اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

Surą, Yúnus

 

Chronologiškai ši Sura ir sekančios penkios (xi, xii, xii, xiv ir xv Suros) yra glaudžiai susijusios ir buvo atskleistos vėlyvuoju mekiečių periodu, kada didis Hujrat įvykis palaipsniui artinosi Laiko srovėje.

Kita vertus, jų išsidėstymas Koraniškų mokymų atžvilgiu atitinka jų turinį. viii.-ix. Suros pagrinde rūpinosi pirmais klausimais, kurie kilo formuojantis naujai ir organizuotai Islamo Bendruomenei, esant konfliktui su tais, kurie norėjo ją nuslopinti, sunaikinti ar panaudoti prievartą užkertant kelią jos augimuiir jos idealų sutvirtėjimui. Žiūrėkite tų Surų įvadus. Ši grupė veda mus prie klausimų, kurie mums kyla, kuomet su išoriniu priešiškumu buvo susidorota ir mūsų sąsajas su Alachu turi būti apžvelgiamos iš aukštesnio požiūrio taško negu savisaugos. Kaip atskleidimas veikia? Kokia yra dieviškos malonės ir jos atitraukimo reikšmė? Kaip mes turėtume ją priimti?

Visi šie klausimai sukasi apie Korano atskleidimą ir kiekviena šios grupės Sura, išskyrus 13-tą, prasideda trumpiniu A.L.R. Xiii Sura prasideda raidėmis A.L.M.R., bet mes aptarsime šią variaciją, kada prieisime prie xiii Suros.

Dabar aptarkime pačią x Surą. Centrinė tema yra tai, kad mes į Alacho nuostabų Kūrimą neturėtume žiūrėti vien kaip į materialių daiktų kūrimą, kartą pradėtą ir baigtą. Nuostabiausia yra tai, kaip Jis atsiskleidžia žmogui per Pranašus ir Šventraščius; kaip pranašai yra žmonių atmetami, o Žinia netikima, kol tampa per vėlu atgailauti; ir kaip netgi atmetimas (kuomet atgaila ateina), kaip Yúnus (Jonos) ir jo žmonių atveju, neužkerta kelio Alacho gailestingumo ir malonės veikimui, ir kaip toli šis veikimas yra už žmogaus supratimo ribų.

Santrauka. Nuostabus Kūrėjo veikimas per žmogų atskleidimu atrodo žmonėms magiškas; tačiau jie gali rasti Ženklus ir Žinias iš Jo saulėje ir mėnulyje bei pastoviai varijuojančiuose, bet pastoviuose gamtos fenomenuose, iš kurių žmogus turėtų pasimokyti pastovumo ir Tikėjimo (x. 1-20).

Alacho gerumas ar grožis, kurį žmogus sutinka aplink savo gyvenime, kyla iš Alacho. Tačiau žmogus yra aklas ir nesupras (x. 21-40).

Kadangi visi dalykai ir būtybės kyla iš Alacho, todėl visi jie sugrįš pas Jį, ir Jis yra visada teisingas. Kodėl tuomet nedėkingi žmonės išsikelia sau netikrų fenomenų  vietoje džiūgavimo dėl gerų žinių, kurias Jis siunčia? (x. 41-70).

Alachas atsiskleidė per Nojų, bet Nojaus žmonės jį atmetė ir pražuvo. Jis kalbėjo per Mozę Faraonui, bet Faraonas buvo užsispyręs ir pasipūtęs, o kada jis pagaliau dėl visko gailėjosi, jau buvo per vėlu (x. 71-92).

Visur tikėjimo trūkumas sukelia žmonėms pražūtį. Bet Yúnus žmonės atgailavo, ir Alachas išgelbėjo juos Savo nuostabiu gailestingumu. Taigi, Alachas išgelbės Tikinčiuosius. Kada Tiesa ateina iš Alacho, sekite ja ir būkite kantrūs, nes Alachas yra teisingiausias Teisėjas (x. 93-109).

 

Yúnus, arba Jona.

Alacho vardu, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo.

 

  1. A. L. R.[1381] Čia yra Išminties Knygos Ayat[1382].
  2. Ar žmonėms kelia nuostabą, kad Mes atsiuntėme Savo įkvėpimą žmogui iš jų tarpo? –[1383] kad jis įspėtų žmoniją (dėl jų pavojaus) ir perduotų gerų žinių Tikintiesiems, kad prieš savo Viešpatį turi gerų veiksmų, kurie juos paaukštino[1384]. (Bet) Netikintieji sako: „Tai iš tikrųjų yra akivaizdus burtininkas.“
  3. Iš tiesų jūsų Viešpats yra Alachas, kuris sukūrė dangų ir žemę per šešias Dienas,[1385] tada Jis įsikūrė Soste,[1386] reguliuodamas ir valdydamas visus dalykus. Joks užtarėjas (negali maldauti Jo), išskyrus tuomet, kada Jo leidimas (buvo gautas). Tai yra Alachas jūsų Viešpats; todėl Jam tarnaukite; negi negavote perspėjimo?[1387]
  4. Pas Jį bus jūsų sugrįžimas – visų jūsų. Alacho pažadas yra tikras ir patikimas.[1388] Tai Jis, Kuris pradėjo kūrimo procesą[1389] ir pakartojo jį, kad Jis galėtų teisingai apdovanoti tuos, kurie tiki ir dorai elgiasi; bet tie, kurie atmeta Jį, turės verdančio skysčio gurkšnius[1390] ir sunkią Bausmę, nes jie atmetė Jį.
  5. Tai Jis, Kuris privertė saulę būti šviečiančia šlove[1391] ir mėnulį būti (grožio) šviesa, ir atmatavo tam tarpsnius, kad jūs galėtumėte žinoti metų skaičių ir skaičiuoti (laiką). Alachas sukūrė tai tik teisingai ir dorai[1392]. (Taip) Jis paaiškina Savo Ženklus detaliai tiems, kurie žino.[1393]
  6. Iš tiesų, Nakties ir Dienos kaitoje ir visame, ką Alachas sukūrė, danguje ir žemėje, yra Ženklai tiems, kurie Jo bijo.[1394]
  7. Tiems, kurie nededa vilčių susitikti su Mumis, bet yra patenkinti ir pasitenkinę Dabartiniu gyvenimu, ir tiems, kurie nepaiso Mūsų Ženklų, - [1395]
  8. Jų būveinė yra Pragaras dėl jų užsitarnauto (blogio).
  9. Tuos, kurie tiki ir dorai elgiasi, - jų Viešpats ves juos dėl jų Tikėjimo:[1396] po jais Palaimos Soduose tekės upės.
  10. (Tokia bus) jų malda ten: „Šlovė Tau, Alachai!“ ir „Ramybės“ bus jų pasveikinimas ten, o jų maldos pabaiga[1397] bus: „Šlovė Alachui, Puoselėtojui ir Pasaulių Išlaikytojui!“

 

2 SKYRIUS

 

  1. Jei Alachas pagreitintų žmonėms blogį (kurį jie užsitarnavo) kaip jie mielai pagreitintų gėrį, - tada iš karto pasibaigtų jų atokvėpis.[1398] Bet mes paliekame tuos, kurie nededa vilčių susitikti su Mumis, jų piktnaudžiavime, aklai klajojančius linksmybėse.
  2. Kada bėda paliečia žmogų, jis skundžiasi Mums (visokiose pozose) – gulėdami[1399] ar sėdėdami, ar stovėdami. Bet kada Mes pašaliname jo bėdą, jis keliauja savo keliu tarsi niekada nebūtų Mums skundęsis dėl palietusios jį bėdos! Taip nusidėjėlių darbai atrodo teisingi jų akyse![1400]
  3. Kartos prieš jus buvo sunaikintos, kada darė nuodėmes: jų Pasiuntiniai atėjo pas juos su Aiškiais Ženklais, bet jie nepatikėdavo! Taip Mes atsilyginame tiems, kurie daro nuodėmes!
  4. Tada Mes padarėme jus žemės paveldėtojais po jų pažiūrėti, kaip jūs elgsitės![1401]
  5. Bet kada Mūsų Aiškūs Ženklai yra jiems pakartojami, tie, kurie nededa vilčių su Mumis susitikti, sako: „Atgabenk mums kitą Koraną[1402] arba pakeisk jį.“ Sakyk: „Ne man jį keisti: aš tik seku tuo, kas yra man atskleista: jei aš nepaklusčiau savo Viešpačiui, turėčiau pats bijoti (ateisiančios) Didžiosios Dienos Bausmės.“
  6. Sakyk: „Jei Alachas būtų taip panorėjęs, aš nebūčiau jums to pakartojęs, nei Jis būtų padaręs tai žinoma jums[1403]. Visą gyvenimą prieš tai aš buvau tarp jūsų: ar tada nesuprasite?“[1404]
  7. Kas padaro daugiau skriaudos negu sukurti melą prieš Alachą arba neigti Jo Ženklus? Bet niekada neklestės tie, kurie nusideda.
  8. Jie tarnauja be Alacho tiems, kas negali jų nuskriausti, nei duoti jiems naudos, o jie sako: „Šie yra mūsų protėviai su Alachu.“ Sakyk: „Ar jūs iš tikrųjų informuojate Alachą apie kažką, ko Jis nežino, danguje[1405] ir žemėje? – Šlovė Jam! Ir Jis yra žymiai aukščiaus partnerius, kuriuos jie priskiria (Jam)!“
  9. Žmonija buvo tik viena tauta[1406], bet (vėliau) išsiskyrė. Argi nebuvo Žodžio,[1407] kuris buvo paskelbtas prieš tai tavo Viešpaties, kad jų skirtumai būtų nustatyti tarp jų.
  10. Jie sako: „Kodėl jam nėra atsiunčiamas Ženklas iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Nematoma yra tiktai Alachui (žinoma). Tad laukite: aš taip pat lauksiu su jumis.“[1408]

 

3 SKYRIUS

 

