اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

SURĄ Al-R‘ad, 13

 

Chronologinė šios suros vieta ir pagrindinis x-xv surų argumentas yra aprašyti x suros įvade.

 

Atskiras šios suros argumentas nagrinėja tą Paties Alacho atskleidimą žmogui ir Jo elgimąsi su juo aspektą, kuris yra susijęs su tam tikrais kontrastais, kurie yra čia paaiškinti. Tai yra Pranašų atskleidimas, kuris išsakytas žodžiais, pritaikytais įvairių žmonių grupių, kurias tik jis pasiekia, kalbai; taip pat tai yra ir paralelus atskleidimas arba pastovių išorinės gamtos dėsnių šioje žemėje ir regimame danguje Ženklai. Tai yra kontrastas tarp pasikartojančios gyvybės ir mirties išoriniame pasaulyje: kodėl žmogus turėtų netikėti gyvenimu po mirties? Jie šaiposi iš bausmės idėjos, nes ji yra atidėta: bet negi jie nemato Alacho galios ir šlovės griaustinyje ir gamtos jėgose? Visa, kas sukurta, šlovina Jį: tai gėris, kuris išlieka, ir blogis, kuris yra nušluojamas kaip putos ar nuoviros. Ne tik stebukluose, bet ir normaliame pasaulio veikime, yra parodyta Alacho galia ir malonė. Netgi čia yra jo įstatymo veikimo Ženklų: jei žmogus sukuria sąmokslą ar planą, taip įvyksta tik todėl, kad tokia yra Alacho Valia, kuri privalo paimti viršų. Tai yra pavaizduota Juozapo istorijoje prieš tai esančioje suroje.

 

Santrauka. – Atskleidimo Knyga yra teisinga, ir tai yra patvirtinta Ženklais, kuriuos galime pastebėti regimoje gamtoje. Alachas, kuris sukūrė tokias galingas jėgas išorinėje gamtoje, gali prikelti žmogų dar kartą po mirties. Alacho žinios yra visa apimančios: tokia yra Jo galia ir gerumas (xiii.1-18).

 

Teisingieji siekia Alacho malonumo ir randa Ramybę; blogieji laužo Jo Įstatymą, ieško priekabių ir priešinasi, ir atmeta tikėjimą; Alacho rūstybė juos užklups netikėtai, bet Jam Pačiam geru laiku (xiii. 19-31).

 

Taip buvo su Pranašais anksčiau: iš jų buvo šaipomasi, bet pašaipūnai buvo sunaikinti, tuo tarpu teisieji džiūgavo ir buvo pripažinti (xiii. 32-43).

 

Al-R‘ad, arba Griaustinis

Alacho vardu, Gailestingiausio, Maloningiausio.

 

  1. A.L.M.R Šios eilutės[1799] yra Knygos: tai, kas buvo atskleista tau tavo Viešpaties, yra Tiesa; bet dauguma žmonių netiki.
  2.  Alachas yra Tas, Kuris iškėlė dangų be jokių atramų[1800], kaip jūs galite matyti; tada Jis įsikūrė Soste[1801]. Jis pavergė saulę ir mėnulį. Kiekvienas jų juda (savo keliu) nustatytais terminais. Jis reguliuoja visus reikalus[1802], detaliai aiškindamas Ženklus, kad jūs galėtumėte tvirtai tikėti susitikimu su savo Viešpačiu[1803].
  3. Ir tai Jis, Kuris paskleidė žemę, ir išdėstė joje tvirtai stovinčius kalnus ir (tekančias) upes: ir kiekvienos rūšies vaisių jis padarė poromis, du ir du[1804]: Jis užtraukė Naktį kaip šydą[1805] ant Dienos. Štai, iš tiesų šiuose dalykuose yra Ženklų tiems, kurie atidžiai žiūri!
  4. Ir žemėje yra (skirtingų, nors ir) gretimų ruožų, ir vynmedžių sodų, ir laukų, užsėtų javais, ir palmių - augančių[1806] iš bendrų šaknų, ar kitaip: palaistytų tuo pačiu vandeniu; kai kuriuos iš jų Mes netgi padarėme puikesnius už kitus maistui[1807]. Štai, iš tiesų šiuose dalykuose yra Ženklų tiems, kurie supranta!
  5. Jei tu stebiesi (jų tikėjimo stoka), nesuprantamas yra jų pasakymas: „Kada mes esame (faktiškai) dulkės[1808], ar tada mes iš tikrųjų būsime atgaivinti sukūrime?“ Jie yra tie, kurie neigia savo Viešpatį! Jie yra tie, kurių kaklai bus pakinkyti į (vergijos) jungą[1809]: jie bus Ugnies Kompanionai, (amžiams) ten įsikūrę!
  6. Jie reikalauja paskatinti blogį labiau nei gėrį[1810], netgi atvykus įvykdyti prieš juos (daug) įspėjamųjų bausmių! Bet iš tiesų tavo Viešpats yra kupinas atleidimo žmonijai už jų nuodėmes, ir (taip pat) tavo Viešpats iš tiesų yra griežtai baudžiantis.
  7. Ir Netikintieji sako: „Kodėl jam neatsiunčiamas Ženklas iš jo Viešpaties?[1811]“ Bet tu iš tiesų perspėji, ir esi vedlys visiems žmonėms[1812].

