اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

SURĄ, An-Nahl

 

Chronologiškai ši sura, kaip ir kitos šešios, buvusios prieš ją, priklauso vėlyvajam Mekos periodui, išskyrus galbūt 110 eilutę ir kai kurias kitas, sekančias po jos. Bet chronologija neturi jokios reikšmės. Turinio prasme ji susumuoja didžių Alacho elgimosi su žmogumi klausimų argumentus iš naujo požiūrio taško. Jo Atsiskleidimas žmogui, ir kaip Pasiuntiniai ir Žinia yra aiškiai išreikšta kiekvienoje Alacho Kūrybos fazėje ir Žmogaus gyvenime. Naujas požiūrio taškas yra toks, kad Gamta liudija Gamtos Dievą.

 

Santrauka. Visi kūriniai byloja Alacho šlovę. Žmogui yra suteiktas dominavimas virš gamtos, kad žmogus galėtų suvokti Alacho Vienovę ir Alacho Tiesą (xvi. 1-25).

 

Žmogus niekada neturėtų paleisti iš akių savo tikslo, kuris yra Gėris, ar ginčytis su didžiais Mokytojais, kurie yra pasiųsti visiems Žmonėms atnešti Vienovę; visi kūriniai tarnauja Alachui (xvi. 26-50).

 

Alacho malonės ir žmogaus nedėkingumas smulkiai nupasakojami. Jo Ženklai lietinguose debesyse, galvijuose, kurie duoda pieno, bitėje, kuri nešą medų, nuostabiuose šeimos ir socialinio gyvenimo santykiuose bei civilizacijos patogumuose, jos ištobulinime (xvi. 51-83).

 

Tiesos Pasiuntiniai liudys prieš tuos, kurie atmeta Tiesą. Alachas teis mus pagal mūsų tikėjimą ir darbus (xvi. 84-100).

 

Koranas yra teisingas; jis veda ir suteikia džiaugsmingų žinių. Tikėti, ir didžiąją gyvenimo dalį daryti tai, kas gera ir leistina. Sekti Abraomo pavyzdžiu; būti tikriems Tikėjime ir teisingiems, ir daryti gera (xvi. 101-128).    

 

An-Nahl, arba Bitė

Alacho vardu, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo

1.      (Neišvengiamai) įvyks Alacho Įsakymas


[2019]:  tad nesistenkite jo paskubinti: šlovė Jam, ir Jis yra žymiai aukščiau turėjimo partnerių, kuriuos jie Jam priskiria!

2.      Jis atsiunčia Savo angelus su Savo Įsakymo įkvėpimu tokiems Savo tarnams, kokiems Jis pageidauja, (sakydamas): „Įspėk (Žmogų), kad nėra kito dievo, tik Aš: taigi, atlik savo pareigas Man.“[2020]

3.      Jis sukūrė dangų ir žemę su tiesa[2021] Jis yra žymiai aukščiau turėjimo partnerių, kuriuos jie Jam priskiria!

4.      Jis sukūrė žmogų iš spermos lašelio ir štai tas pats (žmogus) tampo atviru priešininku![2022]

5.      Ir galvijus Jis sukūrė[2023] jums, (žmonės): iš jų jūs gaunate šilumos, ir daugybę naudos[2024], ir jų (mėsą) jūs valgote.

6.      Ir jūs jaučiate pasididžiavimą ir pasigėrėjimą jais, kada genate juos namo vakare, ir kada lydite juos į ganyklas rytais[2025].

7.      Ir jie gabena jūsų sunkius krovinius į šalis, kurių jūs negalėtume (kitaip) pasiekti, nebent su[2026] nuvargusiomis sielomis: nes jūsų Viešpats yra iš tikrųjų Geriausias, Maloningiausias

8.      Ir (Jis) sukūrė arklius, mulus ir asilus jums joti ir kaip puošmenas[2027]; ir Jis sukūrė (kitus) dalykus, apie kuriuos jūs nežinote[2028].

9.      Alachas vienintelis gali parodyti teisingą kelią[2029], bet yra kelių, kurie nukreipia į šalį; jei Alachas norėtų, Jis galėtų vesti visus jus.

 

2 SKYRIUS

 

10.  Tai Jis, Kuris atsiunčia lietaus iš dangaus, iš kurio jūs geriate, ir dėl kurio (auga) augalija, kuria šeriate savo galvijus.

11.  Su juo Jis duoda jums javų, alyvų, datulių, vynuogių ir visokių rūšių vaisių: iš tiesų tame yra Ženklas tiems, kurie mąsto[2030].

12.  Jis padarė pavaldžiais jums Naktį ir Dieną[2031]; Saulę ir Mėnulį; ir Žvaigždės yra pajungtos Jo Įsakymu: iš tiesų tame yra Ženklų žmonėms, kurie yra išmintingi.

13.  Ir dalykus šioje žemėje, kuriuos Jis padidino įvairiomis spalvomis (ir savybėmis)[2032]; iš tiesų tame yra Ženklas žmonėms, kurie yra atidūs[2033].

14.  Tai Jis, Kuris padarė[2034] jūrą pavaldžia, kad jūs galėtumėte valgyti iš jos mėsą, kuri yra šviežia ir švelni[2035], ir kad jūs galėtumėte išgauti papuošalų dėvėti[2036]; ir tu matai joje laivus, kurie skrodžia bangas, kad (taip) jūs galėtumėte pasiekti Alacho dosnumo[2037] ir kad galėtumėte būti dėkingi.

15.  Ir Jis įkūrė žemėje kalnus[2038], stovinčius tvirtai, nes kitaip ji drebėtų su jumis; ir upes ir kelius: kad galėtumėte vadovautis;[2039]

16.  Ir ženklais, ir kelrodžiais; ir pagal žvaigždes (žmonės) vadovaujasi[2040].

17.  Tad ar Jis kuria taip, kaip tas, kuris nekuria? Ar negavote perspėjimo?[2041]

18.  Jei jūs skaičiuotumėte Alacho malones, niekada negalėtumėte suskaičiuoti jų: nes Alachas yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias[2042].

19.  Ir Alachas žino, ką jūs slepiate ir ką jūs atskleidžiate.

20.  Tie, kurių jie šaukiasi be Alacho, nieko nesukuria ir patys yra sukurti[2043].

21.  (Jie yra dalykai) mirę, negyvi: nei jie žino, kada jie bus prikelti[2044].

 

3 SKYRIUS

 

22.  Jūsų Dievas yra Vienas Dievas: tų, kurie netiki Pomirtiniu Gyvenimu, širdys atsisako žinoti, ir jie yra pasipūtę[2045].

23.  Neabejotinai Alachas žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia:[2046] iš tiesų Jis nemyli pasipūtusiųjų.

24.  Kada jiems yra pasakoma: „Ką jūsų Viešpats[2047] atskleidė?“, jie atsako: „Senolių pasakas!“

25.  Kad jie galėtų kelti Teismo Dieną savo pačių naštą pilnai ir (šiek tiek) naštos tų, kurie neturi žinių, kuriuos jie[2048] suklaidino. O, kokias sunkias naštas jie kels!

 

4 SKYRIUS

 

26.  Tie, kurie buvo prieš juos, taip pat rengė sąmokslus (prieš Alacho Kelią): bet Alachas nuėmė jų statinius nuo pagrindų, ir stogas nukrito ant jų iš viršaus; ir Rūstybė prispaudė juos iš krypčių, kurių jie nesuvokė[2049].

27.  Tada, Teismo Dieną, Jis apgaubs juos gėda ir sakys: „Kur yra Mano „partneriai“, dėl kurių jūs ginčydavotės (su tikinčiaisiais)?“ Tie, apdovanoti žiniomis[2050], sakys: „Šią Dieną, iš tikrųjų, yra Netikintieji apgaubti Gėda ir Vargu, -

28.  „(Būtent) tie, kurių gyvybes angelai paėmė nusidėjimo savo pačių sieloms būsenose.“[2051] Tada jie mėgintų nusileisti (su apsimetimu): „Mes nepadarėme[2052] nieko blogo (žinodami).“ (Angelai atsakys): „Ne, bet iš tiesų Alachas žino viską, ką jūs padarėte;“

29.  „Tad ženkite pro Pragaro vartus ten gyventi. Taip blogis iš tikrųjų yra pasipūtusiųjų būveinė.“

30.  Doriesiems (tada) bus pasakyta: „Ką jūsų Viešpats[2053] atskleidė?“ Jie atsakys: „Viską, kas yra gera.“ Tiems, kurie daro gera, yra gero šiame pasaulyje, ir Amžinojo Gyvenimo namai, iš tikrųjų netgi geresni[2054] ir puikesni, yra dorųjų Namai, -   

31.  Į Amžinybės Sodus jie įžengs: po kuriais tekės (malonios) upės: ten jie turės viską, ko trokšta: taip Alachas apdovanoja doruosius, -

32.  (Būtent) tuos, kurių gyvybes angelai paėmė tyrumo būsenoje[2055], sakydami (jiems): „Ramybė jums; įženkite į Sodą, dėl (gero), kurį padarėte (šiame pasaulyje).“

33.  Ar (nedievobaimingieji) laukia tik pas juos ateisiančių angelų, ar ateina tavo Viešpaties Įsakymas (dėl jų likimo)?[2056] Taip darė tie, kurie išėjo prieš juos. Bet Alachas jų nesuklaidino: ne, jie suklaidino savo pačių sielas.

