اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

Sura Al-Hidzr
 
Tai yra paskutinė iš šešių A.L.M. serijos surų (x. – xv.). Jos chronologinė vieta yra vėlyvasis Mekos periodas, greičiausiai kažkur to periodo vidurys. Žiūrėti įvadą į x. Surą, kur taip pat yra nurodymas į bendrą visos laipsniško Korano mokymo serijos turinį.
 
Specialus šios suros turinys yra Alacho Atskleidimo ir Alacho Tiesos saugojimas. Blogis kilo iš Išpuikimo ir žmogaus norų iškrypimo, bet Alacho Malonė yra priešnuodis, kas buvo patvirtinta Abraomo ir Loto atveju, ir galėjo būti patvirtinta Aika ir Hijr žmonių, jei tik jie būtų atkreipę dėmesį į Alacho „Ženklus“. Koranas, prasidedantis Septynetu dažnai pakartojamų Eilučių, yra vertingas įrankis Alacho šlovinimui. 
 
Santrauka. – Alachas apsaugos Savo Atskleidimą, nepaisant Netikinčiųjų priekabių; Alachas yra visa ko šaltinis; Jis žino Savo paties žmones, kuriuos Jis surinks pas Save (xv.1-25).
 
Kaip Blogis kilo per Iblis išdidumą, kuriam buvo suteiktas atsikvėpimas kuriam laikui; bet nei baimė, nei blogis nepalies tų, kurie priima Alacho Žinią (xv. 26-50)
 
Alacho Malonė Abraomui buvo perduota per tokius pačius pasiuntinius, kurie buvo pasiųsti sunaikinti Loto žmonių už jų neapsakomus nusikaltimus; už Blogį taip pat sulaukė atpildo ir Girios (Aika) bei Uolėto Ruožo (Hijr) Kompanionai (xv. 51-84).
 
Koranas ir jo suros moko mus šlovinti Alachą, mokytis nuolankumo garbinant ir tarnauti Alachui visą savo gyvenimą (xv. 85-99).
 
 
 
 
 
 
Al-Hijr, arba Uolėtas Ruožas.
 
Alacho vardu, Gailestingiausio, Maloningiausio.
 
  1. A.L.R. Šios Ayats[1933] yra Atskleidimo, - Korano, kuris viską paaiškina[1934].  
  2. Dažnai norės tie, kas netiki, kad būtų buvę musulmonais[1935].
  3. Palikite juos vienus valgyti ir mėgautis[1936], ir leiskite (klaidingai) Vilčiai išblaškyti juos: nes jie greitai sužinos[1937].
  4. Mes niekada nesunaikiname populiacijos, kuriai prieš tai nebūtų nustatytas ir paskelbtas terminas[1938].
  5. Žmonės negali nei nujausti to Termino, nei atidėti jo[1939].
  6. Jie sako: „O tu, kuriam Žinia yra atskleidžiama! Iš tikrųjų tu esi pamišęs (arba apsėstas)![1940]
  7. „Kodėl neatvedi mums angelų, jei jau taip yra, kad tu turi Tiesą?[1941]
  8. Mes nesiunčiame jums angelų, nebent yra pagrįsta priežastis[1942]: jei jie atvyktų (pas nuodėminguosius), tai jokio atokvėpio jie neturėtų[1943]!
  9. Mes turime, be abejonės, atsiųsti Žinią; ir neabejotinai Mes saugosime ją (nuo iškraipymo)[1944].
  10. Mes siuntėme pasiuntinius prieš tave iš senųjų sektų[1945]:
  11. Bet nebuvo atvykęs pas juos toks pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.
  12. Netgi tokiam elgesiui Mes leidome įslinkti į nusidėjėlių širdis[1946] -
  13. Jie netiki Žinia, toks buvo būdas ir tų, kurie buvo prieš juos[1947].
  14. Netgi jei mes atvertume jiems dangaus vartus[1948], ir jie išbūtų (visą dieną) pakilę ten,
  15. Jie tik pasakytų: „Mūsų akys buvo apsvaigintos: ne, mes buvome apkerėti burtais.“
 
2 DALIS
 
  1. Tai Mes, Kurie išdėliojome[1949] žvaigždynus[1950] danguje ir padarėme juos šviesiai matomus (visiems) stebėtojams;
  2. Ir (be to) mes apsaugojome juos[1951] nuo bet kokio prakeikto Šėtono[1952].
  3. Tačiau bet kas, pasiekiantis girdėjimą[1953] slapta, yra sekamas liepsningos kometos, ryškios (kad matytum)[1954].
  4. Ir žemę Mes išskleidėme[1955] (kaip kilimą); tuoj po pritvirtinome kalnus, tvirtus ir nepajudinamus; ir tada joje pateikėme visų rūšių dalykų pagal balansą[1956]
  5. Ir mes pateikėme joje pragyvenimo išteklius, - jums ir tiems, už kurių išlaikymą jūs nesate atsakingi[1957]
  6. Ir ne daiktas, bet jų neišsenkami (šaltiniai ir) lobiai[1958] yra pas Mus; bet Mes atsiunčiame iš to tik reikiamais ir nustatomais kiekiais[1959].
  7. Ir Mes siunčiame vaisingus[1960] vėjus, tada priverčiame lietų leistis iš dangaus, taip (gausiai) teikdami jums vandenį, nors jūs nesate saugotojai[1961] jo atsargų[1962].
  8. Ir iš tiesų tai Mes, Kurie suteikiame gyvybę, ir Kurie suteikiame[1963] Mirtį: tai Mes, Kurie išliekame Paveldėtojais[1964] (po to, kai visa kita praeina).
  9. Mums yra žinomi tie iš jūsų, kurie skuba į priekį, ir tie, kurie atsilikinėja[1965].
  10. Neabejotinai tai jūsų Viešpats, Kuris surinks juos kartu: nes Jis yra Tobulai Išmintingas ir Žinantis.
 