2 DALIS

 

  1. Alachas žino, ką kiekvienos patelės (įsčios) gimdo[1813], kiek įsčios turi nepritekti (savo laiko ar skaičiaus) arba viršyti. Kiekvienas daiktas su Juo yra (tinkamame) santykyje.
  2. Jis žino Nematoma ir tai, kas yra atvira: Jis yra Didis, Aukščiausiasis[1814]. 
  3. Tas pats (Jam), ar bet kuris iš jūsų slepia savo kalbą ar skelbia ją atvirai; ar jis glūdi, paslėptas nakties, ar eina į priekį dieną[1815].
  4. Kiekvieną (tokį asmenį)[1816] seka (angelai) prieš ir už jo; jie saugo jį pagal Alacho įsakymą. Iš tiesų niekada Alachas nepakeis žmonių sąlygų, iki kol jie patys keis tai, kas yra juose[1817], bet kada Alachas panorės nubausti žmones, nebus nei jokio atšaukimo, nei jie nesuras jokios apsaugos, išskyrus Jį.
  5. Tai Jis, Kuris rodo tau žaibus baimės ir vilties vardan[1818]: tai Jis, Kuris suburia sunkius debesis su (palaistančiu) lietumi!
  6. Ne, griaustinis atkartoja Jo garbinimus[1819], ir taip pat su pagarba[1820] elgiasi angelai: Jis sviedžia triukšmingus žaibus ir tuoj po to Jis smogia, kur tik Jis pageidauja... Netgi tuo tarpu, kai tie (žmonės) ginčijasi dėl Alacho, Jis yra Stiprus Galioje[1821].
  7. Jam skirtos maldos yra tinkamos ir teisingos[1822]. Visi kiti, kurių jie šaukiasi šalia Jo, negirdi jų daugiau, kai jie tiesia savo rankas, kad vanduo pasiektų jų burnas, bet jis nepasiekia jų: nes maldos tų, kurie neturi tikėjimo, yra ne kas kita kaip bergždžios maldos[1823].
  8. Viskas, kas yra[1824] danguje ir žemėje, nusižemina prieš Alachą[1825] – geranoriškai - arba nelauktai patiems sau[1826]: taip daro jų šešėliai[1827] rytais ir vakarais.
  9. Sakyk: „Kas yra Viešpats bei dangaus ir žemės Išlaikytojas[1828]?“ Sakyk: „(Tai) Alachas.“ Sakyk: „Ar tu priimsi (garbinimui) saugotojus, kitus nei Jis, tokius kurie neturi jokios galios nei gėriui, nei žalai?[1829]“ Sakyk: „Ar aklieji yra lygūs tiems, kurie mato? Arba tamsos gelmės lygios Šviesai? Arba ar jie priskiria Alachui partnerius[1830], kurie (ką nors) sukūrė, kaip Jis sukūrė, dėl to, kad kūryba atrodo į juos panaši?“ Sakyk: „Alachas yra visa ko Kūrėjas: Jis yra Vienatinis, Aukščiausiasis ir Nenugalimas.“
  10. Jis atsiunčia vandens[1831] iš dangaus, ir kanalai teka, kiekvienas pagal savo matą: bet srovė nusineša putą, kuri iškyla į paviršių. Netgi iš tos (rūdos), kurią jie kaitina[1832] ugnyje, kad pasidarytų papuošalų ar rakandų, panašiai atsiranda putų. Taip Alachas (alegorijomis) parodo Tiesą ir netiesą. Nes vandens puta išnyksta, kaip ir susidariusi puta yra išmetama; tuo tarpu tai, aks gera žmonijai, lieka žemėje. Taip Alachas pateikia alegorijas.  
  11. Tiems, kas atliepia savo Viešpačiui, yra (visi) geri dalykai. Bet tie, kurie Jam neatliepia, - netgi jei jie turėtų viską, kas yra danguje ar žemėje ir dar daugiau, - bergždžiai jie siūlytų tai[1833] kaip išpirką. Jiems atpildas bus baisus: jų buveinė bus Pragaras, - koksai kančios lopšys!

 

3 DALIS

 

  1. Tada ar yra tas, kuris žino, kad tai, kas buvo atskleista tau tavo Viešpaties, yra Tiesa, lygus su tuo, kuris yra aklas?[1834] Tai tie, kuriems suteiktas supratimas, kad gautų perspėjimą: - 
  2. Tie, kurie pildo Alacho Palikimą ir nelaužo savo garbės žodžio;
  3. Tie, kurie sujungia tuos dalykus, kuriuos Alachas yra įsakęs sujungti[1835], laikosi savo Viešpaties, jausdami pagarbą ir baisaus atpildo baimę;
  4. Tie, kurie yra kantrūs ir atkaklūs siekdami savo Viešpaties pritarimo; nustato reguliarias maldas; atidavinėja (dovanas), kurias Mes skyrėme jų išlaikymui, slaptai ir atvirai; ir atlygina Blogį geru: tokiems galutinis pasiekimas yra (Amžini) Namai, -[1836]
  5. Nesibaigiančios palaimos sodai: jie įžengs ten, lygiai kaip ir teisieji tarp jų tėvų, jų sutuoktinių ir jų palikuonių[1837], ir angelai atvers jiems visus vartus (sveikindami).
  6. „Ramybė tau už tai, kad atkakliai ir kantriai siekei! Dabar kokie puikūs yra galutiniai Namai!“
  7. Bet tie, kurie laužo Alacho Palikimą, po to, kai sulaužo savo garbės žodį, ir suskaldo į gabalus tuos dalykus[1838], kuriuos Alachas yra įsakęs sujungti, ir daro šalyje piktadarystes; - ant jų krenta Prakeikimas; jiems yra baisūs Namai![1839]
  8. Alachas padidina arba duoda pagal (griežtą) matą Išlaikymą[1840], (kurį Jis suteikia) visiems, kam tik pageidauja. Pasauliečiai džiaugiasi šio pasaulio gyvenimu: bet šio pasaulio gyvenimas yra tik mažytė ištaiga palyginus su Pomirtiniu Gyvenimu[1841].