34.  Bet blogiesiems baigiasi taip, kad jų darbai juos užvaldo ir kad kiekviena (Rūstybė), iš kurios jie šaipėsi, juos apsiaučia.

 

5 SKYRIUS

 

35.  Netikrų dievų garbintojai sako: „Jei Alachas būtų taip norėjęs, mes nebūtume garbinę ką nors daugiau nei Jį – nei mes[2057], nei mūsų tėvai, - nes mes būtume nustatę kitokių nei Jo uždraudimų[2058].“ Taip elgėsi tie, kurie išėjo prieš juos. Bet kokia yra pranašų misija, jei ne skelbti Aiškią Žinią?[2059]

36.  Nes Mes atsiuntėme kiekvieniems Žmonėms Pasiuntinį[2060] (su Įsakymu): „Tarnaukite Alachui ir venkite Blogio“: Tarp žmonių buvo tokių, kuriuos Alachas vedė, ir tokių, kuriems Suklydimas tapo[2061] neišvengiamai (nustatytas). Taigi, keliaukite per žemę ir matykite, kokia pabaiga buvo tų, kurie neigė (Tiesą).

37.  Jei tu esi susirūpinęs jų vedimu, vis viena Alachas neveda tokių, kuriuos Jis palieka paklysti[2062], ir niekas negali jiems padėti.

38.  Jie prisiekia savo svariausias priesaikas[2063] Alachu, kad Alachas neprikels tų, kurie miršta:[2064] ne, bet tai yra pažadas, iš tikro Jį (įpareigojantis): bet dauguma žmonijos to nežino.

39.  (Jie privalo būti prikelti) tam, kad Jis galėtų jiems apreikšti tiesą to, kame jie nesutarė, ir kad Tiesos atmetėjai galėtų suvokti, kad jie buvo melagiai.[2065]

40.  Nes bet kam, ko Mes norėjome, Mes tik pasakėme „Būk“, ir tai yra[2066].

 

6 SKYRIUS

 

41.  Tiems, kurie palieka savo namus dėl Alacho, po priespaudos kentėjimo, -[2067] Mes tikrai suteiksime malonius namus šiame pasaulyje; bet iš tiesų Pomirtinio Gyvenimo atlygis bus didesnis. Jei tik jie suvoktų (tai)!

42.  (Jie yra) tie, kurie kantriai kenčia ir pasitiki savo Viešpačiu.

43.  Ir prieš tave Mes siuntėme ne ką kitą kaip žmones[2068], kuriems mes suteikėme įkvėpimą: jei jūs to nesuvokiate, klauskite tų, kurie turi Žinią.[2069]

44.  (Mes siuntėme juos) su Aiškiais Ženklais ir Šventraščiais[2070], ir Mes (taip pat) atsiuntėme tau Žinią; kad tu galėtum aiškiai paaiškinti tai, kas yra jiems atsiųsta, ir kad jie galėtų pamąstyti.

45.  Ar tuomet tie, kurie rezga blogas (pinkles), jaučiasi saugūs, kad Alachas nelieps žemei jų praryti arba kad Rūstybė nepagriebs jų iš pusių, kurias jie menkai suvokia?-[2071]

46.  Arba kad Jis nepakvies jų atsiskaityti viduryje jų keliavimo[2072] ten ir atgal, be progos jiems Jį žlugdyti?-

47.  Arba kad Jis nepakvies jų atsiskaityti lėtų nuostolių procesu –[2073] nes tavo Viešpats yra iš tikrųjų pilnas švelnumo ir malonės.

48.  Negi jie nepažvelgia į Alacho kūrybą tarp dalykų, -[2074] kaip sukasi jų šešėliai iš dešinės į kairę, nusižemindami prieš Alachą nuolankiausia maniera?

49.  Ir prieš Alachą nusižemina visa, kas yra danguje bei žemėje, ir judančios būtybės[2075], ir angelai: nes niekas nėra išdidus (prieš savo Viešpatį).

50.  Jie visi bijo savo Viešpaties,[2076] žymiai aukštesnio už juos, ir jie daro viską, kas jiems yra įsakyta.

 

7 SKYRIUS

 

51.  Alachas pasakė: „Nepriimkite (garbinimui) dviejų dievų:[2077] nes Jis yra tik Vienas Dievas: tad bijokite Manęs (ir tik Manęs).“

52.  Jam priklauso viskas, kas yra danguje ir žemėje, ir Jam visada yra religija: tad ar bijosite kitko[2078] nei Alachas?

53.  Ir jūs turite gerų dalykų tik iš Alacho: ir, be to, kada jūs paliečia nelaimė, Jam jūs išsisakote dejuodami,[2079]

54.  Tačiau, kada Jis pašalina jūsų nelaimę, štai! kai kurie jūsų atsigręžiate į kitus dievus priskirti juos prie savo Viešpaties-

55.  Parodyti savo nedėkingumo už malones, kurias Mes jiems suteikėme! Tad mėgaukitės (savo trumpa diena); bet greitai jūs sužinosite (savo kvailumą)!

56.  Ir jie (netgi) paskiria dalykams, kurių jie nežino,[2080] dalį to, ką Mes suteikėme jų išlaikymui![2081] Prisiekiant Alachu, jūs tikrai būsite pakviesti atsiskaityti už savo klaidingus išsigalvojimus.

57.  Ir jie priskiria dukteris[2082] Alachui! – Šlovė Jam! – ir jiems, ko jie trokšta!

58.  Kada žinios yra atnešamos vienam iš jų apie mergaitės (gimimą), jo veidas apsiniaukia ir jis pritvinksta vidinės širdgėlos!

59.  Iš gėdos jis slepiasi nuo savo žmonių dėl išgirstų blogų žinių! Ar turėtų jis išlaikyti tai[2083] (su pakentimu ir panieka), ar palaidoti tai dulkėse?[2084] O! Kokį blogą (pasirinkimą) jie nusprendžia?[2085]

60.  Tiems, kurie netiki Pomirtiniu Gyvenimu, tinka blogio pavidalas: Alachui tinka aukščiausias[2086] pavidalas: nes Jis yra Aukščiausiasis Galioje, Pilnas Išminties.

 

8 SKYRIUS

 

61.  Jei Alachas nubaustų žmones už jų nusidėjimus, Jis nepaliktų (žemėje) nė vienos gyvos būtybės: bet Jis suteikia jiems atokvėpį nustatytam Laikui: kada jų Laikas baigiasi, jie negali atidėti (bausmės) nė vienai valandai, lygiai kaip jie negali (nė viena valanda) jos priartinti.[2087]

62.  Jie priskiria Alachui tai, ko jie (patys) nekenčia[2088], ir jų liežuviai tvirtina melą, kad teisingiausias[2089] atlygis yra jiems: be abejonės jiems yra Ugnis, ir jie bus pirmi paskubinti į ją!

63.  Prisiekiant Alachu, Mes (taip pat) siuntėme (Savo pranašus) Žmonėms prieš tave; bet Šėtonas padarė taip, kad (nedoriesiems) jų pačių veiksmai atrodo masinantys: jis yra jų globėjas šiandien,[2090] tad jiems bus tik sunkiausia bausmė.

64.  Ir Mes atsiuntėme tau Knygą, kad tu galėtum paaiškinti jiems tuos dalykus, dėl kurių[2091] jie nesutaria, ir kad tai turėtų būti vadovu ir malone tiems, kurie tiki.

65.  Ir Alachas atsiunčia lietų iš dangaus, ir taip suteikia gyvybę žemei po jos mirties: iš tiesų tame yra Ženklas tiems, kurie klausosi.[2092]

 

9 SKYRIUS

 

66.  Ir iš tiesų galvijuose (taip pat) jūs rasite pamokomą Ženklą.[2093] Iš to, kas yra jų kūnuose[2094] tarp išskyrų ir kraujo,[2095] Mes pagaminame jums gėrimą, pieną, tyrą ir malonų tiems, kurie jį geria.

67.  Ir iš datulių vaisių ir vynmedžių jūs išgaunate stiprų gėrimą[2096] bei sveiką maistą: štai, tame taip pat yra Ženklas tiems, kurie yra išmintingi.

68.  Ir tavo Viešpats išmokė Bitę[2097] lipdyti savo korio akis kalvose, medžiuose ir (žmogaus) buveinėse;

69.  Tad valgykite visus (žemės) produktus,[2098] ir sekite Tavo Viešpaties lygiais padarytais keliais:[2099] iš jų kūnų išsiskiria įvairiaspalvis gėrimas, kuriame yra gydymo žmonėms: iš tiesų tame yra Ženklas tiems, kurie mąsto.

