اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

Sura Al-Hidzr
 
Tai yra paskutinė iš šešių A.L.M. serijos surų (x. – xv.). Jos chronologinė vieta yra vėlyvasis Mekos periodas, greičiausiai kakur to periodo vidurys. Žiūrėti įvadą į x. Surą, kur taip pat yra nurodymas į bendrą visos laipsniško Korano mokymo serijos turinį.
 
Specialus šios suros turinys yra Alacho Atskleidimo ir Alacho Tiesos saugojimas. Blogis kilo iš Išpuikimo ir mogaus norų iškrypimo, bet Alacho Malonė yra priešnuodis, kas buvo patvirtinta Abraomo ir Loto atveju, ir galėjo būti patvirtinta Aika ir Hijr monių, jei tik jie būtų atkreipę dėmesį į Alacho „Ženklus“. Koranas, prasidedantis Septynetu danai pakartojamų Eilučių, yra vertingas įrankis Alacho šlovinimui. 
 
Santrauka. – Alachas apsaugos Savo Atskleidimą, nepaisant Netikinčiųjų priekabių; Alachas yra visa ko šaltinis; Jis ino Savo paties mones, kuriuos Jis surinks pas Save (xv.1-25).
 
Kaip Blogis kilo per Iblis išdidumą, kuriam buvo suteiktas atsikvėpimas kuriam laikui; bet nei baimė, nei blogis nepalies tų, kurie priima Alacho Žinią (xv. 26-50)
 
Alacho Malonė Abraomui buvo perduota per tokius pačius pasiuntinius, kurie buvo pasiųsti sunaikinti Loto monių u jų neapsakomus nusikaltimus; u Blogį taip pat sulaukė atpildo ir Girios (Aika) bei Uolėto Ruoo (Hijr) Kompanionai (xv. 51-84).
 
Koranas ir jo suros moko mus šlovinti Alachą, mokytis nuolankumo garbinant ir tarnauti Alachui visą savo gyvenimą (xv. 85-99).
 
 
 
 
 
 
Al-Hijr, arba Uolėtas Ruoas.
 
Alacho vardu, Gailestingiausio, Maloningiausio.
 
  1. A.L.R. Šios Ayats[1933] yra Atskleidimo, - Korano, kuris viską paaiškina[1934].  
  2. Danai norės tie, kas netiki, kad būtų buvę musulmonais[1935].
  3. Palikite juos vienus valgyti ir mėgautis[1936], ir leiskite (klaidingai) Vilčiai išblaškyti juos: nes jie greitai suinos[1937].
  4. Mes niekada nesunaikiname populiacijos, kuriai prieš tai nebūtų nustatytas ir paskelbtas terminas[1938].
  5. Žmonės negali nei nujausti to Termino, nei atidėti jo[1939].
  6. Jie sako: „O tu, kuriam Žinia yra atskleidiama! Iš tikrųjų tu esi pamišęs (arba apsėstas)![1940]
  7. „Kodėl neatvedi mums angelų, jei jau taip yra, kad tu turi Tiesą?[1941]
  8. Mes nesiunčiame jums angelų, nebent yra pagrįsta prieastis[1942]: jei jie atvyktų (pas nuodėminguosius), tai jokio atokvėpio jie neturėtų[1943]!
  9. Mes turime, be abejonės, atsiųsti Žinią; ir neabejotinai Mes saugosime ją (nuo iškraipymo)[1944].
  10. Mes siuntėme pasiuntinius prieš tave iš senųjų sektų[1945]:
  11. Bet nebuvo atvykęs pas juos toks pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.
  12. Netgi tokiam elgesiui Mes leidome įslinkti į nusidėjėlių širdis[1946] -
  13. Jie netiki Žinia, toks buvo būdas ir tų, kurie buvo prieš juos[1947].
  14. Netgi jei mes atvertume jiems dangaus vartus[1948], ir jie išbūtų (visą dieną) pakilę ten,
  15. Jie tik pasakytų: „Mūsų akys buvo apsvaigintos: ne, mes buvome apkerėti burtais.“
 
2 DALIS
 
  1. Tai Mes, Kurie išdėliojome[1949] vaigdynus[1950] danguje ir padarėme juos šviesiai matomus (visiems) stebėtojams;
  2. Ir (be to) mes apsaugojome juos[1951] nuo bet kokio prakeikto Šėtono[1952].
  3. Tačiau bet kas, pasiekiantis girdėjimą[1953] slapta, yra sekamas liepsningos kometos, ryškios (kad matytum)[1954].
  4. Ir emę Mes išskleidėme[1955] (kaip kilimą); tuoj po pritvirtinome kalnus, tvirtus ir nepajudinamus; ir tada joje pateikėme visų rūšių dalykų pagal balansą[1956]
  5. Ir mes pateikėme joje pragyvenimo išteklius, - jums ir tiems, u kurių išlaikymą jūs nesate atsakingi[1957]
  6. Ir ne daiktas, bet jų neišsenkami (šaltiniai ir) lobiai[1958] yra pas Mus; bet Mes atsiunčiame iš to tik reikiamais ir nustatomais kiekiais[1959].
  7. Ir Mes siunčiame vaisingus[1960] vėjus, tada priverčiame lietų leistis iš dangaus, taip (gausiai) teikdami jums vandenį, nors jūs nesate saugotojai[1961] jo atsargų[1962].
  8. Ir iš tiesų tai Mes, Kurie suteikiame gyvybę, ir Kurie suteikiame[1963] Mirtį: tai Mes, Kurie išliekame Paveldėtojais[1964] (po to, kai visa kita praeina).
  9. Mums yra inomi tie iš jūsų, kurie skuba į priekį, ir tie, kurie atsilikinėja[1965].
  10. Neabejotinai tai jūsų Viešpats, Kuris surinks juos kartu: nes Jis yra Tobulai Išmintingas ir Žinantis.
 
