اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

KODĖL Č.DARVINO EVOLIUCIJOS TEORIJA PRIEŠTARAUJA RELIGIJAI?

Vertė: Simona Daugnoraitė

 

Šiais laikais yra laikomasi nuomonės, kad Čarlzo Darvino evoliucijos teorija neprieštarauja religijai, todėl jiems yra visiškai nepriimtinas šios teorijos atmetimas. Tokia pozicija remiasi klaidingu mąstymu ir kyla iš to, kad žmonės, remiantys šį požiūrį, net neįsigilina į tikruosius Darvino teiginius ir jo ypatingai pavojingą pasaulėžiūrą. Dėl šios priežasties ypač tie, kurie tiki Dievu ir Jo, kaip gyvybės kūrėjo, egzistavimu, vis dėl to laikosi nuomonės, jog “Dievas sukūrė visas gyvybės formas evoliucijos būdu”. Iš tikrųjų šitaip mąstantys turėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius šios teorijos teiginius. Šiame tekste pateikiami mokslu ir sveiku protu besiremiantys paaiškinimai, kodėl evoliucijos teorija nesiderina su sukūrimo tiesa, kurios mus moko Islamas. Šio straipsnio tikslas yra atkreipti žmonių, remiančių išdėstytą požiūrį, dėmesį į jų klaidingą mąstymą.

Darvinizmo esmę sudaro teiginys, kad gyvybė išsivystė pati, eilės atsitiktinumų dėka. Ši požiūris yra visiška tikėjimo sukūrimu priešingybė.
Didžiausia klaida tų, kurie teigia, kad evoliucijos teorija neprieštarauja sukūrimui, yra ta, kad jų įsitikinimu, evoliucijos teorijos pagrindą sudaro teiginys, jog gyvybė išsivystė sudėtingesnėms formoms keičiant paprastąsias. Šis apsirikimas skatina juos tikėti, jog Dievas galėjo sukurti gyvybę evoliucijos būdu. Tokiam savo požiūriui jie lyg ir neturi ką prikišti. Tačiau šioje vietoje užmirštamas svarbus faktas: pagrindinis skirtumas tarp evoliucijos teorijos šalininkų ir sukūrimo mokslo atstovų nėra klausimas, ar “gyvos būtybės atsirado kiekviena atskirai, ar jos kilo viena iš kitos”. Esmė slypi klausime: “Ar gyvybė atsirado atsitiktinai, vykstant natūraliems procesams, ar ji buvo sąmoningai sukurta?”
Kaip žinia, evoliucijos teorija teigia, kad atsitiktinumų eilės dėka susikaupė negyvoji materija, o dėl tolesnių atsitiktinumų ir natūralių procesų poveikio atsirado pagrindiniai gyvybės struktūriniai elementai ir galiausiai pati gyvybė. Taigi kūrybinėmis jėgomis šioje teorijoje pripažįstami laikas, negyvoji materija ir atsitiktinumai. Kiekvienas, kuris yra bent šiek tiek susipažinęs su evoliucijos teorija, žino, kad šis požiūris sudaro evoliucionistų teiginių pagrindą. Mokslininkas ir tuo pačiu evoliucijos teorijos pasekėjas Pierre Paul Grassé nevengia pripažinti šios teorijos prieštaravimą logikai. Kokią reikšmę turi atsitiktinumo sąvoka evoliucijos požiūriu jis aiškina tokiais žodžiais:
“Atsitiktinumas tapo tarsi slapčiomis garbinama dievybe, prisidengiant ateizmo kauke.” (Pierre Paul Grassé, Evolution of Living Organisms, New York, Academic Press, 1977, S. 107)
Traktuoti gyvybę kaip savavališką laiko, materijos ir atsitiktinumo susijungimo antrinį produktą, žmonėms, tikintiems Dievo egzistavimu ir laikantiems Jį vieninteliu visos gyvybės kūrėju, yra visiškai nepriimtinas dalykas, kitaip sakant - absoliuti nesąmonė. Visi tikintieji turi stengtis atkreipti visuomenės dėmesį į šį klaidingą, tikrovės neatitinkantį tikėjimą bei apsaugoti ją nuo tokio mąstymo.

 

MOKSLAS NEPRIPAŽĮSTA EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGIAMO ATSITIKTINUMO

Su šiuo teiginiu susijęs dar vienas labai svarbus faktas, kurį būtinai turėtumėm išsiaiškinti. Mokslinės išvados vienareikšmiškai atmeta evoliucionistų teiginį, kad “gyvybė atsirado atsitiktinumų ir natūralių veiksnių įtakos dėka”, nes tarp gyvų būtybių aptinkama nepaprastai sudėtingos struktūros pavyzdžių. Užtenka pažvelgt į pavienę gyvąją ląstelę, jos neįtikėtinai sudėtingą sandarą, kad suvoktumėm atsitiktinumo sąvokos absurdiškumą.
Nepaprasta struktūrų kompozicija bei sudėtis, aptinkama kiekvienoje gyvybės formoje, vienareikšmiškai rodo, kad visa gyvybė buvo sukurta nuostabaus proto, paties  visažinio ir visagalio Dievo.

