KODĖL Č.DARVINO EVOLIUCIJOS TEORIJA PRIEŠTARAUJA RELIGIJAI?
Vertė: Simona Daugnoraitė
Šiais laikais yra laikomasi nuomonės, kad Čarlzo Darvino evoliucijos teorija neprieštarauja religijai, todėl jiems yra visiškai nepriimtinas šios teorijos atmetimas. Tokia pozicija remiasi klaidingu mąstymu ir kyla iš to, kad monės, remiantys šį poiūrį, net neįsigilina į tikruosius Darvino teiginius ir jo ypatingai pavojingą pasaulėiūrą. Dėl šios prieasties ypaÄ tie, kurie tiki Dievu ir Jo, kaip gyvybės kūrėjo, egzistavimu, vis dėl to laikosi nuomonės, jog “Dievas sukūrė visas gyvybės formas evoliucijos būdu”. Iš tikrųjų šitaip mąstantys turėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius šios teorijos teiginius. Šiame tekste pateikiami mokslu ir sveiku protu besiremiantys paaiškinimai, kodėl evoliucijos teorija nesiderina su sukūrimo tiesa, kurios mus moko Islamas. Šio straipsnio tikslas yra atkreipti monių, remiančių išdėstytą poiūrį, dėmesį į jų klaidingą mąstymą.
Darvinizmo esmę sudaro teiginys, kad gyvybė išsivystė pati, eilės atsitiktinumų dėka. Ši poiūris yra visiška tikėjimo sukūrimu priešingybė.
Didiausia klaida tų, kurie teigia, kad evoliucijos teorija neprieštarauja sukūrimui, yra ta, kad jų įsitikinimu, evoliucijos teorijos pagrindą sudaro teiginys, jog gyvybė išsivystė sudėtingesnėms formoms keičiant paprastąsias. Šis apsirikimas skatina juos tikėti, jog Dievas galėjo sukurti gyvybę evoliucijos būdu. Tokiam savo poiūriui jie lyg ir neturi ką prikišti. Tačiau šioje vietoje umirštamas svarbus faktas: pagrindinis skirtumas tarp evoliucijos teorijos šalininkų ir sukūrimo mokslo atstovų nėra klausimas, ar “gyvos būtybės atsirado kiekviena atskirai, ar jos kilo viena iš kitos”. Esmė slypi klausime: “Ar gyvybė atsirado atsitiktinai, vykstant natūraliems procesams, ar ji buvo sąmoningai sukurta?”
Kaip inia, evoliucijos teorija teigia, kad atsitiktinumų eilės dėka susikaupė negyvoji materija, o dėl tolesnių atsitiktinumų ir natūralių procesų poveikio atsirado pagrindiniai gyvybės struktūriniai elementai ir galiausiai pati gyvybė. Taigi kūrybinėmis jėgomis šioje teorijoje pripaįstami laikas, negyvoji materija ir atsitiktinumai. Kiekvienas, kuris yra bent šiek tiek susipainęs su evoliucijos teorija, ino, kad šis poiūris sudaro evoliucionistų teiginių pagrindą. Mokslininkas ir tuo pačiu evoliucijos teorijos pasekėjas Pierre Paul Grassé nevengia pripainti šios teorijos prieštaravimą logikai. Kokią reikšmę turi atsitiktinumo sąvoka evoliucijos poiūriu jis aiškina tokiais odiais:
“Atsitiktinumas tapo tarsi slapčiomis garbinama dievybe, prisidengiant ateizmo kauke.” (Pierre Paul Grassé, Evolution of Living Organisms, New York, Academic Press, 1977, S. 107)
Traktuoti gyvybę kaip savavališką laiko, materijos ir atsitiktinumo susijungimo antrinį produktą, monėms, tikintiems Dievo egzistavimu ir laikantiems Jį vieninteliu visos gyvybės kūrėju, yra visiškai nepriimtinas dalykas, kitaip sakant - absoliuti nesąmonė. Visi tikintieji turi stengtis atkreipti visuomenės dėmesį į šį klaidingą, tikrovės neatitinkantį tikėjimą bei apsaugoti ją nuo tokio mąstymo.
MOKSLAS NEPRIPAŽįSTA EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGIAMO ATSITIKTINUMO
Su šiuo teiginiu susijęs dar vienas labai svarbus faktas, kurį būtinai turėtumėm išsiaiškinti. Mokslinės išvados vienareikšmiškai atmeta evoliucionistų teiginį, kad “gyvybė atsirado atsitiktinumų ir natūralių veiksnių įtakos dėka”, nes tarp gyvų būtybių aptinkama nepaprastai sudėtingos struktūros pavyzdių. Utenka pavelgt į pavienę gyvąją ląstelę, jos neįtikėtinai sudėtingą sandarą, kad suvoktumėm atsitiktinumo sąvokos absurdiškumą.
Nepaprasta struktūrų kompozicija bei sudėtis, aptinkama kiekvienoje gyvybės formoje, vienareikšmiškai rodo, kad visa gyvybė buvo sukurta nuostabaus proto, paties visainio ir visagalio Dievo.