 

4 DALIS

 

  1. Netikintieji sako: „Kodėl jam neatsiunčiamas Ženklas iš jo Viešpaties?“[1842] Sakyk: „Iš tiesų Alachas palieka klaidžioti tuos, kuriuos Jis nori; bet Jis veda pas Save tuos, kurie atsigręžia į Jį atgailaudami, -“
  2. Tie, kurie tiki, ir kurių širdys randa pasitenkinimą prisimindamos Alachą: nes be abejonės prisimindamos Alachą širdys randa pasitenkinimą.[1843]
  3. „Tiems, kas tiki ir užsiima teisingumu, yra (kiekviena) palaima[1844] ir graži (galutinio) sugrįžimo vieta.“
  4. Todėl Mes atsiuntėme tave tarp Žmonių, prieš kuriuos (prieš daug laiko) (kiti) Žmonės (veikė ir) atsisveikino su šiuo pasauliu[1845]; tam, kad tu galėtum atpasakoti jiems, ką Mes atsiuntėme tau per įkvėpimą; tačiau jie atmeta (Jį), Maloningiausią! Sakyk: „Jis yra mano Viešpats! Nėra kitų dievų, tik Jis! Juo aš pasitikiu ir į Jį gręžiuosi![1846]
  5. Jie būtų Koranas, kuriuo kalnai būtų judinami ar žemė būtų suskaldoma gabalais, ar mirusieji pakalbinami, (tai jis būtų vienintelis!) Bet iš tiesų, Įstatymas yra Alacho visame kame![1847] Negi Tikintieji nežino, kad jei Alachas panorėtų, Jis galėtų atvesti visą žmoniją (į Teisingumą)? Bet Netikintieji, - niekada negandos nenustos pulti jų už jų (blogus) darbus ar apsigyventi netoli jų namų, kol Alacho pažadas įvyks, nes iš tiesų Alachas nesulaužys Savo pažado[1848].

 

5 DALIS

 

  1. Prieš tave iš (daugelio) pasiuntinių[1849] buvo šaipomasi: bet Aš daviau Netikintiesiems atsikvėpti ir galiausiai Aš nubaudžiau juos: tada koks (baisus) buvo Mano atpildas[1850]!
  2. Tai ar Jis, Kuris prižiūri kiekvieną sielą ir (žino) viską, ką ji daro, (yra panašus į kitus)? Ir visgi jie prisiskiria partnerių Alachui. Sakyk: „Bet įvardinkite juos![1851] Ar tu informuosi Jį kažkuo, ko Jis nežino žemėje, ar tai bus (tik) žodžių žaismas?“ Ne! Tiems, kurie netiki, jų išsigalvojimai[1852] atrodo patrauklūs, bet jie yra tokiu būdu atitraukti nuo Kelio. Ir tų, kuriuos Alachas paklaidina, niekas negali vesti.
  3. Jiems yra Bausmė šio pasaulio gyvenime[1853], tačiau iš tiesų sunkesnė yra Pomirtinio Gyvenimo Bausmė: ir jie neturi jokių gynėjų nuo Alacho.
  4. Sodo alegorija, kuri yra pažadėta teisingiesiems! – Po juo teka upės: iš to nesibaigiantys yra vaisiai[1854] ir paunksmė jame[1855]: tokia yra pabaiga Teisingųjų; o Netikinčiųjų Pabaiga yra Ugnis[1856].
  5. Tie, kuriems Mes atidavėme Knygą[1857], džiaugiasi tuo, kas buvo atskleista jiems: tačiau tarp klanų[1858] yra tokių, kurie dalį to atmeta. Sakyk: „Aš liepiau garbinti Alachą, ir nepriskirti Jam jokių partnerių. Jo aš šaukiuosi ir pas Jį yra mano sugrįžimas.“
  6. Todėl Mes atskleidėme tai, kad būtų autoritetingas sprendimas[1859] arabų kalba. Jei sektum jų (tuščiais) troškimais po žinių, kurios pasiekė tave, tada nerastum nei sergėtojo, nei gynėjo[1860] nuo Alacho.

 

6 DALIS

 

  1. Mes siuntėme pranašus prieš tave ir paskyrėme jiems žmonas ir vaikus[1861]: ir niekada nebuvo pasiuntinio paskirtis atnešti Ženklą, išskyrus kai Alachas tai leido[1862] (ar įsakė). Nes kiekvienam periodui yra paskyrimas[1863].
  2. Alachas užstoja arba patvirtina tai, ką Jis pageidauja: su Juo yra Knygos Motina[1864].
  3. Arba Mes parodysime tau (per tavo gyvenimo trukmę) dalį to, ką Mes pažadėjome jiems, arba pasiimsime pas Save tavo sielą (anksčiau nei viskas bus užbaigta). Tavo pareiga yra padaryti taip, kad (Žinia) pasiektų juos: Mūsų dalis yra pašaukti juos atsiskaityti.
  4. Negi jie nemato, kad Mes palaipsniui mažiname žemę nuo jos tolimųjų kraštų?[1865] (Kur) Alachas įsako, ten niekas negali atšaukti Jo įsakymo. Jis yra Greitas kviečiant atsiskaityti.
  5. Tie, prieš jus, (taip pat) regzdavo intrigas; bet visuose dalykuose kartu veikia Alachas[1866]. Jis žino kiekvienos sielos poelgius: ir greitai Netikintieji sužinos, kas gaus Namus pabaigoje.
  6. Netikintieji sako: „Tu joks pasiuntinys[1867].“ Sakyk: „Pakankamas liudininkas tarp manęs ir jūsų yra Alachas bei tie, kas turi Knygos žinių.[1868]


[1799] Cf. x. 1, išn. 1382.

[1800] Ar mes turėtume daryti išlygą, kad „kaip jūs galite matyti“ siejama su „atramomis“ ar kad su „dangumi“? Abu variantai yra priimtini, tačiau aš teikiu pirmenybę pirmajam. Dangus nėra prilaikomas jokių atramų, kaip mes galime matyti. Tai, ką mes matome, yra mėlynas dangaus skliautas, tačiau yra matomų jėgų ar sąlygų, sukurtų Alacho, kurios turėtų mums duoti suprasti apie Jo galią ir šlovę.

[1801] Cf. x. 3, išn. 1386. Mes negalime galvoti, kad viskas savaime atsirado ar savaime funkcionuoja. Alachas yra Kūrėjas, Jo dėka viskas turi savo gyvenimą ir būvį, ir Jis viską išlaiko ir paremia, nors ir pastovūs dėsniai yra nustatyti visko reguliavimui ir valdymui. „Nustatyti terminai“ apriboja jų funkcionavimo trukmę: jų galutinis grįžimas yra pas Alachą, nes jų pradžia kilo iš Alacho.