XX a. mokslas pavertė niekais visas evoliucionistų pastangas paaiškinti visų gyvųjų sistemų šaknis ir gyvavimą, remiantis atsitiktinumo sąvoka. Šiandien, XXI a. pradžioje, jau akivaizdu, kad evoliucijos teorija patyrė galutinį pralaimėjimą. Net patys jos pasekėjai vis dažniau pripažįsta šį faktą (žr. Harun Yahya, Evrimcilerin Itiraflari/Die Geständnisse der Evolutionisten, Vural-Verlag), tačiau ir toliau neigia sukūrimą. To priežastimi yra jų aklas netikėjimas.

DIEVAS NESUKŪRĖ GYVŲ BŪTYBIŲ EVOLIUCIJOS BŪDU

 

Kalbant apie sukūrimą, kurį patvirtina sąmoningas planas, lieka kitas klausimas, kokiu būdu buvo sukurtos gyvos būtybės? Ir būtent šioje vietoje kai kurie tikintieji labai klysta. Klaidingas požiūris, teigiantis, jog “gyvybės formos galėjo kilti viena iš kitos evoliucijos eigoje”, yra glaudžiai susijęs su klausimu, kaip gi vyko kūrimo procesas.

Minėti tikintieji mano, kad Dievas, jei Jis būtų taip panorėjęs, galėjo sukurti gyvybę iš nieko evoliucijos būdu. Jei mokslas įrodytų, kad gyvybės formos kilo viena iš kitos vykstant evoliucijai, tada galima būtų teigti, kad “Dievas sukūrė gyvybę evoliucijos būdu”. O jei būtų rastas nors vienas įrodymas, kad pvz. paukščiai laipsniškai išsivystė iš reptilijų, tada galima būtų sakyti, kad reptilijos “Dievo įsakymu ‘Būk!’ pavirto paukščiais”. Nes galiausiai abiejų rūšių gyvūnų kūno sandara yra tokia nepriekaištinga, kad negali būti paaiškinama atsitiktinumu. Tik vieno struktūrinio plano pakeitimas kitu, jei viskas iš tiesų taip vyko, būtų tolimesnis įrodymas, patvirtinantis sukūrimą.
Tačiau tiesa yra kiek kitokia. Moksliniai duomenys (ypač iškasenos ir lyginamoji anatomija) kaip tik prieštarauja evoliucijos teorijai. Nėra nė vieno įrodymo, kad Žemėje vyksta evoliucijos procesas. Iškasenos rodo, kad skirtingos gyvūnų klasės ne  evoliucionavo palaipsniui viena iš kitos, bet kad ryškiai viena nuo kitos besiskiriančios gyvūnų klasės, turinčios labai individualią struktūrą, be jokio bendro protėvio staiga atsirado Žemėje. Nei reptilijos nepavirto paukščiais, nei žuvys netapo sausumos gyvūnais. Kiekviena gyvūnų klasė buvo sukurta atskirai ir turi tik jai būdingus požymius. Net garsiausiems evoliucionistams tenka sutikti su šiuo moksliniu faktu ir pripažinti, kad jis patvirtina sukūrimą. Pavyzdžiui, paleontologas  Mark Czarnecki, pats būdamas  evoliucijos teorijos pasekėju, sukūrimą pripažino tokiais žodžiais:
Iškasenos visada buvo didžiausia kliūtimi, pateikiant evoliucijos teorijos įrodymus… Tarp šių radinių nėra tokių, kurie liudytų apie Darvino postuluotų tarpinių formų egzistavimą. Rūšys staigiai atsiranda ir taip pat staigiai išnyksta. Ši netikėta aplinkybė patvirtina sukūrimo pasekėjų argumentą, kad rūšis sukūrė Dievas.” (Mark Czarnecki, “The Revival of the Creationist Crusade”, McLean’s, 19. Januar 1981, S. 56)
Nauji radiniai bei mokslo pasiekimai, ypač paleontologijos, mikrobiologijos, genetikos ir lyginamosios anatomijos srityse, atlikti per paskutiniuosius 50 metų, įrodo ne tik tai, kad evoliucijos teorija nėra teisinga, bet ir tai, kad gyvos būtybės atsirado staiga ir buvo tokios pat tobulos ir viena nuo kitos besiskiriančios formos, kokios ir yra šiandien. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Dievas kurdamas galėjo panaudoti evoliucijos procesą. Dievas sukūrė kiekvieną gyvybės formą atskirai paliepimu ‘Būk!’ ir tai yra užtikrintas bei akivaizdus faktas.

 

SANTRAUKA

Žmonėms, tikintiems Dievu, yra nepaprastai svarbu išsaugoti proto budrumą ir atsargumą, vertinant idėjų sistemas, prieštaraujančias Dievui ir religijai. Darvinizmas per paskutinius 150 metų tapo pseudomoksliniu pagrindu ir negailestingo pritaikymo praktikoje įteisinimu visoms ideologijoms, kurios kaip fašizmas, komunizmas ir imperializmas buvo nukreiptos prieš religiją ir įstūmė  žmoniją į didžiules katastrofas. Elgtis taip, lyg nematytum tiesos, slypinčios už šios teorijos, yra nepriimtina. Kiekvieno sąmoningo musulmono pareiga yra, naudojant savo protą ir žinias, kovoti su pažiūromis, kurios prieštarauja religijai ir neigia Dievo egzistavimą, prisidėti prie blogio pašalinimo skleidžiant tiesą ir įspėti apie tai kitus žmones.
 
Atgal