اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

8 SURĄ, Al-Anfál

 

Ankstesniuose įvaduose į Suras mes parodėme, kaip kiekviena Sura yra žingsniai ar pakopos Korano mokyme. Pirmosios septynios Suros, apimančios kiek mažiau nei trečdalį Korano, sudaro perėjimą, aprašantį ankstyvąją žmogaus religinę istoriją ir privedantį prie naujos Šventojo Pranašo Ummat arba Bendruomenės susiformavimo. Dabar mes pradedame kitą gradaciją, sustiprinančią tą Ummat ir nukreipiančią mus į įvairias mūsų naujo bendrojo gyvenimo fazes.

Šiame skyriuje platesniais aspektais pateikiamos Badro Mūšio pamokos: (1) karo grobio klausimas; (2) tikros dorybės, reikalingos kovojant gerą kovą; (3) pergalė nepaisant sunkumų; (4) gailestingumas ir savęs bei kitų tausojimas pergalės valandą.

Kalbant apie karo grobį, pirmiausia reikia pastebėti, jog jis niekada neturėtų būti mūsų vienintelis tikslas kariaujant. Jis yra tik atsitiktinė aplinkybė, tam tikra netikėta sėkmė. Antra, joks karys neturi kokios nors pirmenybės teisės į jį. Doras karas yra bendruomenės reikalas, ir bet koks pasipildymas iš jo priklauso Alachui. Trečia, turėtų būti nustatyti tam tikri nešališki dalinimosi principai, kad būtų sukliudyta žmogiškam godumui ir savanaudiškumui. Penktadalis atitenka Imamui; jis gali panaudoti jį savo nuožiūra – išleisti savo reikmėms ar padėti vargšams ir kenčiantiems, našlaičiams ir našlėms (vii. 41). Likusioji dalis pagal Pranašo praktiką padalinama ne tik tarp tų, kurie fiziškai dalyvavo kovoje, bet tarp visų, kurie buvo įsijungę į sumanymą, jauniems ir seniems, su sąlyga, jog jie lojaliai atliko jiems paskirtą pareigą. Ketvirta, neturėtų būti jokių ginčų, kadangi jie kliudo vidinei disciplinai ir harmonijai.   

Kalbant apie karines dorybes, kurios yra vienas iš gyvenimo dorybių tipų, per Badro įvykių analizę mums yra parodoma, kaip, nepaisant didžiausių sunkumų, Alacho pagalba suteikia pergalę, jei žmonės kovojo ne savo naudai, o Alacho vardan. Yra pateikiami elgesio su kaliniais ir musulmonų bendruomenės solidarumo išlaikymo nurodymai.

Šios Suros data yra netrukus po Badro mūšio, kuris vyko penktadienį, 17-ą Ramadano dieną antraisiais Hidžra metais. Trumpas pasakojimas apie mūšį  yra pateiktas iii. 13 eilutės 352 išnašoje.

Santrauka: Visas grobis iš tikro yra Alacho Pasiuntinio žinioje pagal Alacho nurodymus. Tikėjimo žmonės su malonumu priima šiuos nurodymus ir paklūsta jiems. Pergalė ir pergalės trofėjus ateina iš Alacho, kas buvo įrodyta Badre (viii. 1-19).

Paklusnumas ir protinga disciplina, atsidavimas, tikėjimas bei dėkingumas Alachui iš tiesų atveria duris į sėkmę ir apsaugą nuo blogio atakų. Blogis susidurs su blogiu ir bus sunaikintas (viii. 20-37).

Badro mūšis buvo išbandymo laikas. Jis parodė, kaip dorybė ir narsa gali nugalėti gausesnes pajėgas. Tvirtumas ir paklusnumas; tikėjimas, drąsa ir bebaimiškumas: tinkamas pasiruošimas bei dosnus resursų ir energijos naudojimas: - to iš jūsų tikisi Alachas, o Jo pagalba yra pilnai pakankama (viii. 38-64).

Netgi dešimteriopos pajėgos prieš jus nieko nereiškia, jei jūs kovote už tiesą ir tikėjimą prieš tiesos ir tikėjimo priešus; bet atminkite atlaidumą ir tausojimą pergalės valandą (viii. 65-75).

 

Al-Anfál, arba Karo grobis.

Alacho vardu, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo.

 

  1. Jie klausia tavęs[1178] apie (dalykus, paimtus kaip) karo grobis. Sakyk: „(Toks) grobis yra Alacho[1179] ir Pasiuntinio žinioje: tad bijokite Alacho ir palaikykite dorus santykius tarp savęs: pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui, jei tikite.“
  2. Nes Tikintieji yra tie, kurie, kada Alachas yra paminimas, pajunta drebulį savo širdyse, ir kada jie girdi sakomus Jo atskleidimus, pajunta tikėjimo sustiprėjimą ir (pilnai) pasitiki savo Viešpačiu;
  3. Kurie reguliariai meldžiasi ir leidžia (dosniai) iš dovanų, kurias Mes davėme jiems išlaikymui:[1180]
  4. Tokie iš tiesų yra Tikintieji: jie turi orumo su savo Viešpačiu, ir atleidimą, ir dosnų išlaikymą:
  5. Taip kaip[1181] tavo Viešpats teisingai įsakė tau išeiti iš savo namų, nors daliai Tikinčiųjų tas ir nepatiko,
  6. Jie ginčijosi su tavimi apie tiesą po to, kada ji buvo akivaizdžiai parodyta, tarsi jie būtų vedami į mirtį, kol pamatys ją.[1182]  
  7. Štai! Alachas pažadėjo jums vieną iš dviejų dalių,[1183] kad ji turėtų būti jūsų: jūs pageidavot, kad jūsų būtų neginkluotoji, bet Alachas norėjo įtvirtinti Tiesą pagal Savo žodžius ir nukirsti Netikinčiųjų šaknis:-
  8. Kad Jis galėtų įtvirtinti Tiesą ir įrodyti Melą, nors tai ir būtų nemalonu kaltiesiems.
  9. Atminkite, jog maldavote savo Viešpaties pagalbos, ir Jis atsakė jums: „Aš pagelbėsiu jums tūkstančiu angelų, išsirikiavusių gretomis.“[1184]
  10. Alachas padarė tai tik vilties žinia ir užtikrinimui jūsų širdims: (bet kokiu atveju)[1185] nėra jokios pagalbos išskyrus iš Alacho: ir Alachas yra Aukštas Galioje, Išmintingas. 

 

2 DALIS

 

  1. Atminkite, Jis apgaubė jus mieguistumu,[1186] kad duotų jums ramybę kaip nuo Savęs, ir jis sukėlė lietų ant jūsų[1187] iš dangaus, kad apvalytų jus juo, kad pašalintų nuo jūsų Šėtono dėmę,[1188] kad sustiprintų jūsų širdis ir tvirtai juo pastatytų jus ant kojų.
  2. Atminkite, tavo Viešpats įkvėpė angelus (žinia): „Aš esu su jumis: suteikite Tikintiesiems stiprybės: Aš sukelsiu siaubą Netikinčiųjų širdyse: smokite virš jų kaklų ir nukirskite visus jų pirštų galus jiems.“[1189]
  3. Šitaip, nes jie kovojo prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį: jei kas nors kovoja prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį, Alachas yra griežtas bausdamas.
  4. Taip bus pasakyta: „Tad paragaukite (bausmės): tiems, kurie atmeta, yra baudimas Ugnimi.“
  5. Jūs, kurie tikite! Kada sutiksite priešišką Netikinčiųjų rikiuotę,[1190] niekada neatgręžkite savo nugarų jiems.
  6. Jei kas atgręžia savo nugarą jiems tokią dieną – nebent tai būtų karo gudrybė, arba tam, kad grįžti pas (savas) pajėgas – tas užsitraukia Alacho rūstybę, ir jo būveinė yra Pragaras, - (iš tikrųjų) bjaurus prieglobstis!
  7. Tai ne jūs žudėte juos; tai buvo Alachas: kada tu sviedei (saują dulkių)[1191], tai buvo ne tavo veiksmas, o Alacho: tam, kad Jis galėtų suteikti Tikintiesiems maloningos naudos[1192] nuo Savęs: nes Alachas yra Tas, Kuris girdi ir žino (visus dalykus).
  8. Dėl šito, ir taip pat dėl to, kad Alachas yra Tas, Kuris padaro nevykusiais Netikinčiųjų Planus ir gudrybes.
  9. (Netikintieji!) jei jūs meldėte pergalės ir teismo,[1193] dabar teismas atėjo pas jus: jei jūs liausitės (darę bloga), tai bus jums geriausia: jei jūs grįšite (prie puolimo), taip pat  padarysime ir Mes. Nė trupučio geros nebus jūsų pajėgos jums, net jei jos būtų padaugintos: nes iš tiesų Alachas yra su tais, kurie tiki!