[1802] Cf. x. 31, išn.. 1425. Kur gamtos dėsniai yra nustatyti, ir viskas juda pagal savo nustatytą kursą, vis tiek valdymas ir reguliavimas yra Alacho. Kur yra ribota laisva valia kaip žmogaus atveju, pagrindinis žmogaus sugebėjimų šaltinis vis viena yra Alachas. Alachas rūpinasi visais Savo kūriniais. Jis, priešingai graikų politeistų idėjai, nesėdi nuošaliai Olimpe, nesirūpindamas Savo kūriniais.

[1803] Viena Jo rūpinimosi Savo kūriniais apraiška, net kur ribota laisva valia yra suteikta jų vystymuisi, yra tai, kad Jis rūpinasi paaiškinti Savo Ženklu tiek gamtoje, tiek ir aiškiame, detaliame atskleidime per Savo Pasiuntinius, kad žmogus neturėtų jokių abejonių, ar jis turi galiausiai grįžti pas savo Viešpatį ir atsiskaityti už visus veiksmus, kuriuos jis įvykdė „nustatytame termine“, kada jam buvo suteikta iniciatyvos išbandant ir paruošiant. Jei žmogus atidžiai domisi Ženklais, jam bet kokiu atveju neturėtų kilti jokių abejonių.

[1804] Aš manau, kad tai nurodo į lytis augaluose, ir aš matau, M.P. išvertė atitinkamai. Augalai, kaip ir gyvūnai, turi savo reprodukcinius aparatus, - vyriškus kuokelius ir moteriškas piesteles. Daugeliu atveju ta pati gėlė jungia tiek kuokelius, tiek piesteles, bet kai kuriais atvejais šie organai yra išsidėstę skirtingose gėlėse, o dar kitais atvejais – netgi atskiruose medžiuose.  Arabijos datulė ir Indijos papaja yra vaismedžių, kurie yra vienalyčiai, pavyzdžiai.

[1805] Cf. vii. 54 ir išn. 1032. Visas fragmentas ten gali būti sulygintas su visu fragmentu čia. Tiek jų panašumas, tiek ir jų variacijos rodo, kaip nuodugniai yra pagrindžiamas kiekvienas argumentas, taikant išsireiškimus, tiksliai tinkančius kiekvienai progai.

[1806] Ar „augančių iš bendrų šaknų, ar kitaip“ žymi tik „palmes“, ar kartu ir „vynmedžius“ bei „javus“? Klasikiniai Komentatoriai renkasi pirmąjį konstruktą: tokiu atveju, tai yra užuomina į faktą, kad dvi ar daugiau palmių paprastai išauga iš bendrų šaknų, arba kad palmės kartais auga neįprastai kitiems medžiams ir kartais didelėmis tankiomis grupėmis. Jei būtų pasirenkamas antrasis konstruktas, tai būtų užuomina į faktą, kad datulės (ir apskritai palmės) ir kai kurie kiti augalai iškyla iš bendrų šaknų-čiaupų, tuo tarpu dauguma medžių išauga iš šaknų tinklo, kuris yra plačiai išsikerojęs. Tai yra adaptacija prie dirvožemio ir vandens sąlygų, - dar vienas Sukūrimo Ženklas ar stebuklas.

[1807] Datulės, maistiniai grūdai ir vynuogės – visi jie yra maitinami tos pačios rūšies vandeniu, tačiau kokį skirtingą derlių jie išaugina! Ir tai tinka visai augmenijai. Vaisiai ar valgoma produkcija gali skirtis forma, dydžiu, spalva, skoniu ir t.t. nesibaigiančioje įvairovėje.

[1808] Po gamtos ir atskleidimo Ženklų pamatymo, iš tikrųjų yra keista, kad žmonės turėtų neigti savo Kūrėją. Bet jei jie pripažįsta Kūrėjo, Kuris daro stebuklus prieš jų akis kiekvieną dieną, Ženklus, kodėl jie turėtų abejoti, jog kai jie taps dulkėmis, bus prikelti dar kartą? Jei vienas sukūrimas yra įmanomas, kokių sunkumų gali čia kilti priimant atgaivinantį sukūrimą? Tada tai tampa užsispyrimo klausimu ir maištingais norais, už ką bausmė yra aprašyta.

[1809] Aglál: jungas (vergijos): Cf. vii. 157 ir išn. 1128. Bausmė gali būti įsivaizduojama dviejų stadijų: staigi, prietarų, melagysčių jungas kaip priešprieša Tikėjimo laisvei; ir galutinė, Ugnis, kuri degina pačią sielą.

[1810] Netikintieji tyčiodamiesi sako: „Jei yra bausmė, leiskit ją pamatyti ją įvykstant dabar.“ Atsakymas jiems yra trejopas. (1) Kodėl jūs norite matyti bausmę labiau nei Alacho malonę? Kas yra geriau? (2) Negi jūs negirdėjote istorijoje apie baisias bausmes už blogį? Ir negi savo pačių akimis nematėte nedorumo pavyzdžių, įtrauktų į knygą? (3) Alachas veikia ne tik teisia ir baudžia, bet ir suteikia malonę bei atleidžia, ir pirmumas yra teikiamas atleidimui ir malonei.

[1811] Po visų Ženklų, kurie buvo ką tik paminėti, paprasčiausias kaprizas yra sakyti: „Atsiųsk Ženklą“. Al-Mustafá, kaip ir kiti Pranašai, atnešė Ženklų ir kredencialų, ir kaip jie, atsisakė patenkinti paprasčiausią tuščią smalsumą.

