoma: Afahimta ya .... (vėl sakomas mirusio žmogaus vardas, bei jo tėvo vardas) ir po to sakoma ši malda: Thabbatakallahu bil qawlith thabit wa hadakallahu ila siratim mustaqim 'arrafallahu baynaka wa bayna awliya'ika fi mustaqarrim min rahmatih. Then the following words should be uttered: Alla humma jafil arza 'an jambayhi vas'ad biruhihi ilayka wa laqqihi minka burhana Alla humma 'afwaka 'afwaka.

2. Yra pageidautina, (Mustahab), jog žmogus, laidojantis kūną, būtų taip vadinamas Pak (t.y. niekuo neužsidengęs galvos, basas) ir jis įliptų į kapo duobę iš kojų pusės. Laidotuvių metu dalyvaujantys ne mirusiojo artimieji dulkes į kapą turi mesti kita negu delnų puse, ir tai darydami jie turi pasakyti: Inna lillahi wa innailayhi raji'un. Jeigu mirusysis yra moteris, tuomet, ją į kapą turi nuleisti mahram, o nesant mahram – jos giminaičiai.

3. Yra pageidautina, (Mustahab), jog suformuotas kapas (antkapis, užpylus duobę žemėmis) būtų kvadratinis, arba stačiakampio formos, ir jo aukštis būtų apytiksliai lygus 4 pirštų sprindžiui. Ant jo turi būti pritvirtinamas ženklas, nurodantis kas čia yra palaidota, ir ant jo turi būti užpilta vandens, o po to visi dalyvaujantys laidotuvėse, privalo padėti savo rankas ant kapo ir įspausti savo pirštų žymes, kaip paskutinio atsisveikinimo ženklą. Tuomet reikia 7 kartus pasakyti Sura al-Kadr ir prašyti, jog išėjusiai iš šio gyvenimo sielai būtų atleistos jos nuodėmės: Alla humma jafil arza 'an jam bayhi wa as'idilayka ruhahu wa laqqihi minka rizwana wa askin qabrahu min rahmatika ma tughneehi bihi 'an rahmati man siwaka.

4. Yra pageidautina, (Mustahab), jog visiems laidotuvių dalyviams išėjus, pasilikęs už mirusiojo žmogaus laidotuves atsakingas žmogus, pasakytų visas reikiamas maldas.

5. Yra pageidautina, (Mustahab), jog po laidotuvių, gedinti šeima būtų paguodžiama, nuraminama, būtų meldžiamasi už jos gerovę. Tačiau, jeigu užuojauta yra išreiškiama po ilgo laiko, ir vėl sužadina liūdnus prisiminimus, tuomet geriau tokios užuojautos neišreikšti.

Yra pageidautina, (Mustahab), jog į tos šeimos namus, kuriuose įvyko laidotuvės, žmonės 3 dienas atneštų maistą (t.y. jog namiškiams nereiktų gaminti). Tačiau yra laikoma Makrooh (draudžiama) kartu su namiškiais valgyti tuose namuose.

6. Yra pageidautina, (Mustahab), jog žmogus, mirus artimiesiems, būtų kantrus, ypač mirus sūnui, ir bet kada prisiminus mirusį žmogų reikia pasakyti: Inna lillahi wa inna ilayhi raji'un ir paskaityti Šv.Koraną, mirusiojo žmogaus naudai. Žmogus privalo lankyti savo tėvų kapus, ir melstis dėl Allah’o palaimos, ir padaryti tvirtą antkapį, jog kapas nebūtų lengvai sunaikinamas.

7. Saugumo sumetimais, gedinčiam žmogui neleidžiama draskyti savo kūno ar veido, ar rautis plaukus. Tačiau, vis tiktai, yra leidžiama daužyti per savo veidą ar kūną.

8. Taipogi, gedint, yra draudžiama plėšti nuo savęs drabužius, išskyrus tuos atvejus, kai miršta motina arba tėvas. Tačiau, net ir tais atvejais tai yra nepageidautina.

9. Jeigu žmona, mirus vyrui, gedėdama prasidreskia sau veidą, ar nusirauna plaukus, tuomet jai reikia išlaisvinti vergą, arba pamaitinti 10 vargstančiųjų, arba nupirkti jiems drabužių. Tas pats galioja ir vyrui, jam gedint žmonos ar sūnaus.

10. Taipogi yra pageidautina, jog gedint bei verkiant dėl mirusiojo, žmogus neturi labai garsiai rėkti bei šaukti.

Namaz-e-Wahshat (Maldos, kurias reikia melstis dėl mirusiojo sielos laidotuvių naktį).