 

3 DALIS

 

  1. Jūs, kurie tikite! Pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir nenusigręžkite nuo jo, kada jūs girdite (jį kalbantį).
  2. Nei būkite tokie, kurie sako: „Mes girdime“, bet nesiklauso:[1194]
  3. Nes blogiausi iš gyvulių Alacho akyse yra kurti ir nebylūs, -[1195] tie, kurie nesupranta.
  4. Jei Alachas būtų radęs juose bent kiek gėrio, Jis iš tikrųjų būtų juos privertęs klausytis: (tačiau esant taip kaip yra), jei Jis būtų privertęs juos klausytis, jie būtų atsigręžę ir atsisakę (tikėjimo).
  5. Jūs, kurie tikite! Atsiliepkite Alachui ir Jo Pasiuntiniui, kada Jis kviečia jus į tai, kas duos jums gyvenimą;[1196] ir žinokite, kad Alachas įeina tarp žmogaus[1197] ir jo širdies, ir tai Jis, pas Kurį jūs (visi) būsite surinkti.
  6. Ir bijokite išbandymo,[1198] kuris paliečia (ne tik) konkrečiai tuos iš jūsų, kurie daro bloga: ir žinokite, jog Alachas yra griežtas bausdamas.
  7. Prisiminkite, kada jūs buvote negausi (grupė), ??? silpni per žemę ir bijantys, kad žmonės gali apiplėšti ir pagrobti jus;[1199] bet Jis suteikė saugų prieglobstį jums, sustiprino jus Savo pagalba ir davė jums gerų dalykų pragyvenimui - kad jūs galėtumėte būti dėkingi.
  8. Jūs, kurie tikite! Neapvilkite Alacho ir Pasiuntinio, nei sąmoningai eikvokite dalykus, patikėtus jums.[1200]
  9. Ir žinokite, kad jūsų turtas ir jūsų palikuonys yra tik išbandymas:[1201] ir kad nuo Alacho priklauso jūsų aukščiausias atlygis.

 

4 DALIS

 

29. Jūs, kurie tikite! Jei bijosite Alacho, Jis suteiks jums Kriterijų[1202] (nuspręsti tarp doro ir blogo), pašalins nuo jūsų (visus) blogus darbus ir atleis jums: nes Alachas yra beribio gailestingumo Viešpats.

30. Atmink, kaip Netikintieji rezgė sąmokslus prieš tave, kad įkalintų tave, arba nužudytų tave, arba išvarytų tave (iš tavo namų),[1203] jie rengia sąmokslus ir planuoja, ir Alachas planuoja, bet geriausias iš planuotojų yra Alachas1203-A.

31. Kada Mūsų Ženklai yra kartojami jiems, jie sako: „Mes tai esame girdėję (anksčiau): jei mes norėtume, mes irgi galėtume sakyti tokius (žodžius): jie yra ne kas kita kaip senolių pasakos.“[1204]

32. Atmink, kaip jie sakė: „Alachai! Jei tai iš tikrųjų Tiesa iš Tavęs, pasiųsk ant mūsų akmenų lietų iš dangaus arba atsiųsk mums skausmingą bausmę.“[1205]

33. Bet Alachas neketino siųsti jiems Bausmės: kol tu buvai tarp jų; nei Jis ketino siųsti ją, kol jie galėjo prašyti atleidimo.

34. Bet kokį prašymą jie turėjo, kad Alachas nebaustų jų, kada jie neprileido (žmonių) prie Šventosios Mečetės – ir jie nėra jos sargai? Jokie žmonės negali būti jos sargais išskyrus doruosius; bet dauguma jų nesupranta.

35. Jų meldimasis (Alacho) Namuose nėra nieko daugiau kaip švilpimas ir pliauškėjimas rankomis: (vienintelis atsakymas į tai gali būti): „Ragaukite Bausmės, nes jūs šventvagiškai kalbėjote.“

36. Netikintieji leidžia savo turtą, kad sulaikytų (žmones) nuo Alacho kelio ir taip jie toliau leis; bet galų gale jie (tik) gailėsis ir dūsaus; galiausiai jie bus nugalėti: ir Netikintieji bus surinkti kartu į Pragarą;-

37. Tam, kad Alachas galėtų atskirti[1206] netyruosius nuo tyrųjų. Sudėti netyruosius vieną ant kito, sukrauti į krūvą ir įmesti juos į Pragarą. Jie bus tie, kurie turės pražūti.

 

5 DALIS

 

38. Sakyk Netikintiesiems, jei (dabar) jie atsisakys (Netikėjimo), jų praeitis bus atleista jiems, bet jei jie nesiliaus, bausmė tų, prieš juos, jau yra (įspėjimas jiems).

39. Ir kovokite prieš juos, kol nebus daugiau Persekiojimo, ir religija pilnutinai taps Alacho[1207]. Bet jei jie nustos, iš tiesų Alachas mato viską, ką jie daro.[1208]

40. Jei jie atsisako, būkite tikri, kad Alachas yra jūsų Gynėjas – Geriausias apsaugoti ir Geriausias padėti.

41. Ir žinokite, kad nuo viso grobio, kurį jūs galite įgyti (kare), penktoji dalis yra priskirta[1209] Alachui, - ir Pasiuntiniui, ir artimiems giminaičiams, našlaičiams, vargstantiesiems. Ir pakeleivingiems žmonėms, - jei jūs tikite Alachu ir atskleidimu, kurį Mes atsiuntėme mūsų Tarnui Atsirinkimo Dieną –[1210] dviejų jėgų susitikimo Dieną. Nes Alachas turi galios visiems dalykams.[1211]

42. Atminkite, jūs buvote šiapus slėnio, o jie anoje pusėje ir karavanas[1212] žemiau nei jūs. Netgi jei jūs būtumėte sudarę abipusį susitarimą susitikti, jums tikrai susitarimas nebūtų pasisekęs:[1213] bet (taip jūs susitikote), kad Alachas galėtų pabaigti jau nuspręstą reikalą; kad tie, kurie mirė, galėtų mirti po (duoto) aiškaus Ženklo, o tie, kurie išgyveno, galėtų gyventi po (duoto) Aiškaus Ženklo. Ir iš tiesų Alachas yra Tas, kuris girdi ir žino (visus dalykus).

43. Atmink, tavo sapne Alachas parodė, kad jų yra nedaug: jei Jis būtų parodęs tau, kad jų yra daugybė, jūs tikrai būtumėte buvę nedrąsūs ir tikrai būtumėte ginčijęsi dėl (savo) sprendimo: bet Alachas išgelbėjo (jus): nes Jis puikiai žino (visų) širdžių (paslaptis).