[1812] Paskutinis šios eilutės sakinys paprastai interpretuojamas ta prasme, kad Pranašo funkcija buvo tik paprasčiausiai įspėti, ir tas vadovavimas buvo atsiųstas visoms tautoms per jų Pranašus. Aš manau, kad tokia interpretacija lygiai taip pat galima: „tai savaime yra Ženklas, jog Al-Mustafá turėjo įspėti, pamokslauti ir pateikti Koraną, ir vadovavimas, kurį jis atnešė, yra universalus vadovavimas, kaip atėjęs iš Alacho.“

[1813] Patelės įsčios yra tik kaip pavyzdys nepaprastos paslapties. Netgi pati patelė nežino, kas yra jos įsčiose, - ar jauniklis vyriškos lyties, ar moteriškos, vienas pats ar daugiau, ar jis gims anksčiau standartinio laiko ar vėliau. Bet labiausiai slaptingi ir akivaizdžiai nežinomi dalykai yra aiškūs Alacho žinojimui: ir nėra jokio atsitiktinumo; visi dalykai yra sureguliuoti Alacho tinkamais dydžiais ir santykiais. Pagrindinis teiginys yra išsakomas paskutiniame sakinyje: „kiekvienas daiktas su Juo yra (tinkamame) santykyje.“

[1814] Neprilygstamo arabiško ritmo eilutė.

[1815] Mūsų labiausiai slepiamos mintys ir motyvai yra žinomi Jam bet kokiu laiku.

[1816] Žiūrėti paskutinę eilutę. Kiekvienas asmuo, nesvarbu, ar jis slėptų, ar atskleistų savo mintis, ar jis lindėtų tamsoje ar vaikštinėtų dieną, - visus Alachas stebi ir globoja. Jo gailestis apima kiekvieną, ir vėl ir vėl saugo jį, jei jis tiktai priims apsaugą nuo žalos ir blogio. Jei per savo kvailybę jis galvoja, kad gali slapta pasimėgauti ar gauti naudos, jis klysta, nes registruojantys angelai užfiksuoja visas jo mintis ir poelgius.

[1817] Alachas nėra atkakliai siekiantis bausmės. Jis sukūrė žmogų dorą ir tyrą; Jis suteikė jam proto ir žinių; Jis apsupo jį visokių rūšių Savo gailesčio ir malonės instrumentais. Jei, nepaisant viso šito, žmogus iškreipia savo paties valią ir veikia prieš Alacho Valią, vis viena Alacho gailestingumas yra atviras jam, jei jis priima tai. Tiktai tada, kai jis apiblausytų savo paties regėjimą ir pakeistų savo paties natūrą ar sielą nuo puikios formos, kurią Alachas suteikė, Alacho Rūstybė kristų ant jo ir palanki poziciją, kurią Alachas jam suteikė, pasikeistų. Kada jau bausmė ateina, nėra jokios galimybės ją atšaukti. Niekas, kuo jis pasikliovė – kitu nei Alachas – niekaip negali apsaugoti jo.

[1818] Čia yra kulminacinis atsakymo į sarkastišką Netikinčiųjų iššūkį dėl bausmės taškas, išreikštas labai didinga kalba. Kodėl geriau žiūrėti į blogį negu į gėrį? – į bausmę negu į malonę? Į bausmę, išvydus žaibo jėgą ir ugnį, negu į gėrio viltį ir gausius pasėlius lietuje, kuris prapliups iš griaustinio debesų?

[1819] Ne, pats griaustinis, kuris gali jus išgąsdinti, yra nekas kitas kaip tik paklusni ir palanki jėga prieš Jį, skelbianti Jo garbinimus kaip ir visi kiti likę kūriniai. Taip GRIAUSTINIS vykusiai suteikia pavadinimą šiai kontrastų surai, kur tai, ką mes galime pamanyti esant baisiu, yra parodoma esant tikrai paklusniu gėrio instrumentu Alacho rankose.

[1820] Ir netgi angelai, kuriuos mes įsivaizduojame esant gražiomis galios ir šlovės būtybėmis, esančiomis arčiausiai Alacho, jaučia didžiulį nuolankumą ir pagarbą, nes jie šlovina Jo šventą vardą.

[1821] Kas yra menkas žmogelis, kad abejotų Alachu? Kai kurių variacijų šia tema yra Jobo Knygoje, 38-41 skyriuose.

[1822] Háqq=tiesa; teisingumas; tai, kas tinkama, derama, reikiama. Visos šios reikšmės turimos čia omenyje. Jei mes garbiname ką nors kitą negu Alachas (nesvarbu, ar tai būtų stabai, žvaigždės, gamtos jėgos, dvasios ar sudievinti žmonės, ar pats asmuo, ar Galia, ar Turtas, Mokslas ar Menas, Talentas ar Protas), mūsų  garbinimas yra ir kvailas, ir beprasmis.

[1823] Akivaizdu, kad be tikėjimo joks meldimasis ar garbinimas iš viso neturi prasmės. Tai ne kas kita, kaip proto suklydimas. Bet yra ir gilesnė prasmė. Tu gali turėti klaidingą tikėjimą, kaip yra prietarų ar garbinimo ką nors kitą nei Alachas atveju, kaip yra paaiškinta paskutinėje pastaboje. Tokiu atveju tu taip pat seki įkandin paprasčiausio proto fantomo. Kai ateina laikas patikrinti jį, jis pasirodo esąs tik kvailystė ar tuštybė. Garbinimas ir maldos yra pateisinamos tik Alachui, Vieninteliam Tikram Dievui.

[1824] Atkreipkite dėmesį, kad originalas to, ką aš išverčiau kaip „viskas, kas yra“ yra asmeninis įvardis man, o ne má. Tai nurodo į esatį su asmenybe, t.y. angelus, dvasias, žmones ir greičiausiai kitus (nebūtinai materialius) objektyvios egzistencijos dalykus, nes yra sugretinama su jų Šešėliais arba Atvaizdais, arba Regimybėmis, arba Iliuzijomis, paminėtomis paskutinės eilutės pabaigoje. Tiek Esatys, tiek ir jų Šešėliai yra pavaldūs Alacho Valiai. Žiūrėti išn. 1825 ir 1827.

[1825] „Nusižemina“: tokia padėtis reiškia, kad jie pripažįsta savo priklausomybę nuo Alacho Valios ir Įstatymo, nori jie to ar ne.

[1826] „Nelauktai patiems sau“: Šėtonas ir Blogis. Jie norėtų ištrūkti nuo Vien Gero Alacho kontrolės, bet jie negali, ir jie turi pripažinti Jo viršenybę ir viešpatavimą jiems.