70.  Tai Alachas sukuria jus ir atneša jūsų sieloms mirtį; ir iš jūsų yra tokių, kurie yra sugražinami į kvailą amžių, todėl[2100] jie nieko nežino, nors prieš tai žinojo (daug): nes Alachas yra Visažinis,[2101] Visagalis.

 

10 SKYRIUS

 

71.  Alachas suteikė Savo išlaikymo dovanų dosniau vieniems negu kitiems: labiau apdovanotieji neketina numesti savo dovanų tiems, kuriuos valdo jų dešinės rankos, kad būtų lygu šiuo atžvilgiu. Ar tada jie neigs Alacho malones?[2102]

72.  Ir Alachas padarė jums partnerius iš jūsų pačių prigimties,[2103] ir padarė jums, iš jų, sūnų ir dukterų, ir vaikaičių,[2104] ir suteikė jums geriausią išlaikymą: ar tada jie tikės tuščiais dalykais ir bus nedėkingi už Alacho malones?-

73.  Ir garbins kitus negu Alachas, - tokius, kurie neturi jokios teikiančios galios jų išlaikymui[2105] bet kuo, kas yra danguje ar žemėje, ir net iš viso negali turėti tokios galios?

74.  Neišradinėkite Alachui palyginimų[2106]: nes Alachas žino, ko jūs nežinote.

75.  Alachas pateikia Alegoriją (apie du vyrus: vienas) vergas, kuriam viešpatauja kitas;[2107] jis neturi jokios rūšies galios; ir (kitas) žmogus, kuriam Mes suteikėme didelių malonių iš Savęs, ir jis leidžia iš to (gausiai), slapta ir viešai: argi tiedu lygūs? (Jokiais būdais;) Šlovė Alachui. Bet dauguma jų nežino.

76.  Alachas pateikia (kitą) Alegoriją apie du vyrus: vienas iš jų kvailas, be jokios galios; varginanti našta yra jis savo šeimininkui; kad ir kur jis nukreipia jį, jis neatneša nieko gero:[2108] ar toks žmogus yra lygus su tuo, kuris teisingai įsakinėja ir yra Tiesiame Kelyje?[2109]

 

11 SKYRIUS

 

77.  Alachui priklauso dangaus ir žemės Nematoma[2110]. Ir (Teismo) Valandos[2111] reikalas yra kaip akies mirksnis, ar net greitesnis: nes Alachas turi galią visiems dalykams.

78.  Tai Jis, Kuris pagimdė jus iš motinų įsčių, kada jūs nieko nežinote; ir Jis davė jums klausą ir regą, ir protą, ir jausmus:[2112] kad jūs galėtumėte dėkoti (Alachui).

79.  Negi jie nepažvelgia į paukščius, kabančius (ore ir) danguje? Niekas jų nelaiko, tik Alacho (galia)[2113]. Iš tiesų tame yra Ženklų tiems, kurie tiki.

80.  Tai Alachas, Kuris padarė jūsų buveines poilsio ir ramiais[2114] namais jums; ir padarė jums iš gyvūnų odenų (palapines) gyventi, kurios yra jums tokios lengvos ir (patogios), kada jūs keliaujate ir kada jūs sustojate (savo kelionėse);[2115] o iš jų vilnos, ir jų minkšto pluošto[2116] (tarp vilnos ir plaukų), ir jų plaukų, puikių daiktų ir dirbinių patogumui (tarnauti jums) kuriam laikui.[2117]

81.  Tai Alachas, Kuris padarė iš dalykų, kuriuos Jis sukūrė, to, kas teikia jums šešėlį;[2118] iš kalvų Jis padarė jums pastogių; Jis padarė jums drabužių apsaugoti jus nuo karščio ir šarvinius marškinius apsaugoti jus nuo jūsų (abipusio) smurto.[2119] Taip Jis užpildo Savo malones Jums, kad jūs galėtumėte paklusti Jo Valiai[2120] (Islame).

82.  Bet jei jie nusigręžia, tavo pareiga yra tik skelbti Aiškią Žinią.

83.  Jie atpažįsta Alacho malones[2121]; tada jie neigia jas; ir dauguma iš jų yra nedėkingos (būtybės).

 

12 SKYRIUS

 

84.  Tą Dieną Mes prikelsime iš visų Žmonių Liudininką:[2122] tada joks pasiteisinimas nebus priimamas iš Netikinčiųjų, nei jiems bus leista pasitaisyti.

85.  Kada nusidėjėliai (iš tikrųjų) pamatys Bausmę,[2123] tada ji niekaip negalės būti sušvelninta, nei tada jie gaus atsikvėpti.

86.  Tada tie, kurie priskyrė partnerius Alachui, pamatys savo „partnerius“. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie! Štai yra mūsų „partneriai“, kurių mes šaukdavomės[2124] be Tavęs“. Bet jiems bus prikišti jų pačių žodžiai (ir pasakyta): „Iš tikrųjų jūs esate melagiai!“

87.  Tą dieną jie (atvirai) rodys[2125] (savo) paklusnumą Alachui; ir visi jų išsigalvojimai paliks juos bėdoje.

88.  Tiems, kurie atmetė Alachą ir trukdė (žmonėms) eiti Alacho Keliu – jiems Mes pridėsime Bausmę prie Bausmės; už tai, kad jie skleisdavo blogybes.

89.  Tą dieną Mes prikelsime iš visų Žmonių liudininką prieš juos iš jų pačių tarpo:[2126] ir Mes atvesime tave kaip liudininką prieš šiuos (tavo žmones): ir Mes atsiuntėme tau Knygą, paaiškinančią visus dalykus, Vadovą, Malonę ir Geras Žinias Musulmonams.

 

13 SKYRIUS

 

90.  Alachas įsako teisingumą, gero darymą ir davimą giminėms bei pažįstamiems, ir Jis draudžia visus nepadorius darbus bei blogį ir maištą: Jis nurodo jums, kad jūs galėtumėte priimti perspėjimą.[2127]

91.  Išpildykite Įsipareigojimą Alachui, kada jūs pradėjote jį, ir nelaužykite savo priesaikų po to, kai jas patvirtinote; iš tikrųjų jūs padarėte[2128] Alachą savo laiduotoju; nes Alachas žino viską, ką jūs darote.

92.  Ir nebūkite kaip moteris, kuri nutraukia nesupintas gijas, verpalus, kuriuos ji verpė, po to, kai šie tapo stiprūs.[2129] Neklaidinkite savo priesaikomis vieni kitų,[2130] net jei viena pusė būtų gausesnė už kitą:[2131] nes Alachas išmėgins jus tuo; ir Teismo Dieną Jis tikrai paaiškins jums (tiesą) to, dėl ko jūs nesutariate.[2132]

93.  Jei Alachas taip būtų panorėjęs, Jis galėjo jus visus padaryti Tauta: bet Jis palieka klaidžioti[2133] tuos, ką Jis pageidauja, ir Jis veda tuos, ką Jis pageidauja: bet jūs neabejotinai būsite pakviesti atsiskaityti už visus savo veiksmus.

94.  Ir neduokite priesaikų užsiiminėti apgaulėmis tarp savęs[2134] su pasekme, kad kieno nors koja paslystų po to, kai ji buvo tvirtai pastatyta, ir jūs turėtume paragauti blogų (pasekmių) dėl sukliudymo (žmonėms) eiti Alacho Keliu, ir didžiulė Rūstybė užgriūtų jus.

95.  Nei parduokite Įsipareigojimo Alachui už apgailėtiną kainą:[2135] nes Alachas yra žymiai geresnis (laimėjimas) jums, jei tik jūs žinotumėte.

96.  Kas yra su jumis, privalo išnykti: kas yra su Alachu, išliks. Ir Mes tikrai suteiksime tiems, kurie kantriai siekia, jų atlygį pagal geriausius jų veiksmus.[2136]

97.  Kiekvienam, kuris elgiasi dorai, vyrui ar moteriai, ir turi Tikėjimą, iš tiesų, tiems duosime gyvenimą,[2137] kuris yra geras ir tyras, ir Mes suteiksime tokiems jų atlygi pagal geriausius jų veiksmus.[2138]

98.  Kada tu aiškini[2139] Koraną, siek Alacho apsaugos nuo Šėtono, Atstumtojo.

99.  Jokios valdžios neturi jis tiems, kurie tiki ir pasitiki savo Viešpačiu.

100.                    Jo valdžia yra tik tiems, kurie priima jį kaip globėją ir kurie priskiria partnerių Alachui.

 

14 SKYRIUS

 

101.                    Kada Mes pakeičiame vieną atskleidimą[2140] kitu, - ir Alachas žino geriausiai, ką Jis atskleidžia (etapais), - jie sako: „Tu esi tik klastotojas“, bet dauguma jų nežino.

102.                    Sakyk, Šventoji Dvasia[2141] atnešė atskleidimą iš tavo Viešpaties Tiesoje tam, kad sustiprinti tuos, kurie tiki,[2142] ir kaip Vadovą bei Džiugias Žinias musulmonams.