44. Ir atminkite, kada jūs susitikote, Jis parodė jums, kad jų yra nedaug, ir Jis padarė jus atrodančiais jų akyse niekingai:[1214] kad Alachas galėtų užbaigti jau nuspręstą reikalą, ir pas Alachą yra sugrįžę visi reikalai.

 

6 DALIS

 

45. Jūs, kurie tikite! Kada jūs susitinkate su pajėgomis, būkite tvirti ir šaukitės Alacho prisimindami daug (ir dažnai); kad jūs galėtumėte klestėti:

46. Ir pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui; ir nesileiskite į jokius ginčus, kad neprarastumėte širdies ir kad jūsų galia nenukryptų; ir būkite kantrūs ir ištvermingi: nes Alachas yra su tais, kurie kantriai ir atkakliai siekia:[1215]

47. Ir nebūkite kaip tie, kurie įžūliai išvyko iš namų būti matomiems žmonių ir kliudyti (žmonėms) (eiti) Alacho keliu:[1216] nes Alachas supranta viską, ką jie daro.

48. Atminkite, Šėtonas padarė jų (nuodėmingus) veiksmus atrodančiais patraukliais jiems ir tarė: „Nė vienas iš žmonių negali jūsų įveikti šią dieną, kol aš esu arti jūsų“: bet kuomet dvi pajėgos pasirodė viena prieš kitą, jis staigiai nusisuko ir tarė: „Štai! Aš laikausi nuošaliai jūsų; štai! Aš matau, ko jūs nematote; Štai! Aš bijau Alacho; nes Alachas yra griežtas bausdamas.“[1217]

 

7 DALIS

 

49. Štai! Veidmainiai ir tie, kurių širdyse yra liga:[1218] sako: „šie žmonės, - jų religija suklaidino juos.“ Bet jei tik kas pasitiki Alachu, štai! Alachas yra Aukštas galioje, Išmintingas.

50. Jei tu galėtum matyti, kada angelai paima Netikinčiųjų sielas (mirštant),[1219] (kaip) jie smogia į jų veidus ir į jų nugaras (sakydami): „Ragaukite liepsnojančios Ugnies bausmės –

51. Taip yra „dėl (darbų), kuriuos[1220] jūsų (pačių) rankos padarė. Nes Alachas niekada nebūna neteisingas Savo tarnams.“

52. „(Darbų) kaip Faraono Žmonių ir tų, prieš juos: jie atmetė Alacho Ženklus, ir Alachas nubaudė juos už jų nusikaltimus: nes Alachas yra Stiprus, ir Griežtas bausdamas:

53. „Nes Alachas niekada nepakeis[1221] Malonės, kurią Jis suteikė žmonėms, kol jie nepakeis to, kas yra jų (pačių) sielose: ir iš tiesų Alachas yra Tas, Kuris girdi ir žino (visus dalykus).“

54. „(Darbų) kaip Faraono Žmonių ir tų, prieš juos“:[1222] jie laikė savo Viešpaties Ženklus netikrais, tad Mes sunaikinome juos už jų nusikaltimus, ir Mes paskandinome Faraono Žmones: nes jie visi buvo engėjai ir nusidėjėliai.

55. Nes blogiausi iš gyvulių Alacho akyse[1223] yra tie, kurie atmeta Jį: jie netikės.

56. Jie yra tie, su kuriais tu sudarei susitarimą,[1224] bet jie sulaužo savo sutarimą kiekvieną kartą, ir jie neturi (Alacho) baimės.

57. Jei jūs įgysite viršumą prieš juos kare, išsklaidykite su jais tuos, kurie sekė jais, kad jie galėtų atsiminti1224-A

58. Jei tu bijai kokios nors grupės išdavystės, mesk (jų Susitarimą) jiems atgal, (kad būtų) lygios sąlygos: nes Alachas nemyli išdavikų.

 

8 DALIS

 

59. Tegul Netikintieji negalvoja, kad jie išsigelbėjo, jie niekada nesugniuždys (jų).

60. Prieš juos paruoškite savo stiprybę iki didžiausios savo galios, įskaitant[1225] karo žirgus, kad sukeltumėte siaubą priešų (širdyse) ir kitų, kurių jūs galite nežinoti, bet kuriuos[1226] Alachas žino. Viskas, ką tik jūs išleisite Alacho Vardan, jums bus atlyginta, ir su jumis nebus pasielgta neteisingai.[1227]

61. Bet jei priešas yra linkęs į taiką, tu (taip pat) būk linkęs į taiką ir pasitikėk Alachu: nes Jis yra Vienintelis, Kuris girdi ir žino (visus dalykus).[1228]

62. Ar jie ketintų apgauti tave, - iš tiesų Alachas patenkins tave: Jis yra Tas, Kuris sustiprino tave Savo pagalba ir Tikinčiųjų (kompanija)[1229],

63. Ir (be to) Jis paskleidė meilę tarp jų širdžių: net jei būtum išleidęs viską, kas yra žemėje, nebūtum sukėlęs tokios meilės, bet Alachas padarė tai: nes Jis yra Aukštas galioje, Išmintingas.[1230]

64. Pranaše! Pakankamas tau yra Alachas, - ir tiems, kurie seka tavimi iš Tikinčiųjų.[1231]

 

9 DALIS

 

65. Pranaše! Pakelk Tikinčiuosius kovai. Jei bus dvidešimt iš jūsų, kantrių ir atkaklių, jie įveiks du šimtus: jei šimtas, jie įveiks tūkstantį Netikinčiųjų: nes šie yra žmonės be supratimo.[1232]

66. Šį kartą Alachas palengvino jūsų (naštą), nes Jis žino, kad jumyse yra silpna vieta:[1233] bet (netgi taip esant), jei bus jūsų šimtas, kantrių ir atkaklių, jie įveiks du šimtus, o jei tūkstantis, jie įveiks du tūkstančius, Alachui leidus: nes Alachas yra su tais, kurie kantriai ir atkakliai siekia.

67. Netinkama Pranašui, kad jis turėtų karo belaisvių, kol jis visiškai nepajungė[1234] šalies. Jūs siekiate laikinų šio pasaulio gėrių; bet Alachas žvelgia į Pomirtinį gyvenimą: ir Alachas yra Aukštas galioje, Išmintingas.

68. Jei tai nebūtų buvę pagal ankstesnį įsakymą[1235] iš Alacho, sunki bausmė būtų pasiekusi jus už (išpirką), kurią jūs paėmėte.

69. Bet (dabar) mėgaukitės[1236] tuo, ką paėmėte kariaudami teisėtą ir gerą: bet bijokite Alacho: nes Alachas yra Dažnai atleidžiantis, Maloningiausias.

 

10 DALIS

 

70. Pranaše! Sakyk tiems, kurie yra belaisviai tavo rankose: „Jei Alachas ras bent kiek gėrio[1237] jūsų širdyse, Jis duos jums kai ko geriau nei tai, kas buvo paimta iš jūsų, ir Jis atleis jums: nes Alachas yra Dažnai atleidžiantis, Maloningiausias.“

71. Bet jei jie turėjo prieš tave išdavikiškų ketinimų, (Pasiuntiny!), jie jau išdavė Alachą[1238], ir taip Jis suteikė (tau) galią prieš juos. Ir Alachas yra Tas, Kuris turi (visas) žinias ir išmintį.

72. Tie, kurie tikėjo ir emigravo, ir kovojo už Tikėjimą savo nuosavybe bei savo asmenimis Alacho Vardan, kaip ir tie, kurie suteikė (jiems) prieglobstį[1239] ir pagalbą, - šitie (visi) yra draugai ir vienas kito gynėjai. Tiems, kurie tikėjo, bet neemigravo, jūs nesate skolingi jokios gynimo pareigos, kol jie neemigruos;[1240] bet jei jie siekia jūsų pagalbos religijoje, jūsų pareiga yra padėti jiems, išskyrus žmones, su kuriais jūs turite abipusės sąjungos sutartį.[1241] Ir (atsiminkite), Alachas mato viską, ką jūs darote.