3 DALIS
 
  1. Mes sukūrėme žmogų iš skambančio molio[1966], iš purvo, sulipdyto į formą;
  2. Ir džinų rasę Mes sukūrėme prieš tai iš svilinančio vėjo ugnies[1967].
  3. Štai! Jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti žmogų iš skambančio molio, iš purvo, sulipdyto į purvą;“
  4. „Kada aš suformuosiu jį (atitinkamomis proporcijos) ir įkvėpsiu jam Savo dvasią, suklupkit pagarbiai prieš jį[1968].“
  5. Taip angelai nusižemino, visi kartu:
  6. Tik ne[1969] Iblís[1970]: jis atsisakė būti tarp tų, kurie nusižemino[1971].
  7. (Alachas) tarė: „O Iblís! Dėl kokios priežasties tu nesi tarp tų, kurie nusižemino?“
  8. (Iblís) tarė: „Aš ne toks, kad nusižeminčiau prieš žmogų, kurį tu sukūrei iš skambančio molio, iš purvo, sulipdyto į formą.“
  9. (Alachas) tarė: „Tada nešdinkis iš čia; nes tu esi atstumiamas, prakeikiamas.“
  10. „Ir Prakeikimas bus ant tavęs iki Teismo Dienos[1972].“
  11. (Iblís) tarė: „O mano Viešpatie! Tada suteik man atokvėpį[1973] iki Dienos, kada (mirusieji) bus prikelti.“
  12. (Alachas) tarė: „Atokvėpis yra tau suteikiamas -
  13. „Iki Paskirto Laiko Dienos.“
  14. (Iblís) tarė: „O mano Viešpatie! Todėl, kad tu mane suklaidinai[1974], aš (suteršiu) teisingą matymą tų, kas yra žemėje, ir aš visus juos klaidinsiu[1975], -
  15. „Išskyrus Tavo pasirinktus tarnus tarp jų,“
  16. (Alachas) tarė: „Tai man yra tiesus kelias[1976].“
  17. „Mano tarnams tu neturėsi jokios valdžios, išskyrus tiems, kurie patys suklysta ir seka tavimi.“
  18. Ir iš tiesų, Pragaras yra pažadėtas kaip būveinė jiems visiems!
  19. Į jį yra 7 Vartai[1977]: kiekvienam tų Vartų yra paskirta (atskira nusidėjėlių) klasė.
 
4 DALIS
 
  1. Teisingieji (bus) tarp Sodų ir (skaidraus tekančio vandens) fontanų.
  2. (Jų pasveikinimas bus); „Įženkite čia, kur Ramybė ir Saugumas.“
  3. Ir Mes pašalinsime iš jų širdžių bet kokį tykantį sužeidimo pojūtį[1978]; (jie bus) broliai (džiugiai) sutinkantys vienas kitą ant ištiestų sofų.
  4. Joks nuovargio pojūtis nepalies jų, nei jie bus (kada nors) paprašyti išeiti.
  5. Pasakykite Mano tarnams[1979], kad iš tiesų Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausias;
  6. Ir kad Mano Bausmė bus iš tiesų sunkiausia Bausmė.
  7. Papasakok jiems apie Abraomo svečius[1980].
  8. Kada jie įžengė į jo akiratį ir tarė: „Ramybė!“ Jis tarė: „Mes bijome jūsų![1981]
  9. Jie tarė: „Nebijok! Mes suteiksime tau gerų žinių apie sūnų, apdovanotą žinojimu.[1982]
  10. Jis tarė: „Jūs suteikiate man tokių gerų žinių, nors ir senatvė jau pačiupo? Apie, tada, yra jūsų geros žinios?“
  11. Jie tarė: „Mes iš tikrųjų tau suteikiame gerų žinių; tad neprarask vilties!“
  12. Jis tarė: „Ir kas nusivilia savo Viešpaties malone, tas tik suklysta.[1983]
  13. Abraomas tarė[1984]: „Kokiais tada reikalais jūs (atkeliavote), o (Alacho) Pasiuntiniai?“
  14. Jie tarė: „Mes buvo atsiųsti pas žmones, kurie yra (giliai) nuodėmėje[1985],“
  15. „Išskyrus Lút šalininkus: juos mes neabejotinai (esame įpareigoti) apsaugoti (nuo žalos), -[1986] visus –
  16. „Išskyrus jo žmoną, kuri, mes buvome įtikinti, bus tarp tų, atsiliks.[1987]
 
5 DALIS
 
  1. Galiausiai, kada pasiuntiniai atvyko pas Lút šalininkus[1988],
  2. Jis tarė: „Jūs atrodote neeiliniai žmonės.“
  3. Jie tarė: „Taip, mes atvykome pas tave pabaigti to, dėl ko jie abejoja.[1989]
  4. „Mes atvykome pas tave su Tiesa[1990] ir mes tikrai sakome tiesą.“
  5. „Tad keliauk naktį su savo namiškiais, kada dalis nakties (dar bus likusi), ir pats keliauk už jų: te nė vienas iš jūsų neatsigręžia, bet keliauja toliau, kur jums yra įsakyta.“
  6. Ir Mes padarėme žinomą šį įsaką jam, kad paskutiniai likusieji iš tų (nusidėjėlių) turėtų būti sunaikinti iki ryto[1991].
  7. Miesto gyventojai (beprotiškai) apsidžiaugė (jaunuolio žiniomis)[1992].
  8. Lút tarė: „Jie yra mano svečiai: nepadarykite man gėdos:“
  9. „Bet bijokite Alacho ir neužtraukite man gėdos.“
  10. Jie tarė: „Negi mes tau neuždraudėme (kalbėti) visiems be išimties?[1993]
  11. Jis tarė: „Yra mano dukterų, (kurias galima vesti), jei jūs norite (taip) elgtis.[1994]
  12. Iš tiesų, greta tavo gyvenimo, (o Pranaše) audringai apsvaigę, jie klaidžioja išsiblaškę, ten ir atgal[1995].
  13. Bet (galingas) Šuoras[1996] užklupo juos saulei tekant,
  14. Ir Mes apvertėme (miestus) aukštyn kojom, ir lijo ant jų siera, sunki kaip degtas molis[1997].
  15. Štai! Tame yra Ženklų tiems, kurie ženklus supranta.
  16. Ir (miestai) buvo teisiai ant vieškelio[1998].
  17. Štai! Tame yra Ženklas tiems, kurie tiki![1999]
  18. Ir Girios[2000] Kompanionai taip pat buvo nusidėjėliai;
  19. Todėl Mes pareikalavome atsiskaitymo iš jų. Jie abu[2001] buvo ant atviro vieškelio, aiškiai matomi.
 