3 DALIS
 
  1. Mes sukūrėme mogų iš skambančio molio[1966], iš purvo, sulipdyto į formą;
  2. Ir dinų rasę Mes sukūrėme prieš tai iš svilinančio vėjo ugnies[1967].
  3. Štai! Jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti mogų iš skambančio molio, iš purvo, sulipdyto į purvą;“
  4. „Kada aš suformuosiu jį (atitinkamomis proporcijos) ir įkvėpsiu jam Savo dvasią, suklupkit pagarbiai prieš jį[1968].“
  5. Taip angelai nusiemino, visi kartu:
  6. Tik ne[1969] Iblís[1970]: jis atsisakė būti tarp tų, kurie nusiemino[1971].
  7. (Alachas) tarė: „O Iblís! Dėl kokios prieasties tu nesi tarp tų, kurie nusiemino?“
  8. (Iblís) tarė: „Aš ne toks, kad nusieminčiau prieš mogų, kurį tu sukūrei iš skambančio molio, iš purvo, sulipdyto į formą.“
  9. (Alachas) tarė: „Tada nešdinkis iš čia; nes tu esi atstumiamas, prakeikiamas.“
  10. „Ir Prakeikimas bus ant tavęs iki Teismo Dienos[1972].“
  11. (Iblís) tarė: „O mano Viešpatie! Tada suteik man atokvėpį[1973] iki Dienos, kada (mirusieji) bus prikelti.“
  12. (Alachas) tarė: „Atokvėpis yra tau suteikiamas -
  13. „Iki Paskirto Laiko Dienos.“
  14. (Iblís) tarė: „O mano Viešpatie! Todėl, kad tu mane suklaidinai[1974], aš (suteršiu) teisingą matymą tų, kas yra emėje, ir aš visus juos klaidinsiu[1975], -
  15. „Išskyrus Tavo pasirinktus tarnus tarp jų,“
  16. (Alachas) tarė: „Tai man yra tiesus kelias[1976].“
  17. „Mano tarnams tu neturėsi jokios valdios, išskyrus tiems, kurie patys suklysta ir seka tavimi.“
  18. Ir iš tiesų, Pragaras yra paadėtas kaip būveinė jiems visiems!
  19. į jį yra 7 Vartai[1977]: kiekvienam tų Vartų yra paskirta (atskira nusidėjėlių) klasė.
 
4 DALIS
 
  1. Teisingieji (bus) tarp Sodų ir (skaidraus tekančio vandens) fontanų.
  2. (Jų pasveikinimas bus); „įenkite čia, kur Ramybė ir Saugumas.“
  3. Ir Mes pašalinsime iš jų širdių bet kokį tykantį sueidimo pojūtį[1978]; (jie bus) broliai (diugiai) sutinkantys vienas kitą ant ištiestų sofų.
  4. Joks nuovargio pojūtis nepalies jų, nei jie bus (kada nors) paprašyti išeiti.
  5. Pasakykite Mano tarnams[1979], kad iš tiesų Aš esu Danai Atleidiantis, Gailestingiausias;
  6. Ir kad Mano Bausmė bus iš tiesų sunkiausia Bausmė.
  7. Papasakok jiems apie Abraomo svečius[1980].
  8. Kada jie įengė į jo akiratį ir tarė: „Ramybė!“ Jis tarė: „Mes bijome jūsų![1981]
  9. Jie tarė: „Nebijok! Mes suteiksime tau gerų inių apie sūnų, apdovanotą inojimu.[1982]
  10. Jis tarė: „Jūs suteikiate man tokių gerų inių, nors ir senatvė jau pačiupo? Apie, tada, yra jūsų geros inios?“
  11. Jie tarė: „Mes iš tikrųjų tau suteikiame gerų inių; tad neprarask vilties!“
  12. Jis tarė: „Ir kas nusivilia savo Viešpaties malone, tas tik suklysta.[1983]
  13. Abraomas tarė[1984]: „Kokiais tada reikalais jūs (atkeliavote), o (Alacho) Pasiuntiniai?“
  14. Jie tarė: „Mes buvo atsiųsti pas mones, kurie yra (giliai) nuodėmėje[1985],“
  15. „Išskyrus Lút šalininkus: juos mes neabejotinai (esame įpareigoti) apsaugoti (nuo alos), -[1986] visus –
  16. „Išskyrus jo moną, kuri, mes buvome įtikinti, bus tarp tų, atsiliks.[1987]
 
5 DALIS
 
  1. Galiausiai, kada pasiuntiniai atvyko pas Lút šalininkus[1988],
  2. Jis tarė: „Jūs atrodote neeiliniai monės.“
  3. Jie tarė: „Taip, mes atvykome pas tave pabaigti to, dėl ko jie abejoja.[1989]
  4. „Mes atvykome pas tave su Tiesa[1990] ir mes tikrai sakome tiesą.“
  5. „Tad keliauk naktį su savo namiškiais, kada dalis nakties (dar bus likusi), ir pats keliauk u jų: te nė vienas iš jūsų neatsigręia, bet keliauja toliau, kur jums yra įsakyta.“
  6. Ir Mes padarėme inomą šį įsaką jam, kad paskutiniai likusieji iš tų (nusidėjėlių) turėtų būti sunaikinti iki ryto[1991].
  7. Miesto gyventojai (beprotiškai) apsidiaugė (jaunuolio iniomis)[1992].
  8. Lút tarė: „Jie yra mano svečiai: nepadarykite man gėdos:“
  9. „Bet bijokite Alacho ir neutraukite man gėdos.“
  10. Jie tarė: „Negi mes tau neudraudėme (kalbėti) visiems be išimties?[1993]
  11. Jis tarė: „Yra mano dukterų, (kurias galima vesti), jei jūs norite (taip) elgtis.[1994]
  12. Iš tiesų, greta tavo gyvenimo, (o Pranaše) audringai apsvaigę, jie klaidioja išsiblaškę, ten ir atgal[1995].
  13. Bet (galingas) Šuoras[1996] uklupo juos saulei tekant,
  14. Ir Mes apvertėme (miestus) aukštyn kojom, ir lijo ant jų siera, sunki kaip degtas molis[1997].
  15. Štai! Tame yra Ženklų tiems, kurie enklus supranta.
  16. Ir (miestai) buvo teisiai ant vieškelio[1998].
  17. Štai! Tame yra Ženklas tiems, kurie tiki![1999]
  18. Ir Girios[2000] Kompanionai taip pat buvo nusidėjėliai;
  19. Todėl Mes pareikalavome atsiskaitymo iš jų. Jie abu[2001] buvo ant atviro vieškelio, aiškiai matomi.
 