103.                    Mes iš tikrųjų žinome, kad jie sako: „Tai žmogus jį išmokė.“ Liežuvis to, kurį jie piktai nurodo, yra aiškiai svetimas, tuo tarpu šitai yra gryna ir aiškia arabų kalba.[2143]

104.                    Tų, kurie netiki Alacho Ženklais, - Alachas neves jų, ir jiems bus sunki Bausmė.

105.                    Tai tie, kurie netiki Alacho Ženklais, klastoja melagystes: tai jie, kurie meluoja![2144]

106.                    Kiekvienam, kuris po tikėjimo Alachu priėmimo kalba Netikėjimą, -[2145] išskyrus prievartos atveju, jo širdžiai išliekant tvirtai Tikėjime – bet tokiems, kurie atveria krūtinę Netikėjimui, - jiems yra Rūstybė iš Alacho, ir jų bus baisi Bausmė.

107.                    Taip bus, nes jie labiau myli šio pasaulio gyvenimą negu Pomirtinį Gyvenimą: ir Alachas neves tų, kurie atmeta Tikėjimą.

108.                    Jie yra tie, kurių širdis, ausis ir akis Alachas užtaisė[2146] ir jie nekreipia jokio dėmesio.

109.                    Be abejonės, Pomirtiniame Gyvenime jie bus nelaimėliai.

110.                    Bet iš tiesų tavo Viešpats, - tiems, kurie palieka savo namus po išbandymų ir persekiojimų, -[2147] ir kurie po to stengiasi ir kovoja Tikėjimo vardan ir kantriai ištveria, - tavo Viešpats po viso to yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias.

 

15 SKYRIUS

 

111.                    Tą Dieną, kiekviena siela teisins save,[2148] ir kiekvienai sielai bus (pilnai) atlyginta už visus jos veiksmus, ir su niekuo nebus pasielgta neteisingai.

112.                    Alachas pateikia Alegoriją: miestas, besimėgaujantis saugumu[2149] ir ramybe, gausiai iš visur aprūpintas išlaikymu: tačiau jis buvo nedėkingas už Alacho malones: todėl Alachas privertė jį paragauti (nepaprasto) alkio ir siaubo, (užklodamas jį ant jo) kaip apdarą[2150] (iš visų pusių) dėl (blogio), kurį jo darė.  

113.                    Ir atvyko pas juos Pasiuntinys iš jų pačių tarpo, bet jie neteisingai jį atmetė; todėl, Rūstybė užgriuvo juos netgi viduryje jų neteisingumo.

114.                    Taigi, valgykite iš aprūpinimo, kurį Alachas suteikė jums, leistiną ir gerą: ir būkite dėkingi už Alacho malones,[2151] jei tai yra Jis, kuriam jūs tarnaujate.

115.                    Jis uždraudė jums[2152] tik mirusią mėsą ir kraują, ir kiaulės mėsą, ir bet kokį (maistą), virš kurio buvo kreipiamasi kitu nei Alacho vardu. Tačiau jei kas yra verčiamas būtinybės, be sąmoningi nepaklusimo ir neperžengiant deramų ribų, - tada Alachas yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias.

116.                    Bet nesakykite – jokios neteisybės[2153], kurią jūsų liežuviai gali pasiūlyti, - „tai yra leistina, o tai yra uždrausta“, tai yra kaip prisikirti Alachui klaidingus dalykus. Nes tie, kurie priskiria Alachui klaidingus dalykus, niekada neklestės.

117.                    Iš tokios melagystės menka nauda; bet jie sulauks sunkiausios Bausmės.

118.                    Žydams Mes uždraudėme tokius dalykus, kuriuos paminėjome tau anksčiau:[2154] Mes nė kiek nenuskriaudėme jų, bet jie yra linkę skriausti save.

119.                    Bet iš tiesų tavo Viešpats tiems, kurie padaro bloga nežinodami, bet kurie po to gailisi ir pasitaiso, - tavo Viešpats po viso to yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias.[2155]

 

16 SKYRIUS

 

120.                    Abraomas iš tikrųjų buvo modelis,[2156] dievobaimingai paklusnus Alachui (ir) tikras tikėjime, ir jis neprijungė Alachui dievų.[2157]

121.                    Jis parodė savo dėkingumą už Alacho malones, Kuris pasirinko jį ir vedė jį Tiesiu Keliu.

122.                    Ir Mes davėme jam gero šiame pasaulyje, ir Pomirtiniame Gyvenime jis bus Dorųjų gretose.[2158]

123.                    Tada Mes atskleidėme tau: „Sekite Abraomo, Tikro Tikėjime, keliais, ir jis neprijungė Alachui dievų.“

124.                    Šabas buvo (griežtai) paskirtas[2159] tik tiems, kurie nesutiko (kaip dėl jo laikymosi); bet Alachas nuspręs tarp jų Teismo Dieną, kaip dėl jų skirtumų.[2160]

125.                    Kvieskite (visus) į tavo Viešpaties Kelią išmintingai ir gražiai pamokslaujami; ir ginčykitės su jais geriausias ir maloningiausias būdais:[2161] nes tavo Viešpats žino geriausiai, kas nuklydo nuo Jo Tako, o kas priima vedimą.[2162]

126.                    Ir jei bausite, tegul jūsų bausmės būna proporcingos žalai, kuri buvo jums padaryta: bet jei jūs rodysite kantrybę, tai iš tikrųjų yra geriausia (kryptis)[2163] tiems, kurie yra kantrūs.

127.                    Ir tu būk kantrus,[2164] nes tavo kantrybė yra tik su pagalba iš Alacho; nei sielvartauk dėl jų: ir nesikrimsk dėl jų sąmokslų.

128.                    Nes Alachas yra su tais,[2165] kurie susivaldo, ir tais, kurie daro gera.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



[2019] Tai yra atsakymas į Pagonių patyčias, kurie sako: „Jei yra dievas, Vienas Tikras Dievas, kaip jūs sakote, suvienytos kontrolės, kodėl Jis iškart nenubaudžia nusidėjėlių?“; „Alacho įsakas neišvengiamai įvyks; tai įvyks pakankamai greitai; kada tai įvyks, jūs trokšite, kad jis būtų atidėtas; kaip kvaila iš jūsų pusės yra norėti netekti netgi paskutinės atleidimo vilties?“

[2020] Pagonys, turėdami daugybę gerų ir blogų dievų bei deivių, galėjo juos kiršinti vienas prieš kitą. Tai religijoje yra paprasčiausia parodija. Per tokias koncepcijas žmogus negali nei suprasti Vienovės Plano Visatoje, nei suvokti Vieno Tikro Dievo, Kurį vieną garbinti ir Kuriam vienam tarnauti yra priderama, Galios ir Šlovės.

[2021] Ne dėl pramogos ar atsitiktinai ir be Plano. Taip pat xv. 85. Plano Vienovė Kūriniuose neabejotinai taip pat įrodo jų Kūrėjo Alacho Vienovę.

[2022] Žmogaus fizinė kilmė yra žema. Žmonės grįžta prie materialių dalykų ir neigia arba ginčijasi dėl aukštesnių Gyvenimo dalykų.

[2023] Kodėl jūs grįžtate prie materialių dalykų, turint omeny tai, kad materialūs dalykai yra padaryti tarnaujantys jūsų labui ir malonumui daugybe būdų, kaip yra sakoma sekančiuose sakiniuose.

[2024] Iš vilnos, plaukų, kailio ir pieno. Iš kupranugario plaukų yra gaunami šilti apdarai ir antklodės; panašių audinių yra gaunama ir iš kai kurių ožių rūšių. Avys duoda vilnos, panašiai išnaudojama ir lamos alpakos. Daugelio gyvūnų kailiai ir odos tinka šiltiems drabužiams, patiesalams ar patalynei. Daugelio tų gyvūnų patelės gamina gerą šiltą pieną, kas yra maistinga ir sveika dieta. Galiausiai daugelio tų gyvūnų mėsa yra tinkama valgyti. Yra ir kitokios gyvūnų teikiamos naudos, kuri yra minima vėliau.

[2025] Geras žmogus didžiuojasi savo galvijais ir yra geras jiems. Kada jie keliauja į ir grįžta iš ganyklos rytais ir vakarais, jis pajaučia savo galią ir turtą bei jų grožį ir romumą. Negi žmogus nuo šių materialų faktų neatsigręš į aukštesnes dvasines tiesas ir priežastis už jų?

[2026] Galvijai ir gyvūnai taip pat gabena krovinius ir taip palengvina ryšius tarp šalių. Be jų kiltų daugybė sunkumų, ne tik fizinių, bet ir psichologinių. Nuvargę žmonės, nešantys krovinius, neturi nuotaikos socialiniams ir dvasiniams santykiams. Šie santykiai yra galimi dėl Alacho malonės ir gerumo.

[2027] Arkliai, mulai ir asilai, lygiai kaip ir kiti gyvūnai, gali ne tik nešti krovinius, bet jie taip pat gali būti veisliniai gyvūnai, veisiami grožiui ir visokiam kitokiam rafinuotam panaudojimui, tokiam kaip procesijos, kuriose grakštumas ir elegancija yra dominuojantys požymiai.

