اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

KĄ SAKO ISLAMAS APIE PRAMOGAS IR ŽAIDIMUS

Paimta iš: www.islamonline.net

Straipsnį rašė: Šeichas Jusuf al Kardavi "Leistina ir uždrausta Islame"

Vertė: Rasa Putnaitė

Islamas - praktiška religija. Ji nekalba apie nepasiekiamų idealų grožį, bet moko, jog žmonės yra ne angelai, o paprasčiausi mirtingieji. Trumpiau tariant, Islamas - tai kasdienis žmogaus užsiėmimas, todėl mūsų religija nereikalauja iš musulmonų, kad jie perdėtai bei pastoviai garbintų Dievą, kad jų tylėjimas taptų meditacija, kad jie nesiklausytų nieko, išskyrus Šventąjį Koraną ar kad jie visą savo laisvą laiką praleistų mečetėje. Islamas pripažįsta, kad Allah sukūrė žmogų, besirūpinantį paprasčiausiais kasdieniais poreikiais, tokiais, kaip pavyzdžiui, valgis ar miegas. Vienas iš tokių poreikių yra poilsis bei pramogos.

VISKAM SAVAS LAIKAS

Kai kurie iš Pranašo pasekėjų manė, jog norint išlaikyti savo aukštą dvasinį lygį, jie visuomet turi palaikyti rimtumą, pastoviai melstis ir atsisakyti visų žemiškų malonumų bei šio pasaulio gamtos dovanų. Jie manė, kad neturi teisės į poilsį, jog visada ir visos jų mintys turi būti sukauptos tik vienu tikslu: pamąstymais kaip gauti amžinąjį gyvenimą Rojuje ir kad iš šio pasaulio jie turėtų išeiti su džiaugsmu.

Štai ką apie save pasakė Hanzalah al Useidi, didysis Pranašo pasekėjas ir raštininkas: "Sutiko mane Abu Bakr ir paklausė: "Kaip sekasi, Hanzalah?" Aš atsakiau: "Hanzalah tapo veidmainis". Tuomet jis sušuko: "Subhan Allah! Ką tu sakai?" Aš atsakiau: "Kai mes esame su Allah Pranašu , Jis kalba apie Pragaro ugnį ir Rojų tol, kol mes nepradedame iš tikro tai jausti ir tarsi visą tai matyti. Tačiau kai mes išeiname ir žaidžiame su savo žmonomis ir vaikais, ar užsiimame savais reikalais, mes daug ką užmirštame". Abu Bakr tarė: "Prisiekiu Allah, kad ir aš jaučiu tą patį". Po šio pokalbio mes abu nuėjome pas Allah pranašą ir aš pasakiau: "O, Allah Pranaše ! Aš tapau veidmainiu". Jis paklausė: "Ką tai reiškia?" Aš atsakiau: "O, Allah Pranaše , kai mes esame su tavimi, tu kalbi apie Pragaro ugnį ir Rojaus sodus tol, kol mes pradedame matyti juos, tačiau po to, kai mes išeiname žaisti su savo žmonomis ir vaikais, mes daug ką užmirštame". Tuomet Allah Pranašas tarė: "Prisiekiu tuo, pas ką mano siela, jeigu jūs išliksite tame lygyje, kuriame jūs buvote, kai kalbėjote apie Allah kartu su manim, tai angelai paspaus jums rankas netgi tada, kai jūs ilsitės ar vaikštinėjate. Bet, Hanzalah, yra laikas šiam pasauliui, ir yra laikas kitam." Ir jis šią frazę pakartojo tris kartus". (Perduota Muslimų).