6 DALIS
 
  1. Uolėtojo Ruožo[2002] Kompanionai taip pat atmetė pasiuntinius:
  2. Mes atsiuntėme jiems Mūsų Ženklus, bet jie užsispyrusiai gręžėsi nuo jų.
  3. Iš kalnų[2003] jie išsikirto (savo) rūmus, (jausdamiesi) saugūs.
  4. Bet (galingas) Šuoras[2004] pagriebė juos ryte,
  5. Ir jokio naudos jiems nebuvo iš viso to, ką jie darė (su tokiu meistriškumu ir rūpesčiu)!
  6. Mes sukūrėme dangų, žemę ir viską, kas yra tarp jų, tik dėl teisingų tikslų[2005]. Ir Valanda neabejotinai aušta, (kada tai bus paskelbta). Tad dovanokite (bet kokias žmogiškas kaltes) su maloningu atleidimu[2006].
  7. Nes iš tiesų tai yra Jūsų Viešpats, Kuris yra Visa ko Kūrėjas[2007], viską Žinantis.
  8. Ir Mes suteikėme jums Septynias Dažnai kartojamas (Eilutes)[2008] ir Didįjį Koraną.
  9. Nevargink savo akių (ilgesingai žiūrėdamas) į tai, ką Mes suteikėme tam tikroms jų klasėms[2009], nei sielvartauk dėl jų[2010]: bet (švelniai)[2011] nuleiskite savo sparną Tikintiesiems.
  10. Ir sakyk: „Aš iš tikrųjų esu tas, kuris atvirai įspėja ir be jokio dviprasmiškumo, -[2012]
  11. (Dėl tokios rūstybės), kurią Mes siunčiame tiems, kurie padalino (Šventraštį į savavališkas dalis), -[2013]
  12. (Taip pat tiems), kurie sudraskė Koraną į skutus (kaip jie pageidavo)[2014].
  13. Todėl per tavo Viešpatį Mes tikrai pakviesime juos atsiskaityti,
  14. Už jų visus darbus[2015].
  15. Todėl atvirai išdėstyk tai, kas ta įsakyta, ir nusigręžk nuo tų, kas jungia prie Alacho klaidingus dievus.
  16. Nes Mes esame pakankama tau prieš tuos, kurie tyčiojasi.-[2016]
  17. Tuos, kurie prie Alacho dar priima kitą dievą: bet greitai jie sužinos.
  18. Mes iš teisų žinome, kokia prislėgta[2017] yra tavo širdis dėl to, ką jie sako.
  19. Bet aukštink maldas savo Viešpačiui ir būk iš tų, kurie nusižemina garbindami.
  20. Ir tarnauk savo Viešpačiui iki išauš tau Valanda, kuri yra Tikra[2018].