73. Netikintieji yra vienas kito gynėjai: jei jūs taip nedarytumėte (nesaugotumėte vienas kito), žemėje būtų sumišimas ir priespauda, ir didžios blogybės.[1242]

74. Tie, kurie tiki ir emigruoja, ir kovoja už Tikėjimą Alacho Vardan, kaip ir tie, kurie suteikia (jiems) prieglobstį ir pagalbą, - šitie yra (visi) tikri Tikintieji: jiems yra nuodėmių atleidimas ir dosniausias aprūpinimas.[1243]

75. Ir tie, kurie priėmė Tikėjimą vėliau[1244] ir emigravo, ir kovojo už Tikėjimą jūsų kompanijoje, - jie yra iš jūsų. Bet kraujo giminaičiai turi svaresnes teises vienas prieš kitą Alacho Knygoje.[1245] Iš tiesų Alachas yra gerai susipažinęs su visais dalykais.

 

 

 

                                          



[1178] Priežastis buvo grobio dalijimosi klausimas po Badro mūšio. Žiūrėkite įvadą į šią Surą.

[1179] Grobis, paimtas teisėtame ir teisingame kare. Jis priklauso Tikslui, šiuo atveju Alacho Tikslui, vykdomam per Jo Pasiuntinį. Esminis dalykas yra išlikti lojaliems Alacho Tikslui ir nedaryti jokių skirtumų tarp tų, kurie kovoja dėl Tikslo. Mūsų vidiniai santykiai privalo būti dori: jie neturi būti ardomi godumo ar žemiškų naudos aplinkybių, nes bet kokia tokia netikėta sėkmė neturėtų būti iš anksto numatoma.

[1180] Išlaikymas: tikslas yra atkalbėti nuo meilės grobiui. Visiems tikriems Tikintiesiems Alachas bet kuriuo atveju duoda dosnų išlaikymą.

[1181] Taip kaip: palyginimas mus sugrąžina prie pirmo sakinio 4 eilutėje: „tokie iš tiesų yra Tikintieji“ – taip kaip tavo Viešpats taip pat yra teisingas įsakydamas tau kautis prieš žymiai gausesnes pajėgas, kada buvo alternatyva pulti  neginkluotus karavanus, kas būtų atnešę tau gausų grobį beveik be kovos. Tam, kad suprastumėte pilną reikšmę, atminkite, jog žodis haqq, verčiamas kaip „tiesa“, taip pat reiškia „tinkamas“, „teisingas“, „tai, kas yra derama“. Tikri Tikintieji iš tiesų tiki ir deramai elgiasi paklusdami Alacho įsakymui. Todėl Alachas, prašydamas jų kovoti prieš gausesnes pajėgas, taipogi neprašo jų skubėti į susinaikinimą, bet suteikia jiems progą apginti tiesą nepaisant žemiško pranašumo. Jis išpildė Savo pažadą suteikdamas jiems pergalę.

[1182] 6 eilutėje mes vėl turime žodį „tiesa“: kai kurie Tikintieji ginčijosi apie „tiesą“: jie nebuvo tikri, kad rekomenduotas elgesys yra teisingas elgesys.  Jie galvojo, jog tai bus neabejotinas sunaikinimas: jie beveik matė mirtį, žvelgiančią jiems į veidus. 

[1183] Prieš pat Badro mūšį musulmonams buvo dvi alternatyvos Medinoje išsigelbėti nuo Mekos kuraišitų sutriuškinimo su visais jų resursais iš turtingos sirų prekybos. Viena, kuri tuomet kėlė mažiausiai pavojaus ir žadėjo daug grobio, buvo pulti gausiai pakrautą kuraišitų karavaną, grįžtantį iš Sirijos į Meką, kurį lydėjo Abu Sufyanas tik su 40 neginkluotų vyrų. Žvelgiant iš žemiškos perspektyvos, tai buvo saugiausias ir pelningiausias veikimo būdas. Kita alternatyva buvo drąsiai palikti grobį prieš gerai ginkluotą ir apsirūpinusią 1000 vyrų kuraišitų armiją, atvykstančią iš Mekos. Šioms pajėgoms pasipriešinti musulmonai turėjo ne daugiau 300 prastai ginkluotų vyrų. Bet jei jie sugebėtų įveikti jas, tai sudrebintų savanaudišką Mekos autokratiją. Su Alacho pagalba jie pasiekė nuostabią pergalę, ir Tiesos standartas buvo įtvirtintas, kad niekada nebūtų nuleistas žemiau.

[1184] Taip pat iii. 123, 125, 126. Angelų skaičius (1000 Badre bei trys ir penki tūkstančiai Uhude) yra lygus priešo stiprumui.

[1185] Visa pagalba ateina tik iš Alacho. Ypatingais atvejais ji gali įgyti specialias formas, kad patektų į mūsų širdį ir derėtų su mūsų jausmais ir mūsų psichologija. 

[1186] Taip pat iii. 154, kalbant apie Uhudą. Ramybė (proto būsena) yra būtina mūšyje ir visuose pavojaus vietose. Jei protas yra pernelyg susijaudinęs, jis negali įvykdyti gerai apsvarstyto ir suderinto plano. Ši ramaus pasitikėjimo dvasia iš musulmonų pusės laimėjo prieš siautėjantį kuraišitų įtūžį.

[1187] Lietus buvo laukiamas dėl daugelio priežasčių: (1) Vandens buvo menkai tiek gėrimui, tiek apsiplovimui; (2) musulmonų grupė, be bagažo, įrankių ir patogumų, pajuto, jog troškulys padidino jų nuovargį; (3) smėlis buvo birus, o lietus sutvirtino jį ir įgalino juos „tvirtai stovėti ant kojų“.

[1188]Šėtono dėmė“. Purvas fiziškai yra blogio simbolis, ir musulmonai kruopščiai apsiplaudavo prieš maldą. Tačiau lietus taip pat atgaivino jų dvasią ir išplovė iš jų galvų bet kokias tykojančias abejones (Šėtono gundymus), jog pergalė tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis yra praktiškai neįmanoma.

[1189] Ginkluoto žmogaus menkai apsaugotos vietos yra virš kaklo. Smūgis į kaklą, veidą ar galvą, pribaigia jį. Jei jis yra apsišarvavęs, sunku yra pasiekti jo širdį. Tačiau jei jo rankos yra sužeistos, jis nebegali valdyti savo kardo, ieties ar kitokio ginklo, ir nesunkiai tampa belaisviu.

[1190] Džihado įstatymai yra labai panašūs į tuos, kurie kyla iš karinės dorybės ir disciplinos. Pasitikite savo priešą sąžiningai ir atvirai, ne skubotai, o tinkamai pasiruošę. Zahfan (priešiškos rikiuotės sutikimas) tekste reiškia lėtą ir gerai suplanuotą artėjimą prie priešiškos armijos. Jei jau kaunatės, kaukitės iki galo: čia nėra vietos papildomam galvojimui. Mirtis arba pergalė turėtų būti kiekvieno kario moto: tai gali būti mirtis jam kaip individui, bet jei jis turi tikėjimą, bet kuriuo atveju jo laukia triumfas už jo tikslą. Yra pripažįstamos dvi išimtys: (1) reculer pour mieux sauter, atsitraukti tam, kad šokti pirmyn arba taip suklaidinti priešą; (2) jei individas ar dalinys mūšio eigoje atsiskiria nuo savo pajėgų, jis gali atsitraukti pas savo pajėgas tam, kad toliau kovoti mūšyje. Nėra jokios dorybės paprasčiausiame veikime vienam. Kiekvienas individas privalo naudoti savo gyvybę ir resursus bendram tikslui geriausia linkme.