1. Yra pageidautina, jog pačią pirmą naktį po laidotuvių, reikia pasimelsti dėl mirusiojo žmogaus sielos. Reikia melsti du Raka'atus wahshat maldos. Šią maldą reikia melsti taip:

Pirmame Raka'ate, paskaičius Sura al-Hamd, reikia vieną kartą pasakyti Ajatul Kursi, o antrame Raka'ate, po Suros Al-Hamd reikia 10 kartų pasakyti Sura al-Qadr. Pasakius ‘Salam’, reikia pasakyti: Alla humma salli 'ala Muhammadin wa Ali Muhammad wab'ath thawabaha ila qabri ......(ir tuomet reikia pasakyti mirusio žmogaus bei jo tėvo vardą).

2. Wahshat malda gali būti meldžiama bet kurią nakties valandą po mirusiojo laidotuvių, tačiau yra pageidautina šią maldą atlikti vos tik prasidėjus nakčiai, t.y. iš karto po Iša maldos.

3. Jeigu yra reikalas mirusiojo kūną vežti į kitą miestą, ir laidotuvės yra atidedamos dėl kokių nors priežasčių, tuomet wahshat malda turi būti meldžiama iš karto pirmą naktį po laidotuvių.

Ekshumacija

1. Yra laikoma haraam (t.y. griežtai draudžiama) atkasti musulmono kapą bei atidaryti karstą, netgi jei tai būtų vaiko ar psichiškai nesveiko žmogaus kapas. Kapą galima atkasti ir karstą atidaryti tik tuomet, kai kūnas yra sunykęs ir pavirtęs į dulkes.

2. Iškasti bei sunaikinti Imamų palikuonių, kankinio mirtimi mirusiųjų Ulama bei kitų šventų žmonių kapus yra laikoma Haraam, netgi ir tais atvejais, kai tie kapai yra labai seni. Tai yra laikoma kapo išniekinimu.

3. Atkasti kapą yra leidžiama šiais atvejais:

·         Kuomet kūnas yra palaidotas svetimoje žemėje, ir žemės savininkas nenori, jog šie palaikai ten būtų.

·       Kuomet mirusysis yra įsuktas į pasiskolintą drabužį (Kafan), ir to drabužio savininkas nenori, jog jo drabužis pasiliktų kape. Taipogi, atkasti kapą yra leidžiama tuomet, jeigu mirusysis yra palaidotas su kokiais nors gyviesiems priklausančiais daiktais, ir gyvieji reikalauja šių daiktų. Tačiau, jeigu mirusysis, dar būdamas gyvas, nuolankiai prašė būti palaidotas Šv.Koranu, ar su žiedu, tuomet yra griežtai draudžiama atidaryti kapą ir išimti šiuos daiktus. Reikia paminėti, jog yra tokių atvejų, kuomet, net jeigu ir drabužiai ar daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju yra laikomi Ghasbi, tačiau net ir tuomet kapo atidaryti yra neleistina. Tačiau nenorėtumėme leistis į smulkmenas, nes tokie atvejai yra išimtiniai.

·     Atidaryti kapą galima tuomet, kuomet tai nesukelia nepagarbos mirusiajam, ir paaiškėja, jog jis buvo palaidotas be Ghusl (t.y. neapipraustas), arba jis nebuvo tinkamai aprengtas, taip, kaip to reikalauja religija, arba paaiškėja, jog jis buvo palaidotas ne veidu į Meką.

·    Atkasti kapą galima tuomet, kai musulmonas buvo palaidotas ne šventoje musulmonams vietoje, kaip pvz.: ne musulmonų kapinės ar šiukšlynas.

·    Kapą galima atkasti teisiniu pagrindu, pvz.: kuomet paaiškėja, jog mirusios motinos įsčiose esantis vaikelis gali būti gyvas.

·     Kapą galima atkasti tuomet, kuomet yra baiminamasi, jog mirusio žmogaus kūną gali iškasti ir sudraskyti laukiniai gyvūnai, arba bijomasi, jog kūną gali iškasti priešas, arba paplauti potvynis.

·     Kapą galima atkasti tuomet, kuomet paaiškėja, jog būdamas gyvas, mirusysis prašė, jog jo kūnas būtų palaidotas šventoje vietoje, ir tas nebuvo padaryta specialiai, arba užmiršus tokį prašymą.

 
Atgal