[1933] Taip pat x.1 ir išn. 1382.
[1934] Atkreipkite dėmesį, kaip tinkamai skirtingos frazės, kuriomis jis yra apibūdinamas, atskleidžia skirtingus jo kaip Atskleidimo aspektus. Atidžiau pažiūrėkime į frazes, kuriomis pradedamos šešios A.L.M. suros, kurių ši yra paskutinė pagal išdėstymą. X. 1 mes skaitome „Išminties Knygos Ayats (arba eilutės, arba Ženklai)“, kur tema yra Alacho kūrybos stebuklai, ir jos ryšys su Jo Atskleidimu. xi. 1 mes skaitome: „Knyga, kurios eilutės pagrindinės ar fundamentalios, be to, detaliai paaiškintos“: tema yra Alacho Teisingumas ir bausmė, išsaugoti fundamentalią Jo Įstatymų schemą. Xii. 1 mes skaitome „Aiškiosios Knygos Simbolių eilutės“: nuostabus Alacho Plano atsiskleidimas yra paaiškinamas Juozapo istorija. Xiii. 1 mes skaitome: „Knygos Ženklai (arba eilutės)“: kontrastai Alacho Atskleidimo būduose ir jo priėmime yra parodomi, bet nėra iliustruojami detaliais pavyzdžiais kaip Juozapo aiškioje istorijoje. Xiv. 1 mes skaitome: „Knyga, ...atskleista ...vesti iš ...tamsos į šviesą“: kur tema yra Abraomo malda už žmogų, kad šis būtų išvaduotas iš neteisingo garbinimo tamsos į Vienovės šviesą. Čia, xv. 1, mes skaitome: „Atskleidimo Áyats (arba eilutės), - Korano, kuris viską paaiškina“: kur tema yra blogio ir kaip Alacho Tiesa yra nuo jo apsaugota paaiškinimas.
[1935] Neišvengiamai ateis toks laikas, kada tie, kurie leidžia sau būti apgaudinėjami netiesos ar sąmoningai laužyti Alacho Įstatymą, atsidurs baisioje padėtyje. Tada jie aistringai vėl ir vėl norės, kad jie būtų siekė Alacho Valios ir ėję Tiesos šviesoje. Tas laikas gali ateiti anksčiau ar vėliau – šiame gyvenime, mirštant ar Teismo Dieną, tačiau jis būtinai ateis. Paties žmogaus aukščiausias suinteresuotumas reikalauja, kad šis suprastų Realybę anksčiau negu kai jau bus vėlu atgailauti.
[1936] Literatūriškai, „valgyti“, taip pat v. 66 ir išn. 776.
[1937] Kvailieji ir nedorieji ypatingą reikšmę skiria šio pasaulio malonumams. Dėl savo išdidumo jie galvoja, kad viską žino. Žinojimo pilnatvėje jie supras, kaip jie klydo. Tuo tarpu tie, kurie priėmė Šviesą, neturėtų nė akimirkai domėtis matoma nuodėmingųjų gerove šiame pasaulyje. Jie turėtų palikti juos vienus, pasitikėdami Alacho teisingumu ir gerumu.
[1938] Kitában ma‘lúm: literatūriškai „raštiškai žinoma“. Yra daugybė numanomų reikšmės atspalvių: (1) kiekvienam žmogui, kaip kiekvienam individui, yra paskirtas tikslus Terminas: jų sugebėjimas pasirinkti suteikia jiems jų norų formavimo pagal Alacho Valią galimybę, ir taip leidžia identifikuoti save su Alacho Universaliu Įstatymu. To Termino metu jiems yra suteikiama daugybė virvių; kai Terminas praeina, nelieka jokios galimybės atgailauti. (2) Nei teisingieji, nei nuodėmingieji negali paskubinti ar atitolinti likimo: Alacho Valia privalo paimti viršų, ir Jis yra Visa Išmanantis. (3) Žmonių sunaikinimas nėra kaprizinga Alacho bausmė: žmonės ją užsitraukia savo pačių pasirinkimu; nes pastovus Alacho Įstatymas ar Įsakas yra visada jiems prieš tai žinomas daugeliu būdų.
[1939] Taip pat vii. 34. Taip pat žiūrėti paskutinę išnašą.
[1940] Al-Mustafá buvo netikinčiųjų apkaltintas pamišimu ar apsėdimu, nes jis kalbėjo aukštesnius dalykus, negu jie žinojo, ir elgėsi vedamas tyresnių ir kilnesnių motyvų, nei jie galėjo suprasti. Taip, mažesniu laipsniu, dabar nutinka daugeliui teisingųjų netikinčiųjų pasaulyje. Jų motyvai, veiksmai, žodžiai, viltys ir troškimai yra nesuprantami jų draugams, ir jie yra apkaltinami pamišimu arba nesupratimu. Bet jie žino, kad jie yra teisingame kelyje ir kad tai iš tikrųjų netikintieji veikia prieš savo geriausius interesus.
[1941] Taip pat vi. 8-9, ir išnašas 840, 841. Iš netikinčiųjų pusės, tai tik paprasčiausios patyčios. Jie netiki nei Alachu, nei angelais, nei atskleidimu, bet tik materialiais dalykais. Absurdiška manyti, kad jie galėtų būti rimtai priimami.
[1942] Angelai nėra siunčiami patenkinti netikinčiųjų užgaidų ir smalsumo. Jie yra siunčiami atnešti Alacho pasiuntiniams įkvėpimą ir įvykdyti Alacho įsakus.
[1943] Jei angelai pasirodytų prieš nuodėminguosius, tai reikštų, kad jie atvyko įvykdyti teisingos bausmės, ir tada nuodėmingiesiems nebūtų jokios galimos vilties atsikvėpti.
[1944] Korano teksto tyrumas per 14 šimtmečių yra pavyzdys amžino rūpinimosi, kuriuos Alacho Tiesa yra saugoma per visus amžius. Visi iškraipymai, išsigalvojimai ir pridėjimai praeina, tačiau Alacho tyra ir šventa Tiesa niekada nebus užtemdyta, netgi jei visas pasaulis šaipytųsi iš jos ir būtų pasiryžę ją sunaikinti.
[1945] Shiya‘un, daugiskaita Shi‘atun = sekta, religinė grupė. Žmonija mato po vieną Tiesos fragmentus ir yra linkusi skaldytis į fragmentus ir grupes. Visi tikri Alacho pasiuntiniai atėjo sutaikyti visus tuos fragmentus ir grupes, nes jie skelbė teisingą Vienovės Evangeliją. Taip atėjo Al-Mustafá sugrąžinti į Vienovė daugybę besiginčijančių žydų, krikščionių bei pagonių sektų. Jo misija buvo laikoma pajuokos objektu, bet taip buvo ir su pirmtakų misijomis. Pati pajuoka neturėtų atimti drąsos Tiesos skelbėjams.
[1946] Jei blogis ir netikėjimas egzistuoja pasaulyje, mes neturime tapti nekantriais ar prarasti savo tikėjimą. Mes turime suprasti, kad jei tokie dalykai yra leidžiami, jie yra dalis Universalaus Alacho Plano ir tikslo, Kuris yra Visa Išmanantis ir Vien tik Geras, bet Kurio išminties ir gerumo mes negalime pilnai suvokti. Mes turime vieną paguodą, ir ji yra išdėstyta sekančioje eilutėje ir išnašoje.