[2028] Jei mes panagrinėtume transporto istoriją, pamatytume, kad joje per amžius įvyko daugybė pasikeitimų, nuo primityvių nešulinių gyvūnų iki gražiausių kinkinių. Vėliau sekė mechaniniai išradimai, tokios transporto priemonės kaip elegantiškos autobusai, tramvajai ir traukiniai, naudingi motoriniai sunkvežimiai ir Rolls-Royce automobiliai bei visokių rūšių dirižabliai ir lėktuvai. Tam tikru laiku dauguma jų nebuvo žinomos žmogui. Mes taip pat negalime manyti, kad dabar riba jau yra pasiekta ar kad ji bus pasiekta kada nors ateityje. Tai Alachas per žmogaus protą ir išradingumą sukuria naujus dalykus, ligi tol nežinomus žmogui.

[2029] Per materialius dalykus „Kelias“ visada veda į Alachą. Tačiau kai kurie protai yra tokie apsėsti materialiais dalykais, kad jie praleidžia rodykles į dvasinius. Alachas galėtų visus priversti eiti teisingu Keliu, bet Jo Valai ir Planas yra treniruoti žmogaus valią ir tai yra padaroma per Ženklus gamtoje ir Atskleidimą.

[2030] Paskutinė mintis ir gamtos studija parodys Alacho išmintį ir švelnią Apvaizdą priverčiant gamtos procesus tarnaujančius žmogaus labui ir pagerinančius gyvenimą. Aukštesnio intelekto ir studijavimo reikia („žmonėms, kurie yra išmintingi“) suprasti žmogui Alacho Ženklus procesuose, susijusiuose su dangaus kūnais (12 eilutė). O dar aukštesnio dvasinio supratimo („žmonės, kurie Jį šlovina“ su dėkingumu) reikia suvokti nuostabų šio mūsų nedidelio pasaulio kūrinių laipsniškumą, spalvas ir niuansus (13 eilutė). Kruopščiai apgalvokite tai.

[2031] Naktis ir Diena yra sukeliamos astronominiu sukimusi. Svarbu žmogui yra atkreipti dėmesį, kaip Alachas suteikė jam intelekto pasinaudoti šia kaita darbui ir poilsiui; kaip žmogus gali, kai tik jis pakyla iš primityvios stadijos, įveikti savo skirtumus per dirbtinį apšvietimą, tokį kaip augaliniai ar mineraliniai aliejai, anglis, dujos ar elektra, kuris galų gale yra įgyjamas iš sukauptos saulės energijos; kaip saulės šiluma gali būti sureguliuojama įvairiomis dirbtinėmis priemonėmis ir kaupiama panaudojimui pagal žmogaus poreikius; kaip žmogus gali būti nepriklausomas nuo mėnulio sukeliamų potvynių ir saulės, kuri anksčiau kontroliavo navigaciją, tačiau dabar tai nebėra taip reikšminga šiuo atžvilgiu, kada yra dirbtiniai uostai ir dideli tolimojo plaukiojimo laivai. Anksčiau navigacija buvo tiesiogiai priklausoma nuo tiesioginio Šiaurinės Žvaigždės ir kitų žvaigždžių stebėjimo, bet kaip dabar magnetinės rodyklės ir jūrlapiai visiškai pakeitė situaciją, kada žmogus gali apskaičiuoti ir iki tam tikro lygio kontroliuoti magnetines variacijas ir t.t. Tokiu būdu saulė, mėnulis ir žvaigždės pagal Alacho Įsakymą kaip dovana tapo žmogui naudingais tarnais. Be Alacho Įsakymo nebūtų jokių juos reguliuojančių dėsnių ir jokio intelekto, galinčio jais pasinaudoti.

[2032] Kieno širdis nebuvo sužavėta nuostabiais spalvų perėjimais saulėlydžio debesyse? Perėjimai yra nesuskaičiuojami ir tik menininko akis gali išreikšti jų bendrą grožį. Jie yra tik dalis nesuskaičiuojamos dvasinės sferos savybių įvairovės ir laipsniškumo netgi mūsų rutulio mažoje erdvėje. Dideli dalykai, kurie gali būti pamatuoti ir apibrėžti, jau buvo aptarti anksčiau. Čia mes paminėjome subtilius dvasinio pasaulio niuansus, kurie gali būti suvokti tik žmonių, kurie yra tokiame aukštame dvasiniame supratime, kad vienintelė jų reakcija yra „šlovinti Alachą“ dėkojant už Jo begalines Malones.

[2033] Perskaitykite dar kartą aukščiau esančią išn. 2030 ir pažiūrėkite, kaip subtiliai mes esame privedami nuo didelių dalykų suvokimo iki subtilių dalykų – įmantrių spalvų ir dvasinio pasaulio savybių – suvokimo.

[2034] Mes pasiekėme materialių daiktų danguje ir žemėje, pradedant dideliais ir baigiant subtiliais, kulminacinį tašką. Čia mes turime kitą kulminacinį tašką jūros dalykų atžvilgiu. Mes gauname švelnią žuvų ir visokių rūšių jūros gyvūnų mėsą; mes gauname gelmių lobių; perlų, koralų, gintaro ir panašiai; ir mes turime įspūdingų bangas skrodžiančių laivų jūrinei prekybai ir santykiams, žmonijos vienijimui ir Alacho dvasinio dosnumo supratimui, kuris geriausiai yra apibūdinamas kaip bekraštis vandenynas. 

[2035] Žinovai žino švelnius jūros žuvų skonius, tokius kaip Indijos vandenyno jūrinio karšio, Šiaurės Atlanto silkės, Marselio kefalės ir daugelio kitų. Tarí, verčiant „šviežia ir švelni“, taip pat nurodo ir minkštą, drėgną šviežios žuvies natūrą. Tai dar vienas Alacho stebuklas, kad sūriame vandenyje atsiranda tokios šviežios, švelnios, subtilaus skonio mėsos.

[2036] Nardymas ieškant perlų – tiek primityvioje, tiek ir aukštesnėje formoje – yra dar vienas žmogaus galios virš, atrodytų, nepasiekiamų jūros gelmių pavyzdys.

[2037] Po materialių iš jūros gaunamų naudų mes esame paprašomi apsvarstyti svarbesnius žmogaus dvasiai dalykus. Gražus laivas yra kaip tarptautinės prekybos ir santykių simbolis; dalykai, kurie gali būti ir materiali nauda, tačiau kurie turi ir aukštesnį aspektą vienijant žmogų ir verčiant jo civilizaciją universalesne. Tai yra pirmieji žingsniai siekiant per jūrą „Alacho dosnumo“. Tačiau yra ir aukštesnių aspektų. Navigacija ir tarptautiniai santykiai praplečia žinias, kurios savo ruožtu išvalo protą ir padaro jį tinkamesnį artėti prie Alacho. Sūrus vanduo, kuris dengia beveik 72% Žemės rutulio paviršiaus, pats savaime yra apvalantis ir sanitarinis veiksnys, o taip pat ir geras aukštesnio Alacho dosnumo, kuris yra bekraštis lyg vandenynas, simbolis.

[2038] Taip pat. xiii. 3 ir xv. 19. Čia ir kitur apie žemę yra kalbama kaip apie platų kilimą po mūsų kojomis, o apie kalvas kaip apie tvirtinantį faktorių, kuris saugo kilimą nuo susivyniojimo ar glamžymosi. Lxxvii. 7 eilutėje apie juos yra kalbama kaip apie kaiščius arba kuolus.

[2039] Šiame fragmente (xvi. 15-16) toliau yra alegorizuojama nejudančių kalnų metafora. Šiose eilutėse reikšminiai žodžiai yra nurodomi simboliais žmogaus Vadovavimuisi (tahtadún). Pirmiausia yra nurodomi fiziniai simboliai: tvirtai stovintys kalnai, kurie nekeičia diena iš dienos savo formos kraštovaizdyje, priešingai negu nepastovios smėlio kopos ar jūros kranto linija, ar upės bei upeliai, kurie dažnai keičia savo maršrutus; tada seka upės ir keliai, kurie yra tikslesni ir todėl naudingesni, nors ir mažiau pastovūs; tada seka ‘alámát (kelrodžiai) – bet kokie žmogaus iškelti ženklai, tokie kaip kelio rodyklės, švyturiai ar  plūdurai, arba kilę iš gamtos, tokie kaip aukšti medžiai ir pan.; ir galiausiai eina šiaurinė žvaigždė, o dabar mes turime ir magnetinę rodyklę, kurios variacijos yra pažymėtos navigacinėse lentelėse. Visa tai yra simboliai aukštesniam Vedimui, kurį Alachas suteikia žmogaus dvasiai. Žiūrėkite sekančią išnašą.