  1. Kada Mes leidžiame žmonijai paragauti malonės po to, kai vargas juos paliečia, štai! jie sąmokslauja prieš Mūsų Ženklus! Sakyk: „Greitesnis už planą yra Alachas!“ Iš tiesų, Mūsų pasiuntiniai užfiksuoja visas pinkles, kurias jūs rezgate![1409]
  2. Jis yra Tas, Kuris įgalina jus keliauti skersai ir išilgai žeme ir vandeniu; kol kada jūs netgi įlipote į laivus; - jie plaukė su jais su palankiu vėju ir džiūgavo dėl to; tada pakilo smarkus vėjas ir bangos plakė juos iš visų pusių, ir jie galvojo, kad yra triuškinami: jie meldėsi Alachui, nuoširdžiai siūlydami (savo) pareigą Jam, sakydami: „Jei Tu mus išgelbėsi nuo šito, mes tikrai parodysime savo dėkingumą!“[1410]
  3. Bet kada Jis išgelbėja juos, štai! jie akiplėšiškai nusideda žemėje nepaisydami teisingumo! Žmonija! Jūsų akiplėšiškumas[1411] yra prieš jūsų pačių sielas, - mėgavimasis Dabartiniu gyvenimu: galiausiai, pas Mus yra jūsų sugrįžimas, ir Mes parodysime jums tiesą viso to, ką jūs padarėte.
  4. Dabartinis gyvenimas panašus į lietų, kurį Mes atsiunčiame iš dangaus:[1412] dėl jo maišymosi išauga žemės vaisiai – kurie teikia maisto žmonėms ir gyvūnams: (jie auga), kol žemė tampa apdengta savo auksiniais papuošalais ir išsipuošta (grožyje): žmonės, kuriems ji priklauso, galvoja, kad jie turi visas tvarkymosi galias jai: pasiekia ją Mūsų įsakymas nakčia ar diena, ir Mes paverčiame ją kaip derliaus nuimtą, tarsi ji nebūtų klestėjusi praeitą dieną! Taip Mes paaiškiname Ženklus detaliai tiems, kurie mąsto.
  5. Bet Alachas kviečia į Ramybės Namus:[1413] Jis veda, ką pageidauja, į Kelią, kuris yra tiesus.
  6. Tiems, kurie elgiasi dorai, yra geras (atlygis) – taip, daugiau (nei priklauso)![1414] Jokia tamsa, joks pažeminimas neapgaubs jų veidų![1415] Jie yra Sodo Kompanionai; jie gyvens ten (per amžius)!
  7. Bet tiems, kurie užsitarnavo blogį, bus blogas atlygis[1416]: negarbė apgaubs jų (veidus): jokio gynėjo jie neturės nuo Alacho (rūstybės): jų veidai bus apgaubti, taip sakant, Nakties tamsos gelmės lopiniais:[1417] jie yra Ugnies Gyventojai: jie gyvens ten (per amžius)!
  8. Vieną Dieną Mes surinksime juos visus kartu. Tada Mes sakysime tiems, kurie priskyrė (Mums) dievų: „Į savo vietas! Jus ir jus priskyrė kaip „partnerius“.“ Mes atskirsime juos, ir  jų „partneriai“ sakys: „Tai ne mus jie garbino!“[1418]
  9. „Pakankamas yra Alachas būti liudininku tarp mūsų ir jūsų: mes tikrai nieko nežinojome apie tai, kad jūs mus garbinate!“[1419]
  10. Kiekviena siela pamatys prieš tai atsiųstų[1420] darbų (vaisius): jie bus sugrąžinti pas Alachą, jų teisėtą Viešpatį, o jų išsigalvotos melagystės paliks juos bėdoje.[1421]

 

4 SKYRIUS

 

  1. Sakyk: „Kas yra tas, kuris išlaiko jus (gyvenime) iš dangaus ir iš žemės?[1422] Arba kas yra tas, kuris turi galią girdėjimui[1423] ir matymui? Ir kas yra tas, kuris išveda gyvą iš mirusio ir mirusį iš gyvo?[1424] Ir kas yra tas, kuris valdos ir reguliuoja visus dalykus?“[1425] Jie greitai atsakys: „Alachas“. Sakyk: „Ar tada neparodysite (Jam) pamaldumo?“
  2. Toks yra Alachas, jūsų tikras Viešpats: be Tiesos, kas (lieka), jei ne suklydimas?[1426] Tad kaip jūs nusigręžiate?
  3. Toks yra tavo Viešpaties Žodis, parodęs tiesą[1427] prieš tuos kurie maištauja: iš tiesų jie nepatikės.
  4. Sakyk: „Iš jūsų „partnerių“[1428], ar gali kuris duoti pradžia kūrybai ir tai pakartoti?“ Sakyk: „Tai Alachas, Kuris duoda pradžia kūrybai ir ją pakartoja: tad kaip jūs esate nuklaidinti (nuo tiesos)?“
  5. Sakyk: „Ar yra iš jūsų „partnerių“ tokių, kurie gali duoti kokio nors vedimo į Tiesą?“ Sakyk: „Tai Alachas, Kuris duoda vedimą į Tiesą. Tad ar Tas, Kuris duoda vedimą į Tiesą, yra vertesnis sekimo, ar tas, kuris (pats) neranda vedimo, kol nėra vedamas? Tad kas tada yra su jumis? Kaip jūs sprendžiate?“
  6. Bet dauguma jūsų seka tik spėjimu: iš tikro Spėjimas gali būti bevertis prieš Tiesą. Iš tiesų Alachas gerai žino, ką jie daro.
  7. Šis Koranas nėra toks, koks gali būti sukurtas kieno nors kito nei Alachas; priešingai, jis yra patvirtinimas (atskleidimų), kurie atėjo anksčiau, ir pilnesnis paaiškinimas[1429] Knygos – kame nėra jokių abejonių – iš Pasaulių Viešpaties.
  8. Arba ar jie sako: „Jis suklastojo tai“? Sakyk: „Tada sukurkite Surą, panašią į tai, ir kvieskitės (į pagalbą) viską, ką galite, be Alacho, jei kalbate tiesą!“[1430]
  9. Ne, jie kaltina melu tuos, kurių žinių jie negali suprasti, netgi prieš tai, kol paaiškinimas[1431] pasiekia juos: taip kaltino melu tie, kurie buvo prieš juos, bet pažiūrėkite, koks buvo galas tų, kurie blogai elgėsi![1432]
  10. Iš jų yra tokių, kurie tiki, ir tokių, kurie ne: ir tavo Viešpats žino geriausiai tuos, kurie siekia piktadarystės.

 

5 SKYRIUS

 

  1. Jei jie kaltina tave melu, sakyk: „Mano darbas man, o jūsų jums![1433] Jūs nesate atsakingi už tai, ką aš darau, o aš už tai, ką darote jūs!“
  2. Tarp jų yra tokių, kurie (apsimeta) besiklausantys tavęs: bet tu negali priversti kurčiųjų girdėti, - net jeigu jie yra be supratimo[1434]
  3. Ir tarp jų yra tokių, kurie žiūri į tave: bet tu negali vesti aklųjų, - net jeigu jie nepamatys?
  4. Iš tiesų Alachas nė kiek nesielgs neteisingai su žmogumi: tai žmogus skriaudžia savo paties sielą.[1435]
  5. Ir tą dieną, kada Jis surinks juos kartu: (tai bus) tartum jie būtų pralaukę[1436] tik dienos valandą: jie pažins vienas kitą:[1437] neabejotinai pražuvę bus tie, kurie neigė susitikimą su Alachu ir atsisakė priimti tikrą vedimą.  
  6. Nepaisant to, ar Mes parodysime tau (suvoktą tavo gyvenimo metu) dalį to, ką Mes pažadėjome jiems, - ar Mes paimsime tavo sielą (prieš tai), - bet kuriuo atveju pas Mus yra jų sugrįžimas: galiausiai Alachas yra liudininkas[1438] visko, ką jie daro.
  7. Kiekvienai tautai (buvo atsiųstas) Pasiuntinys: kada jų Pasiuntinys[1439] ateis (prieš juos), tarp jų bus nuspręsta teisingai, ir jie nebus nuskriausti.
  8. Jie sako: „Kada šis pažadas išsipildys, - jei kalbi tiesą?“
  9. Sakyk: „Aš neturiu jokios galios[1440] jokiai savo skriaudai ar naudai, išskyrus kaip Alachas nori. Visiems Žmonėms[1441] yra paskirtas terminas: kada jų terminas pasiekiamas, nė valandos atidėjimo jie negali sukelti, nė (valandos) paankstinti.“
  10. Sakyk: „Ar suprantate, - jei Jo bausmė ateitų pas jus nakčia ar diena,[1442] - kurią jos dalį norėtų Nusidėjėliai pagreitinti?“
  11. „Ar tada pagaliau patikėtumėte, kada ji iš tikro įvyktų? (Tada bus pasakyta:) „Ak! Dabar? O jūs (anksčiau) norėjote ją pagreitinti!““
  12. „Galiausiai nusidėjėliams bus pasakyta: „Paragaukite ilgalaikės bausmės![1443] Jūs gausite tik atpildą už tai, ko užsitarnavote!““
  13. Jie siekia būti tavęs informuoti: „Ar tai tiesa?“ Sakyk: „Taip! Dėl mano Viešpaties meilės! Tai yra tikra tiesa! Ir jūs negalite jos sužlugdyti!“

 

6 SKYRIUS

 

  1. Kiekviena siela, kuri nusidėjo, jei turėtų viską, kas yra žemėje, būtų linkusi atiduoti viską kaip išpirką:[1444] jie skelbtų (savo) atgailą[1445], kada pamatytų Bausmę: bet teismas tarp jų bus teisingas, ir jokia skriauda nebus jiems padaryta.
  2. Ar tai nėra (pavyzdys), kad Alachui priklauso viskas, kas yra danguje ir žemėje? Ar tai nėra (pavyzdys), kad Alacho pažadas yra neabejotinai tikras? Tačiau dauguma jų nežino.
  3. Tai Jis, Kuris duoda gyvybę ir Kuris ją atima, ir pas Jį visi jūs būsite sugrąžinti.
  4. Žmonija! Pas jus atėjo perspėjo iš jūsų Viešpaties ir jūsų širdžių (ligų)[1446] gydymas, - o tiems, kurie tiki, Vedimas ir Malonė.
  5. Sakyk: „Alacho Dosnume. Ir Jo Malonėje, - tame jie džiaugsis“: tai yra geriau negu (turtas), kurį jie kaupia.
  6. Sakyk: „negi nematote, kokius dalykus[1447] Alachas atsiuntė jums išlaikymui? Tačiau kai kuriuos to dalykus jūs laikote uždraustais ir (kai kuriuos dalykus) leistinais.“ Sakyk: „Ar Alachas iš tikrųjų leido jums, ar jūs išgalvojate (dalykų) priskirti Alachui?“
  7. Ir ką galvoja tie, kurie kūrė melus prieš Alachą, Teismo Dieną?[1448] Iš tiesų Alachas yra kupinas Dosnumo žmonijai, bet dauguma yra nedėkingi.[1449]

 

7 SKYRIUS

 