[1827] Netgi Šešėliai – Vaizduotės kūriniai arba daiktų projekcijos, kurių egzistencija priklauso nuo tų kitų daiktų, kaip šešėliai priklauso nuo materijos – netgi tokie šešėliai priklauso nuo Alacho Įstatymų ir Valios, ir negali pasirodyti arba turėti kokį nors efektą mums be Jo leidimo. Šešėliai yra ilgiausi ir todėl geriausiai matomi, kada saulė yra ties horizontu, ir linkę išnykti, kada saulė artėja prie zenito. Bet netgi tada, kai jie yra ilgiausi ir geriausiai matomi, jie vis tiek yra priklausomi nuo Alacho Valios ir Įstatymo.

[1828]Raab“ reikšmė yra paaiškinta išn. 20.

[1829] Taip pat v. 76.

[1830] Šią eilutę būtų galima suskirstyti į 6 dalis, kurių kiekvienos dvi eina drauge kaip klausimas ir atsakymas. Kiekviena, išskyrus penktąją dalį, pradedama žodžiu „Sakyk“, kuris yra kabučių atitikmuo senojoje arabų kalboje. Penktoji dalis, „ar jie priskiria...panaši?“ nėra pradedama „Sakyk“, nes ji yra netiesioginės formos. (1) Kas yra Viešpats ir Pasaulių Išlaikytojas? Tai Alachas, (2) Ir tu vis dar garbini kitus dievus? Ne, niekas negali Jam prilygti daugiau, nei tamsa prilygsta šviesai. (3) Tavo kiti dievai nesukūrė nieko, kuom tu galėtum būti suklaidintas. Iš tikrųjų ne; Jis yra vienintelis Kūrėjas, Vienatinis ir Aukščiausiasis.

[1831] Ši eilutė yra kupina alegorijų. (1) Tai Alachas, Kuris atsiunčia lietų ir paskirsto jį visiems. Matome, kaip jis teka skirtingais kanalais, priklausomai nuo jų masto. Kai kurie yra lėti; kai kurie turi sraunią srovę. Kai kurie suformuoja didžias upes ir drėkina plačius šalių plotus; kai kurie yra krištolo skaidrumo upeliai, galbūt kalvotuose plotuose, su kalnų krištolo vagomis, kurias galima matyti per vandenį. Kai kurie teikia valgomas žuvis; o kai kuriuose knibžda krokodilai ir kenkiančios pabaisos. Laipsnių laipsniai yra tarp upokšnių, upelių, ežerų, upių ir jūrų. Taip su lietumi Jis atsiunčia Savo malonę, žinias, išmintį ir vadovavimą. Visi gali to gauti. Skirtingi reaguos atitinkamai pagal savo sugebėjimus. (2) Fiziniame pasaulyje vanduo yra tyras ir naudingas. Bet putos susikaups atitinkamai vietinėms sąlygoms. Kaip srautas išplukdys putą ir išgrynins vandenį, taip Alacho dvasinė malonė nuneš mūsų dvasinę putą ir išgrynins vandenį. (3) Puta gali pagražinti paviršių, tačiau ji neišliks. Taip bus ir su tuščiomis žiniomis, kurios pradings, tačiau Alacho Tiesa išliks. 

[1832] Tęsiant paskutinę pastabą, ketvirtoji alegorija yra apie metalo rūdas: (4) rūda yra pilna netauriųjų priemaišų, bet ugnis atskirs auksą nuo atliekų papuošalams, arba (5) kai kurie namų apyvokos metalai, iš kurių pasigaminame kasdienius rakandus, kuriuos ugnis atskirs nuo nepageidaujamų priemaišų. Taip Alacho išbandymo ugnis, tiek per bėdą, tiek per gausą, suras mumyse tikro metalo ir atmes atliekas. Tai parodys mums, kas yra vertinga arba kas yra naudinga, bei visų rūšių putas ir tuštybes, kurias mes kaupiame ir plūstame žinias.

[1833] Taip pat iii. 91 ir x. 54.

[1834] Šioje dalyje išdėstytas kontrastas tarp Tikėjimo ir Teisingumo vienoje pusėje ir Netikėjimo ir Blogio kitoje. Teisingas žmogus yra žinomas kaip tas, kuris (1) gauna perspėjimą; (2) yra atsidavęs savo įsipareigojimams; (3) seka bendra Tikėjimo Religija, kuri yra sujungta kartu su Praktika; (4) yra kantrus ir atkaklus prašydamas Alacho;  jis yra žinomas ir praktiniuose reikaluose; (5) reguliariai besimeldžiantis; (6) dosnus teisingoje labdaroje, tiek slaptoje, tiek ir atviroje; ir (7) nėra kerštingas, tačiau trokštantis atlyginti blogą geru, taip sutraukydamas blogio grandinę, kuri turi polinkį įsiamžinti.  

[1835] T.y., sujungia tikėjimą su praktika, Dievo meilę su žmogaus meile, ir pagarbą visiems Pranašams vienodai; seka teisinga Religija ir neskaido jos gabalėliais.

[1836] Jų kelionė šiame gyvenime geriausiu atveju buvo laikinas viešėjimas. Dangus yra jų amžini Namai, kurie yra toliau pavaizduoti sekančiose dviejose eilutėse.

[1837] Šio gyvenimo giminystė yra laikina, bet meilė teisingumui yra amžina.

[1838] Tai opozicija dalykams, paaiškintiems xiii. 21, išn. 1835.

[1839] Tai priešingybė palaimintųjų būsenai, apibūdintai xii. 22-24. Prakeikimas yra Palaiminimo priešingybė, ir Baisūs Namai yra priešprieša Amžiniems Namams, nesibaigiančios palaimos Sodams.

[1840] Alachas, visų Savo kūrinių Išlaikytojas ir Puoselėtojas, suteikia išlaikymą visiems. Kai kuriems Jis jo duoda gausiai; kitiems Jis suteikia pagal griežtą matą. Niekas negali abejoti juo, nes Jo Valia yra aukščiausia, ir tai yra viso, kas gera,  matas.