[1947] Žmogaus išgalvotos sektos, grupės ir sistemos turi tendenciją praeiti, bet Alacho tyra Vienovės Tiesa išlieka amžiams. Tai mes galime pamatyti istorijoje, kada mes ją plačiai studijuojame. Taip pat ir alegorija xiv. 24-26 Khalat: aš išverčiau ją ta pačia prasme kaip ir xii. 30, x. 102 ir kitose vietose. Kai kurie Komentatoriai suteikė nežymiai besiskiriantį reikšmės atspalvį. Kita reikšmė yra matoma xlviii. 23.
[1948] Taip pat vi. 35. Dvasinė karalystė yra atvira visiems įžengti. Bet įėjimas nėra vien tik paprasčiausias fizinis judesys. Tai visiško širdies pasikeitimo klausimas. Blogis pirmiau turi nustoti būti blogiu, kad galėtų suprasti ir mėgautis Gėriu. Jei mes galėtume įsivaizduoti Blogį, kaip Dugno audėją, kokiu nors būdu „išverstą“ ar kokiu nors būdu paimtą į dangų, jis tik pagalvotų, kad Tiesa yra iliuzija, o realybė yra tėra tik paprasčiausi kerai. Sugedimas yra pačioje jo prigimtyje, kuri pirmiausia turi būti išgryninta ir padaryta tinkama šviesos, tiesos ir palaimos priėmimui.
[1949] Blogis buvo apibūdintas ne kaip išorinis dalykas, bet kaip sielos sugedimas; šioje dalyje mes turime šlovingą pasakojimą apie Alacho Kūrybos tyrumą ir grožį. Blogis yra dėmė ant jos, o ne normali jos savybė. Iš tikrųjų, normali savybė yra apsauga, kurią Alachas jai suteikė, kad apsaugotų nuo blogio.
[1950] Nesuskaičiuojamuose milijonuose žvaigždžių, kurias mes matome visatoje, pirmas žingsnis mūsų astronominėse žiniose yra atrasti nuostabią tvarką, grožį ir harmoniją, kurią mes vertiname vis labiau ir labiau, kai mūsų žinios gilėja. Pirmas platus ruožas, kurį mes išskiriame, yra Zodiakas, kuris žymi saulės kelią per dangų metų metais ir mėnulio bei planetų klajojimo ribas. Mes suskirstome jį į dvylika dalių ir vadiname jas Zodiako ženklais. Kiekvienas jų žymi saulės taką per dangų, kurį mes galime matyti mėnuo po mėnesio. Taip mes galime išskirti mūsų saulės metų sezonus, ir išreikšti nekintamais dėsniais svarbiausius meteorologijos, agrokultūros, sezoninių vėjų ir potvynių faktus. Tada yra mėnulio fazių keitimais, žvaigždėlapių sudarymai ir kiti nuostabūs dangaus faktai, kurių kai kurie įtakoja mūsų fizinį gyvenimą šioje žemėje. Bet didžiausia pamoka, kurią mes galime iš jų išmokti, yra dvasinė. Šios stebuklingos Tvarkos ir Grožio autorius yra Vienas, ir Jis vienintelis turi teisę į mūsų garbinimą.
[1951] Turėdami omeny fizinį dangų, mes galime įsivaizduoti tobuliausią harmonijos melodiją – apsaugotą nuo bet kokios trukdančios jėgos.
[1952] Rajim: išvarytas akmenimis, atmestas, prakeiktas. Taip pat iii. 36.
[1953] Taip pat lxxii. 8-9.
[1954] Krintanti žvaigždė. Taip pat xxxvii. 10.
[1955] Didingumas, tvarka, grožis ir harmonija yra matomi Alacho Kūryboje, bet ypač danguje. Artėjant prie žmogaus, Alacho rūpinimasis žmogumi ir Jo gerumas yra matomi (šalia kitų Jo ypatybių) Jo žemės sukūrime. Labi poetiška kalba žemė yra apibūdinama kaip išskleista lyg kilimas, ant kurio kalvos atlieka svarmenų vaidmenį, kad išlaikytų jį stabilų.
[1956] Ir kiekvienas dalykas yra pateiktas žemėje pagal atitinkamą balansą ir saiką. Mineralų karalija palaiko augalus ir šie savo ruožtu palaiko gyvūnus, yra abipusės priklausomybės ryšys tarp jų. Perteklius yra eliminuojamas. Vieno atliekos yra kito maistas ir atvirkščiai. Tai yra gradacijos ir tarpusavio priklausomybės grandinė.
[1957] Žiūrėkite paskutinę išnašą. „Mes teikiame jums (t.y. žmonijai) visokių rūšių išlaikymą, fizinį, mentalinį, dvasinį ir t.t.“ Bet Mes darome daugiau. Mes teikiame kiekvienam iš Mūsų kūrinių. Ir yra tokių, apie kuriuos žmonija netgi nežino. Mes teikiame jiems taip pat. Yra tokių, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo priešiška žmogui, arba kuriuos žmogus gali laikyti priešiškais, tokių kaip laukiniai ir nuodingi gyvūnai. Jie yra Mūsų kūriniai, ir mes jiems teikiame taip pat, nes jie yra mūsų kūriniai. Bet Mūsų universalaus Plano ekonomikoje yra reikiama tvarka ir balansas.
[1958] Khazá‘in: turtai; lobynai; vietos, kur vertingi daiktai yra kaupiami, iš kurių išlaikymas yra išdalinamas kartas nuo karto, kai kyla toks poreikis.
[1959] Visos nuostabios dovanos, jėgos ir energijos, kurias mes matome pasaulyje aplink mus, turi savo šaltinius pas ir ištakas pas Alachą, Pasaulių Kūrėją ir Išlaikytoją. Ir tai, ką mes matome, suvokiame ar įsivaizduojame, yra tik maža dalelė to, kas egzistuoja. Tą dalelė yra atsiunčiama mums ir mūsų pasauliui atitinkamai pagal mūsų poreikius ar jo poreikius kartas nuo karto, progai pasitaikius. Ji yra griežtai apribota pagal taisykles ir planą. Viso to šaltiniai yra neriboti ir neišsemiami. Tokiu pačiu būdu jėgos, kurias mes matome veikiančias aplink gamtoje ar dvasiniame pasaulyje pagal savo dėsnius, kuriuos mes galime perprasti ir išsiaiškinti, yra tik išvestinės jėgos, antro, trečio ar n-tojo laipsnio. Jų šaltinis ir didžiausios ištakos yra pas Alachą.
[1960] Lawáqíh, daugiskaita láqih, laqaha, apvaisinti moteriškąsias datules, užnešant vyriškojo medžio žiedadulkes ant moteriškųjų medžių mezginių. Datulės yra vienalytės. Vėjas atlieka tokias pareigas daugybei gėlių. Čia, drąsia metafora, jo vaisinga savybė yra perkeliama debesims, kurie lietaus pagalba, teikia visokių rūšių vaisius, grūdus ir daržoves. Debesys kaip garai yra manipuliuojami vėjų, kurie sukelia atmosferos sroves, kurios baigiasi kondensacija ir lietaus iškritimu. Atkeipkite dėmesį į dalelytės „tada“ tinkamumą, nes tuo parodomas ryšys tarp vėjo ir lietaus.  