  1. Kad ir kokį reikalą tu spręstum, ir kad ir kokią tu deklamuotum iš Korano, - ir kad ir kokį darbą jūs (žmonija) darytumėte, - Mes esame to Liudininkai, kada jūs esate ten giliai įnikę. Nei yra paslėptas nuo Viešpaties (net ir) atomo svoris žemėje ar danguje. Ir mažiausias, ir didžiausias tų dalykų yra įrašyti aiškiame Įraše.[1450]  
  2. Štai! iš tiesų Alacho draugams nėra jokios baimės,[1451] nei jie sielvartaus;
  3. Tiems, kurie tiki ir (pastoviai) saugosi nuo blogio; -
  4. Jiems yra Džiugios Žinios Dabartiniame gyvenime ir Pomirtiniame Gyvenime: jokio pasikeitimo negali būti Alacho žodžiuose. Tai iš tikrųjų yra aukščiausias Triumfas
  5. Te jų kalbos[1452] nekelia tau sielvarto: nes visa galia ir garbė priklauso Alachui: tai Jis, Kuris girdi ir žino (visus dalykus).
  6. Štai! iš tiesų Alachui priklauso visi kūriniai danguje ir žemėje. Ką seka tie, kurie garbina kaip Jo „partnerius“ kitus negu Alachas? Jie seka niekuo kitu kaip spėjimu, ir jie nedaro nieko kito kaip meluoja.[1453]
  7. Jis yra Tas, Kuris padarė jums Naktį, kad jūs galėtumėte tada pailsėti, ir Dieną, kad padaryti (jums) daiktus matomais[1454]. Iš tiesų tame yra Ženklų tiems, kurie klausosi (Jo Žinios).
  8. Jie sako: „Alachas pradėjo gyvybę sūnui“ – Šlovė Jam! Jis yra Savarankiškas! Jis yra visi dalykai danguje ir žemėje! Jokio pagrindo jūs tam neturite! Sakote apie Alachą tai, ko nežinote?
  9. Sakyk: „Tie, kurie išgalvoja melus prieš Alachą, niekada neklestės.“[1455]
  10. Mažas malonumas šiame pasaulyje! – ir tada pas Mus bus jų sugrįžimas. Tada Mes priversime juos paragauti sunkiausios Bausmės už jų netikėjimą.

 

8 SKYRIUS

 

  1. Papasakok jiems Nojaus istoriją.[1456] Štai! jis tarė savo Žmonėms: „Mano Žmonės, ar būtų sunku jūsų (nuomone), kad pasilikčiau (su jumis) ir priminčiau (jums) Alacho Ženklus, - tačiau aš pasitikiu Alachu. Tad susitarkite dėl savo plano ir tarp Jūsų Partnerių, kad jūsų planas[1457] nebūtų jums tamsus ir abejotinas. Tada priimkite savo nuosprendį man ir neduokite man jokio atokvėpio.“
  2. Bet jei jūs nusigręžiate, (pasvarstykite): „Jokio atlygio aš neprašiau[1458] iš jūsų: mano atlygis yra tiktai tiesiai iš Alacho, ir man buvo įsakyta būti vienu iš tų, kurie paklūsta Alacho Valiai (Islame).“
  3. Jie atmetė jį, bet Mes išgelbėjome jį ir tuos, kas buvo su juo, Arkoje, ir Mes leidome jiems paveldėti (žemę), tuo tarpu nuskandinome tuos, kurie atmetė Mūsų Ženklus.[1459] Tad supraskite, koks galas buvo tų, kurie buvo įspėti, (bet to nepaisė)!
  4. Tada po jo Mes siuntėme (daug) pasiuntinių jų Žmonėms: jie atgabeno jiems Aiškių Ženklų, bet jie nepatikėdavo tuo, ką jie jau iš anksto buvo atmetę[1460]. Taip Mes užrakinam nusidėjėlių širdis. 
  5. Tada po jų Mes atsiuntėme Mozę ir Aaroną pas Faraoną[1461] ir jo vyriausiuosius su Mūsų Ženklais. Bet jie buvo pasipūtę: jie buvo nedori žmonės.
  6. Kada Tiesa iš Mūsų pasiekė juos, jie tarė: „Tai iš tikrųjų yra akivaizdūs burtai!“
  7. Mozė tarė: „Sakote (tai) apie Tiesą, kada ji (iš tikrųjų) jus pasiekė? Ar burtai yra (panašūs į) tai? Bet burtininkai neklestės.[1462]
  8. Jie sakė: „Ar tu atvykai pas mus nugręžti mus nuo kelių, kuriais sekė mūsų tėvai, - tam, kad tu ir tavo brolis turėtumėte didybę šalyje?[1463] Bet mes jumis nepatikėsime!“
  9. Faraonas tarė: „Atveskite man visus gerai nusimanančius burtininkus.“
  10. Kada burtininkai atėjo, Mozė tarė jiems: „Meskite, ką (norite) mesti!“
  11. Kada jie metė,[1464] Mozė tarė: „Ką jūs padarėte yra burtai: Alachas tikrai padarys juos neturinčiais jokio efekto: nes Alachas nėra palankus tiems, kurie daro blogybes.“
  12. „Ir Alachas Savo Žodžiais[1465] įrodo ir įtvirtina Tiesą, tačiau Nusidėjėliai labai gali jos nekęsti!“

 

9 SKYRIUS

 

  1. Bet niekas nepatikėjo Moze, išskyrus keletas jo Žmonių vaikų,[1466] nes jie bijojo Faraono ir jų vyresniųjų, kad jie nepersekiotų jų; ir tikrai Faraonas buvo galingas žemėje ir tas, kuris peržengė visas ribas.
  2. Mozė sakė: „Mano žmonės! Jei jūs (tikrai) tikite Alachu, tada Juo pasitikėkite, jei jūs atiduodate (savo valią Jam).“
  3. Jie sakė: „Alachu mes pasitikime. Mūsų Viešpats nepadarys mūsų išbandymu tiems,[1467] kurie naudoja priespaudą;“
  4. „Ir išgelbėk mus per Savo Malonę nuo tų, kurie atmeta (Tave).“
  5. Mes įkvėpėme Mozę ir jo brolį šia Žinia: „Suteikite[1468] būstus savo Žmonėms Egipte, paverskite savo būstus į garbinimo vietas ir įtvirtinkite pastovias maldas: ir perduokite Džiugias Žinias tiems, kurie tiki!“
  6. Mozė meldėsi: „Mūsų Viešpatie! Tu iš tikrųjų suteikei Faraonui ir jo Vyresniesiems prabangą ir turtą Dabarties gyvenime,[1469] ir taip, Mūsų Viešpatie, jie nuklaidino (žmones) iš Tavo Kelio. Sudarkyk, Mūsų Viešpatie, jų turto bruožus[1470] ir atsiųsk kietumą į jų širdis, nes jie nepatikės, kol nepamatys sunkios Bausmės.“
  7. Alachas tarė: „Priimta yra jūsų malda, (Moze ir Aaronai)! Tad stovėkite tiesūs ir nesekite keliu tų, kurie nežino.“[1471]
  8. Mes vedėme Izraelio Vaikus per jūra: Faraonas ir jo kariuomenė supykę įžūliai[1472] juos sekė. Galų gale, apimtas potvynio, jis tarė: „Aš tikiu, kad nėra jokio dievo išskyrus Tą, Kuriuo Izraelio Vaikai tiki:[1473] aš esu vienas tų, kuri priima (Alachą Islame).“
  9. (Jam buvo pasakyta:) „Ak, dabar! – bet šiek tiek anksčiau tu maištavai! – ir tu darei blogybes bei (smurtavai)!“
  10. „Šią dieną Mes išsaugosime tave tavo kūne, kad tu galėtum būti Ženklu tiems, kurie ateis po tavęs! Bet iš tiesų, dauguma žmonijos yra nepaisantys Mūsų Ženklų!“

 

10 SKYRIUS

 

  1. Mes įkurdinome Izraelio Vaikus garbingoje[1474] gyvenamojoje vietoje ir teikėme jiems geriausią išlaikymą: Po to, kai jiems buvo suteiktos žinios, buvo taip, kad puolė į schizmas. Iš tiesų Alachas Teismo Dieną teis juos kaip schizmas tarp jų.
  2. Jei tu abejotum tuo, ką Mes tau atskleidėme, tada paklausk tų, kurie skaitė Knygą prieš tave:[1475] Tiesa iš tikrųjų atėjo pas tave iš tavo Viešpaties: todėl jokiu būdu nebūk iš tų, kurie abejoja.[1476]
  3. Nei būk iš tų, kurie atmeta Alacho Ženklus, arba tu būsi iš tų, kurie pražus
  4. Tie, prieš kuriuos tavo Viešpaties Žodis buvo įvykdytas[1477], nepatikėtų –
  5. Netgi jei visi Ženklai būtų jiems parodyti, iki kol jie (patys) pamatė Sunkią Bausmę.
  6. Jei tik būtų buvęs miestelis (tarp tų, kuriuos Mes įspėjome), kuris būtų tikėjęs, - taip jo Tikėjimas būtų atnešęs jam naudos, - išskyrus Jonos Žmones?[1478] Kada jie tikėjo, Mes panaikinome jiems Negarbės Bausmę Dabartiniame gyvenime ir leidome jiems mėgautis (savo gyvenimu) kurį laiką.[1479]  
  7. Jei tokia būtų buvusi tavo Viešpaties Valią, jie būtų visi įtikėję, - visi, kurie yra žemėje! Tad ar tu priversi žmoniją patikėti prieš jos valią![1480]
  8. Jokia siela negali tikėti, išskyrus pagal Alacho Valią,[1481] ir Jis paskirs[1482] bjaurastį tiems, kurie nesupras.
  9. Sakyk: „Štai visa, kas yra danguje ir žemėje“; bet jokie Ženklai, nei Įspėjantieji neatneš naudos tiems, kurie netiki[1483]
  10. Tada ar jie tikisi (ko nors) kito nei panašaus į tai, (kas nutiko) dienomis žmonių, kurie išėjo prieš juos? Sakyk: „Tada laukite: nes Aš taip pat lauksiu su jumis.“[1484]
  11. Galų gale Mes išgelbėjame Savo pasiuntinius ir tuos, kurie tiki: taip Mums yra tinkama, kad Mes išgelbėtume tuos, kurie tiki!