[2040] Žiūrėkite paskutinę išnašą. Panagrinėkime užbaigtą alegoriją. Kaip yra švyturių, orientyrų ir ženklų, rodančių žmogui kelią žemėje, taip jų yra ir dvasiniame pasaulyje. Galiausiai tai Alachas juos suteikia ir tai yra Jo vainikuojanti Malonė. Tarsi kalnai yra dvasiniai Orientyrai Didžių Pranašų misijose: jie turėtų mus vesti arba mokyti mus patiems vadovautis, o ne mėtytis šen ir ten kaip laivas be vairo ar žmonės be Tikėjimo. Kaip upės ir upeliai nužymi savo kanalus, išlyginančius lygius, taip mes turime naudingų nustatytų Įstatymų ir Papročių, kurie padeda mums mūsų gyvenimuose. Tada me turime Didžiojo Žmogaus pavyzdžius kaip tolimesnius kelrodžius: „Visų didžių žmonių gyvenimai primena mums, kad mes galime padaryti savo gyvenimus tauriais.“ Tolimose kelionėse mūsų vedliai yra šiaurinė žvaigždė ir magnetinė rodyklė; taip savo tolimoje kelionėje į kitą pasaulį mes galiausiai turime žvelgti į dievišką vedimą ar jo atspindį Alacho Atskleidime.

[2041] Aukščiausia Alacho didybė buvo atskleista per Jo visokias malones; iš karto bus pastebėta, kad kieno nors kito nei Alachas garbinimas yra beprasmis ir absurdiškas. Negi mums nereiktų pasinaudoti užuomina ir suprasti?

[2042] Iš visų nesuskaičiuojamų Alacho paslaugų, Jo Malonė ir Atleidimas dvasiniame plane yra didžiausios ir amžinos vertės mūsų ateities Gyvenimuose.

[2043] Alachas yra vienintelis Kūrėjas ir Pirminė Realybė. Viskas kita yra Jo sukurta ir atspindi Jo šlovę. Tad kaip kvaila yra garbinti ką nors kitą nei Alachas!

[2044] Stabai yra tik negyva mediena ir akmuo. Jei žmonės garbina žvaigždes, didvyrius ar pranašus, tai jie taip pat neturi jokios gyvybės išskyrus tą, kuri buvo duota Alacho. Patys savaime jie yra negyvi. Jei jie garbina vaizduotės vaisius, tai jie yra dvigubi atspindžiai, ir patys neturi jokios gyvybės. Vis šie dalykai bus prikelti Paskutiniąją Dieną tam, kad jų garbintojams galėtų būti surengta akistata su jais. Tačiau jie patys negali pasakyti, kada ta Diena ateis.

[2045] Viskas rodo į Alachą, Vieną Tikrą Amžiną Dievą. Jei taip, yra ir Pomirtinis Gyvenimas, nes Jis paskelbė apie jį. Tad jei žmonės netiki tuo, kaltė yra jų pačių Valioje; jie nenori patikėti – už to slypintis motyvas yra pasipūtimas; nuodėmė, kuri buvo Iblio nuopuolio priežastis (ii.34).

[2046] Taip pat xvi.19, kur tie patys žodžiai yra skiriami žmogui bendrai. Nesvarbu, ar jis slepia, ar atveria, kas yra jo širdyje, Alachas tai žino ir kadangi Alachas yra Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias, Jo pasigailėjimas yra kaip aukščiausia paslauga, jei žmogus ją priima. Čia yra nuoroda į tuos, kurie „atsisako žinoti“, kurie iš pasipūtimo atmeta Alacho vedimą. Alachas „nemyli pasipūtusiųjų“. Tokie žmonės atskiria save nuo Alacho gailesčio.

[2047] Kada pasipūtusiems Netikintiesiems yra nurodomas koks nors tikslus argumentas ar iliustracija iš Šventraščio, jie nesvarstę atmetą tai su pastaba: „Senolių pasakos!“ Taip jie ne tik žaidžia su savo pačių sąmone, bet ir klaidina kitus, kurie, galbūt, turi mažiau žinių nei jie.

[2048] Jų atsakomybė už nusikaltimą yra dvejopa: (1) kad jie atmetė Alacho Žinią ir (2) kad jie suklaidino kitus. Jų Bausmė taip pat bus dviguba. Vi. 64 mums yra pasakyta, kad „joks naštos nešėjas negali nešti kito naštos“. Tai prieštarauja svetimos kaltės atpirkimo doktrinai. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo paties nuodėmes; tačiau kitų suklaidinimo nuodėmė yra paties klaidintojo nuodėmė, todėl jis privalo už tai atkentėti be suklaidintųjų dalios palengvinimo, nes tai jau yra jų atsakomybė.

[2049] Blogis visada regs sąmokslus prieš Alacho Pranašus. Taip buvo su Al-Mustafa, taip buvo ir su Pranašais prieš jį. Tačiau įspūdingi statiniai, kuriuos bedieviai (metaforiškai) stato, sugriūna pagal Alacho Įsakymą, ir jie dažnai yra nubaudžiami iš tokių pusių, iš kurių jie mažiausiai tikėjosi bausmės. Pavyzdžiui, kuraišitai pasitikėjo savo kiekiu, savo organizacija ir savo pranašesne ginkluote. Tačiau Badro mūšio lauke jie buvo sumušti, nors tikėjosi pergalės.

[2050] Netikrų dievų garbintojai (bedieviai, Netikintieji) negalės nieko atsakyti, kada bus pristatyti į Teismo Vietą. Komentarai tų, „apdovanotų žiniomis“ – jų atmestų Pranašų ir Mokytojų – bus kaip kaltinimas ir paaiškinimas pozicijos tų, kurie yra teisiami.

[2051] T.y., tie, kurie mirė Kufr būsenoje arba maištaudami prieš Alachą, kas buvo iš tikro nusidėjimas prieš jų pačių sielas.

[2052] Pasiteisinimas yra paprasčiausias apsimetimas. Iš pradžių jie buvo per daug apstulbę ką nors atsakyti. Kada jie atsako, jie negali paneigti faktų, bet griebiasi nusidėjėlio pasiteisinimo sakydami, kad jie nusidėjo dėl nežinojimo ir kad jų motyvai nebuvo blogi. Toks pasiteisinimas kelia paslėptų minčių klausimą, kurias yra problematiška nustatyti žmogiškame teisme. Tačiau čia jie yra prieš savo Dievišką Kūrėją, Kuris žino kiekvieną jų sielų paslaptį ir prieš Kurį joks melagingas pasiteisinimas neturi jokios vertės. Taigi, jie yra pasmerkiami.

[2053] Kontrastas ir paralelė vedama su xvi. 24, kur nedievobaimingieji dėl savo lengvabūdiškumo ir sąmoningo vedimo atmetimo negauna jokios naudos iš Alacho Atskleidimo.

[2054] Priešingai nei nedievobaimingieji, gerieji randa gera visur, - ir šiame pasaulyje, ir Pomirtiniame Gyvenime; nes jie supranta ir dera su juos supančiomis tiesomis.

[2055] Tyrumo būsenoje: nuo šio pasaulio blogybių, iš tikėjimo troškimo ir malonės troškimo. Tyrumas nuo tokio blogio yra tikro Islamo ženklas, ir tie, kurie miršta tokiame tyrume bus priimti į Palaimą su Ramybės pasveikinimu.

[2056] T.y. iki mirtis ateina pas juos ar kokia nors bausmė šiame pasaulyje savaime, kuri užkerta kelią jų atgailavimui ir Alacho Malonei.

[2057] Senas, senas argumentas: jei Alachas yra Visagalis, kodėl Jis nepajungė visų asmenų Savo Valiai? Tai ignoruoja ribotą žmogui suteiktą laisvą valią, kuri yra visos Etikos pagrindas. Alachas duoda žmogui visas galimybes žinoti ir suprasti, bet Jis neverčia jo, nes tai prieštarautų visam planui, pagal kurį yra sudarytas mūsų dabartinis Gyvenimas.

[2058] Pagonys arabai nustatė įvairių despotiškų uždraudimų dėl mėsos; žiūrėti vi. 143-145. Jie, žinoma, nėra pripažįstami Islamo, kuris taip pašalino kai kuriuos Žydų Teisės suvaržymus; vi. 146. Tačiau bendra prasmė yra žymiai platesnė. Žmonės iškelia savo pačių tabu ir uždraudimus, kliūtis ir suvaržymus bei priskiria juos Religijai. Tai yra neteisinga, ir labiau derinasi su pagoniu praktika nei su Islamu.

[2059] Aiškią Žinią: Mubín: trimis prasmėmis; (1) aiškią ir nedviprasmišką Žinią; (2) kuri paaiškina visus dalykus tiems, kurie bando suprasti, nes ji dera su jų pačių prigimtimi, kaip yra sukurta Alacho; (3) kuri skelbiama atvirai ir kiekvienam.

[2060] Nors Alacho Ženklų yra visur ir Gamtoje, ir paties žmogaus sąmonėje, vis viena Alachas papildomai atsiuntė žmogų Pasiuntinį kiekvienai Tautai atkreipti jų dėmesį į Gera ir nugręžti jass nuo Blogio. Taigi, jie negali apsimesti, kad Alachas paliko juos arba kad Jis nesirūpina, ką jie daro. Jo dieviška Malonė visada skatins jų valią pasirinkti tai, kas teisinga.