XX a. mokslas pavertė niekais visas evoliucionistų pastangas paaiškinti visų gyvųjų sistemų šaknis ir gyvavimą, remiantis atsitiktinumo sąvoka. Šiandien, XXI a. pradioje, jau akivaizdu, kad evoliucijos teorija patyrė galutinį pralaimėjimą. Net patys jos pasekėjai vis daniau pripaįsta šį faktą (r. Harun Yahya, Evrimcilerin Itiraflari/Die Geständnisse der Evolutionisten, Vural-Verlag), tačiau ir toliau neigia sukūrimą. To prieastimi yra jų aklas netikėjimas.
DIEVAS NESUKŪRĖ GYVŲ BŪTYBIŲ EVOLIUCIJOS BŪDU
Kalbant apie sukūrimą, kurį patvirtina sąmoningas planas, lieka kitas klausimas, kokiu būdu buvo sukurtos gyvos būtybės? Ir būtent šioje vietoje kai kurie tikintieji labai klysta. Klaidingas poiūris, teigiantis, jog “gyvybės formos galėjo kilti viena iš kitos evoliucijos eigoje”, yra glaudiai susijęs su klausimu, kaip gi vyko kūrimo procesas.
Minėti tikintieji mano, kad Dievas, jei Jis būtų taip panorėjęs, galėjo sukurti gyvybę iš nieko evoliucijos būdu. Jei mokslas įrodytų, kad gyvybės formos kilo viena iš kitos vykstant evoliucijai, tada galima būtų teigti, kad “Dievas sukūrė gyvybę evoliucijos būdu”. O jei būtų rastas nors vienas įrodymas, kad pvz. paukščiai laipsniškai išsivystė iš reptilijų, tada galima būtų sakyti, kad reptilijos “Dievo įsakymu ‘Būk!’ pavirto paukščiais”. Nes galiausiai abiejų rūšių gyvūnų kūno sandara yra tokia nepriekaištinga, kad negali būti paaiškinama atsitiktinumu. Tik vieno struktūrinio plano pakeitimas kitu, jei viskas iš tiesų taip vyko, būtų tolimesnis įrodymas, patvirtinantis sukūrimą.
Tačiau tiesa yra kiek kitokia. Moksliniai duomenys (ypaÄ iškasenos ir lyginamoji anatomija) kaip tik prieštarauja evoliucijos teorijai. Nėra nė vieno įrodymo, kad Žemėje vyksta evoliucijos procesas. Iškasenos rodo, kad skirtingos gyvūnų klasės ne evoliucionavo palaipsniui viena iš kitos, bet kad ryškiai viena nuo kitos besiskiriančios gyvūnų klasės, turinčios labai individualią struktūrą, be jokio bendro protėvio staiga atsirado Žemėje. Nei reptilijos nepavirto paukščiais, nei uvys netapo sausumos gyvūnais. Kiekviena gyvūnų klasė buvo sukurta atskirai ir turi tik jai būdingus poymius. Net garsiausiems evoliucionistams tenka sutikti su šiuo moksliniu faktu ir pripainti, kad jis patvirtina sukūrimą. Pavyzdiui, paleontologas Mark Czarnecki, pats būdamas evoliucijos teorijos pasekėju, sukūrimą pripaino tokiais odiais:
Iškasenos visada buvo didiausia kliūtimi, pateikiant evoliucijos teorijos įrodymus… Tarp šių radinių nėra tokių, kurie liudytų apie Darvino postuluotų tarpinių formų egzistavimą. Rūšys staigiai atsiranda ir taip pat staigiai išnyksta. Ši netikėta aplinkybė patvirtina sukūrimo pasekėjų argumentą, kad rūšis sukūrė Dievas.” (Mark Czarnecki, “The Revival of the Creationist Crusade”, McLean’s, 19. Januar 1981, S. 56)
Nauji radiniai bei mokslo pasiekimai, ypaÄ paleontologijos, mikrobiologijos, genetikos ir lyginamosios anatomijos srityse, atlikti per paskutiniuosius 50 metų, įrodo ne tik tai, kad evoliucijos teorija nėra teisinga, bet ir tai, kad gyvos būtybės atsirado staiga ir buvo tokios pat tobulos ir viena nuo kitos besiskiriančios formos, kokios ir yra šiandien. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Dievas kurdamas galėjo panaudoti evoliucijos procesą. Dievas sukūrė kiekvieną gyvybės formą atskirai paliepimu ‘Būk!’ ir tai yra utikrintas bei akivaizdus faktas.
Žmonėms, tikintiems Dievu, yra nepaprastai svarbu išsaugoti proto budrumą ir atsargumą, vertinant idėjų sistemas, prieštaraujančias Dievui ir religijai. Darvinizmas per paskutinius 150 metų tapo pseudomoksliniu pagrindu ir negailestingo pritaikymo praktikoje įteisinimu visoms ideologijoms, kurios kaip fašizmas, komunizmas ir imperializmas buvo nukreiptos prieš religiją ir įstūmė moniją į didiules katastrofas. Elgtis taip, lyg nematytum tiesos, slypinčios u šios teorijos, yra nepriimtina. Kiekvieno sąmoningo musulmono pareiga yra, naudojant savo protą ir inias, kovoti su paiūromis, kurios prieštarauja religijai ir neigia Dievo egzistavimą, prisidėti prie blogio pašalinimo skleidiant tiesą ir įspėti apie tai kitus mones.