 

11 SKYRIUS

 

  1. Sakyk: „O, jūs, žmonės! Jei abejojate mano religija, (štai!)[1485] aš negarbinu kitų nei Alachas, ką jūs garbinate! Bet aš garbinu Alachą – Kuris paims jūsų sielas[1486] (mirštant): man yra įsakyta[1487] būti Tikinčiųjų (gretose),“[1488]
  2. „Ir toliau (taip): atgręžk savo veidą į Religiją su tikru pamaldumu, ir niekada jokiais būdais nebūk vienu iš Netikinčiųjų;“
  3. „Nei šaukis ko nors kito nei Alachas; - tokie negali nei duoti tau naudos, nes nuskriausti tavęs: jei šauksies, štai! tu tikrai būsi tarp tų, kurie nusideda.“
  4. Jei Alachas paliečia tave su žala, nėra nieko, kas galėtų tai pašalinti, tik Jis: jei Jis paskiria tau kažkiek naudos, nėra nieko, kas galėtų sulaikyti Jo malonę: Jis leidžia jai pasiekti bet kurį Savo tarną, kokį tik Jis pageidauja. Ir jis yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias.[1489]
  5. Sakyk: „O, jūs, žmonės! Dabar Tiesa jus pasiekė iš jūsų Viešpaties! Tie, kurie priima vedimą, taip daro savo pačių sielų labui; tie, kurie nuklysta, daro taip savo pačių prapulčiai: ir aš nesu (paskirtas) jums tvarkyti jūsų reikalų.“[1490]
  6. Sek tau atsiųstu įkvėpimu ir būk kantrus ir pastovus, kol Alachas nuspręs: nes Jis yra Geriausias nuspręsti[1491]


[1381] Dėl Trumpinio apskritai žiūrėti I Priedą.

[1382] Áyát = Ženklai arba Korano Eilutės. Čia galima suprasti abiejomis prasmėmis. Kiekviena eilutė yra išminties grynuolis. Iš karto po jos esančiose eilutėse, x. 3-6, yra pateikiami Alacho meterialaus Kūrimo stebuklai. Jei žvaigždėtas dangus padaro mums įspūdį savo didybe kaip Alacho išminties ir galios ženklas, kaip žymiai nuostabiau yra tai, kad Jis kalba žemam žmogui per Savo Pasiuntinius žmonių kalba, kad jis galėtų suprasti?

[1383] Argi nėra dar nuostabiau, kad įkvėptas žmogus turi būti vienas iš mūsų? Arabai žinojo Muchamedą per kitus ryšius ir kitose sąlygose, o kada galinga Žinia atėjo per jo lūpas – Išminties ir Galios žinia, kokios joks žmogus negalėtų kalbėti iš savęs, mažų mažiausia nenurodyta žmogaus mokytume, - jie galėjo tik nustebę priskirti tai magijai ir burtams. Jie nesuprato, kad mogija ir burtai buvo jų pačių proto projekcijos, tuo tarpu ten buvo svari, ilgalaikė Tiesa iš Alacho!

[1384] Alacho Žinia nebuvo ir nėra vien švelni ir maloni. Pirmas dalykas yra įtikinti mus dėl mūsų klydimo ir įspėti mus dėl mūsų pavojaus. Jei mes turėtume Tikėjimą, tada mes sužinotume, kokį aukštą rangą mes įgyjame Alacho akivaizdoje. Pagal kitą požiūrį, žodis „qadama“ čia reiškia faktą, kad asmens veiksmai priartina jį prie jo Viešpaties. Žodis sidq suteikia šiems veiksmams nuoširdumo ir tikrumo.

[1385] Žiūrėti vii. 54, išn. 1031.

[1386] Istawá, su prielinksniu ilá po jo, reiškia „Jis pasuko į“ arba „Jis valingai nukreipė Save į“, kaip ii. 29. Su prilinksniu ilá po jo, kaip čia ir vii. 54 bei kitur, reikšmė, atrodo, būtų „užlipti arba pakilti ir būti tvirtai įsitaisius, be abejonės tvirtai ir nepajudinamai sėdėti“.  Sostas atspindi daugelį idėjų: pvz., (1) kad Dievas yra žymiai aukščiau visos Savo Kūrybos; (2) kad Jis ją reguliuoja ir jai vadovauja, kaip karalius, kurio valdžia yra neabejotinai pripažįstama; (3) kad todėl Jis nėra kaip graikų ir pagonių dievai, kurie buvo išgalvoti būti pasaulyje nuošaliai, nesirūpinantys žmonija arba jai pavydintys, bet priešingai. Jis (4) yra visų jų reikalų tvarkytojas – pastoviai ir teisingai; (5) kad Jo pranašų, vykdytojų ir pasiuntinių valdžia kylo iš Jo; ir tokie užtarimai, kuriuos jie gali padaryti, yra tik pagal Jo valią ir leidimą.

[1387] Taip pat vi. 80.

[1388] Haqq: tikras, teisingas, teisingiems tikslams, teisingų proporcijų, patikimas ir neabejotinas – visos šios idėjos yra turimos omenyje.

[1389] Taip pat ii. 117, išn. 120. Alacho kūrimas nėra paprasčiausias veiksmas, karta darytas ir užbaigtas. Jis yra tęstinis, yra daugybė stadijų, - iš kurių nemenkiausią svarbą turi ir Pomirtinis Gyvenimas, kada bus pasiekti mūsų gyvenimų vaisiai.

[1390] Hamín: verdantis skystis: jis yra siejamas (kaip xxxviii. 57) su gassáq, tamsiu, drumzlinu arba itin šaltu skysčiu; abu žymi skausmingą bausmę, kuri yra maišto prieš Alachą pasekmė.

[1391] Tinkamas epitetas saulei yra dhiáa, „grožybė ir šviesumo šlovė“, o mėnuliui yra (grožio) „šviesa“, šalta šviesa, kuri nušviečia ir pagelbėja nakties tamsoje. Bet saulė ir mėnulis taip pat matuoja laiką. Paprasčiausias stebėjimas gali neatsilikti su tikrais mėnulio mėnesiais ir mėnulio metais, kurie yra viskas, kas yra reikalaujama kaimo žmonių. Agrokultūrai yra reikalingi saulės metai, nes jie žymi sezonų kaitą, bet įprasti saulės metai niekada nėra tikslūs; netgi saulės metai iš 365,25 dienų reikalauja patobulintų astronomių skaičiavimo patikslinimo.

[1392] Viskas Alacho kūryboje turi panaudojimą ir tikslą bei tinka į Planą. Tai yra teisinga bet kuria žodžio prasme ir tai yra gera bei dora. Tai nėra paprasčiausias sporto ar užgaidos reikalas (xxi. 16). Nors tai ir taip varijuoja, bet skelbia Alacho Vienovę; nors kūriniams yra suteikta ribota laisva valia, blogio (kuris yra maištas) rezultatai yra neutralizuojami ir harmonija atstatoma. Taip pat iii. 191.

[1393] Taip pat ix. 11.

[1394] Taip pat ii. 164.

[1395] Tie, kurie netenka Malonės, yra apibūdinti trimis epitetais: (1) Susitikimas su Alachu nėra jų vilčių objektas ir karščiausias troškimas, bet kažkas kita, pvz., (2) šio pasaulio materialios gerovės, kurios ne tik traukia juos, bet ir akivaizdžiai juos visiškai patenkina, kad net nebelieka jokio Ateities pašvaistės jų horizonte, ir (3) jie yra kurti ir mirę skardžiai ir gyvai Alacho Žiniai; (1) ir (2) nurodo Tikėjimo juose išnykimą, o (3) jų puolantį šio pasaulio blogio siekimą savo elgesiu. X. 9 eilutėje jie yra kontrastuojami su Tikėjimu ir Dorumu tų, kurie priima Malonę.

[1396] Jų Tikėjimas yra jų Vedimo priežastis kaip ir instrumentas, - Maloni Šviesa, kuri juos lydi, užpildys jų sielas kaip ir Džiaugsmas.

[1397] Gražus dvasinės melodijos intarpas! Jie dainuoja ir šaukia su džiaugsmu, bet jų džiaugsmas yra Alacho Šlovė! Sveikinimai, kuriuos jie gauna, ir sveikinimai, kuriuos jie sako, yra Ramybės ir Harmonijos! Nuo pradžios iki galo jie suvokia, kad tai Alachas, Kuris puoselėja juos ir augina, -  Jo spinduliai yra jų Šviesa.

[1398] Tie, kurie neturi vilties Ateičiai, griebiasi bet kokios laikinos palankios padėties ir savo aklume netgi pašaipiai prašo neatidėliotinos bausmės už savo nuodėmes (viii. 32), taip tuščiai mesdami iššūkį Alachui, Kuriuo jie netiki. Jei geraširdis Alachas įvykdytų jų žodžius, jie neturėtų jokių šansų. Jų likimas būtų galutinai nuspręstas. Bet netgi jiems suteiktą atokvėpį jie blogai naudoja. Jie paprasčiausiai išsiblaškę klajoja šen bei ten kaip akli žmonės. Taip pat. ii. 15.

[1399] Ne tik žmonės nesugeba pasinaudoti savo atokvėpiu: netgi tie, kurie turi paviršutinį tikėjimą Alachu, šaukiasi Jo bėdoje, bet pamiršta Jį, kada Jis palengvina jų vargą. Jų Tikėjimas nėra pakankamai stiprus, kad priverstų juos suvokti, kad visas gėris yra iš Alacho. Bet bėdos metu jie naudoja kiekvieną pozą šauktis Jo, pažodžiui ir perkeltine prasme.

[1400] Esantys be Tikėjimo yra savanaudžiai ir taip įsimylėję save, kad galvoja, jog kiekvienas juos pasiekiantis gėris yra dėl jų pačių nuopelnų ar protingumo. Tai savaime yra jų pražūties priežastis. Jie nemato savo pačių kaltės.

[1401] Tai pirmiausia skiriama kuraišitams, nes jie gavo ‘Ád ir Thamud palikimą. Tačiau tinkamumas yra universalus, ir tiko ‘Abbásí Imperijai Hárún-ar-Rashíd laiku, arba Musulmonų Imperijai Ispanijoje, arba Turkų Imperijai jos geriausiomis dienomis bei iš tikrųjų šių dienų musulmonams ir nemusulmonams.

[1402] Skaitymas: arabų kalboje yra žodis „Koranas“, kuris gali reikšti Skaitymą arba ypatinga prasme Koraną. Alacho Pasiuntinio pareiga yra perteikti Alacho Žinią tokią, kokia ji yra jam atskleista, nepaisant to, ar ji patenkina, ar nepatenkina tų, kurie ją girdi. Savanaudžiai žmonės nori religiniuose priesakuose perskaityti savo pačių troškimus ir užgaidas. Taip jie dažnai nori panaudoti Religiją savo pačių tikslams. Bet Religija nėra tokia parsiduodanti.

[1403] Toks buvo Alacho Planas, kad Jis tam tikrais būdais atsiskleistų Savo kūriniams, o Jo Pasiuntiniai yra instrumentai, kurie vykdo Jo valią. Tai savaime yra prabangi Malonė, kad taip jis padaro Savo Valią žinoma. Mes turėtume būti dėkingi už Jo vedimą vietoje kabinėjimosi prie jo.