[2061] Tuo tarpu kai vieni žmonės priima dieviškos Malonės vedimą, kiti taip pasiduoda Blogiui, kad neišvengiamai atsitinka taip, kad Blogis juos užvaldo. Jie turi tik pakeliauti Laiku ir Erdve, kad pamatytų pabaigą tų, kurie apleido savo šviesas ir pasidavė Blogiui ir Nuodėmei. Dėl haqqat ir haqq reikšmės šiuo atžvilgiu taip pat žiūrėti xv. 64.

[2062] Kada kartą Alacho Malonė yra kieno nors atmetama, toks žmogus praranda visą pagalbą ir vedimą. Tokia asmenys tada yra už Alacho Malonės ribų ir todėl taip pat jie yra ir už vedimo.

[2063] Svariausios pagonių arabų priesaikos būdavo prisiekiamos Aukščiausiuoju Alachu; mažiau svarios būdavo prisiekiamos jų antraeilėmis dievybėmis arba jų protėviais, arba dalykais, kuriuos jie vertino ir laikė šventais.

[2064] Įprastas pagonių įsitikinimas yra: „Jei yra Dievas, tai dar nereiškia, kad Jis mus prikels; kodėl Jis turėtų tai padaryti?“ Atsakymas yra dvejopas: (1) Alachas tai pažadėjo, o Alacho pažadas yra teisingas; (2) Jis privalo galiausiai apreikšti jiems Tiesą, nuteisti juos už jų netiesą ir priversti įvykdyti savo asmeninę atsakomybę (xvi. 39).

[2065] Žiūrėti paskutiniąją išnašą.

[2066] Alacho „Žodis“ pats savaime yra Darbas. Alacho Pažadas pats savaime yra Tiesa. Nėra jokio Laiko ar Sąlygų įsikišimo tarp Jo Valios ir jos pasekmių, nes Jis yra Pirminė Realybė. Jis yra nepriklausomas nuo tiesioginių ar materialių priežasčių, nes Jis Pats kuria jas ir nustato jų Įstatymus kaip Pats pageidauja.

[2067] Nėra jokio nuopelno savaime kenčiant tremtį (hijrat). Kad būtų kokio nors vertingu, privalo būti tokios sąlygos: (1) dėl Alacho, ir (2) po tokios priespaudos, kuri verčia kenčiantįjį rinktis tarp Alacho ir žmogaus. Kada šios sąlygos yra išpildomos, tremtims yra suteikiama aukščiausia garbė, kaip paaukojus didžią auką dėl Alacho. Tokie buvo ankstyvieji musulmonai, ištremti į Abisiniją; tokios buvo vėlesnės tremtys į Mediną prieš pačiam Pranašui paliekant savo namus Mekoje ir iškeliaujant į Mediną; ir tokios buvo tremtys tų, kurie keliavo su Pranašu ar sekė juo. Visais tais etapais jo pritarimas ar patarimas būdavo visada pripažįstamas tiek ir specifiškai, tiek ir bendrai.

[2068] Visi Alacho pranašai buvo žmonės, o ne angelai; jų išskirtinumas buvo gautas įkvėpimas.

[2069] Jei pagonys arabai, kurie neišmanė religinės ir kitokios istorijos, būtų stebėjęsi, kaip žmogus iš jų pačių tarpo galėjo gauti įkvėpimą ir atnešti Žinią iš Alacho, jie būtų galėję paklausti žydų, kurie jau buvo anksčiau per Mozę gavę Alacho Žinią, ar Mozė buvo žmogus, ar angelas, ar dievas. Jie būtų sužinoję, kad Mozė buvo žmogus kaip ir jie, bet įkvėptas Alacho. „Tie, kurie turi Žinią“ gali taip pat reikšti bet kokį Išminties žmogų, kuris būtų kompetentingas turėti nuomonę tokiuose reikaluose.

[2070] Kaip Knygos Žmonės anksčiau gavo „Aiškių Ženklų“ ir įkvėptų Knygų, taip ir Alacho Žinia pasiekė Pranašą Muchamedą per Koraną, kuris pakeitė ankstesnius atskleidimus, jau iškraipytus jų pasekėjų rankose.

[2071] Taip pat xvi. 26. Nedorieji slaptai rengia sąmokslus prie Alacho Pranašus, pamiršdami, kad kiekviena jų slapta mintis yra žinoma Alachui, ir kad už kiekvieną savo mintį ir veiksmą jie turės atsiskaityti prieš Alachą. O Alacho bausmė gali pagriebti juos daugeliu būdu. Čia yra išvardinti keturi: (1) jie gali būti praryti žemės kaip Karunas, kurios istorija yra papasakota xxviii. 76-81. Jis buvo prarytas žemės, nes jis arogantiškai džiūgavo dėl savo turto. (2) Gali nutikti ir taip, kaip Hamanui, Faraono dešiniajai rankai, - jie rengė sąmokslus prieš Alachą, kad juos pačius užgriuvo didžiulė nelaimė; xl. 36-38, xxix. 39-40. Faraono atvejis taip pat yra tinkamas. Jis buvo nuskandintas, kai tuo tarpu jis pasipūtusiai tikėjosi sužlugdyti Alacho planus dėl Izraelio; x. 90-92. Dėl (3) ir (4) žiūrėkite sekančias dvi išnašas.  

[2072] (3) Arba bausmė gali užklupti žmones, kada jie yra toli nuo savo namų, ir nuramdyti jų išdidumą. Taip nutiko Abu Dažalui, kuris puikavosi prieš Badro Mūšį (A.H. 2). Jo armija buvo tris kartus didesnė už musulmonų iš Medinos armiją, bet ji patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o jis pats buvo gėdingai užmuštas. 

[2073] (4) Arba, kaip dažnai nutinka, bausmė ateina iš lėto ir nepastebimai – Alacho priešų jėgos yra palaipsniui sekinamos, kol iš viso išnyksta. Taip nutiko mekiečiams per aštuonis Pranašo tremties metus. Mekos užėmimas įvyko be kraujo, nes priešo galia palaipsniui išnyko. Taip Pranašas galėjo ta proga parodyti beprecedentį dosnumą ir gailestingumą, nes dvi Alacho savybės yra išreikštos titulais „Pilnas švelnumo“ (Ra-úf) ir „Pilnas malonės“ (Rahim).

[2074] Aš suprantu „dalykus“ čia kaip negyvus dalykus, nes sekanti eilutė kalba apie gyvas „judančias būtybes“ ir angelus. Metaforiškai netgi apie tokius negyvus daiktus yra kalbama kaip apie pripažįstančius Alachą ir nuolankiai Jį garbinančius. Netgi jų šešėliai sukasi iš dešinės į kairę pagal viršui esančią šviesą. Jie nuolankiai nusižemina ant žemės šlovindami Alachą.

[2075] Judančios būtybės, t.y., gyvos būtybės, „Visa, kas yra danguje ir žemėje,“ apima kiekvieną sukurtą dalyką. Yra minimos trys sukurtų dalykų klasės: negyvi dalykai, įprasti gyvi dalykai ir angelai. Netgi aukščiausi angelai nėra išdidūs; jie nusilenkia ir tarnauja savo Viešpačiui, kaip tai daro ir visa Kūryba.

[2076] Alachas yra tiek žymiai aukštesnis už aukščiausius Savo kūrinius, kad jie visi žvelgia į viršų su baime ir pagarba. Jie džiaugsmingai atlieka savo pareigą tarnaudami Jam. Tokia yra „bijo Viešpaties“ reikšmė.

[2077] Senovės persai tikėjo dviem Visatos galiomis, viena gera, o kita – bloga. Pagonys arabai taip pat turėjo dievybių poras: pvz., Jibr (Burtai) ir Tágút (Blogis), minimi iv. 51 ir išn. 573, arba stabai Safá ir Marwa, minimi ii. 158, išn. 160: jų vardai buvo Isáf ir Náila.

[2078] Pagonys galėjo turėti silpną Vieno Tikro Dievo prošvaistę, bet jie taip pat turėjo persekiojančią piktdžiugiškų Blogio Jėgų baimę. Jiems yra pasakoma, kad tokios baimės yra be pagrindo. Blogis neturi jokios galios tiems, kurie pasitiki Alachu: xv. 42. Vienintelę baimę, kurią jie turėtų turėti, yra Alacho Rūstybės baimė. Doriesiems visi geri dalykai ateina iš Alacho, ir jie neturi jokios baimės savo širdyse.

[2079] Tai parodo, kad ieškoti Alacho, vienintelės Galios, kuri gali iš tikrųjų palengvinti sielvartą, yra natūrali žmogaus tendencija.

[2080] Stabai ir fiktyvūs dievai iš tikro yra dalykai, apie kuriuos jie neturi jokių žinių, nes kadangi stabai yra negyvi daiktai, tai jokių žinių apie jų gyvenimus ar poelgius negali būti, o fiktyvūs dievai yra tik jų vaizduotės vaisiai.