6 DALIS
 
  1. Uolėtojo Ruoo[2002] Kompanionai taip pat atmetė pasiuntinius:
  2. Mes atsiuntėme jiems Mūsų Ženklus, bet jie usispyrusiai gręėsi nuo jų.
  3. Iš kalnų[2003] jie išsikirto (savo) rūmus, (jausdamiesi) saugūs.
  4. Bet (galingas) Šuoras[2004] pagriebė juos ryte,
  5. Ir jokio naudos jiems nebuvo iš viso to, ką jie darė (su tokiu meistriškumu ir rūpesčiu)!
  6. Mes sukūrėme dangų, emę ir viską, kas yra tarp jų, tik dėl teisingų tikslų[2005]. Ir Valanda neabejotinai aušta, (kada tai bus paskelbta). Tad dovanokite (bet kokias mogiškas kaltes) su maloningu atleidimu[2006].
  7. Nes iš tiesų tai yra Jūsų Viešpats, Kuris yra Visa ko Kūrėjas[2007], viską Žinantis.
  8. Ir Mes suteikėme jums Septynias Danai kartojamas (Eilutes)[2008] ir Didįjį Koraną.
  9. Nevargink savo akių (ilgesingai iūrėdamas) į tai, ką Mes suteikėme tam tikroms jų klasėms[2009], nei sielvartauk dėl jų[2010]: bet (švelniai)[2011] nuleiskite savo sparną Tikintiesiems.
  10. Ir sakyk: „Aš iš tikrųjų esu tas, kuris atvirai įspėja ir be jokio dviprasmiškumo, -[2012]
  11. (Dėl tokios rūstybės), kurią Mes siunčiame tiems, kurie padalino (Šventraštį į savavališkas dalis), -[2013]
  12. (Taip pat tiems), kurie sudraskė Koraną į skutus (kaip jie pageidavo)[2014].
  13. Todėl per tavo Viešpatį Mes tikrai pakviesime juos atsiskaityti,
  14. U jų visus darbus[2015].
  15. Todėl atvirai išdėstyk tai, kas ta įsakyta, ir nusigręk nuo tų, kas jungia prie Alacho klaidingus dievus.
  16. Nes Mes esame pakankama tau prieš tuos, kurie tyčiojasi.-[2016]
  17. Tuos, kurie prie Alacho dar priima kitą dievą: bet greitai jie suinos.
  18. Mes iš teisų inome, kokia prislėgta[2017] yra tavo širdis dėl to, ką jie sako.
  19. Bet aukštink maldas savo Viešpačiui ir būk iš tų, kurie nusiemina garbindami.
  20. Ir tarnauk savo Viešpačiui iki išauš tau Valanda, kuri yra Tikra[2018].