[1404] Muchamedas Al-Mustafa visą savo gyvenimą gyveno tyrai ir dorai tarp savo žmonių, ir jie žinojo bei pripažino tai prieš jam gaunant savo misiją. Jie žinojo, kad jis myli savo tautą ir yra jai lojalus. Kodėl turėtų jie atsigręžti prieš jį, kada jis turėjo įkvėptas nurodyti visas jų nuodėmes? Tai buvo jų pačių labui. O jis turėjo vėl ir vėl jų maldauti: „Negi nesuprasite ir nepamatysite, kokia šlovinga privilegija yra jums gauti tikrą vedimą iš Alacho?“

[1405] Kada mes užmerkiame akis Alacho šlovei ir gerumui bei sekame netikrais dievais, mes suteikiame sau tikėtiną pasiteisinimą, tokį kaip kad jie užtars mus. Bet kaip gali medžio kamienai ir akmenys užtarti mus? Ir kaip gali žmonės mus užtarti, kada jiems patiems reikia Alacho Malonės? Netgi geriausieji ir kilniausieji negali užtarti be Jo leidimo (x. 3). Apsimesti, kad yra kitų galių negu Alachas yra tik kurti melus ir mokyti Alachą. Nėra nieko danguje ir žemėje, ko Jis nežinotų, ir nėra nieko kito panašaus į Jį.

[1406] Taip pat ii. 213. Visa žmonija buvo sukurta viena, ir Alacho Žinia žmonijai iš esmės irgi yra viena, - Vienovės ir Tiesos Žinia. Bet kadangi savanaudiškumas ir egoizmas pasiglemžė žmogų, tam tikri skirtumai atsirado tarp individų, rasių ir tautų, o iš Savo begalinės Malonės Jis atsiuntė jiems pasiuntinius ir žinias, atitinkančias jų skirtingą mentalitetą, išbandyti juos Savo dovanomis bei sužadinti juos sekti dorybe ir pamaldumu (v. 48).

[1407] Taip pat vi. 115, ix. 40 ir iv. 171. „Žodis“ yra Alacho Įsakas, Jo Universalios Valios ar Išminties išraiška tam tikru atveju. Kada žmonės pradėjo skirtis vienas nuo kito (žiūrėti paskutiniąją išnašą), Alachas pavertė jų tikrus skirtumus tarnaujančiais aukštesniems tikslams padidinant jų sekimą dorybe ir pamaldumu ir taip dar kartą nurodant pirminę Vienovę ir Realybę.

[1408] Jų reikalavimas Ženklo yra nesąžiningas. Visa gamta ir atskleidimas aprūpina juos nenuginčijamais Ženklais. Jie nori, kad Nematomo Knyga būtų atversta jiems kaip fiziniai knygos lapai. Tačiau jie pamiršta, kad fizinė Knyga yra visiškai kitokio lygmens negu Alacho Paslaptys ir kad jų fizinė prigimtis negali paslapčių suvokti. Jie privalo laukti. Tiesa taip pat lauks. Bet laukimas dviem atvejais turi gan skirtingas reikšmes. Taip pat vi. 158 ir ix. 52.

[1409] Žmogus nukreipia savo mintis nelaimėje į Alachą. Bet kai tik vargas praeina, jis ne tik pamiršta Jį, bet netgi veikia prieš Jį. Tačiau tokie žmonės yra vargšės neišmanančios būtybės, nesuvokiančios ,kad Alacho Universalus Planas yra greitesnis sustabdyti jų menkus planelius. Nors jie žlunga, įrašas apie juos išlieka amžinai prieš juos.

[1410] Visi didieji išradimai ir atrasimai, kuriais žmogus didžiuojasi, yra vaisiai to genijaus ir talento, kurį Alachas laisvai suteikė iš Savo malonės. Bet žmogaus dvasia išlieka menka, kaip yra pademonstruojama jūros alegorija. Kaip žmogaus širdis džiūgauja, kada laivas švelniai skrodžia bangas! Kaip bėdoje jis gręžiasi į Alachą, bijantis ir bejėgis, ir viešai prisiekinėja! Ir kaip šių priesaikų yra nepaisoma, kai tik pavojus praeina! Taip pat vi. 63.

[1411] Per savo įžūlumą ir išdidumą mes nematome, kokia maža ir trumpalaikė yra ta mūsų dalis, kuri yra mirtinga. Mes galiausiai tai suprasime, kada pasirodysime prieš Teisėją. Kol kas mūsų kvailos pretenzijos tik kenkia mums patiems.

[1412] Kita graži Alegorija, paaiškinantis mūsų dabartinio gyvenimo prigimtį. Lietus krenta iš dangaus ir maišosi su žeme. Juo, per Alacho neprilygstamą meistriškumą, žemės įsčios yra apvaisinamos. Visokie geri, naudingi ir gražūs javai, daržovės ir vaisiai yra užauginami žmonėms ir gyvūnams. Galbūt „savininkas“ visu nuopelnus pasiima sau ir galvoja, kad taip tęsis amžinai. Audra su kruša ar stiprus vėjo gūsis, šalna ar vulkaninis išsiveržimas ateina ir sunaikina tai, arba tai gali netgi paprastai, kad ateina derliaus metas, o laukai bei sodai yra tušti dėl kokių amarų ar ligos. Kur yra vakarykštė drąsa ir grožis? Viskas, kas liko, yra dulkės ir pelenai! Ką daugiau mes galime gauti iš šio fizinio materialaus pasaulio?

[1413] Priešingai trumpalaikiams ir nepastoviems šio materialaus gyvenimo malonumams, yra aukštesnis gyvenimas, į kurį Alachas visada kviečia. Tai pavadinta Ramybės Namais, nes ten nėra jokios baimės, nusivylimo ar liūdesio. Visi yra kviečiami, o pasirinkti bus tie, kurie siekia ne materialios naudos, bet Alacho Gero Patenkinimo. Salám, Ramybė, yra iš tos pačios šaknies kaip ir Islám, Vienovės ir Harmonijos Religija.

[1414] Dorųjų atlygis bus žymiai didesnis nei priklausytų už jų nuopelnus, nes jie turės aukščiausią palaimą būti arti prie Alacho ir „matyti Jo veidą“.

[1415] Veidas yra Asmenybės, vidinės ir tikrosios Savasties, kuri yra antitezė išorinei ir trumpalaikei Savasčiai, simbolis. Jis bus nušviestas Alacho Šviesa, kurioje nėra jokio šešėlio ar tamsos. Visi jo trūkumai bus sunaikinti kartu su gėdos jausmu, nes ten bus Tobulumas, kaip Alacho akivaizdoje. 

[1416] Atkreipkite dėmesį, kad blogas atlygis yra tiems, kurie „užsitarnavo“ blogį, t.y. patys sau jį užsitraukė sąmoningu blogio pasirinkimu. Be to, pagal Alacho teisingumą, jiems bus atsimokėta panašiu blogiu, tik didesniu kiekiu ir intensyvumu nei kaip jie bus padarę, - skirtingai nuo gerųjų, kurie iš Alacho dosnumo gaus atlygi, žymiai didesnį nei jie užsitarnavo ar galėtų užsitarnauti.

[1417] Naktis yra Šviesos ir metaforiško džiaugsmo bei palaimos prieštara. Intensyvumas yra nurodomas kaip „Nakties tamsos gelmė“.

[1418] Netikri dievai nėra realūs: jie yra tik vaizduotės vaisiai tų, kurie užsiima klaidingu garbinimu. Bet pranašai, didvyriai ar geri žmonės, kurių vardai buvo tuščiai siejami su Alacho vardu, bei personifikuotos Idėjos ar Stabai, su kuriais taip pat buvo elgtasi, protestuos, kad jų vardai buvo taip naudojami, ir rodys, kad garbinimas buvo skirtas ne jiems, bet neteisingų garbintojų neišmanymui, prietarams ar savanaudiškiems troškimams.

[1419] Žiūrėkite paskutinę išnašą. Jie netgi nežinojo, kad jie buvo tokiu būdu klaidingai garbinami.

[1420] Taip pat ii. 95, kur yra panaudotas veiksmažodis qaddama. Veiksmažodis aslafa, naudojamas čia, yra beveik sinonimas.

[1421] Vietoje to, kad jų klaidingos idėjos padėtų jiems, jos apleis juos ir paliks juos bėdoje. Taip pat vi. 24.

[1422] Išlaikymas gali būti suprantamas kaip teikimas visko, kas yra reikalinga palaikyti fizinį gyvenimą, taip pat ir psichinį ir dvasinį vystymąsi bei gerovę. Pirmieji pavyzdžiai yra šviesa ir lietus iš dangaus, žemės derlius ir patogumai judėti žeme, jūra ir oru. Paskutinieji pavyzdžiai yra moralinis ir dvasinis poveikis, kuris kyla iš bendražygių bei didžiųjų Mokytojų ir Pranašų.

[1423] Yra paminėti tik dvi mūsų įprasti sugebėjimai – klausa ir rega – kaip likusių pavyzdys. Visos Alacho dovanos – ir fizinės, ir dvasinės – yra apjungiamos dėka sugebėjimų ir galimybių, kuriomis Jis mus apdovanojo.

[1424] Taip pat iii. 27 ir išn. 371; vi. 95 ir išn. 920; ir xxx. 19.

[1425] Tai yra pagrindinis argumento apibendrinimas. Visos Kūrybos valdymas ir jos išlaikymas yra Alacho rankose. Kaip kvaila būtų nesirūpinti Jo tikru garbinimu ir sekti netikrais dievais?

[1426] Nuostabus Alacho rankų darbas ir išmintis yra minimi kaip tikra Tiesa, kaip priešingybė klaidingam garbinimui ir netikriems dievams, kuriuos iškėlė žmonės. Iš to seka, kad Tiesos nepaisymas privalo vesti mus į apgailėtiną nuodėmę ne tik mūsų įsitikinimuose, bet ir mūsų elgesyje. Mes klysime, nuklysime ir pražūsime. Tad kaip mes galime nusigręžti nuo Tiesos?

[1427] Nepaklusimas Alachui atneša mums baisias pasekmes. Alacho Įstatymas, Žodis, Įsakas privalo išsipildyti. Jei mes sekame netikrais dievais, mūsų Tikėjimas išbluks, o tada dings. Mūsų dvasiniai sugebėjimai bus mirę.

[1428] Argumentas dabar yra pakreipiamas kita linkme. Netikri dievai negali nei ką nors sukurti, nei išlaikyti kūrybišką energiją, kuri išlaiko pasaulį. Nei gali jie duoti kokio nors vedimo, kuris galėtų būtų panaudotas žmonijos ateities likimui: priešingai – jiems patiems reikia tokio vedimo (tariant, kad jie buvo žmonės, kurie nepakluso). Tad kodėl sekti tuščiais prasimanymais vietoje ėjimo prie visų žinių, tiesos ir  vedimo šaltinio ir Alacho, Vieno Tikro Dievo, garbinimo, tarnavimo ir paklusimo Jam?