[1191] Kada mūšis prasidėjo, Šventasis Pranašas pasimeldė ir metė saują dulkių ar smėlio į priešus, ir tai, kaip pasakojama, pasiekė priešų akis. Tai turėjo didžiulį psichologinį efektą.

[1192] Skaičiaus atžvilgiu pranašumas prieš musulmonus buvo trys prie vieno. Kitos aplinkybės taipogi buvo jiems nepalankios: jie turėjo menką ginkluotę, tuo tarpu priešas buvo gerai apsirūpinęs; jie buvo nepatyrę, o kuraišitai atsivedė savo žymiausius karius. Visame tame buvo išbandymas, bet tą išbandymą lydėjo neįkainojamos malonės: jų Vadas buvo tas, kuriuo jie tobulai tikėjo ir už kurį jie buvo pasirengę paaukoti savo gyvybes; lietus juos atgaivino; jų dvasia buvo nepalaužta; jie kovojo Alacho vardan. Tokiu būdu išbandymas pats savaime tapo palaiminimu.

[1193] Fath = pergalė, nuosprendis, teismas. Kuraišitai Mekoje meldė pergalės: jie buvo įsitikinę, kad jų pranašesnis skaičius, ginkluotė ir patirtis bus lemiami veiksniai. Žaidžiant žodžiais, jiems yra pasakoma, jog nuosprendis ir pergalė atėjo – bet ne ta prasme, kaip jie vylėsi!

[1194] Taip pat ii. 93.

[1195] Taip pat ii. 18.

[1196] Čia reikia pažymėti du dalykus. (1) Atkreipkite dėmesį, jog po to, kai yra paminimi Alachas ir Jo Pasiuntinys, įvardis ir veiksmažodis sekančiame sakinyje yra vienaskaitoje: viskas, ką Alacho Pasiuntinys išsako kaip įsakymą, ateina per įkvėpimą iš Alacho: Pasiuntinio valia visiškai sutampa su Alacho valia. (2) Mes esame kviečiami aktyviai atsiliepti į pareigos ir sąmonės šauksmą darbais ir gyvumu, nes tas šauksmas veda į tikrą gyvenimą, amžiną gyvenimą, nors šiame pasaulyje tai ir gali atrodyti akivaizdžia netektimi dalykų, kurie daro gyvenimą šauniu, ar pačio gyvenimo netektimi. Jei mes susietume tai su Džihadu, t.y. kovojimu dėl Tikslo tiek tiesiogine reikšme, tiek metaforiškai, prasmė tampa pakankamai aiški.

[1197] Jei žmogaus širdis yra užsispyrusi ir atsisako paklusti Alacho kvietimui, tai dar ne pabaiga. Su Alachu turima atsiskaityti. Atsisakymas gali kilti dėl kokio nors branginamo žmogiškų plano, kurio žmogaus širdis nenori atsisakyti Alacho vardan. Ar tas planas išsipildys atsisakant tarnauti aukštesniam Tikslui? Jokiais būdais. Žmogus pasiūlo, bet Dievas sutvarko. Jei planas ar motyvas buvo tobulai slaptas žmonėms, tai nebuvo jokia paslaptis Alachui. Širdis yra slapčiausias žmogaus jausmų ir troškimų vieta, bet Alachas įsiterpia tarp žmogaus ir jo širdies.

[1198] Fitna turi daug reikšmių: (1) pagrindinė reikšmė yra išbandymas arba gundymas, kaip ii. 102 ir vii. 28 eilutėse; (2) analogiška reikšmė yra išbandymas arba bausmė, kaip v. 71 eilutėje; (3) sujudimas arba priespauda, kaip ii. 193; (4) čia (viii. 25) ir viii. 39 reikšmės atspalviai yra nesutarimai, kurstymas maištauti, civilinis karas.

Šis įspėjimas dėl vidinės nesantaikos ar sujudimo buvo labai reikalingas per ankstyvojo Islamo Civilinius Karus, ir niekada nebuvo toks reikalingas kaip dabar. Tai vienodai paliečia ir kaltus, ir nekaltus.

[1199] Neatidėliojant musulmonams yra primenama, kad jie buvo negausi nekenčiama ir atstumta grupė Mekoje, gyvenanti nesijausdama saugi dėl savo asmenybių, savo gyvybių, savo nuosavybės ir dėl savo išlaikytinių, persekiojama ir tremiama, - ir kaip per Alacho gailestingumą jie rado saugų prieglobstį Medinoje, kaip jie rado draugus ir padėjėjus, kaip buvo pasirūpinta daugeliu jų poreikių bei kaip galiausiai buvo surinkta pakankamai jėgos nugalėti bedieviškumo, neteisingumo ir priespaudos pajėgas.

[1200] Patikėti gali būti įvairūs dalykai: (1) nuosavybė, kilnojamas turtas, kreditas ir pan.; (2) planai, patikėjimai, paslaptys ir pan.; (3) žinios, talentai, galimybės ir pan. Iš mūsų tikimasi, jog mes juos panaudosime savo artimiesiems. Žmonės gali apvilti Alachą ir Jo Pranašą netinkamai naudodami turtą, piktnaudžiaudami pasikliovimu jais ar jiems suteiktais talentais ir žiniomis. Tuomet, kada Alacho garbintojų apsaugojimo planai buvo ypatingos svarbos, Pranašo pasitikėjimas ir paslaptys turėjo būti saugomos itin rūpestingai. Progų skrupulingai saugoti savo artimųjų pasitikėjimą ir paslaptis pasitaiko ir mūsų kasdieniame gyvenime, bet tik nedaugelis gali tvirtinti esantys tobuli šiuo aspektu. Toks buvo Alacho Pranašo, kuris užsitarnavo Al-Amin titulą, išskirtinumas – jis pateisino kiekvieną parodytą pasitikėjimą.

[1201] Gausi šeima – daug sūnų – buvo laikoma galios ir jėgos šaltiniu: iii. 10, 116. Ir anglų kalboje apie žmogų, kuris turi daug vaikų, sakoma, kad jis turįs „pilną strėlinę“: taip pat Psalmių cxxvii. 4-5: „Kaip strėlės yra galingo vyro rankoje, tokie yra vaikai tavo jaunystės. Laimingas yra vyras, kuris turi savo strėlinę pilną jų; jie nesugėdinti, bet kalbės su priešais vartuose.“ Taip pat yra ir su turtu bei nuosavybe: jie prideda žmogui orumo, galios ir įtakos. Tačiau tiek turtas, tiek gausi šeima yra gundymas ir išbandymas. Jie gali tapti ir dvasinio nuopuolio šaltiniu, jei su jais yra netinkamai elgiamasi arba jei meilė jiems viršija meilę Alachui.

[1202] Taip pat ii. 53 ir ii. 185. Badro mūšis musulmonų teologijoje yra vadinamas Furqan, nes tai buvo pirmasis Islame jėgos išbandymas mūšyje tarp gėrio ir blogio galių. Blogis buvo sumuštas, o tie, kurie turėjo tikrą tikėjimą buvo išmėginti ir atrinkti nuo tų, kurių tikėjimas nebuvo pakankamas stovėti Tikėjimo pusėje. Taip pat žiūrėkite viii. 41 ir išn. 1210.

[1203] Sąmokslai prieš Al-Mustafą Mekoje buvo nukreipti į tris dalykus. Jie buvo ne tik sužlugdyti, bet Alacho stebuklingas veikimas atlygino jiems jų pačių ginklu bei išgavo gero iš blogo kiekvienu atveju. (1) Jie bandė laikyti Pranašą priklausomą Mekoje spausdami  jo dėdes, gimines ir draugus. Tačiau kuo labiau jie persekiojo, tuo labiau augo nedidelės musulmonų bendruomenės tikėjimas ir narių skaičius. (2) Jie bandė sužeisti arba nužudyti jį, bet nuostabus jo nuolankumo, atkaklumo ir bebaimiškumo pavyzdys parėmė Islamo tikslą. (3) Jie bandė išvaryti jį ir jo pasekėjus iš jų namų, tačiau jie surado naujus namus Medinoje, iš kurių jie galiausiai ne tik atsikovojo Meką, bet ir užkariavo Arabiją bei pasaulį.