[1961] Taip pat ankstesnė eilutė ir 1958 išnaša. Žmogus gali saugoti vandenį cisternose, rezervuaruose, ežeruose ir kanalų vandens talpyklose. Bet jis visiškai nekontroliuoja jo originalių šaltinių, kas yra debesys, kurie vėjo pagalba atlieka pagrindinių vandens paskirstytojų po visas plačias žemės paviršiaus erdves vaidmenį.
[1962] Ši eilutė privalo būti suprantama kaip iliustruojantis pavyzdys to, kas yra išsakyta paskutinėje eilutėje.
[1963] Atkreipkite dėmesį, kaip yra kopiama į argumentą nuo xv. 16 iki xv. 23 – nuo dalykų, kurie yra labiausiai tolimi žmogui iki dalykų, paliečiančių jo giliausią būtį, ir kiekvienas jų savitu būdu yra nuostabus Alacho kūrybos šlovės, gerumo, grožio, tvarkos ir harmonijos pavyzdys. Pirmiausia, dangus, Zodiako ženklai, žvaigždės ir paslaptingas fenomenas, kurį mes matome virš savęs; tada žemė, ir tobulas gyvybės ir jėgų balansas joje, kartu su žmogumi kaip svarbiu faktoriumi, bet ne vieninteliu faktoriumi; tada neišsemiami šaltiniai energijos, kurios Teikėjas yra tik Alachas vienas, bet kuri pasiekia mus pamatuotomis proporcijomis, kaip reikia; ir galiausiai, Gyvybė ir Mirtis kaip pačios savaime, kurios praeis, tačiau Alachas išliks. Labai gražus perėjimas, ir puikus Alacho išminties ir teikimo elgiantis su Savo kūriniais įrodymas.
[1964] Literatūriškai, „Mes esame Įpėdiniai, arba Paveldėtojai,“ taip pat iii. 180; „Alachui priklauso dangaus ir žemės palikimas.“ Taip pat žiūrėti į paskutines dalis išn. 988 ir vi. 165.
[1965] Reikšmė galėtų būti: „tie, kurie buvo anksčiau prieš jus laiko atžvilgiu ir tie, kurie bus po jūsų laiko atžvilgiu; jie visi yra žinomi Alachui, ir jis surinks juos visus kartu Teismo Dieną.“
[1966] Salsál: sausas molis, kuris išgauna garsą, kaip moliniai indai. Taip pat iv. 14. Imdamas 26 ir 29 eilutes kartu, aš suprantu tokią reikšmę: žmogaus kūnas buvo suformuotas iš šlapio molio ir tada džiovintas iki kol jis galėjo skleisti garsą; kad tada jis buvo toliau formuojamas ir išbaigtas; kad į tokią suteiktą gyvulišką formą buvo įkvėpta Alacho dvasia, kuri suteikė jam viršenybę prieš kitus Kūrinius: ir kad tada įsakymas pagarbai buvo duotas.
[1967] Taip pat vi. 100 ir išn. 929.
[1968] Tarp kitų fragmentų, kur yra kalbama apie Adomo sutvėrimą, taip pat yra ii. 30-39; vii. 11-25. Atkreipkite dėmesį, kad čia pabrėžiami trys dalykai: (1) Alacho dvasios įkvėpimas žmogui, t.y. dieviškų žinių ir valios sugebėjimas, kuris, jei būtų teisingai panaudojamas, suteiktų žmogui viršenybę prieš kitus kūrinius: (2) blogio kilmė dėl arogancijos ir pavydo iš Šėtono pusės, kuris mato tik žemesniąją žmogaus pusę (jo molį) ir nemato jo aukštesniosios pusės, sugebėjimo, kuris ateina iš Alacho dvasios; (3) kad tas blogis paliečia tik tuos, kas pasiduoda jam, tačiau neturi jokios galios Alacho nuoširdiems tarnams, apvalytiems Jo malonės (xv. 40, 42). Adomas čia nėra paminimas vardu, tiesiog įvardijamas kaip Žmogus.
[1969] Taip pat išn. 49, ii. 34.
[1970] Iblís: vardas apima savy esminę desperatiškumo ar maišto idėją. Taip pat išn. 52, ii. 36.
[1971] Akivaizdžiai Iblís arogancija turi dvi priežastis: (1) kad žmogus buvo sukurtas iš molio, kai tuo tarpu jis buvo sukurtas iš ugnies; (2) kad nenorėjo elgtis taip, kaip elgėsi kiti. Abi priežastys buvo neteisingos; (1) nes žmogui buvo įkvėpta Alacho dvasia; (2) nes panieka angelams, kurie pakluso Alacho žodžiams, parodė ne Iblís viršumą, o jo žemesnę padėtį.
[1972] Po Teismo Dienos visa visatos konstitucija bus kitokia. Bus visiškai naujas pasaulis, visiškai kito lygmens. (Taip pat xxi. 104).
[1973] Koks buvo tas atokvėpis? Iblís prakeikimas išliks, t.y. jis buvo atskirtas nuo Alacho malonės ir tapo dvasiniame gyvenime tuo, kas politinėje karalystėje yra įstatymų neginamas asmuo. Žemiška karalystė gali nesugebėti sugauti ir sunaikinti tokio asmens, tačiau Alachas yra Visagalis. Ir tokia galia, kokią Iblís galėtų turėti, gali ateiti tik per atokvėpį, suteiktą Alacho. Atokvėpis tuomet yra tai, kas išreikšta xv. 39 eilutėje. Alacho suteikta ribota žmogaus laisva valia reiškia sugebėjimą rinktis tarp gėrio ir blogio, ir sugebėjimas yra treniruojamas per Šėtono, „atviro žmogaus priešo“, pagundas ir viliones. Taip yra žmogaus išbandymo laikotarpiu žemėje. Tačiau netgi tokiu atveju, bet kokios pagundos neturi galios nuoširdiems Alacho garbintojams, kurie yra apvalomi Jo malonės.
[1974] Agwaitani: „išvedei mane iš kelio, suklaidinai“ : taip pat vii. 16. Šėtonas negali būti tiesus ar teisingas netgi prieš Alachą. Per savo aroganciją ir maištingumą jis paslydo; jis priskiria tai Alachui. Tarp Alacho teisingo sprendimo ir Šėtono žabangų bei pagundų negali būti nė menkiausio palyginimo. Tačiau jis drįsta statyti juos ant to paties pagrindo. Jis pasinaudoja atokvėpio privalumu.
[1975] Iblís (Šėtonas) yra bejėgis prieš Alachą. Todėl jis atsigręžia prieš žmogų.
[1976] Nuoširdžiai garbinti Alachą reiškia įgyti apsivalymą nuo visų blogio dėmių bei atsparumą bet kokiai blogio įtakai. Tai pakeičia visą žmogaus prigimtį. Po šito, blogis nebegali jo paliesti. Blogis pripažins jį esant už jo galios ir netgi negundys jo. Neskaitant tokių apvalytų sielų, kiekvienas, kuris šlovina Alachą, kviečia Alacho malonę saugoti ją. Bet jei jis suklysta ir sąmoningai renkasi blogį, jis turi prisiimti ir pasekmes. Kaltė krenta netgi ne ant Šėtono, blogio galiai, o ant paties nusidėjėlio, kuris pasiduoda jo galiai; xiv. 22 : xv. 42.
[1977] Nusidėti yra begalė būdų, ir jeigu jie būtų suklasifikuojami į 7 grupes, kiekviena jų rodytų Vartus, kurie veda į Pragarą.