[1429] Knyga: taip pat iii. 23 ir išn. 366. Alacho atskleidimas per amžius yra vienas. Koranas patvirtina, papildo, užbaigia ir giliau paaiškina vieną tikrą atskleidimą, kuris buvo siunčiamas Vieno Tikro Dievo visais laikais.

[1430] Taip pat. ii. 23, išn. 42.

[1431] Taawíl: nušvietimas, paaiškinimas, galutinis išsipildymas; taip pat vii. 53. Alacho Žinia ne tik duoda taisykles mūsų kasdieniam elgesiui, bet kalba ir apie aukštus religinio reikšmingumo dalykus, kurie reikalauja nušvietimo dviem būdais: (1) per konkrečių gyvenimo faktų patirtį, ir (2) per galutinį vilčių ir perspėjimų išsipildymą, kuriais mes dabar pasitikime per savo Tikėjimą. Netikintieji atmeta Alacho Žinią paprasčiau dėl to, kad jie negali jos suprasti ir net nesuteikia šanso jokiam nušvietimo būdui.

[1432] Nusidėjėliai visada galiausiai prieina sielvartą. Tikra istorijos tėkmė parodo tai iš plataus požiūrio. Tačiau jie yra tokie užsispyrę, kad iš anksto nusprendžia dėl savo neišmanymo anksčiau nei yra reikalai yra išsprendžiami.

[1433] Kada Alacho Pranašas yra atmetamas ir kaltinamas melu, jis neapleidžia savo darbo, bet toliau moko ir skelbia savo Žinią. Jis gali pagrįstai sakyti tiems, kurie trukdo jam: „Rūpinkitės savo pačių reikalais: jeigu jūsų kaltinimas prieš mane yra teisingas, jūs neužsitraukiate jokios atsakomybės: aš turėsiu už tai atsakyti prieš Alachą: o jei aš atlieku savo pareigą ir skelbiu savo Žinią, jūsų atmetimas nepadaro manęs atsakingu už jūsų nuodėmę: jūs turėsite atsakyti prieš Alachą.“

[1434] Taip pat vi. 25, 36, 39 ir išnašos. Veidmainiai eina išgirsti ir pamatyti kokio nors didžio Mokytojo, bet jie negauna iš to jokios naudos, nes jie nėra nuoširdžiai siekiantys tiesos. Jie yra kaip aklieji, kurtieji ar imbecilai. Neįmanoma juos vesti, nes jie neturi noro būti vedami.

[1435] Alachas negali būti kaltinamas už žmogaus blogį, nei Jis elgsis su žmogui neteisingai. Jis davė jam sugebėjimus ir vedimo priemones. Jei žmogus pagenda, tai dėl to, kad skriaudžia save.

[1436] Amžinybėje mūsų gyvenimas šioje žemėje atrodys tartum jis būtų buvęs tik mažytė mūsų trumpos dienos dalis. Toks pat atrodys ir tarpas tarp mūsų mirties ir kvietimo į Teismą.

[1437] Mes išlaikysime tam tikrą savo savitarpio ryšių žemėje suvokimą. Teisingas nuosprendis, kuris bus paskelbtas, bus mums suprantamas ir mes būsime įsitikinę jo teisingumu.

[1438] Pranašas yra užtikrinamas, kad blogio pabaiga yra blogis, taip kaip gėrio pabaiga yra gėris. Ar šis rezultatas yra parodomas prieš jo paties akis jo paties gyvenimo metu, ar po to, tai neturi jokio skirtumo. Nedorieji neturėtų džiūgauti, jei jiems yra duodama virvė ir atrodo, kad paimtas viršus kuriam laikui, nei dorieji turėtų nusiminti: nes Alacho pažadas yra tikras ir būtinai įvyks. Ir bet kuriuo atveju, svarstyklės gali būti, jei iš viso gali, nelygiai nusvertos tik šiame gyvenime. Galutinis ir visiškas suderinimas vyksta Teismo Dieną. Alachas yra Visa Žinantis, ir visa tiesa bus priešais jį.

[1439] Kiekvieni žmonės, karta ar tauta turi savo Pasiuntinio Žinią: Alachas atsiskleidė joje vienaip ar kitaip. Jei tas Pasiuntinys buvo ignoruojamas ar atmetamas, arba jo Žinia buvo iškreipta ar su ja netinkamai pasielgta, ateis Atpildo Diena, kada tobulas teisingumas bus įvykdytas ir visa Tiesa atskleista. Netikintieji pašaipiai sako: „Jei tai tiesa, prašom pasakyti, kada ta Diena ateis!“ Pasiuntinio atsakymas yra: „Ji ateis geru laiku: niekas negali nei pagreitinti jos, nei jos uždelsti. Jei jūs norite, kad aš jus apsaugočiau, arba jei jūs bijote, kad aš nuskriausiu jus už jūsų elgesį su manimi, žinokite, kad šis reikalas yra tik Alacho vieno rankose, Kuris įvykdys tobulą teisingumą. Netgi mano paties atžvilgiu, bet kokia žala ar gėris, kuris mane užgriūva, yra pagal Alacho komandą ir Jo galioje.“

[1440] Taip pat vii.188.

[1441] Tai pakartoja  vii. 34, bet dviejuose kontekstuose reikšmė yra skirtinga. Čia yra atsakymas į Netikinčiųjų pašaipų netikėjimą (žiūrėti išn. 1439) dėl to, ar yra toks dalykas kaip Pomirtinis Gyvenimas: jie siūlo Alacho Pranašui, kad jei jo tvirtinimas apie įkvėpimą iš Alacho yra teisybė, jis turėtų iš karto juos nubausti už jo atmetimą. Vii. 34 eilutėje nuoroda yra į bausmę už neteisingumą kaip yra apibūdinta vii. 33 eilutėje: nuodėmė nebūtinai yra baudžiama iš karto: visi Žmonės ar kartos gauna šansą; kada jų terminas pasibaigia, įvyksta galutinis suderinimas.

[1442] Nusidėjėlių šaipymasis pavirstų į paniką, kada Alacho rūstybė juos užgriūtų. Ji gali ateiti labai staigiai diena ar nakčia, kada jie mažiausiai jos tikisi. Ar tada jie bent kiek sakys: „Lai ją pagreitina“?

[1443] Tai bus galutinis likimas, ir jie patys bus jį užsitraukę!

Čia yra analizuojama ir parodoma Netikinčiųjų psichologija. Konkrečiai šis argumentas prasideda x. 47 ir baigiasi x. 53. Jis prasideda bendru teiginiu, kad visi Žmonės turi atitinkamą įspėjimą ir paaiškinimą per specialiai jiems atsiųstą Pranašą: tas Pranašas bus svarbus liudininkas galutiniame Teisme, kada bus teisiama pagal tobulą nešališkumą. Tada seka dialogas. Netikintieji šaiposi ir sako: „Kodėl neįvykdai Bausmės dabar?“ Atsakymas Netikintiesiems yra: „Ji ateis Alacho geru laiku.“ Tikintiesiems yra sakoma stebėti ir suprasti, kaip nusidėjėliai priimtų ją, jei bausmė įvyktų iš karto. Negi jie negalvotų, kad ji per staigi? Kada ji iš tikro ateis, panika bus neapsakoma. „Ar tai tiesa?“ – sako Netikintieji. „Tai tikra tiesa,“ yra atsakymas, „ir niekas negali nuo to apsisaugoti.“

[1444] Taip pat iii. 91.

[1445] Skelbtų savo atgailą: originale yra veiksmažodis asarrú, kuries reiškia tiek „skelbti“, tiek „atskleisti“ arba priešingu atveju „nutylėti“ arba „slėpti“. Klasikiniai Komentatoriai yra pasidaliję dėl to, kuri reikšmė čia tinkamesnė. Jei pirmoji, kuriai aš teikiu pirmenybę, tuomet prasmė būtų: „Kada Bausmė pažvelgs į nusidėjėlių veidus, jie atiduotų viską, kad išsigelbėtų nuo jos ir netgi atvirai reikš savo atgailą, kas bus jų gėdos ir negarbės šaltinis.“ Jei būtų priimama antroji, tada prasmė būtų: „Jie atiduotų bet ką, kad išvengtų bausmės; bet sunkiausia iš visko jiems yra nuoširdžiai prisipažinti ir gailėtis, ir taip jie nuslepia savo gėdos ir negarbės jausmą.“

[1446] Tie, kurie blogai elgiasi, turi savo širdyse ligą, kuri sukels jų dvasinę mirtį. Alachas iš Savo Malonės skelbia jiems Savo Valią, kuri turėtų nukreipti jų gyvenimus ir suteikti gydymą jų dvasinėms ligoms. Jei jie priima Tikėjimą, vaistai suveikia; jie tampa teisingai vedami ir sulaukia Alacho atleidimo ir malonės. Neabejotinai šios dovanos yra geresnės už materialius privalumus, turtą ar nuosavybę.

[1447] „Išlaikymas“ gali būti suprantamas tiek pažodine, tiek ir metaforiška prasme. Pažodine prasme, kokių puikių ir įvairių dalykų Alachas mums atsiuntė žemėje, ore ir jūroje, daržovių, gyvūnų ir mineralų karalystėje? Tačiau siauras mąstymas uždeda dirbtinius barjerus jų naudojimui. Metaforiška prasme, kokių žavių žinių laukų ir dvasinio stengimosi yra mums teikiama mūsų individualiame ir socialiniame gyvenimuose? Ir kas turi nuspręsti, kad kai kas yra leistina, o kita – uždrausta? Jeigu jie buvo tokie ypatingose aplinkybėse, nėra teisinga priskirti tokių dirbtinių atributų Alachui ir klaidingai sukurti prieš juos religines sankcijas.

[1448] Žmonės, kurie meluoja Religijoje ar išsigalvoja netikrų dievų, ar klaidingo garbinimo, - ar turės jie kokių idėjų Teismo Dieną, kada jie bus pakviesti atsiskaityti ir turės atsakyti už savo darbus?

[1449] Alachas yra mieliausias, gailestingiausias ir dosniausias visokiomis Savo dovanomis – ir materialiomis, ir dvasinėmis. Tačiau žmonės nesupranta ir yra nedėkingi pamiršdami visa ko Davėją ir išsikeldami klaidingus garbinimo objektus ir klaidingus išdidumo standartus.