[1933] Taip pat x.1 ir išn. 1382.
[1934] Atkreipkite dėmesį, kaip tinkamai skirtingos frazės, kuriomis jis yra apibūdinamas, atskleidia skirtingus jo kaip Atskleidimo aspektus. Atidiau paiūrėkime į frazes, kuriomis pradedamos šešios A.L.M. suros, kurių ši yra paskutinė pagal išdėstymą. X. 1 mes skaitome „Išminties Knygos Ayats (arba eilutės, arba Ženklai)“, kur tema yra Alacho kūrybos stebuklai, ir jos ryšys su Jo Atskleidimu. xi. 1 mes skaitome: „Knyga, kurios eilutės pagrindinės ar fundamentalios, be to, detaliai paaiškintos“: tema yra Alacho Teisingumas ir bausmė, išsaugoti fundamentalią Jo įstatymų schemą. Xii. 1 mes skaitome „Aiškiosios Knygos Simbolių eilutės“: nuostabus Alacho Plano atsiskleidimas yra paaiškinamas Juozapo istorija. Xiii. 1 mes skaitome: „Knygos Ženklai (arba eilutės)“: kontrastai Alacho Atskleidimo būduose ir jo priėmime yra parodomi, bet nėra iliustruojami detaliais pavyzdiais kaip Juozapo aiškioje istorijoje. Xiv. 1 mes skaitome: „Knyga, ...atskleista ...vesti iš ...tamsos į šviesą“: kur tema yra Abraomo malda u mogų, kad šis būtų išvaduotas iš neteisingo garbinimo tamsos į Vienovės šviesą. Čia, xv. 1, mes skaitome: „Atskleidimo Áyats (arba eilutės), - Korano, kuris viską paaiškina“: kur tema yra blogio ir kaip Alacho Tiesa yra nuo jo apsaugota paaiškinimas.
[1935] Neišvengiamai ateis toks laikas, kada tie, kurie leidia sau būti apgaudinėjami netiesos ar sąmoningai lauyti Alacho įstatymą, atsidurs baisioje padėtyje. Tada jie aistringai vėl ir vėl norės, kad jie būtų siekė Alacho Valios ir ėję Tiesos šviesoje. Tas laikas gali ateiti anksčiau ar vėliau – šiame gyvenime, mirštant ar Teismo Dieną, tačiau jis būtinai ateis. Paties mogaus aukščiausias suinteresuotumas reikalauja, kad šis suprastų Realybę anksčiau negu kai jau bus vėlu atgailauti.
[1936] Literatūriškai, „valgyti“, taip pat v. 66 ir išn. 776.
[1937] Kvailieji ir nedorieji ypatingą reikšmę skiria šio pasaulio malonumams. Dėl savo išdidumo jie galvoja, kad viską ino. Žinojimo pilnatvėje jie supras, kaip jie klydo. Tuo tarpu tie, kurie priėmė Šviesą, neturėtų nė akimirkai domėtis matoma nuodėmingųjų gerove šiame pasaulyje. Jie turėtų palikti juos vienus, pasitikėdami Alacho teisingumu ir gerumu.
[1938] Kitában ma‘lúm: literatūriškai „raštiškai inoma“. Yra daugybė numanomų reikšmės atspalvių: (1) kiekvienam mogui, kaip kiekvienam individui, yra paskirtas tikslus Terminas: jų sugebėjimas pasirinkti suteikia jiems jų norų formavimo pagal Alacho Valią galimybę, ir taip leidia identifikuoti save su Alacho Universaliu įstatymu. To Termino metu jiems yra suteikiama daugybė virvių; kai Terminas praeina, nelieka jokios galimybės atgailauti. (2) Nei teisingieji, nei nuodėmingieji negali paskubinti ar atitolinti likimo: Alacho Valia privalo paimti viršų, ir Jis yra Visa Išmanantis. (3) Žmonių sunaikinimas nėra kaprizinga Alacho bausmė: monės ją usitraukia savo pačių pasirinkimu; nes pastovus Alacho įstatymas ar įsakas yra visada jiems prieš tai inomas daugeliu būdų.
[1939] Taip pat vii. 34. Taip pat iūrėti paskutinę išnašą.
[1940] Al-Mustafá buvo netikinčiųjų apkaltintas pamišimu ar apsėdimu, nes jis kalbėjo aukštesnius dalykus, negu jie inojo, ir elgėsi vedamas tyresnių ir kilnesnių motyvų, nei jie galėjo suprasti. Taip, maesniu laipsniu, dabar nutinka daugeliui teisingųjų netikinčiųjų pasaulyje. Jų motyvai, veiksmai, odiai, viltys ir troškimai yra nesuprantami jų draugams, ir jie yra apkaltinami pamišimu arba nesupratimu. Bet jie ino, kad jie yra teisingame kelyje ir kad tai iš tikrųjų netikintieji veikia prieš savo geriausius interesus.
[1941] Taip pat vi. 8-9, ir išnašas 840, 841. Iš netikinčiųjų pusės, tai tik paprasčiausios patyčios. Jie netiki nei Alachu, nei angelais, nei atskleidimu, bet tik materialiais dalykais. Absurdiška manyti, kad jie galėtų būti rimtai priimami.
[1942] Angelai nėra siunčiami patenkinti netikinčiųjų ugaidų ir smalsumo. Jie yra siunčiami atnešti Alacho pasiuntiniams įkvėpimą ir įvykdyti Alacho įsakus.
[1943] Jei angelai pasirodytų prieš nuodėminguosius, tai reikštų, kad jie atvyko įvykdyti teisingos bausmės, ir tada nuodėmingiesiems nebūtų jokios galimos vilties atsikvėpti.
[1944] Korano teksto tyrumas per 14 šimtmečių yra pavyzdys amino rūpinimosi, kuriuos Alacho Tiesa yra saugoma per visus amius. Visi iškraipymai, išsigalvojimai ir pridėjimai praeina, tačiau Alacho tyra ir šventa Tiesa niekada nebus utemdyta, netgi jei visas pasaulis šaipytųsi iš jos ir būtų pasiryę ją sunaikinti.
[1945] Shiya‘un, daugiskaita Shi‘atun = sekta, religinė grupė. Žmonija mato po vieną Tiesos fragmentus ir yra linkusi skaldytis į fragmentus ir grupes. Visi tikri Alacho pasiuntiniai atėjo sutaikyti visus tuos fragmentus ir grupes, nes jie skelbė teisingą Vienovės Evangeliją. Taip atėjo Al-Mustafá sugrąinti į Vienovė daugybę besiginčijančių ydų, krikščionių bei pagonių sektų. Jo misija buvo laikoma pajuokos objektu, bet taip buvo ir su pirmtakų misijomis. Pati pajuoka neturėtų atimti drąsos Tiesos skelbėjams.
[1946] Jei blogis ir netikėjimas egzistuoja pasaulyje, mes neturime tapti nekantriais ar prarasti savo tikėjimą. Mes turime suprasti, kad jei tokie dalykai yra leidiami, jie yra dalis Universalaus Alacho Plano ir tikslo, Kuris yra Visa Išmanantis ir Vien tik Geras, bet Kurio išminties ir gerumo mes negalime pilnai suvokti. Mes turime vieną paguodą, ir ji yra išdėstyta sekančioje eilutėje ir išnašoje.