1203-A Taip pat iii. 54.

[1204] Taip pat vi. 25.

[1205] Tokį iššūkį kaip pajuoką bedieviai iš tikro metė Mekoje. Atsakymas į tai yra dvi sekančios eilutės. Alachas baudžia Savo paties nuspręstu laiku, o ne pagal kvailas ir lengvabūdiškas Netikinčiųjų replikas. Kol Šventasis Pranašas buvo su jais, Jis – Pasaulių Malonė – suteikė jiems tam tikrą kiekį neliečiamumo. Taip pat buvo ir kitų musulmonų, teisingų žmonių, kurie prašė atleidimo. Alachas laiko atgailos ir atleidimo duris atviras visiems tol, kol tik tai yra įmanoma iš jų pusės. Bet tegul jie nebūna kupini išdidumo ar negalvoja, kad jie turi ilgalaikį neliečiamumą. Kas nutiko Abu Džalui? Jis ir keletas jo puikiausių karių buvo užmušti Badre. Nedidelė autokratiška gauja, kuri neleido musulmonams įeiti į Šventąją Mečetę neilgai trukus sulaukė savo bausmės. Jie apsimetė esantys jos sargai. Bet ar jie buvo? Ar galėjo būti? Tik dorieji gali būti tikrais Alacho garbinimo vietų ir ypač Centrinių Kaabos Namų sargais. Tai turėjo būti tyro garbinimo vieta, tuo tarpu jų stabmeldiškas garbinimas buvo paprasčiausias vaidinimas, - švilpavimas ir pliaukšėjimas rankomis. Visas netinkamas garbinimas reklamuojasi triukšmu ir neprideramu ramybės drumstimu – sakoma, kad pagonys apie Kaabą vaikščiodavo nuogi.

[1206] Reikalai išsprendžiami, tik kuomet blogis yra atskiriamas gėrio. Tada blogis dera su blogiu, o gėris su gėriu. Blogieji bus sukrauti į krūvą. Kada taurė prisipildys, ateis bausmė. Neįsivels jokia klaida. Gėris neturėtų bijoti dėl to, kad kovodamos prieš jį, visos blogio pajėgos susivienija ir sujungia savo resursus. Kuo labiau jie taip daro, tuo lengvesnis bus galutinis nuosprendis. Visa tai yra Alacho Plane.

[1207] Taip pat ii. 193 ir išn.

[1208] Jei jie nustos kovoti ir persekioti tiesą, Alachas įvertins juos pagal jų darbus ir motyvus, ir nenorėtų, kad jie būtų varginami tolimesnio priešiškumo. Bet jei jie atmeta visas sąlygas, dorieji neturi ko bijoti: Alachas padės jiems ir apsaugos juos.

[1209] Taisyklė yra tokia, kad penktadalis yra skiriamas Imamui (Vadui), o visa, kas lieka, yra padalinama pajėgoms. Paliktas penktadalis yra išreiškiamas kaip esantis Alachui, Pranašui ir labdaringoms paskirtims tiems, kuriems labdaros reikia. Galiausiai viskas yra Alacho ir Jo Pranašo dispozicijoje: viii. 1: bet keturi penktadaliai yra padalinami, ir tik vienas penktadalis yra išlaikomas ypatingoms paskirtims. Imamas turi dalinimo veiksmų laisvę. Pranašo gyvenimo metu tam konkreti dalis būdavo paskirta jam ir artimiems jo giminaičiams.   

[1210] Išbandymas: Furqán: Kriterijus tarp doro ir blogo, sprendimas tarp tikėjimo ir netikėjimo jėgų. Šiuo vardu yra vadinamas Badro mūšis. Žiūrėkite viii. 29 ir išn. 1202.

[1211] Alacho galia yra detaliai parodoma įvykiais, vedančiais prie visiškos musulmonų pergalės prieš pagonis kuraišitus, sekančiose trijose eilutėse.

[1212] Nedidelės Islamo pajėgos išėjo pasitikti didelės mekiečių armijos. Jos susitiko dviejose Badro slėnio pusėse, kai kuraišitų karavanas buvo ant žemesnio paviršiaus link jūros, apie 3 mylios nuo Badro.

[1213] Jų visų ketinimai buvo susikertantys. Karavanas buvo suruoštas į Meką, bet ar vargu ar buvo manoma, kad jis ten pateks. Kuraišitų pajėgos bandė apsaugoti karavaną, o tada sutriuškinti musulmonus. Musulmonai nusprendė pulti kuraišitų armiją iš Mekos, kuri paaiškėjo esanti didelė, daugiau nei tris kartus gausesnė už jų. Tačiau dvi pajėgos susitiko tiksliai toje vietoje ir tuo laiku, kada turėjo įvykti lemiamas mūšis ir musulmonai turėjo sutvarkyti mekiečių pretenzijas. Jei jie būtų kruopščiai suplanavę abipusį susitikimą, jie nebūtų tiksliau jo įvykdę.

Iš musulmonų pusės, keletas kankinių žinojo, kad pergalė yra jų, o tie, kurie išgyveno mūšį, mėgavosi pergalės vaisiais. Iš pagonių pusės, tiek žuvę, tiek išgyvenę pilnai žinojo dėl ko kilo nesutarimai (???). Netgi psichologiškai abi pusės buvo tvirtai pasiryžusios išspręsti problemą.

[1214] Nors musulmonų armija žinojo nepalankią savo padėtį iš žemiškos pusės, tačiau ji nesuvokė, kokia iš tikro buvo priešo persvara. Mekiečiai džiūgavo bet kuriuo atveju. Jie niekino menkutes savo priešo pajėgas. Nors jie ir galvojo, kad musulmonų pajėgos yra dvigubai didesnės nei jos buvo iš tikrųjų (iii. 13), vis viena tas skaičius buvo niekingas, turint omeny varganą musulmonų apsiginklavimą. Abi šios psichologinės vizijos pasitarnavo pagrindiniam Planui, ir šis reikalas turėjo būti vienaip ar kitaip išspręstas: arba Mekos pagonys toliau tęsia pasipūtėlišką engimą, arba Alacho religija įsitvirtina bei tampa laisva ir gerbiama.

[1215] Puikus apibūdinimas musulmonų dorybių, kurios prisideda prie sėkmės ir kurių netekimas sukelia pažeminimą ir nesėkmę. „Galia“: pažodžiui, „vėjas“, - palankus vėjas buriniam laivui.

[1216] Tikslus savo lemtį sutikusios mekiečių armijos apibūdinimas.

[1217] Taip blogio lyderiai nusiplauna rankas nuo savo pasekėjų ir palieka juos bėdoje, kuomet pamato, jog jų reikalai tapo beviltiški. Jie mato aiškiau nei jų apgautieji. Jie nėra mulkiai: jie žino Alacho rūstybės pasekmes. Šėtono baimė Alachui yra baimė, sumišusi su neapykanta. Tai yra visiškai priešingas jausmas, kuris yra apibūdintas Taqwá‘ oje: troškimas vengti daryti bet ką, kas yra prieš Alacho valią, kai toks troškimas yra pagrįstas pasitikėjimu Alachu ir meile Jam. 

[1218] Taip pat ii. 10 „liga širdyje“.