[1841] Taip pat ix. 38. Čia prasmė taip pat galėtų būti tokia: dabartinis gyvenimas yra tik įrengimas, patogumas, brastos akmuo, išbandymas ateinančiam gyvenimui. Pats savaime jis yra mažiau svarbus nei Pomirtinis Gyvenimas.

[1842] Klausimas yra pakartojamas (xiii. 7); nes pagrindimų linija, pasiūlyta atsakyme, čia yra pabaigiama, ir kita pagrindimų linija dabar priimama. Alachas teikia vedimą kiekvienam, kuris atsigręžia į Jį atgailaudamas, bet Jis paliks klaidžioti tuos, kurie tyčia užmerkia savo akis ir uždaro širdis Jo malonei ir paguodai, kuris ateina iš Jį prisimenant ir garbinant.

[1843] Ženklas ar Stebuklas nėra kažkas išorinio: tai kažkas vidinio, kažkas tavo prote, širdyje ir sieloje. Tai priklauso nuo tavo vidinės dvasinės patirties. Jei tu atsigręži į Alachą, ta šviesa, ta patirtis ateis. Jei taip nepadarai, Alachas tavęs nevers tai padaryti.

[1844] „Palaima“: Tubá: vidinio pasitenkinimo būsena, vidinis džiaugsmas, kurį sunku yra apibūdinti žodžiais, bet kuris atsispindi gero žmogaus gyvenime per gėrį ir nelaimę, per gerą reputaciją ir blogį. Be to, visada yra galutinis tikslas, į kurį jo akys yra atgręžtos, gražūs poilsio Namai Pomirtiniame Gyvenime po to, kai šio gyvenimo sunkumai pasibaigs. Tas tikslas yra Pats Alachas.

[1845] Mūsų Pranašas atvyko vėliau negu kiti Pranašai tam, kad užbaigtų jų Žinią ir subendrintų Religiją. Ir neabejotina, kad po jo amžiaus pasaulio susivienijimo procesas prasidėjo. Tas procesas dar nėra užbaigtas, bet sparčiai vyksta.

[1846] Tikėjimas sako mums, kad joks netikinčiųjų priešinimosi kiekis negali niekada sustabdyti Alacho Plano.

[1847] Viskas yra įmanoma ir Alacho galioje. Jo Planas yra geraširdiškas ir visa apimantis. Bet ne jo kūriniams Jam įsakinėti ar reikalauti, ką ar kaip Jis turėtų padaryti. Įstatymas yra Alacho visame kame. Tikintieji žino Jo visagalybę ir jie taip pat žino, kad Jis taip įsakys Savo pasauliui, kad būtų geriausia.

[1848] Tegul Netikintieji negalvoja, kad jei jiems atrodo, jog jie puikiai gyvena kurį laiką, taip viskas ir pasibaigs. Jie yra įspėti dėl trijų dalykų: (1) Jų blogi darbai neš jiems blogas pasekmes visą laiką, nors jie ir gali nesuprasti jų tam tikrą laiką. (2) Jų namai, jų poilsio vietos, ratai, kuriuose jie juda, taip pat bus persekiojami jų blogų darbų bei jų pasekmių. Nes blogis sukomplikuoja savo aplinką. Jericho sienos, kad griūna, visą Jerichą paverčia griuvėsiais. (3) paskutinė Katastrofa, galutinis Atpildas ateis, nes Alachas niekada nelaužo savo žodžio. Tikros vertybės galiausiai bus atkurtos: gėris geriesiems ir blogis blogiesiems.

Komentatoriai pasinaudoja pavyzdžiais iš Pranašo gyvenimo, iš jo ištrėmimo iš Mekos bei gražinimo. Panašūs stebuklai vyksta visoje istorijoje. Bet Įsakymas yra Alacho.

[1849] Taip pat vi. 10.

[1850] Bausmė daugeliu atveju būdavo skirtinga. Tačiau kai ji ateidavo, kokia baisi ir pavyzdinė ji būdavo!

[1851] Taip pat xii. 40. „Tu turi tik įvardinti savo netikrus dievus ir tu pamatysi, kad jie yra ne kas daugiau, kaip tik vardai. Už jų nėra jokios realybės, tuo tarpu Alachas yra Viena didelė Realybė. Jis viską kiaurai permato ir viską žino. Ar tu drįsti pasakyti Jam kažką žemėje, ko Jis nežino? Ar tai tik paprasčiausias pokštas ar žodžių žaismas?“

[1852] Visos apgaulės ir iliuzijos atrodo patrauklios jų kūrėjams, bet, deja, jos yra didi kliūtis Religijos ir Tiesos kelyje. Vis dėlto jie atkerta save nuo Alacho malonės, kuri gali vesti juos arba atsiimti juos iš jų klaidų.

[1853] Nuodėmės pasekmės gali būti juntamos šiame gyvenime, bet tai yra niekniekis palyginus su galutinėmis bausmėmis ateinančiame gyvenime.

[1854] Dėl pagrindinės akala (literatūriškai „valgyti“)  šaknies reikšmės žiūrėti v. 66, išn. 776. Savo išvestine prasme tai reiškia vaisių ir bet kokios rūšies malonumą, tiek dvasinį, tiek ir kitokį. Dangaus džiaugsmai nėra panašūs į žemės džiaugsmus, kurie išblėsta arba kuriais yra persisotinama. Dangaus džiaugsmas yra tyras, besitęsiantis ir be jokių trūkumų, kuriuos mes priskiriame pojūčių džiaugsmams.

[1855] Zillun: literatūriškai paunksmė, pastogė, apsauga, saugumas. Visos reikšmės yra tinkamos. Paunksmė yra vienas iš sodo malonumų.

[1856] Čia, kaip ir kitose vietose, Ugnis yra kontrastas Sodui, kaip Vargas yra kontrastas Palaimai. Mes taip pat galime įsivaizduoti kitus atsitikimus, priešingus Sodo malonumams, pvz. su Ugnimi bus sausra, menkumas, troškulys vietoje gražių upių; skausmas ir kentėjimas vietoje amžinų malonumų; jokios apsaugos nuo karščio nirtulio, kas yra kontrastas vėsioms paunksmėms.