[1947] Žmogaus išgalvotos sektos, grupės ir sistemos turi tendenciją praeiti, bet Alacho tyra Vienovės Tiesa išlieka amiams. Tai mes galime pamatyti istorijoje, kada mes ją plačiai studijuojame. Taip pat ir alegorija xiv. 24-26 Khalat: aš išverčiau ją ta pačia prasme kaip ir xii. 30, x. 102 ir kitose vietose. Kai kurie Komentatoriai suteikė neymiai besiskiriantį reikšmės atspalvį. Kita reikšmė yra matoma xlviii. 23.
[1948] Taip pat vi. 35. Dvasinė karalystė yra atvira visiems įengti. Bet įėjimas nėra vien tik paprasčiausias fizinis judesys. Tai visiško širdies pasikeitimo klausimas. Blogis pirmiau turi nustoti būti blogiu, kad galėtų suprasti ir mėgautis Gėriu. Jei mes galėtume įsivaizduoti Blogį, kaip Dugno audėją, kokiu nors būdu „išverstą“ ar kokiu nors būdu paimtą į dangų, jis tik pagalvotų, kad Tiesa yra iliuzija, o realybė yra tėra tik paprasčiausi kerai. Sugedimas yra pačioje jo prigimtyje, kuri pirmiausia turi būti išgryninta ir padaryta tinkama šviesos, tiesos ir palaimos priėmimui.
[1949] Blogis buvo apibūdintas ne kaip išorinis dalykas, bet kaip sielos sugedimas; šioje dalyje mes turime šlovingą pasakojimą apie Alacho Kūrybos tyrumą ir groį. Blogis yra dėmė ant jos, o ne normali jos savybė. Iš tikrųjų, normali savybė yra apsauga, kurią Alachas jai suteikė, kad apsaugotų nuo blogio.
[1950] Nesuskaičiuojamuose milijonuose vaigdių, kurias mes matome visatoje, pirmas ingsnis mūsų astronominėse iniose yra atrasti nuostabią tvarką, groį ir harmoniją, kurią mes vertiname vis labiau ir labiau, kai mūsų inios gilėja. Pirmas platus ruoas, kurį mes išskiriame, yra Zodiakas, kuris ymi saulės kelią per dangų metų metais ir mėnulio bei planetų klajojimo ribas. Mes suskirstome jį į dvylika dalių ir vadiname jas Zodiako enklais. Kiekvienas jų ymi saulės taką per dangų, kurį mes galime matyti mėnuo po mėnesio. Taip mes galime išskirti mūsų saulės metų sezonus, ir išreikšti nekintamais dėsniais svarbiausius meteorologijos, agrokultūros, sezoninių vėjų ir potvynių faktus. Tada yra mėnulio fazių keitimais, vaigdėlapių sudarymai ir kiti nuostabūs dangaus faktai, kurių kai kurie įtakoja mūsų fizinį gyvenimą šioje emėje. Bet didiausia pamoka, kurią mes galime iš jų išmokti, yra dvasinė. Šios stebuklingos Tvarkos ir Groio autorius yra Vienas, ir Jis vienintelis turi teisę į mūsų garbinimą.
[1951] Turėdami omeny fizinį dangų, mes galime įsivaizduoti tobuliausią harmonijos melodiją – apsaugotą nuo bet kokios trukdančios jėgos.
[1952] Rajim: išvarytas akmenimis, atmestas, prakeiktas. Taip pat iii. 36.
[1953] Taip pat lxxii. 8-9.
[1954] Krintanti vaigdė. Taip pat xxxvii. 10.
[1955] Didingumas, tvarka, grois ir harmonija yra matomi Alacho Kūryboje, bet ypač danguje. Artėjant prie mogaus, Alacho rūpinimasis mogumi ir Jo gerumas yra matomi (šalia kitų Jo ypatybių) Jo emės sukūrime. Labi poetiška kalba emė yra apibūdinama kaip išskleista lyg kilimas, ant kurio kalvos atlieka svarmenų vaidmenį, kad išlaikytų jį stabilų.
[1956] Ir kiekvienas dalykas yra pateiktas emėje pagal atitinkamą balansą ir saiką. Mineralų karalija palaiko augalus ir šie savo ruotu palaiko gyvūnus, yra abipusės priklausomybės ryšys tarp jų. Perteklius yra eliminuojamas. Vieno atliekos yra kito maistas ir atvirkščiai. Tai yra gradacijos ir tarpusavio priklausomybės grandinė.
[1957] Žiūrėkite paskutinę išnašą. „Mes teikiame jums (t.y. monijai) visokių rūšių išlaikymą, fizinį, mentalinį, dvasinį ir t.t.“ Bet Mes darome daugiau. Mes teikiame kiekvienam iš Mūsų kūrinių. Ir yra tokių, apie kuriuos monija netgi neino. Mes teikiame jiems taip pat. Yra tokių, kas iš pirmo vilgsnio atrodo priešiška mogui, arba kuriuos mogus gali laikyti priešiškais, tokių kaip laukiniai ir nuodingi gyvūnai. Jie yra Mūsų kūriniai, ir mes jiems teikiame taip pat, nes jie yra mūsų kūriniai. Bet Mūsų universalaus Plano ekonomikoje yra reikiama tvarka ir balansas.
[1958] Khazá‘in: turtai; lobynai; vietos, kur vertingi daiktai yra kaupiami, iš kurių išlaikymas yra išdalinamas kartas nuo karto, kai kyla toks poreikis.
[1959] Visos nuostabios dovanos, jėgos ir energijos, kurias mes matome pasaulyje aplink mus, turi savo šaltinius pas ir ištakas pas Alachą, Pasaulių Kūrėją ir Išlaikytoją. Ir tai, ką mes matome, suvokiame ar įsivaizduojame, yra tik maa dalelė to, kas egzistuoja. Tą dalelė yra atsiunčiama mums ir mūsų pasauliui atitinkamai pagal mūsų poreikius ar jo poreikius kartas nuo karto, progai pasitaikius. Ji yra grietai apribota pagal taisykles ir planą. Viso to šaltiniai yra neriboti ir neišsemiami. Tokiu pačiu būdu jėgos, kurias mes matome veikiančias aplink gamtoje ar dvasiniame pasaulyje pagal savo dėsnius, kuriuos mes galime perprasti ir išsiaiškinti, yra tik išvestinės jėgos, antro, trečio ar n-tojo laipsnio. Jų šaltinis ir didiausios ištakos yra pas Alachą.
[1960] Lawáqíh, daugiskaita láqih, laqaha, apvaisinti moteriškąsias datules, unešant vyriškojo medio iedadulkes ant moteriškųjų medių mezginių. Datulės yra vienalytės. Vėjas atlieka tokias pareigas daugybei gėlių. Čia, drąsia metafora, jo vaisinga savybė yra perkeliama debesims, kurie lietaus pagalba, teikia visokių rūšių vaisius, grūdus ir daroves. Debesys kaip garai yra manipuliuojami vėjų, kurie sukelia atmosferos sroves, kurios baigiasi kondensacija ir lietaus iškritimu. Atkeipkite dėmesį į dalelytės „tada“ tinkamumą, nes tuo parodomas ryšys tarp vėjo ir lietaus.  