Pasitikėjimas Alachu turi savo atlygį: mūsų akys yra atmerktos, ir mes matome, koks didis, geras ir išmintingas yra Pasaulių Puoselėtojas. Kiti gali šaipytis ir neapkęsti, bet Alacho palaiminimas išsaugo mūsų protus šviesius ir mūsų širdis patenkintas.

[1219] Kaip kontrastas pašaipoms iš tų, kurie pasitiki Alachu, esą „jų religija suklaidino juos“, yra parodoma siaubinga pomirtinė bausmė tiems, kurie juokėsi iš Tikėjimo.

[1220] Parodoma, kad bausmė yra už jų pačių nuodėmingus darbus, nes Alachas niekada nebūna neteisingas net menkiausiems Savo tarnams.

[1221] Alachas suteikia Savo Malonę laisvai, bet Jis niekada jos neatšaukia kaprizingai. Prieš Jam pakeičiant jų padėtį ir aplinkybes, jų sielose iškyla reali maišto ir nepaklusnumo būsena, kuri užtraukia neišvengiamą bausmę.

[1222] Atkreipkite dėmesį, kad 51 eilutėje žodžiai buvo „jie atmetė Alacho Ženklus ir buvo nubausti“ – čia žodžiai yra „jie laikė Ženklus netikrais ir buvo sunaikinti“: - aukštesnis kaltės laipsnis nusipelno griežtesnės bausmės.

[1223] Viii. 22 eilutėje mes buvo įspėti dėl „blogiausių gyvulių Alacho akyse“, kurie tarnystėje Alachui nesinaudoja savo sugebėjimais girdėti, kalbėti ir suprasti, o netgi netinkamai naudoja savo sugenėjimus piktžodžiauti prieš Alachą. Tos pačios gyvuliškos būtybės čia yra parodomos kitoje šviesoje: jie yra netikintys nei Alachu, nei žmogumi.

[1224] Neatidėliotina proga buvo pakartotinė Banu Kuraizos išdavystė po to, kai jie sudarė sutartis su musulmonais. Tačiau bendra pamoka išlieka, kaip yra pažymėta sekančiose dviejose eilutėse. Išdavystė kariaujant yra dvigubai nedora, nes sukelia pavojų daugybei gyvybių. Tokia išdavystė turėtų būti baudžiama taip, kad nebebūtų progos jos pakartoti. Ne tik tikrieji kaltininkai, bet ir jų pasekėjai turėtų būti padaryti bejėgiais, o sulaužyta sutartis turėtų būti anuliuota, kad nekaltoji pusė galėtų bent kovoti lygiomis sąlygomis. Iš fizinio kariavimo mes galime pernešti tokią pat pamoką ir į dvasinę kovą. Paliaubos ar supratimas yra įmanomas tiems, kurie gerbia aiškius principus, o ne tiems, kurie neturi jokių principų ir tik siekia priespaudos ir nedorumo.

1224-A Eilutės tikslas yra paraginti musulmonus elgtis su aukščiau apibūdintais priešais griežtai ir ryžtingai, kas pasitarnautų kaip atgrasymo priemonė kitiems Islamo priešams, kurie gali būti linkę sekti jų pavyzdžiu ir išdavikiškai elgtis musulmonų atžvilgiu.

[1225] Neatidėliotina proga šiam įsakymui buvo kavalerijos ir karo įrengimų silpnumas ankstyvosiose Islamo kovose. Tačiau išlieka ir bendroji prasmė. Kiekvienoje kovoje – fizinėje, moralinėje ar dvasinėje – apsiginkluokite geriausiais ginklais prieš savo priešą, kad tai sukeltų jam pagarbą jums ir jūsų ginamam Tikslui.

[1226] Visada yra pasislėpusių priešų, kurių jūs galite ir nežinoti, bet kuriuos žino Alachas. Jūsų pareiga yra būti pasiruošusiems viskam dėl švento Tikslo, po kurio vėliava jūs kariaujate.

[1227] Būkite visada pasiruošę ir skirkite visus savo resursus savo Tikslui. Jūs nedarote to tuščiai. Alacho atlygis ateis visokiomis formomis. Jis žino viską, o Jo atlygis visada bus dosnesnis nei jūs galite pagalvoti.

[1228] Nors mes privalome visada būti pasiruošę smarkiai kovai, kad ji nebūtų primesta mums, netgi kovos įkarštyje mes visada privalome būti pasiruošę taikai, jei tik yra koks polinkis į taiką iš kitos pusės. Nėra jokios naudos tiesiog kautis dėl pačios kovos. Ji ne pati savaime turėtų būti džiaugsminga pareiga, bet skirta įtvirtinti taikos, dorumo ir Alacho Įstatymo viešpatavimą.

[1229] Veikiant taikos vardan yra tam tikra kitos pusės išdavystės rizika. Mes privalome priimti tą riziką, nes Tikėjimo žmonės gali pasikliauti Alacho pagalba ir vieningos dorųjų organizacijos stiprumu.

[1230] Didžiausias stebuklas ir nuostabus Alacho malonės veikimas buvo nedarnių, karingų, jaudrių Arabijos elementų širdžių suvienijimas vadovaujant švelniam, tvirtam ir išmintingam Muchamedui, Alacho Pasiuntiniui. Visais laikais mes privalome melstis Alachui už šią aukščiausią dovaną, - vienovę, supratimą bei tyrą ir nuoširdžią meilę tarp tų, kurie priima Alacho vardą. Su ja yra pasiekiama stiprybė ir sėkmė.  Be jos prasideda žeminimas, vergovė ir moralinis degradavimas. Gali būti daugybė priežasčių ginčams ir nesutarimams. Susitaikymas gali ateiti tik iš Alacho šlovės ir išminties.

[1231] Tikintieji: paprasčiausio nenuoširdaus tikėjimo išpažinimo ar netgi tokio tikėjimo, kuris nepasireiškia veiksmais, nepakanka. Tiems, kurių tikėjimas yra toks nuoširdus, kad iš jo išplaukia visiškas pasitikėjimas Alachu ir bebaimė veikla Jam tarnaujant, pasekmės šioje žemėje nerūpi. Alacho geras patenkinimas yra pakankamas jiems.

[1232] Kovoje persvara dešimt prie vieno yra pasibaisėtina. Tačiau tai nebaugina tikėjimo žmonių. Ar jie asmeniškai laimi, ar žūsta, jų Tikslas vis viena paima viršų. Jie yra tikri, jog laimės, nes: (1) jie turi dievišką pagalbą; (2) netgi žmogiškai kalbant, tie, kurie paima ginklus prieš tiesą ir dorumą, yra kvailiai, o jų tariama galia yra greitai palaužiama kaip nendrė.

[1233] Esant lygioms sąlygoms, musulmonai savo tikėjimo dėka galėtų laimėti prieš dešimtgubą persvarą. Bet kuomet jų organizacija ir ginkluotė yra silpnos, kaip buvo Badro laikais, jiems buvo paskirta lengvesnė užduotis ir liepta susidoroti ne daugiau kaip prieš dvigubą pranašumą. Realiai Badro mūšyje jie laimėjo prieš didesnę nei trigubą persvarą.

[1234] Paprastas karas gali vykti dėl teritorijos ar verslo, keršto ar karinės šlovės, - dėl visų „laikinų šio pasaulio gėrių“. Toks karas yra smerkiamas. Tačiau Džihadas yra kariaujamas pagal griežtas Islamo nustatytas sąlygas ir tiktai Alacho vardan. Dėl šios priežasties visi žemesni motyvai yra griežtai draudžiami. Tokiame kare nėra vietos pralobimui iš belaisvių išpirkimo.