[1978] Taip pat vii. 43, ir išn. 1021. Širdys ir protai bus taip išgryninti, kad visa praeities pagieža, pavydas ar sužeidimo pojūtis išnyks. Tikroji Brolystė bus ten suvokta, kada kiekvienas turės savo garbę, ir nebus jokio palyginimo klausimo; kiekvienas sutiks kitą su džiaugsmu ir pasitikėjimu. Nebus jokio triūso ar nuovargio jausmo, ir džiaugsmas tęsis per amžius.
[1979] Mes privalome suvokti abi Alacho savybių puses: Jo malonė, gailestis, atleidimas yra beribiai; jei mes visa tai atmetame, Jo teismas ir bausmė taip pat bus už mūsų suvokimo ribų.
[1980] Kontrastams tarp Gėrio ir Blogio ir pasekmėms, sekančioms iš jų, pailiustruoti dabar mums yra nurodomi 4 įvykiai iš praeities: (1) įvykis iš Abraomo istorijos; (2) iš Loto, Abraomo sūnėno, ir Lygumos Miestų pabaigos, į kuriuos jis buvo pasiųstas perspėti; (3) Girios Žmonių; ir (4) Uolėtojo Ruožo (Hijr) Žmonių, pagal kuriuos yra ši sura pavadinta. Kaip įprasta, Alacho gausios malonės pavaizdavimas seka pirmiausia.
[1981] Dėl pilno užuominos į angelus, kurie buvo Abraomo svečiai ir atvyko pranešti jam apie senatvėje gimsiantį sūnų, supratimo skaitykite xi. 69-73 ir išnašas. Neįprastos išvaizdos dviejų nepažįstamųjų pasirodymas, kurie atsisakė paragauti prabangių šeimininko vaišių, pirmiausia Abraomui sukėlė įtarimą ir baimę.
[1982] Sūnaus gimimas senatvėje tėvui, kuris sūnų neturėjo, buvo geros žinios asmeniškai Abraomui. Gimimas sūnaus, apdovanoto žinojimu, žadėjo kažką žymiai daugiau. Turint omeny, kad angelai buvo Dievo pasiuntiniai, minima išmintis buvo dieviška išmintis, ir įvykis tapo labai svarbiu pasaulio religinės istorijos įvykiu. Nes Abraomas tapo, per savo palikuonis, šaknimis trijų didžiulių universalių religijų, išsisklaidžiusių po pasaulį.
[1983] Taip pat xi. 69.
[1984] Kada nuoširdus supratimas įsivyravo tarp Abraomo ir jo svečių ir tikriausiai kada svečiai ruošėsi išvykti, Abraomas uždavė jiems klausimą: „Kokią misiją jūs vykdote?“ Tai buvo toliau numanoma: „Ar aš galiu kuom padėti?“ Bet ne. Misija buvo viena iš Bausmių už pasibjaurėtinas nuodėmes. Atkreipkite dėmesį, kad Alacho Rūstybės paminėjimas visada yra susietas su Alacho Malonės paminėjimu, ir Malonė paminima pirmiau. Tie patys angelai, kurie atvyko nubausti Sodomos ir Gomoros, buvo įpareigoti pirmiausia pranešti geras žinias apie Alacho Malonę Abraomui ilgos Teisingųjų Mokytojų linijos forma.
[1985] Lygumos apie Negyvąją jūrą Miestai, kurie šiandien yra vadinami Bahr Lút. Jie buvo pasinėrę į neapsakomas šlykštynes. Paskaitykite xi. 77-83 ir išnašas.
[1986] Čia vėl Alacho saugantis Gailestis, kuris paminimas pirmiau, yra susietas su Jo Rūstybe.
[1987] Žiūrėti xi. 81, ir išn. 1577.
[1988] Ál reiškia žmones, kurie prisideda prie didžio Mokytojo būdų ir mokymo; Ál-u-Muhammad: tai nebūtinai reiškia padermę ar palikuonis. Ahl (xv. 65) dažniausiai reiškia „namiškiai“, bet gali būti suprantamas platesne prasme kaip žmonės apskritai: žiūrėti xv. 67 Qaum (xv. 62) gali būti bet koks žmonių susirinkimas ar visuma. Xi. 70 priešiški Lygumos Miestų gyventojai yra vadinami qaum-u-Lút (Lút žmonės). Ashab (kompanionai) labiau rodo grupę nei žmones: taip pat xv. 78.
[1989] Neįprasta angelų išvaizda padarė Lotui tokį pat įspūdį kaip ir Abraomui. Žinodamas pasibjaurėtinas ydas, prie kurių Miestai buvo pripratę, jis bijojo pavaišinti gražų jauną vyrą. Jie iš karto atskleidė savo misiją jam. Jie tarė: „Tu, Lotai, bergždžiai meldeisi už šiuos nedorus Miestus, kad tu įspėjai juos dėl jų neišvengiamos pabaigos – Sunaikinimo – jie juokėsi ir abejojo. Dabar jų abejonės bus išsklaidytos. Jų sunaikinimas bus baigtas iki ryto.“
[1990] Al-Haqq: Bausmė, kuri yra teisingai ir neišvengiamai u-tarnauta, kuri privalo neabejotinai būti įvykdyta. Taip pat xxii. 18.
[1991] Kadangi paskutiniai likusieji iš nedorųjų turėjo būti sunaikinti, ir kadangi Alacho Malonė norėjo išsaugoti kiekvieną teisingą sielą, kuri galėtų būti su Lotu, Alacho įsakas buvo padarytas žinomu Lotui, kad jis galėtų išsaugoti savo šalininkus.
[1992] Jie buvo pripratę prie nežmoniško nusikalstamumo, ir žinios apie gražaus jaunuolio pasirodymą juos uždegė. Kokia tiesa yra tai, kad sunaikinimui itin priartėjus, žmonės aklai skuba į savo likimą, ir nutraukia bet kokią paskutinę atgailos ar malonės jiems viltį.
[1993] Aš suprantu čia reikšmę esant, kad Lotas, vienintelis teisingas žmogus Mieste, dažnai ginčydavosi su gyventojais dėl jų nežmoniškų nusikaltimų, ir jie uždraudė jam kalbėti iš bet kieno pusės, „kadangi“ (kaip jie galėtų pašaipiai pasakyti) „jis yra visų be išimties saugotojas.“ Kai kurie Komentatoriai supranta tokią eilutės reikšmę: „Argi mes tau neuždraudėme vaišinti svetimšalių?“
[1994] Taip pat xi.78, išn. 1575. „Mano dukros“ garbingo žmogaus lūpose gali reikšti jaunas Miesto merginas, kurios būtų tinkamos paskirtos atsižvelgiant į didelį skaičių vyrų, kurie atėjo apgulti Loto namų.
[1995] Laukinis, beprotiškas nuodėmės ir aistros įtūžis pasiekia savo apties susinaikinimą ir nutraukia paskutinę atgailos ar malonės viltį. 
[1996] As-Saihat, galingas Šuoras, yra minimas, kaip lydėtas žemės drebėjimų: taip pat xi.67-94. čia jis buvo šėlstantis vėjas ir triukšmas, lydimas sieros liūties, galimas daiktas, ir kai kurių vulkaninių veiksmų.
[1997] Taip pat xi. 82 ir išnašos, kuriose žodis Sijjíl bei jo kilmė yra paaiškinta.
[1998] Sodomos ir Gomoros miestai buvo visiškai sugriauti, ir netgi jų tiksli buvimo vieta negali būti identifikuota. Bet ruožo sieros lyguma vis dar egzistuoja, tiksliai ant vieškelio tarp Arabijos ir Sirijos. Keliautojams Negyvosios jūros kaimynystėje visa apylinkė atrodo kaip slogi nykuma, iš tikrųjų siūlanti mintį apie baisią bausmę už neapsakomus nusikaltimus.