[1961] Taip pat ankstesnė eilutė ir 1958 išnaša. Žmogus gali saugoti vandenį cisternose, rezervuaruose, eeruose ir kanalų vandens talpyklose. Bet jis visiškai nekontroliuoja jo originalių šaltinių, kas yra debesys, kurie vėjo pagalba atlieka pagrindinių vandens paskirstytojų po visas plačias emės paviršiaus erdves vaidmenį.
[1962] Ši eilutė privalo būti suprantama kaip iliustruojantis pavyzdys to, kas yra išsakyta paskutinėje eilutėje.
[1963] Atkreipkite dėmesį, kaip yra kopiama į argumentą nuo xv. 16 iki xv. 23 – nuo dalykų, kurie yra labiausiai tolimi mogui iki dalykų, paliečiančių jo giliausią būtį, ir kiekvienas jų savitu būdu yra nuostabus Alacho kūrybos šlovės, gerumo, groio, tvarkos ir harmonijos pavyzdys. Pirmiausia, dangus, Zodiako enklai, vaigdės ir paslaptingas fenomenas, kurį mes matome virš savęs; tada emė, ir tobulas gyvybės ir jėgų balansas joje, kartu su mogumi kaip svarbiu faktoriumi, bet ne vieninteliu faktoriumi; tada neišsemiami šaltiniai energijos, kurios Teikėjas yra tik Alachas vienas, bet kuri pasiekia mus pamatuotomis proporcijomis, kaip reikia; ir galiausiai, Gyvybė ir Mirtis kaip pačios savaime, kurios praeis, tačiau Alachas išliks. Labai graus perėjimas, ir puikus Alacho išminties ir teikimo elgiantis su Savo kūriniais įrodymas.
[1964] Literatūriškai, „Mes esame įpėdiniai, arba Paveldėtojai,“ taip pat iii. 180; „Alachui priklauso dangaus ir emės palikimas.“ Taip pat iūrėti į paskutines dalis išn. 988 ir vi. 165.
[1965] Reikšmė galėtų būti: „tie, kurie buvo anksčiau prieš jus laiko atvilgiu ir tie, kurie bus po jūsų laiko atvilgiu; jie visi yra inomi Alachui, ir jis surinks juos visus kartu Teismo Dieną.“
[1966] Salsál: sausas molis, kuris išgauna garsą, kaip moliniai indai. Taip pat iv. 14. Imdamas 26 ir 29 eilutes kartu, aš suprantu tokią reikšmę: mogaus kūnas buvo suformuotas iš šlapio molio ir tada diovintas iki kol jis galėjo skleisti garsą; kad tada jis buvo toliau formuojamas ir išbaigtas; kad į tokią suteiktą gyvulišką formą buvo įkvėpta Alacho dvasia, kuri suteikė jam viršenybę prieš kitus Kūrinius: ir kad tada įsakymas pagarbai buvo duotas.
[1967] Taip pat vi. 100 ir išn. 929.
[1968] Tarp kitų fragmentų, kur yra kalbama apie Adomo sutvėrimą, taip pat yra ii. 30-39; vii. 11-25. Atkreipkite dėmesį, kad čia pabrėiami trys dalykai: (1) Alacho dvasios įkvėpimas mogui, t.y. dieviškų inių ir valios sugebėjimas, kuris, jei būtų teisingai panaudojamas, suteiktų mogui viršenybę prieš kitus kūrinius: (2) blogio kilmė dėl arogancijos ir pavydo iš Šėtono pusės, kuris mato tik emesniąją mogaus pusę (jo molį) ir nemato jo aukštesniosios pusės, sugebėjimo, kuris ateina iš Alacho dvasios; (3) kad tas blogis paliečia tik tuos, kas pasiduoda jam, tačiau neturi jokios galios Alacho nuoširdiems tarnams, apvalytiems Jo malonės (xv. 40, 42). Adomas čia nėra paminimas vardu, tiesiog įvardijamas kaip Žmogus.
[1969] Taip pat išn. 49, ii. 34.
[1970] Iblís: vardas apima savy esminę desperatiškumo ar maišto idėją. Taip pat išn. 52, ii. 36.
[1971] Akivaizdiai Iblís arogancija turi dvi prieastis: (1) kad mogus buvo sukurtas iš molio, kai tuo tarpu jis buvo sukurtas iš ugnies; (2) kad nenorėjo elgtis taip, kaip elgėsi kiti. Abi prieastys buvo neteisingos; (1) nes mogui buvo įkvėpta Alacho dvasia; (2) nes panieka angelams, kurie pakluso Alacho odiams, parodė ne Iblís viršumą, o jo emesnę padėtį.
[1972] Po Teismo Dienos visa visatos konstitucija bus kitokia. Bus visiškai naujas pasaulis, visiškai kito lygmens. (Taip pat xxi. 104).
[1973] Koks buvo tas atokvėpis? Iblís prakeikimas išliks, t.y. jis buvo atskirtas nuo Alacho malonės ir tapo dvasiniame gyvenime tuo, kas politinėje karalystėje yra įstatymų neginamas asmuo. Žemiška karalystė gali nesugebėti sugauti ir sunaikinti tokio asmens, tačiau Alachas yra Visagalis. Ir tokia galia, kokią Iblís galėtų turėti, gali ateiti tik per atokvėpį, suteiktą Alacho. Atokvėpis tuomet yra tai, kas išreikšta xv. 39 eilutėje. Alacho suteikta ribota mogaus laisva valia reiškia sugebėjimą rinktis tarp gėrio ir blogio, ir sugebėjimas yra treniruojamas per Šėtono, „atviro mogaus priešo“, pagundas ir viliones. Taip yra mogaus išbandymo laikotarpiu emėje. Tačiau netgi tokiu atveju, bet kokios pagundos neturi galios nuoširdiems Alacho garbintojams, kurie yra apvalomi Jo malonės.
[1974] Agwaitani: „išvedei mane iš kelio, suklaidinai“ : taip pat vii. 16. Šėtonas negali būti tiesus ar teisingas netgi prieš Alachą. Per savo aroganciją ir maištingumą jis paslydo; jis priskiria tai Alachui. Tarp Alacho teisingo sprendimo ir Šėtono abangų bei pagundų negali būti nė menkiausio palyginimo. Tačiau jis drįsta statyti juos ant to paties pagrindo. Jis pasinaudoja atokvėpio privalumu.
[1975] Iblís (Šėtonas) yra bejėgis prieš Alachą. Todėl jis atsigręia prieš mogų.
[1976] Nuoširdiai garbinti Alachą reiškia įgyti apsivalymą nuo visų blogio dėmių bei atsparumą bet kokiai blogio įtakai. Tai pakeičia visą mogaus prigimtį. Po šito, blogis nebegali jo paliesti. Blogis pripains jį esant u jo galios ir netgi negundys jo. Neskaitant tokių apvalytų sielų, kiekvienas, kuris šlovina Alachą, kviečia Alacho malonę saugoti ją. Bet jei jis suklysta ir sąmoningai renkasi blogį, jis turi prisiimti ir pasekmes. Kaltė krenta netgi ne ant Šėtono, blogio galiai, o ant paties nusidėjėlio, kuris pasiduoda jo galiai; xiv. 22 : xv. 42.
[1977] Nusidėti yra begalė būdų, ir jeigu jie būtų suklasifikuojami į 7 grupes, kiekviena jų rodytų Vartus, kurie veda į Pragarą.