Tuo pačiu metu, jei jau buvo netekta daugelio gyvybių, belaisviai gali būti imami, ir tada Imamas nuspręstų, kada jau būtų saugu juos paleisti, ir ar paleidimas būtų nemokamas, ar už garbės žodį, ar paleidimas nubaudus. Naikinimas ir žudymas, nors ir nesuderinamas su švelnia siela, tokia kaip Muchamedo, buvo neišvengiamas ten, kur blogis bandė užgniaužti gėrį. Netgi Jėzus, kurio misija buvo labiau apribota, turėjo pasakyti: „Nemanykite, kad aš esu atėjęs skleisti ramybės žemėje: aš atėjau skleisti ne ramybę, o kalaviją.“ (Mt 10, 34).

Septyniasdešimt belaisvių buvo paimta Badro mūšyje ir nuspręsta už juos paimti išpirką. Nors bendras kovojimo dėl belaisvių paėmimo tam, kad gauti išpirka už juos, principas yra smerkiamas, šiam konkrečiam veiksmui tuo atveju buvo pritarta, kaip matome iš 68-71 eilučių.

[1235] Nors bet koks žemiškos naudos motyvas, kurį turėjo kai kurie pergalę pasiekusios musulmonų armijos kariai, yra smerkiamas kaip vertas griežtos bausmės, tai, kas įvyko, yra priskiriama Alacho Planui, kuris buvo iš anksto nulemtas. Tarp paimtų belaisvių buvo Pranašo dėdė Abasas ir Hadrato Ali brolis Akilas, kurie po to tapo musulmonais. Abasas buvo garsios Abasų dinastijos, suvaidinusios žymų vaidmenį Islamo istorijoje, protėvis. Jo atveju pažadas, duotas 70 eilutėje, buvo pilnai išpildytas. Visų kalinių atžvilgiu, jei tik jų širdyse buvo kiek nors gėrio, jų pačių kova prieš Islamą ir patekimas į nelaisvę tapo keliu į buvimą palaimintiems su Islamu. Taip nuostabiai veikia Alacho Planas ir išvysto gėrį iš tariamo blogo.

[1236] Mėgaukitės: paraidžiui, valgykite. Žiūrėkite vii. 19, išn. 1004 ir v.66, išn. 776.

[1237] Tai yra karo belaisvių nuraminimas. Nepaisant jų ankstesnio priešiškumo, Alachas atleis jiems Savo malonėje, jei jų širdyse buvo bent kiek gėrio, ir suteiks jiems ženkliai puikesnę dovaną už bet ką, ką jie kada nors buvo praradę. Ši dovana aukščiausia prasme būtų Islamo palaiminimas, tačiau ir materialiąja prasme jų laukė didis turtas.

Atkreipkite dėmesį, koks visapusis yra Alacho rūpestis. Jis drąsina ir stiprina musulmonus, tuo pačiu smerkdamas bet kokius žemesnius motyvus, kurie galėtų kilti jų galvose. Jis nuramina karo belaisvius ir pažada jiems geresnius dalykus, jei tik juose yra kiek nors gėrio iš viso. Jis siūlo komfortą tiems, kurie paliko savo namus Jo Vardan, ir sustiprina jų draugystę su tais, kurie jiems padėjo ir juos užjautė.

[1238] Jei karo belaisviai piktnaudžiauja geranoriškumu, kuris parodomas juos paleidžiant, tai neturėtų varžyti tų, kurie tą geranoriškumą parodė. Tokie asmenys jau parodė savo Alacho išdavystę pakeldami ranką prieš Alacho Pranašą ir siekdami sunaikinti tyrą Alacho garbinimą. Akivaizdu, jog pralaimėjimo bausmė atvėrė akis kai kuriems jų draugams, tačiau ne jiems. Bet Alachas žino viską ir per Savo išmintį sutvarkys visus dalykus geriausiai. Tikintieji atliko savo pareigą parodydami tokį atlaidumą, kokį tik galėjo esant karo aplinkybėms. Juos „Alachas patenkins“ (viii. 62).

[1239] Užuomina apie Muhájirín ir Ansár, Emigrantus ir Padėjėjus, žmones, kurie paliko savo namus ir savanoriškai priėmė tremtį iš Medinos kartu su savo mylimu Vadu, bei jų gerus draugus Medinoje, kurie suteikė jiems prieglobstį ir visokeriopą moralinę ir materialinę pagalbą. Prie magnetinės Šventojo Pranašo asmenybės šios dvi grupės tapo kaip kraujo broliai. Jie tokiais buvo laikomi ir paveldėjimo reikaluose tuo periodu, kada jie buvo atkirsti nuo savo giminių ir artimųjų.

[1240] Tikintiesiems (musulmonams) buvo suteikta teisė į visokią pagalbą religiniuose reikaluose. Tačiau jei jie nebuvo pakankamai stiprūs iškęsti savanorišką tremtį dėl Tikslo ir asmeniškai pasiaukoti, kaip padarė entuziastiškesni jų tikėjimo broliai, jie pagrįstai negalėjo prašyti politinės ar karinės pagalbos ir apsaugos.

[1241] Jei bendruomenė kenčia savanorišką tremtį dėl persekiojimo ir priespaudos, ir kai kurie silpnesnieji broliai pasilieka užnugary, tvirtai besilaikantys tikėjimo, bet nepasiruošę aukštesnei aukai, tremtiniai vis viena turi pareigą padėti savo silpnesniems broliams religiniuose reikaluose. Tremtiniai, atvirai kariaudami prieš Valstybę, kuri juos engė, galėtų laisvai kovoti prieš tokią Valstybę. Bet jei silpnesnieji broliai yra Valstybėje, su kuria Bendruomenė yra sudariusi abipusę sąjungą, Bendruomenė negali iš pagarbos kištis į tos Valstybės reikalus, nepaisant to, ar ji musulmoniška, ar ne. Galimas dalykas, kad sąjunga reiškia, kad silpnesnių brolių skriaudos bus atitaisytos pačios Valstybės. Tačiau negarbinga yra kelti sunkumų savo pačių sąjungininkui.

[1242] Blogis susideda su blogiu. Gėris turi dar daugiau priežasčių veikti drauge ir ne tik gyventi abipusėje harmonijoje, bet ir visada būti pasiruošus ginti vienas kitą. Kitaip pasaulį perimtų agresyvūs nesąžiningi žmonės ir gerieji nesugebėtų įvykdyti savo pareigos įtvirtinti Alacho Ramybę ir sustiprinti visas tiesos ir dorumo jėgas.

[1243] Tikintieji, kurie visaip pasiaukojo Alacho Vardan, savo veiksmais pateikė geriausią įmanomą savo Tikėjimo įrodymą. Jie labai mylėjo Alachą ir daug jiems bus atleista. Tai, ką jie paaukojo, galbūt buvo įvertinta pagal nedidelės vertės universalius standartus, tačiau viso to vertė bus nustatyta pagal už viso to slypinčią vertingą meilę, tad atlygis už tai nebus įprastas. Tai iš viso nebus atlygis įprasta prasme, nes atlygis bus duotas vienas visiems. Tai bus amžinai besitęsiantis aprūpinimas pagal pačią dosniausią skalę.

[1244] Tie, kurie prisijungė paskutiniai, nėra niekuo prasteni brolijos nariai. Bet jokios ypatingos sąlygos, nustatytos ypatingose pirmųjų kankinių aplinkybėse, žinoma, jiems nebus taikomos, kadangi ypatingos aplinkybės, dėl kurių jos buvo būtinos, jau nebeegzistuoja. Žiūrėkite sekančią išnašą.

[1245] Alacho Knyga, t.y. Amžinas Įstatymas, Išsaugota Lentelė (lxxxv. 22). Kraujo giminystė, jos teisės ir pareigos nepriklauso nuo ypatingų, bet laikinų aplinkybių. Bet kokios laikinos abipusio paveldėjimo teisės, nustatytos tarp ankstyvųjų Emigrantų ir Padėjėjų (išn. 1239) po šios eilutės atskleidimo daugiau nebetaikomos.

 
Atgal