[1450] Žmogus negali nieko padaryti, ko Alachas nepaliudytų. Mes galime būti giliai įnikę į kokį nors konkretų dalyką ir kurį laiką būti gan nesąmoningi kitiems dalykams. Bet Alacho žinios ne tik apima visus dalykus, bet ir prieš tai visus aktyviai veikė. Niekas nėra nuo Jo paslėpta. Jo žinios turi kitą kokybę, kurios žmonių žinios neturi. Žmogaus žinios yra priklausomos nuo laiko, ir yra laiko sunaikinamos. Alacho žinios yra kaip Įrašas ir tęsiasi per amžius. Jo Įrašas turi aukštesnę kokybę, kurios neturi žmonių įrašai. Pastoviausias žmogaus įrašas gali būti gan suprantamas tiems, kurie jį padaro, bet gali būti neaiškus kitiems ar tapti nesuprantamu bėgant laikui, kaip beveik nuolatos nutinka labiausiai ilgalaikiams įrašams ir pačių seniausių laikų: bet Alacho „Įraše“ ar žiniose nėra jokio neaiškumo, nes jos yra nepriklausomos nuo laiko, vietos ar aplinkybių. Čia tai yra  Múbin („aiškus“) jėga.

[1451] Alacho visa apimančios žinios ir pastovus budrus rūpestis visais Savo kūriniais gali būti baimės šaltinių nusidėjėliams, bet nėra jokios baimės tiems, kuriuos Jis pagerbia Savo meile ir draugyste, - nei šiame pasaulyje, nei ateisiančiame.

[1452] Kartai nedorųjų žodžiai ir jų plūdimasis užgauna ar įskaudina dorą žmogų, bet nėra jokio reikalo jų pykčiui ar liūdesiui: jie neturi jokios galios ir jie negali padaryti jokios realios negarbės, nes visa galia ir garbė yra iš Alacho.

[1453] Visi kūriniai priklauso Alachui. Todėl jei iškeliamas koks nors klaidingas garbinimas, netikri dievai – taip vadinami „partneriai“ – yra tik paprasčiausi vaizduotės kūriniai ar netinkami išsigalvojimai.

[1454] Mūsų fizinis gyvenimas – ir mūsų aukštesnis gyvenimas, kiek jis yra susijęs su fiziniu – yra palaikomas poilsio ir aktyvumo keitimųsi, o tinkama aplinka šiai kaitai yra Naktų ir Dienų keitimasis mūsų fiziniame pasaulyje. Diena padaro daiktus „matomais mums“ – gražus simbolis, ne tik fizinio darbo, kurį darome dieną, bet ir aukštesnės veiklos, kuri tinkamai yra siejama su pamatymu, suvokimu ir tyrinėjimu. Intuicija (insaitas) yra maža dalis to ciklo, nes tai gali pasirodyti naktį, kada mūsų kiti gebėjimai ilsisi.

[1455] Koraniškoje kalboje „klestėjimas“ reiškia tiek mūsų kasdienį gyvenimą, tiek ir mūsų aukštesnįjį gyvenimą, - Dabartį ir Ateitį, - sveikatą ir stiprybę, galimybes ir resursus, pasitenkinimo dvasią ir galią įtakoti kitus. Atrodo, kad čia bus papildomas prasmės bruožas. Melagis net ik apriboja savo klestėjimą visomis prasmėmis, bet pats jo „melas“  neturės pasisekimo prieš Alachą: jis privalo ir bus išsiaiškintas.

[1456] Nuoroda į Nojaus istorija čia yra tiktai šalutinė, pailiustruoti specialiam taškui. Pilnesnė istorija yra xi. 25-48, ir daugelyje kitų fragmentų, pvz. vii. 59-64, xxiii. 23-32, xxvi. 105-122 ir xxxvii. 75-82. Kiekvienoje vietoje yra ypatinga konteksto vieta. Specialus taškas čia yra tai, kad pats Nojaus gyvenimas ir pamokslavimas tarp jo nedorų žmonių buvo jiems puolimo priežastis. Tačiau jis nieko nebijojo, pasikliovė Alachu, skelbė savo žinią ir buvo išgelbėtas nuo Tvano.

[1457] Tvirta šia prasme yra Alacho Tiesa. Nojus aiškiai liepia savo žmonėms nuteisti jį myriop, jei jie nori, atvirai ir išvien, kad jis bent jau žinotų, kas klausėsi jo Žinios, o kas ne. Jis norėjo, kad jie būtų nuoširdūs ir tiesūs, nes jis nieko nebijojo.

[1458] Alacho Pranašas pamokslauja savo žmonių labui. Bet jis nereikalauja jokio atlygio iš jų, bet priešingai – yra keikiamas, persekiojamas, išvejamas ir dažnai žudomas. 

[1459] Taip pat vii. 64.

[1460] Aš suprantu, kad reikšmė čia yra ta, kad yra tam tikra dvasinės įtakos rūšis, perduoda iš kartos į kartą tarp Netikinčiųjų kaip ir tarp Tikėjimo žmonių. Istorijoje mes pastebime tas pačias problemas daugelyje amžių, - Alacho malonės neigimą, Alacho įstatymų nepaisymas, Alacho Žinios atmetimas. Šios įtakos užrakina nepaklusniųjų širdis ir nepraleidžia Tiesos. Taip pat ii. 7 ir išnašos. Jie iš anksto atmeta dalykus, dar net neišklausę, ką Pranašas jiems aiškina.

[1461] Mozės, Aarono ir Faraono istorija pilnai papasakota yra vii. 103-137, o nuorodų į ją yra daugelyje Korano vietų. Šalutinė nuoroda čia yra specialaus taško iliustravimui; konkrečiai, kad nedorieji yra pasipūtę ir susisaistę savo nuodėmėje bei teikia labiau pirmenybę apgaulei negu Tiesai: jie nedvejodami apkaltina Alacho žmones, kurie nesavanaudiškai veikia jų, su menkais motyvais, tokiais, kuriuos skatintų panašiomis aplinkybėmis!

[1462] Burtai yra tikra Tiesos priešingybė, - buvimas apgautiems mokančių įtikinti blogio jėgų pasirodymų. Bet jie negali tarpti ar ilgai tęstis, ir Tiesa privalo galiausiai paimti viršų.

[1463] Atkreipkite dėmesį, kad jie priskiria blogus motyvus Alacho žmonėms – ambicijos ir galios geismo motyvus, kuriuos Alacho žmonės buvo aiškiai nuslopinę. Tokia pati priemonė buvo panaudota prieš Al-Mustafá.

[1464] Kada jie metė savo lazdeles, jos pavirto gyvatėmis per burtų triuką, bet Mozės stebuklai buvo didesni nei bet kokie burtų triukai ir turėjo už savęs tikrą Tiesą.

[1465] Alacho Žodžiai ar Įsakymai turi tikrą galią, tuo tarpu Burtininkų triukai atrodo nuostabūs tik suklaidintai akiai.

[1466] Įvardis „jis“ žodžiuose „jo Žmonių“ kai kurių Komentatorių yra suprantamas kaip žymintis Faraoną. Dauguma Faraono žmonių tada atsisakė patikėti, bet burtininkai patikėjo (vii. 120), kaip ir Faraono žmona (lxvi. 11), ir galiausiai pats Faraonas, nors buvo jau per vėlu (x. 90). Jei mes laikysime, kad „jis“ žymi Mozę, tai reikštų, kad izraelitai buvo kietaširdžiai ir bambantys (vii. 129) netgi tada, kai buvo išgelbėti iš Egipto, ir tik keletas jų turėjo tikrą tikėjimą Alacho apvaizda ir Jo Įstatymo veikimu, o kiti bijojo Faraono labiau negu jie bijojo Alacho.

[1467] Išbandymu tiems, kurie naudoja priespaudą: įvairios Fitnat reikšmės buvo paaiškintos viii. 25, išn. 1198.  Malda yra ta, kad dorieji žmonės, būdami silpni, būti apsaugoti nuo buvimo panaudoti kaip priespaudos ar bausmės objektai galingų priešų rankose. Silpnumas vilioja Jėgą naudoti priespaudą, ir todėl tai yra išbandymas engėjams.

[1468] Galime manyti, šis nurodymas buvo duotas, kada burtininkai buvo atvesti į tikėjimą ir kai kurie egiptiečiai įtikėjo. Mozė turėjo trumpam pasilikti Egipte, kad būtų laiko šiai Žiniai veikti prieš išvedant izraelitus iš Egipto. Jie turėjo paversti savo namus į maldos vietas (Qibla), kadangi Faraonas tikriausiai nebūtų leidęs jiems įkurti viešų maldos vietų, ir jie dabar buvo tik laikinai apsistoję Egipte. Tai buvo geros žinios apie Islamo (Evangeliją), kuri buvo skelbiama Nojaus, Abraomo, Mozės, Jėzaus ir pabaigta Muchamedo.

[1469] Mozė malda, prie kurios prisijungė ir Aaronas, nes jis visada buvo su juo, gali būti perfrazuota taip: „Alachai! Mes suprantame, kad egiptiečių blizgesio ir turto nereikėtų pavydėti. Tai yra tik trumpalaikiai šio gyvenimo gėriai. Jie yra nenauda tuo, kad per savo išdidumą dėl nuosavybės egiptiečiai nuklaidino save ir kitus. Tebūna jų išdidumas jų pražūtimi! Paversk jų turtą kartumu, o jų širdis į kietumą, nes jie atmeta Tave, ir jie nepatikės, kol iš tikro nepamatys Bausmės už savo nuodėmes!“

[1470] Baisus prakeiksmas! Te jų turto ir prabangos bruožai taip susidarko, kad vietoje troškimo objektų, jie taptų pasibjaurėjimą keliančiais objektais! Širdis yra meilės ir džiaugsmo sostas: tebūna ji taip sukietinta jų netikėjimo, kad taptų neapykantos ir širdgėlos sostu! Tik pamatę Bausmę, jie patikės!

[1471] Nebūkite apakinti jų prabangos, bet tvirtai laikykitės Tiesos, nes tai yra jūsų išsigelbėjimas! Nors kreipiamasi į Mozę ir Aaroną, bet iš esmė tai yra kreipimasis į izraelitus.

[1472] Atkreipkite dėmesį į pasakojimo veiksmo greitumą. Idealaus teisingumo vykdymas negalėtų būti apibūdintas mažiau žodžių.

[1473] T. y. Vieną Tikrą Dievą. Tai buvo mirties patalo atgaila, tačiau ji buvo išspausta katastrofos siaubo, todėl ji nebuvo pilnai priimta. Tiktai kūnas buvo išgelbėtas nuo jūros ir, galimas daiktas, pagal egiptietiškus papročius buvo balzamuotas, ir mumija atiduota atitinkamiems mirusiųjų ritualams. Tačiau istorija pažymi Alacho veikimą iš malonės Savo žmonėms ir teisingą engėjų nubaudimą.