SAHABAH - PRANAŠO LAIKŲ ŽMONĖS

Pranašo gyvenimas yra nuostabus pavyzdys kiekvienam žmogui. Kai Jis būdavo vienas, Jis visiškai atsiduodavo maldai ir melsdavosi taip ilgai, kad net Jo kojos užtindavo. Reikaluose, liečiančiuose teismus ar teisybę, Jis nenusileisdavo niekieno nuomonei ir vykdydavo teisingus sprendimus, stengdamasis įtikti tik Dievui. Tačiau, bendraujant su žmonėmis, Jis išliko paprastu žmogumi, galinčiu džiaugtis žemiškais malonumais, dalyvo pokalbiuose, šypsodavosi ir juokaudavo, ir niekada nenuslėpdavo tiesos. Pranašui patiko džiaugsmas ir Jis nekentė liūdesio. Išsigelbėjimo Jis ieškodavo pas Allah, o susidūręs su kančiomis ar sunkumais Jis sakydavo šią du'ą: "O, Allah, aš pas Tave ieškau išsigelbėjimo nuo kančių ir sunkumų". (Perduota Abu Dauud)

Kas liečia humoro jausmą, galima būtų pateikti šį pavyzdį. Kartą prie Pranašo priėjo sena moteris ir paklausė: "O Allah Pranaše, prašau pasimelsk Dievui už mane, kad Jis leistų man įeiti į Rojų". Pranašas jai atsakė, kad Rojuje nebebus senių. Ji apsiverkė, nesupratusi jo žodžių prasmės. Tuomet Pranašas nuramino ją sakydamas, jog į Rojų ji įeis būdama ne sena, o jauna moterimi, pilna jėgų ir jaunatvės ir pacitavo vieną ajatą iš Šv.Korano: "Juk Mes sukūrėme jas būtybėmis ir padarėme mergelėmis, mylinčiomis žmonomis, ir lygiomis savo amžiumi". (56:35-37) (Perduota At-Tirmidhi).

PROTO POILSIS

Sekant Pranašo pavyzdžiu, Jo kilnieji pasekėjai taip pat sau leido juokauti ir šypsotis, žaisti žaidimus bei užsiimti sportu. Jie suprato kūno bei sielos poilsio svarbą varginančioje kelionėje kovoje už tikėjimą ir teisybę. Ali ibn Tabu sakė: "Protas pavargsta taip pat, kaip ir kūnas, tad jį reikia gydyti humoru". Ir taipogi jis sakė: "Atgaivinkite karts nuo karto savo išmintį, nes pavargęs protas lieka aklas".

Abu ad Darda yra pasakęs: "Aš savo širdžiai duodu pailsėti paprasčiausiais pasilinksminimais, kad sustiprinčiau jos tarnavimą tiesai".

Taigi, nėra nieko bloga tame, kad musulmonas pramogauja ar atsipalaiduoja, kad pailsintų savo protą bei sustiprintų savo kūną sportuodamas. Tačiau, malonumai neturėtų tapti esminiu dalyku musulmono gyvenime ir tikintysis neturėtų būti užimtas vien tik tuo. Reikia paminėti, jog netinka juokauti tuomet, kada kai kalbama rimtai. Yra sakoma: "Naudokite savo kalboje juokus tiek, kiek naudojate druskos savo maiste." Musulmonui nederėtų juokauti tokiais dalykais, kuriais gali būti įžeistas kitas žmogus. Aukščiausiasis Allah pasakė: "O, jūs, kurie tikite! Lai vieni žmonės nesityčioja iš kitų, galbūt jie yra geresni už juos!" (49:11).

Musulmonui taip pat negalima sakyti netiesos vien dėl to, kad prajuokintų kitus žmones. Pranašas  yra pasakęs: "Vargas tam, kas sako netiesą vien tik dėl to, kad prajuokintų žmones. Vargas jam, vargas jam". (At-Tirmidhi).

Yra daug sporto šakų ir žaidimų, kuriuos Pranašas rekomendavo musulmonams naudoti poilsiui bei atsipalaidavimui, o kartu ir pasiruošiant religiniams privalumams. Apie tai plačiau skaitykite skyrelyje "Ką sako Islamas apie sportą".

 
Atgal