[1999] 75 eilutė nurodo į visus, kurie turi proto suprasti Alacho Ženklus. 76-77 eilutės atskirai nurodo į tuos, kurie naudojasi Arabijos-Sirijos vieškeliu. Nykuma yra ypatingai įsisąmoninama jiems.
[2000] „Girios Kompanionai“: As-háb ul Aikati. Galbūt nepaisant visko Aika yra tikrinis daiktavardis, miesto ar ruožo pavadinimas. Kas buvo Aika Kompanionai? Jie Korane yra paminimi 4 kartus: čia, xxvi.176-191; xxxviii.13 ir l.14. Vienintelis fragmentas, kuriame pateikiamos kokios nors detalės, yra xxvi. 176-191. Ten yra sakoma, kad jų Pranašas buvo Shu‘aib, ir kitos detalės yra pateikiamos atitinkamai apie tuos Medinos žmones, kuriems Shu‘aib buvo atsiųstas kaip Pranašas; žiūrėti vii. 85-93. Savo to fragmento išnašose aš aptariau Shu‘aib ir Medinos žmonių klausimą. Pagrįsta yra manyti, kad Girios Kompanionai buvo tie patys kaip Medinos, ar Grupė iš jų ar jų kaimynystėje.
[2001] Abu: t.y. Lygumos Miestai ir Aika Kompanionai.
[2002] „Uolėtasis Ruožas“ neabejotinai yra geografinis pavadinimas. Arabijos žemėlapiuose mes rasime ruožą, pavadintą Hijr, į šiaurę nuo Medinos, Jabal Hijr yra apie 150 mylių į šiaurę nuo Medinos. Ruožas pataikytų ant Sirijos vieškelio. Tai buvo Thamúd šalis. Dėl jų ir šalies žiūrėti vii. 73, išn. 1043.
[2003] Šių uolinių rūmų liekanos Hijr‘e yra vis dar randamos, ir Petros Miestas yra ne toliau nei 380 mylių nuo Jabal Hijr. Žiūrėti išn. 1043, vii. 73. „Petra“ graikiškai reiškia „Uola“. Dėl Įrašų, rastų ten, bei jų reikšmingumo žiūrėti Apendiksą IV, xxvi Surą.
[2004] Galingas murmantis triukšmas ir vėjas, lydimi žemės drebėjimo. Žiūrėti vii. 78, išn. 1047.
[2005] Alacho Kūryba visa yra dėl tikros, teisingos ir teisios priežasties. Taip pat x.5. tai nėra vien tik dėl užgaidos ar pramogos.
[2006] Valanda nebus ilgam atidedama, kada tikrasis Gyvenimo Pavyzdys ir Sumanymas bus paskelbti. Mes privalome būti kantrūs, jei mūsų ribotame žvilgsnyje pasirodytų akivaizdi neteisybė. Mes turi iškęst ir susilaikyti, kiek tai liečia mūsų asmeninius jausmus, mes privalome dovanoti kitų žmonių kaltes su „maloningu atleidimu.“
[2007] Khalláq: empatiška intensyvi forma, kaip reiškianti Kūrėją, Kuris yra tobulas Savo sugebėjimuose ir žiniose, ir Kurio kūryba tobulai atitinka Jo sumanymą. Todėl niekas neturėtų galvoti, kad kas nors nutiko bloga su Alacho kūryba. Kas mums gali atrodyti išklydę iš vėžių yra tik rezultatas mūsų trumparegiškų standartų. Dažnai nutinka, kad tai, kas mums atrodo esąs blogas ar turintis trūkumų, ar netinkamas, yra tik mūsų netobulų protų mintis. Žiūrėkite sekančias 2 eilutes ir išnašas.
[2008] Septynios Dažnai kartojamas Eilutės paprastai suprantamos kaip Įžanginė Sura, Fatima. Jos reziumuoja visą Korano mokymą. Kas gali būti vertingesnė dovana musulmonui nei šlovingasis Koranas ar bet kuri jo sura? Pasaulietiškas turtas, šlovė, nuosavybė ar dar kas nors, nuskęsta nereikšmingume palyginus su tuo.
[2009] Gali taip būti, kad kiti žmonės turi pasaulietiškų gėrybių, kurių pasaulietiškas žmogus pavydi. Ar jie būtinai suteikia laimę? Netgi laikinas malonumas, kurį jos gali suteikti, nėra be dvasinių nuodų priemaišų, o netgi jei yra, tai neilgam. Dievo žmonės ilgesingai žiūri į kitus dalykus, - į Alacho palankumą ir padrąsinimą.
[2010] Alacho Pranašas, žmogiškai mylėdamas ir jausdamas simpatiją, gali sielvartauti dėl tam tikrų klasių žmonių, kurie yra išpuikę dėl klaidingo supratimo ir surambėję Alacho Žiniai. Bet jis neturėtų tapti nelaimingu. Alacho Plane nėra jokių klaidų ir jis privalo vykti. Tai buvo skirta pirmai Al-Mustafa instancijai, bet mažesniu laipsniu tai tinka visiems teisingiems žmonėms.  
[2011] Metafora yra pagal paukštę, kuri švelniai nuleidžia savo sparną nuošalyje savo mažiesiems. Taip pat xvii. 24, kur tai reiškia „sparno nuleidimą“ seniems tėvams.
[2012] Al-Mustafá vadovavime nėra jokio dalykų maišymo, jokių kompromisų su blogiu. Blogis buvo pasmerktas vienareikšmiška kalba. Mubín reiškia tiek atvirumą, tiek ir aiškumą, t.y. laisvę nuo dviprasmiškumo.  
[2013] Komentatoriai skiriasi apibrėžiant 90 ir 91 eilutės reikšmę. Ar asmenys, nurodomi dviejose eilutėse, yra tie patys, ar skiriasi? Ir kas jie būtų? Aš priimu požiūrį, kuriam yra geras autoritetingas šaltinis, kad skirtingos dvi klasės žmonių skiriasi, tačiau yra panašios. 90 eilutė, mano nuomone, nurodo į žydus ir krikščionis, kurie ištraukė iš Šventraščio tai, kas jiems tiko, ir ignoravo bei atmetė likusią dalį: ii. 85, 101. Dėl 91 eilutės žiūrėti sekančią išnašą.
[2014] Mekos pagonys, ankstyvosiomis Islamo dienomis, tam, kad parodytų nepagarbą ir pajuoktų Koraną, suplėšė tai, kas jau buvo atskleista, į skiautes, ir, plūsdami ir šmeiždami Alacho Pranašą, išdalino jas žmonėms, vykusiems į Meką piligriminėmis kelionėmis skirtingais maršrutais.
[2015] Tie, kurie pajuokė Šventraštį bet kokia forma, visi bus pakviesti atsiskaityti už savo įžūlumą, nes jie visi yra panašūs.
[2016] Jei visas pasaulis susimokytų prieš Alacho Pranašą, kaip buvo – vieną kartą Pranašo atveju – ir tyčiotųsi iš visko, kas yra šventa, Alacho buvimo pojūtis ir apsauga persvertų viską. Ir nepaisant visko, pašaipūnai yra šios dienos būtybės. Greitai jie ras savo lygį, ir bus atvertos jų akys jų pačių melagystėms. Bet Alacho Tiesa išlieka per amžius.
[2017] Literatūriškai, „kad tavo krūtinė yra sukaustyta.“
[2018] Yaqín: neabejotinas faktas; Valanda, kuri yra Tikra; mirtis.
 
Atgal