[1474] Po daugybės klaidžiojimų izraelitai buvo apgyvendinti Kanaano žemėje, apibūdintoje kaip „tekančio pieno ir medaus šalis“ (Išėjimo iii. 8). Jie turėjo klestinčią žemę; ir jie buvo aprūpinti dvasiniu išlaikymu per žmones, atsiųstus paskelbti Alacho Žinios. Jie būtų geriau atsiskyrę negu puolę į ginčus ir schizmas, tačiau jie taip padarė. Tai buvo dar labiau nedovanotina, turint omeny, kokį dosnumą jie gavo iš Alacho. Schizmos kilo iš savanaudiško pasipūtimo, ir Alachas teis juos Teismo Dieną.

[1475] Alacho Tiesa yra viena, ir netgi skirtingose formose nuoširdūs Religijoje žmonės pripažįsta vienumą. Tokie nuoširdūs žydai kaip ‘Abdula ibn Salamas ir tokie nuoširdūs krikščionys kaip Varakas ar nestoriečių vienuolis Bahira buvo pasiruošę pripažinti Muchamedo Al-Mustafos misiją. „Knyga“ šiame kontekste yra Atskleidimas bendrąja prasme, apimant priešislaminius atskleidimus.

[1476] Taip pat iii. 60 ir išn. 399.

[1477] Alachas davė dažnus įspėjimus dėl Blogio ir Tikėjimo stygiaus visais amžiais per Ženklus ir per įkvėpimą, - pastarasis („Žodis“) yra netgi tiesesnis ir asmeniškesnis už pirmąjį. Tie, kurie įspėjimo nepaisė, savo kailiu patyrė, kad jis buvo tikras, ir jie pražuvo. Toks užsispyrimas atmetant Tiesą išnyksta tiktai kada pasirodo tikra bausmė. Tikėjimas tada yra sukeliamas neatremiamais faktais: tai nėra tiek veiksminga kiek Tikėjimas, kaip tai buvo patvirtinta prieš Faraoną. Žiūrėti x. 90 ir išn. 1473.

[1478] Alachas iš Savo begalinės Malonės nurodo Nuodėmės užsispyrimą kaip įspėjimą, ir yra užsimenama apie išimtinius Nainveto ir Pranašo Jonos atvejus. Jonos istorija yra papasakota xxxvii. 139-148, kas būtų tinkama vieta tolimesniems komentarams. Čia yra užtenka pažymėti, kad Nainvetas buvo tikras senovinis miestas, kurio dabar žemėlapyje jau nėra. Tikima, kad jo buvimo vietą žymėjo dvi kalvos kairiajame Tigro krante, priešingoje pusėje nei Mozulo miestas dešiniajame krante, apie 230 mylių į šiaurės vakarus nuo Bagdado. Viena kalvų vadinosi „Nabí Yúnus kapas“. Archeologai dar nėra pilnai ištyrę jos senovės liekanų. Tačiau yra aišku, kad tai buvo labai senas šumerų miestas, galbūt senesnis nei 3500 pr. Kr. Jis tapo Asirijos sostine. Pirmoji asirų imperija, valdant Šalmanezarui I, apie 1300 pr. Kr. tapo aukščiausia galia Vakarų Azijoje. Babilonas, kuriam Asirija anksčiau mokėjo duoklę, dabar tapo Asirijos duoklininku. Antroji asirų imperija iškilo apie 745 m. pr. Kr, ir Senačeribas (705-681 m. pr. Kr.) papuošė miestą daugybe Viešų Darbų. Jis buvo sunaikintas skitų (taip vadinamų medų) 612 m. pr. Kr. Jei Jonos data yra laikoma apie 800 m. pr. Kr., tai būtų tarp pirmos ir antros asirų imperijos; kada Miestas buvo arti sunaikinimo už savo nuodėmes, bet dėl jo atgailos buvo suteiktas naujas šlovingo gyvenimo terminas Antrojoje Imperijoje.

[1479] Užuominos prasmė gali būti paaiškinama taip. Nainvetas buvo didelis ir šlovingas Miestas. Tačiau jis, kaip ir Babilonas, tapo nuodėmės miestu. Alachas atsiuntė pranašą Yúnus (Joną) jį įspėti. Nors ir buvo pilnas blogio, jis paklausė įspėjimo, galbūt kelių teisingų žmonių pavidalu. Dėl jų labo Maloningiausias Alachas pasigailėjo jo ir suteikė jam naują šlovingo gyvenimo terminą. Pagal chronologiją paskutinėje žinutėje, naujas terminas būtų apie du šimtmečius, po kurių jis buvo visiškai sunaikintas už savo nuodėmes ir bjaurastis. Atkreipkite dėmesį, kad naujo gyvenimo terminas buvo bendram Miesto gyvenimui, Dabarties gyvenimui, t.y. šio Pasaulio. Tai nereiškia, kad individualūs nusidėjėliai išvengė dvasinių savo nuodėmių pasekmių, nebent jie individualiai atgailavo ir pasiekė Alacho malonės ir atleidimo.

[1480] Jei Alacho Planas ar Valia būtų buvę nesuteikti ribotos Laisvos valios, kurią Jis suteikė žmogui, Jo visagalystė galėjo padaryti visą žmoniją vienoda: tada visi būtų turėję Tikėjimą, bet tas Tikėjimas neatspindėtų jokios jų nuopelnų. Dabartiniame pasaulyje, tokiame, koks jis yra, žmogus buvo apdovanotas įvairiais sugebėjimais, kad jis stengtųsi ir tyrinėtų bei derintųsi su Alacho Valia. Dėl šios priežasties Tikėjimas tampa moraliniu pasiekimu, o priešintis Tikėjimui tampa nuodėme. Kaip papildomas uždavinys yra tai, kad Tikėjimo žmonės privalo būti kantrūs ir nepykti, jei jiems tenka susidurti su Netikėjimu, o svarbiausia, jie privalo saugotis pagundos versti Tikėjimą, t.y. primesti jį kitiems per fizinę prievartą. Priverstas tikėjimas yra ne tikėjimas. Jie privalo siekti. 

[1481] Kūriniams, apdovanotiems Valia, Tikėjimas kyla iš aktyvaus tos Valios naudojimo. Bet mes privalome nebūti tokie išdidūs, kad laikytume, jog to pakanka. Net ir geriausiu atveju žmogus yra silpnas ir jam reikia Alacho malonės ir pagalbos. Jei mes nuoširdžiai norime suprasti, Jis padės mūsų Tikėjimui; bet jei ne, mūsų abejonės ir sunkumai tik padidės. Tai išplaukia kaip reikalingas padarinys, o Korano kalba visi padariniai yra priskiriami Alachui.

[1482] Rijs (iš rajisa, yarjasu arba rajusa, yarjusu) turi įvairių reikšmių: pvz., (1) purvas, netyrumas, nešvarumas, bjaurastis, kaip ix. 95; (2) todėl purvini darbai, netinkamas elgesys, nusikaltimai, bjaurastys nepastebimai virsta į (1), kaip v. 90; (3) todėl bausmė už nusikaltimą, bausmė, kaip vi. 125; (4) tokia bausmės forma, konkrečiai, abejonė, neaiškumas arba proto sutrikimas, pyktis, pasipiktinimas, kaip ix. 125, ir čia, bet galbūt bausmės idėja čia taip pat tinka.

[1483] Jei Tikėjimas kyla iš aktyvaus mūsų dvasinių sugebėjimų ar supratimo įtempimo, iš to seka, kad jei leisime jiems nunykti, Alacho Ženklai Jo Kūryboje arba sakytiniame Žodyje, kuris ateina įkvėpimo dėka per Jo Pasiuntinių lūpas nepasieks mūsų daugiau kaip muzika nepasiekia kurčiųjų.

[1484] Taip pat. x. 20 ir išn. 1408. Argumentas apie Alacho Atsiskleidimą žmogui buvo pradėtas pirmose šios Suros dalyse, o dabar yra apsukamas į šios Suros pabaigą su ta pačia formule.

[1485] Kiti žmonės gali svyruoti ar abejoti, ar stebėtis, tačiau doras žmogus neturi jokios abejonės ir skelbia savo Tikėjimą visiems aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip Al-Mustafa skelbė.

[1486] Vieno ir Tikro Dievo garbinimas nėra išsigalvotas garbinimas, į kurį paprasčiausiai ateinama per mąstymą ar filosofiją. Jis paliečia esminius gyvenimo ir mirties klausimus – kas yra Jo rankose ir Jo vieno.

[1487] Vieno Dievo garbinimas nėra Pranašo išsigalvojimas. Tai pasirodo kaip tiesioginis įsakas per jį ir visiems.

[1488] Individualus Tikėjimas yra geras, bet jis yra išbaigiamas ir sustiprinamas jungiantis ar formuojant Dorųjų Visuomenę, kurioje individas gali vystytis ir plėstis. Islamas niekada nebuvo vienuolių ir atsiskyrėlių religija. Ji ypač pabrėžia socialines pareigas, kurios daugeliu būdų bando ir treniruoja individo charakterį.

[1489] Alachas yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias. Netgi kada mes kenčiame išbandymus ir vargus, tai yra mūsų labui, ir niekas negali pašalinti jų, išskyrus Jį patį, kada tai yra Jo Plane. Jis prižiūri, kad ji būtų geriausias visiems susijusiems. Kita vertus, nėra jokios galios, kuri galėtų sukliudyti Jo palaimoms ir malonėms, ir Jo dosnumas teka laisvai, kada mes esame verti, o dažnai ir tada, kada nesame jo verti.

[1490] Furqán, Kriterijus tarp teisingo ir klaidingo, mums buvo atsiųstas iš Alacho. Jei mes priimame vedimą, tai nėra tartum mes suteikiama malonių tiems, kurie mums atnešą vedimą. Jie nesavanaudiškai kenčia dėl mūsų, kad mes būtume vedami dėl mūsų pačių labo. Kita vertus, jei mes tai atmetame, tai yra mūsų pačių prapultis. Mes turime tam tikrą laisvos valios kiekį, ir atsakomybė tenka mums – ji negali būti perkelta Alacho atsiųstiems Pranašams.

[1491] Kada, nepaisant visų Alacho Pranašų pastangų, žmonės nepriima Tiesos, ir atrodo, kad blogis kurį laiką klesti, mes privalome laukti ir būti kantrūs, bet tuo pačiu neprarasti vilties ar atkaklaus stengimosi, nes tik taip mes galime atlikti savo dalį Alacho Plane. 

 
Atgal