[1978] Taip pat vii. 43, ir išn. 1021. Širdys ir protai bus taip išgryninti, kad visa praeities pagiea, pavydas ar sueidimo pojūtis išnyks. Tikroji Brolystė bus ten suvokta, kada kiekvienas turės savo garbę, ir nebus jokio palyginimo klausimo; kiekvienas sutiks kitą su diaugsmu ir pasitikėjimu. Nebus jokio triūso ar nuovargio jausmo, ir diaugsmas tęsis per amius.
[1979] Mes privalome suvokti abi Alacho savybių puses: Jo malonė, gailestis, atleidimas yra beribiai; jei mes visa tai atmetame, Jo teismas ir bausmė taip pat bus u mūsų suvokimo ribų.
[1980] Kontrastams tarp Gėrio ir Blogio ir pasekmėms, sekančioms iš jų, pailiustruoti dabar mums yra nurodomi 4 įvykiai iš praeities: (1) įvykis iš Abraomo istorijos; (2) iš Loto, Abraomo sūnėno, ir Lygumos Miestų pabaigos, į kuriuos jis buvo pasiųstas perspėti; (3) Girios Žmonių; ir (4) Uolėtojo Ruoo (Hijr) Žmonių, pagal kuriuos yra ši sura pavadinta. Kaip įprasta, Alacho gausios malonės pavaizdavimas seka pirmiausia.
[1981] Dėl pilno uuominos į angelus, kurie buvo Abraomo svečiai ir atvyko pranešti jam apie senatvėje gimsiantį sūnų, supratimo skaitykite xi. 69-73 ir išnašas. Neįprastos išvaizdos dviejų nepaįstamųjų pasirodymas, kurie atsisakė paragauti prabangių šeimininko vaišių, pirmiausia Abraomui sukėlė įtarimą ir baimę.
[1982] Sūnaus gimimas senatvėje tėvui, kuris sūnų neturėjo, buvo geros inios asmeniškai Abraomui. Gimimas sūnaus, apdovanoto inojimu, adėjo kaką ymiai daugiau. Turint omeny, kad angelai buvo Dievo pasiuntiniai, minima išmintis buvo dieviška išmintis, ir įvykis tapo labai svarbiu pasaulio religinės istorijos įvykiu. Nes Abraomas tapo, per savo palikuonis, šaknimis trijų didiulių universalių religijų, išsisklaidiusių po pasaulį.
[1983] Taip pat xi. 69.
[1984] Kada nuoširdus supratimas įsivyravo tarp Abraomo ir jo svečių ir tikriausiai kada svečiai ruošėsi išvykti, Abraomas udavė jiems klausimą: „Kokią misiją jūs vykdote?“ Tai buvo toliau numanoma: „Ar aš galiu kuom padėti?“ Bet ne. Misija buvo viena iš Bausmių u pasibjaurėtinas nuodėmes. Atkreipkite dėmesį, kad Alacho Rūstybės paminėjimas visada yra susietas su Alacho Malonės paminėjimu, ir Malonė paminima pirmiau. Tie patys angelai, kurie atvyko nubausti Sodomos ir Gomoros, buvo įpareigoti pirmiausia pranešti geras inias apie Alacho Malonę Abraomui ilgos Teisingųjų Mokytojų linijos forma.
[1985] Lygumos apie Negyvąją jūrą Miestai, kurie šiandien yra vadinami Bahr Lút. Jie buvo pasinėrę į neapsakomas šlykštynes. Paskaitykite xi. 77-83 ir išnašas.
[1986] Čia vėl Alacho saugantis Gailestis, kuris paminimas pirmiau, yra susietas su Jo Rūstybe.
[1987] Žiūrėti xi. 81, ir išn. 1577.
[1988] Ál reiškia mones, kurie prisideda prie didio Mokytojo būdų ir mokymo; Ál-u-Muhammad: tai nebūtinai reiškia padermę ar palikuonis. Ahl (xv. 65) daniausiai reiškia „namiškiai“, bet gali būti suprantamas platesne prasme kaip monės apskritai: iūrėti xv. 67 Qaum (xv. 62) gali būti bet koks monių susirinkimas ar visuma. Xi. 70 priešiški Lygumos Miestų gyventojai yra vadinami qaum-u-Lút (Lút monės). Ashab (kompanionai) labiau rodo grupę nei mones: taip pat xv. 78.
[1989] Neįprasta angelų išvaizda padarė Lotui tokį pat įspūdį kaip ir Abraomui. Žinodamas pasibjaurėtinas ydas, prie kurių Miestai buvo pripratę, jis bijojo pavaišinti graų jauną vyrą. Jie iš karto atskleidė savo misiją jam. Jie tarė: „Tu, Lotai, bergdiai meldeisi u šiuos nedorus Miestus, kad tu įspėjai juos dėl jų neišvengiamos pabaigos – Sunaikinimo – jie juokėsi ir abejojo. Dabar jų abejonės bus išsklaidytos. Jų sunaikinimas bus baigtas iki ryto.“
[1990] Al-Haqq: Bausmė, kuri yra teisingai ir neišvengiamai u-tarnauta, kuri privalo neabejotinai būti įvykdyta. Taip pat xxii. 18.
[1991] Kadangi paskutiniai likusieji iš nedorųjų turėjo būti sunaikinti, ir kadangi Alacho Malonė norėjo išsaugoti kiekvieną teisingą sielą, kuri galėtų būti su Lotu, Alacho įsakas buvo padarytas inomu Lotui, kad jis galėtų išsaugoti savo šalininkus.
[1992] Jie buvo pripratę prie nemoniško nusikalstamumo, ir inios apie graaus jaunuolio pasirodymą juos udegė. Kokia tiesa yra tai, kad sunaikinimui itin priartėjus, monės aklai skuba į savo likimą, ir nutraukia bet kokią paskutinę atgailos ar malonės jiems viltį.
[1993] Aš suprantu čia reikšmę esant, kad Lotas, vienintelis teisingas mogus Mieste, danai ginčydavosi su gyventojais dėl jų nemoniškų nusikaltimų, ir jie udraudė jam kalbėti iš bet kieno pusės, „kadangi“ (kaip jie galėtų pašaipiai pasakyti) „jis yra visų be išimties saugotojas.“ Kai kurie Komentatoriai supranta tokią eilutės reikšmę: „Argi mes tau neudraudėme vaišinti svetimšalių?“
[1994] Taip pat xi.78, išn. 1575. „Mano dukros“ garbingo mogaus lūpose gali reikšti jaunas Miesto merginas, kurios būtų tinkamos paskirtos atsivelgiant į didelį skaičių vyrų, kurie atėjo apgulti Loto namų.
[1995] Laukinis, beprotiškas nuodėmės ir aistros įtūis pasiekia savo apties susinaikinimą ir nutraukia paskutinę atgailos ar malonės viltį. 
[1996] As-Saihat, galingas Šuoras, yra minimas, kaip lydėtas emės drebėjimų: taip pat xi.67-94. čia jis buvo šėlstantis vėjas ir triukšmas, lydimas sieros liūties, galimas daiktas, ir kai kurių vulkaninių veiksmų.
[1997] Taip pat xi. 82 ir išnašos, kuriose odis Sijjíl bei jo kilmė yra paaiškinta.
[1998] Sodomos ir Gomoros miestai buvo visiškai sugriauti, ir netgi jų tiksli buvimo vieta negali būti identifikuota. Bet ruoo sieros lyguma vis dar egzistuoja, tiksliai ant vieškelio tarp Arabijos ir Sirijos. Keliautojams Negyvosios jūros kaimynystėje visa apylinkė atrodo kaip slogi nykuma, iš tikrųjų siūlanti mintį apie baisią bausmę u neapsakomus nusikaltimus.