[1857] Knyga: bendrąja prasme, Atskleidimas. „Tiems, kuriems Knyga buvo duota“ yra tiek (1) ankstesnių atskleidimų Knygos Žmonės, kurie studijuoja naują Atskleidimą arabų kalboje be išankstinio nusistatymo ir randa jame patvirtinimą to, ką jų protėviai priėmė ir tikėjo, tiek ir (2) musulmonai, kurie priima Koraną su tokiu džiaugsmu.

[1858] Ahzáb (hizb daugiskaita): grupės, sektos, būriai, klanai. Nuoroda gali būti į klanus, paminėtus xxx. 20 ir 22 (ta visa sura pavadinta Ahzáb). Bet mes galime tai suprasti ir tobulai bendrąja prasme. Tarp visų žmonių grupių yra tokių asmenų, kurie priima dalį Alacho tiesos, bet atmeta bet ką, kas jiems netinka arba nedera su jų savanaudiškais tikslais ar tuščiais troškimais. Tinkamas atsakymas jiems yra: „Iš tikro Alacho įsakymas yra universalus, - garbinti bei tarnauti Jam ir atsisakyti pulti ant kelių prieš bet kokius kitus; Dievo žmogus randa savo esmę ir laikosi jos; bet jis turi kviesti visus dalintis savo palaimomis; jos atėjo iš Alacho, ir pas Alachą visi mes grįšime.“

[1859] Koranas yra arabų kalba; todėl arabai, tarp kurių jis buvo paskelbtas, gali neturėti jokių sunkumų suprantant jo nurodymus ir naudojant jį, kai reikia spręsti, kas yra teisinga ir neteisinga jų visuose reikaluose. Bet taip pat jis yra universalus, - todėl nė vienas neturėtų teikti pirmenybės savo tuščioms užgaidoms prieš šią autoritetingą deklaraciją.

[1860] Taip pat ii. 120. Skirtumas yra tik vienas žodis „Wáq“, kuris čia yra pavartotas vietoje „Nasír“ 120 eilutėje. Kiekvienu atveju tinkamas žodis yra parenkamas ne tik dėl ištraukos ritmo, bet ir dėl pagrindinės Argumento reikšmės.

[1861] Visi Pranašai, apie kuriuos mes turime detalių žinių, išskyrus vieną, turėjo žmonų ir vaikų. Išimtis yra Jėzus, Marijos sūnus. Bet jo gyvenimas buvo neišbaigtas; jo dvasinės pareigos tęsėsi tik trejus metus; jo misija buvo ribota; ir jis nebuvo pašauktas spręsti įvairiapusių problemų, kurios kyla gerai organizuotoje visuomenėje ar valstybėje. Mes skiriame jam lygią pagarbą, nes jis buvo Alacho Pasiuntinys, bet negalime sakyti, kad jo Žinia dengia tokį pat universalų pagrindą kaip Al-Mustafá‘os. Nėra jokio priekaišto normaliam žmogui, jei jis gyvena normalų žmogaus gyvenimą; yra šlovė, jei jis pagražina jį ir pateikia kilnesnį vertybės pavyzdį nei kiti žmonės, kaip padarė Al-Mustafá.

[1862] Joks Pranašas neįvykdė jokio Stebuklo arba neparodė jokių „Ženklų“, nebent Alachas taip norėjo. Alacho Valia (Mashíyat) yra visapusiškai išmintinga, universalus Planas, kuris nėra sudarytas vienos genties arba millat ar vieno amžiaus, ar šalies naudos atžvilgiu (taip pat žiūrėti sekančią eilutę). Didžiausias stebuklas per visą istoriją buvo ir yra Koranas. Mes galime suprasti jo grožį ir didybę šiandien taip pat, kaip tai darė žmonės Al-Mustafá dienomis, - netgi labiau, nes mūsų bendros žinios apie gamtą ir Alacho kūrybą padidėjo.

[1863] Kitab: reiškia „paskelbtas Įstatymas“ arba „įtvirtintas Įsakas“.

[1864] Umm-ul-Kitáb: Knygos Motina: originalus visų atskleidimų šaltinis; Alacho Valios ir Įstatymo Esmė. Taip pat iii. 7, išn. 347.

[1865] Kai Pranašas atlikinėjo dvasinę pareigą Mekoje, labiausiai kietakaktiška opozicija ėjo iš Mekos valdžios centro. Menkesni žmonės – Mekos visuomenės pakraščiai – priėmė tai lengvai, kaip ir kai kurios gentys aplink Meką. Po Hijrat vyko arši kova tarp Mekos ir Medinos, ir galiausiai Mekos užėmimas be kraujo VIII m.e. amžiuje privertė pagonių struktūrą galutinai sužlugti, nors jos šaltiniai jau buvo išsekę. Taip, bendrai kalbant, Tiesa randa lengviausią įėjimą per kuklumą ir nusižeminimą, ir pradeda ne valdžios štabuose, bet laiko pilnatvėje ji pasiekia savo bet kur su nesulaikoma jėga.

[1866] Taip pat iii.54 ir išn. 393.

[1867] Islamo priešai turi pripažinti, kad Al-Mustafá buvo didis ir kilnus veikėjas, bet jie neigė jo pranašavimą. Jis galėjo parodyti į savo kredencialus iš Alacho darbuose, kurių jis pasiekė, ir į Koraną, kurį jis atgabeno.

[1868] T.y. tie, kurie turi atskleidimo žinių, iš esmės atpažins Alacho atskleidimą šventajame Korane. Alternatyvus skaitymas yra „min ‘indi-hi “, kas rašosi arabų kalboje taip pat ir skiriasi tik trimis balsių taškais. Jei mes tai pritaikysime, paskutinis sakinys skambės: „ir iš Jo yra (visos) Knygos žinios“: t.y. „kadangi visos žinios ateina iš Alacho, Koranas taip pat liudija man.“

 
Atgal