[1999] 75 eilutė nurodo į visus, kurie turi proto suprasti Alacho Ženklus. 76-77 eilutės atskirai nurodo į tuos, kurie naudojasi Arabijos-Sirijos vieškeliu. Nykuma yra ypatingai įsisąmoninama jiems.
[2000] „Girios Kompanionai“: As-háb ul Aikati. Galbūt nepaisant visko Aika yra tikrinis daiktavardis, miesto ar ruoo pavadinimas. Kas buvo Aika Kompanionai? Jie Korane yra paminimi 4 kartus: čia, xxvi.176-191; xxxviii.13 ir l.14. Vienintelis fragmentas, kuriame pateikiamos kokios nors detalės, yra xxvi. 176-191. Ten yra sakoma, kad jų Pranašas buvo Shu‘aib, ir kitos detalės yra pateikiamos atitinkamai apie tuos Medinos mones, kuriems Shu‘aib buvo atsiųstas kaip Pranašas; iūrėti vii. 85-93. Savo to fragmento išnašose aš aptariau Shu‘aib ir Medinos monių klausimą. Pagrįsta yra manyti, kad Girios Kompanionai buvo tie patys kaip Medinos, ar Grupė iš jų ar jų kaimynystėje.
[2001] Abu: t.y. Lygumos Miestai ir Aika Kompanionai.
[2002] „Uolėtasis Ruoas“ neabejotinai yra geografinis pavadinimas. Arabijos emėlapiuose mes rasime ruoą, pavadintą Hijr, į šiaurę nuo Medinos, Jabal Hijr yra apie 150 mylių į šiaurę nuo Medinos. Ruoas pataikytų ant Sirijos vieškelio. Tai buvo Thamúd šalis. Dėl jų ir šalies iūrėti vii. 73, išn. 1043.
[2003] Šių uolinių rūmų liekanos Hijr‘e yra vis dar randamos, ir Petros Miestas yra ne toliau nei 380 mylių nuo Jabal Hijr. Žiūrėti išn. 1043, vii. 73. „Petra“ graikiškai reiškia „Uola“. Dėl įrašų, rastų ten, bei jų reikšmingumo iūrėti Apendiksą IV, xxvi Surą.
[2004] Galingas murmantis triukšmas ir vėjas, lydimi emės drebėjimo. Žiūrėti vii. 78, išn. 1047.
[2005] Alacho Kūryba visa yra dėl tikros, teisingos ir teisios prieasties. Taip pat x.5. tai nėra vien tik dėl ugaidos ar pramogos.
[2006] Valanda nebus ilgam atidedama, kada tikrasis Gyvenimo Pavyzdys ir Sumanymas bus paskelbti. Mes privalome būti kantrūs, jei mūsų ribotame vilgsnyje pasirodytų akivaizdi neteisybė. Mes turi iškęst ir susilaikyti, kiek tai liečia mūsų asmeninius jausmus, mes privalome dovanoti kitų monių kaltes su „maloningu atleidimu.“
[2007] Khalláq: empatiška intensyvi forma, kaip reiškianti Kūrėją, Kuris yra tobulas Savo sugebėjimuose ir iniose, ir Kurio kūryba tobulai atitinka Jo sumanymą. Todėl niekas neturėtų galvoti, kad kas nors nutiko bloga su Alacho kūryba. Kas mums gali atrodyti išklydę iš vėių yra tik rezultatas mūsų trumparegiškų standartų. Danai nutinka, kad tai, kas mums atrodo esąs blogas ar turintis trūkumų, ar netinkamas, yra tik mūsų netobulų protų mintis. Žiūrėkite sekančias 2 eilutes ir išnašas.
[2008] Septynios Danai kartojamas Eilutės paprastai suprantamos kaip įanginė Sura, Fatima. Jos reziumuoja visą Korano mokymą. Kas gali būti vertingesnė dovana musulmonui nei šlovingasis Koranas ar bet kuri jo sura? Pasaulietiškas turtas, šlovė, nuosavybė ar dar kas nors, nuskęsta nereikšmingume palyginus su tuo.
[2009] Gali taip būti, kad kiti monės turi pasaulietiškų gėrybių, kurių pasaulietiškas mogus pavydi. Ar jie būtinai suteikia laimę? Netgi laikinas malonumas, kurį jos gali suteikti, nėra be dvasinių nuodų priemaišų, o netgi jei yra, tai neilgam. Dievo monės ilgesingai iūri į kitus dalykus, - į Alacho palankumą ir padrąsinimą.
[2010] Alacho Pranašas, mogiškai mylėdamas ir jausdamas simpatiją, gali sielvartauti dėl tam tikrų klasių monių, kurie yra išpuikę dėl klaidingo supratimo ir surambėję Alacho Žiniai. Bet jis neturėtų tapti nelaimingu. Alacho Plane nėra jokių klaidų ir jis privalo vykti. Tai buvo skirta pirmai Al-Mustafa instancijai, bet maesniu laipsniu tai tinka visiems teisingiems monėms.  
[2011] Metafora yra pagal paukštę, kuri švelniai nuleidia savo sparną nuošalyje savo maiesiems. Taip pat xvii. 24, kur tai reiškia „sparno nuleidimą“ seniems tėvams.
[2012] Al-Mustafá vadovavime nėra jokio dalykų maišymo, jokių kompromisų su blogiu. Blogis buvo pasmerktas vienareikšmiška kalba. Mubín reiškia tiek atvirumą, tiek ir aiškumą, t.y. laisvę nuo dviprasmiškumo.  
[2013] Komentatoriai skiriasi apibrėiant 90 ir 91 eilutės reikšmę. Ar asmenys, nurodomi dviejose eilutėse, yra tie patys, ar skiriasi? Ir kas jie būtų? Aš priimu poiūrį, kuriam yra geras autoritetingas šaltinis, kad skirtingos dvi klasės monių skiriasi, tačiau yra panašios. 90 eilutė, mano nuomone, nurodo į ydus ir krikščionis, kurie ištraukė iš Šventraščio tai, kas jiems tiko, ir ignoravo bei atmetė likusią dalį: ii. 85, 101. Dėl 91 eilutės iūrėti sekančią išnašą.
[2014] Mekos pagonys, ankstyvosiomis Islamo dienomis, tam, kad parodytų nepagarbą ir pajuoktų Koraną, suplėšė tai, kas jau buvo atskleista, į skiautes, ir, plūsdami ir šmeidami Alacho Pranašą, išdalino jas monėms, vykusiems į Meką piligriminėmis kelionėmis skirtingais maršrutais.
[2015] Tie, kurie pajuokė Šventraštį bet kokia forma, visi bus pakviesti atsiskaityti u savo įūlumą, nes jie visi yra panašūs.
[2016] Jei visas pasaulis susimokytų prieš Alacho Pranašą, kaip buvo – vieną kartą Pranašo atveju – ir tyčiotųsi iš visko, kas yra šventa, Alacho buvimo pojūtis ir apsauga persvertų viską. Ir nepaisant visko, pašaipūnai yra šios dienos būtybės. Greitai jie ras savo lygį, ir bus atvertos jų akys jų pačių melagystėms. Bet Alacho Tiesa išlieka per amius.
[2017] Literatūriškai, „kad tavo krūtinė yra sukaustyta.“
[2018] Yaqín: neabejotinas faktas; Valanda, kuri yra Tikra; mirtis.
 
Atgal
Reklama