[2081] Taip pat vi. 136-140, 142-144, ir v. 103. Pagonys, priskirdami ir dedikuodami kai kuriuos savo vaikus, galvijus ar laukų derliaus savo netikriems dievams kaip tikro Aukščiausiojo Dievo dalininkams, pavertė savo dvigubai kvailais; pirmiausia todėl, kad kiekvienas geras dalykas, kurį jie vertino, buvo jiems duotas Alacho, tad kaip jie galėjo globėjiškai paskirti Jam dalį Jo dovanų? – ir antra, jie priėmė kitus dievus kaip dalininkus, nors jie iš viso neegzistavo! Nepaisant to, galvijai ir derlius buvo duotas jų fiziniam išlaikymui?

[2082] Kai kurie pagonys arabai vadino angelus Alacho dukterimis. Savo pačių gyvenimuose jie nekentė turėti dukterų, kaip yra paaiškinama sekančiose dvejose eilutėse. Jie užsiimdavo mergaičių vaikžudyste. Jiems nuolatos kariaujant, sūnūs jiems buvo stiprumo šaltinis; dukterys būdavo tik žeminančių užpuolimų dingstimi!

[2083] „Tai“, šiame ir sekančiame fragmente, gramatiškai nurodo „žinias“ (má bushshira bihi). Reikšmės atžvilgiu tai reiškia „mergaitę“ – kalbinė figūra, žinoma kaip metonimija.

[2084] Taip pat. lxxxi. 8-9. Mergaičių vaikžudystė yra pasmerkiama kandžiais žodžiais. Moteriškosios lyties kūdikiai būdavo gyvi palaidomi pagonių arabų laikais. 

[2085] Nuspręsti reikėjo blogą pasirinkimą. Kiekviena iš tų dviejų alternatyvų – išsaugoti vargšę mergaitę kaip pakentimo ir paniekos daiktą, atnešant šeimai negarbę, arba atsikratyti jos palaidojant ją gyvą – buvo žiauri ir nepateisinama.

[2086] Žodis mathal paprastai žymi pavidalą, bet šios eilutės kontekste, ypač su nuoroda į Alachą, jis žymi labiau Jo tauriausias savybes nei pavidalą. Taip pat xxx. 27.

[2087] Alacho įsakas veikia be nesėkmių. Jei Jis nubaustų už kiekvieną blogybę ar nusižengimą, nė viena gyva būtybė žemėje neišvengtų bausmės. Bet iš Savo beribės malonės Jis suteikia atokvėpį: Jis suteikia laiko atgailai. Jei atgaila pasirodys, Alacho Malonė taip pat pasirodys be nesėkmių, jei atgailos nebus, Laikus pasibaigus neišvengiamai ateis bausmė. Nusidėjėlis negali jos priartinti akiplėšišku iššūkiu, nei jis gali atidėti ją, kai ateina jos laikas. Tegul jis negalvoja, kad jam suteiktas atokvėpis reiškia, kad jis gali daryti, ką nori, ir kad jis gali išsisukti nuo bausmės.

[2088] Žiūrėti xvi. 57-58 ir išnašas.

[2089] Malonumo filosofija (hedonizmas) laikosi požiūrio, kad žemiškas džiaugsmas yra geras pats savaime ir kad nieko už jo nėra. Tačiau gali būti parodyta, netgi remiantis jos pačios pagrindu, kad kiekvienas veiksmas turi savo neišvengiamas pasekmes. Iš Blogio negali kilti jokio Gėrio. Melagystės ir blogybės laukia Ugnies agonija, ir pagyrūniški Melagystės šalininkai bus pirmieji ten įmesti.

[2090] Visais amžiais ir tarp visų Žmonių Alachas siuntė Savo Pasiuntinius mokyti Tiesos ir nurodyti kelią doriesiems. Bet Blogio vilionės visada atrodė patrauklios, ir daugybė žmonių labiau teikė pirmenybę savo pačių ir savo protėvių keliams nei sunkiam dorumo keliui. Taip vėl nutiko Al-Mustafá laiku ir visada taip bus, kol žmonės pasiduos Blogiui.

[2091] Tačiau pareigos kelias prieš Alacho Pasiuntinį yra aiškus. Jis yra atsiųstas su Atskleidimu (Koranu) dėl trijų aiškių priežasčių: (1) kad jis suvienytų nesutariančias sektas dėl Vienybės Evangelijos, skelbdamas Vieną Tikrą Dievą, kas taip pat veda ir į žmonijos vienovę; (2) kad atskleidimas būtų vadovas į dorą elgesį; ir (3) kad tai parodytų atgailos ir Išsigelbėjimo kelią ir taip būtų aukščiausia malone klystantiems nusidėjėliams.

[2092] Kada žemė su visa savo augmenija yra beveik mirusi, perdžiūvusi ir tapusi nenaudinga, gaivinantis liūtis iš viršaus suteikia jai naują gyvenimą. Šis gamtos fenomenas yra Alacho begalinės galios ženklas, ypač Jo galios prikelti mirusius ir po to juos suburti teismui.

[2093] Alacho suteikiamas dvasinis išlaikymas yra charakterizuojamas nuostabiais išlaikymo būdais fiziniame pasaulyje, kurie vaizduoja Alacho įžvalgą ir meilų rūpinimąsi Savo kūriniais. Nuostabios transformacijos fiziniame pasaulyje, kurios visos turi tendenciją būti žmonėms naudingos, taip pat yra Jo aukščiausios išminties Ženklas. Ankstesnėje eilutėje buvo paminėtas lietus, kuris suteikia naują gyvybę mirusiai gamtai. Šioje ir sekančiose dviejose eilutėse mūsų dėmesys yra atkreipiamas į pieną, datulių vaisius, vynuoges ir medų.

[2094] ; arabų kalboje tai yra „to“, vienaskaitos formoje, dėl dviejų priežasčių: (1) galvijai yra paprastai daugiskaita, bet gali būti traktuojami kaip vienaskaitinis daiktavardis; (2) pamokantis Ženklas galvijuose yra kolektyvinis, bet pienas yra kiekvieno individualaus gyvulio produktas.

[2095] Pienas yra patelių kūno sekrecija kaip ir kitos sekrecija, tačiau ypatingesnė. Negi nenuostabu, kad tas pats maistas, ėdamas ir patinų, ir patelių, pagamina pastarosiose, kada jos turi jauniklių, sveiką ir pilnutinį maistą, žinomą kaip pieną? Tada, kada galvijai yra prijaukinami ir specialiai veisiami pienui, pieno kiekis yra žymiai didesnis nei yra reikalinga jų jaunikliams, ir jo gaminimas tęsiasi ilgiau negu jauniklių žindymo periodas. Tai yra sveikas ir malonus maistas žmogui. Jis yra tyras, ką simbolizuoja ir jo baltumas. Tačiau tai yra sekrecija kaip ir kitos sekrecijos tarp išskyrų, kurias kūnas išmeta kaip nereikalingas, ir įmantrios kraujo srovės, kuri cirkuliuoja kūne ir pati savaime yra gyvybės simbolis gyvūnui, kuris tai pagamina.

[2096] Yra sveikų gėrimų ir maisto, kuris gali būti išgaunamas iš datulių ir vynmedžių: pvz., nealkoholiniai gėrimai iš datulių ir vynuogių, actas, datulių cukrus, vynuogių cukrus ir pačios valgomos datulės ir vynuogės. Jei sakar yra suprantamas fermentuoto vyno prasme, tai būtų omeny turimi laikai prieš svaigiųjų gėrimų uždraudimą, nes čia yra mekiečių Sura, o uždraudimas įvyko Medinoje. Tokiu atveju tai reikštų subtilų nepritarimą svaigiųjų gėrimų vartojimui ir žymėtų pirmus žingsnius, kurie savo laiku baigėsi visišku uždraudimu.

[2097] Auhá: wahyún paprastai reiškia įkvėpimą, Žinią, Alacho patalpintą į žmogaus protą ar širdį. Čia Bitės instinktas yra susiejamas su Alacho išmokymu, kas neabejotinai ir yra. Xcix. 5-oje eilutėje jis yra pritaikomas žemei; mes aptarsime tikslią reikšmę, kada prieisime prie to fragmento. Medaus korys pats savaime su savo geometriškai tobulomis šešiakampėmis akimis yra nuostabus darinys. Tinkamas pavadinimas jam yra buyút, namai. Ir tai, kaip bitės suranda nepasiekiamas vietas kalvose, medžiuose ir netgi tarp žmogaus buveinių, yra vienas iš Alacho veikimo Savo Kūryboje stebuklų.

[2098] Bitė absorbuoja visokių gėlių ir vaisių syvus ir savo kūne pagamina medų, kurį ji talpina savo vaškinėse korio akyse. Skirtingos maisto rūšys, iš kurio jos gamina medų, suteikia jam skirtingą spalvą, pvz. jis gali būti tamsiai rudas, šviesiai rudas, geltonas, baltas ir pan. Skonis taip pat skiriasi; pvz. šilinių viržių medaus, kvapnių gėlių medaus ir t.t. Tai yra sveikas ir saldus maistas, taip pat naudojamas ir medicinoje. Atkreipkite dėmesį, kad instinktyvūs individualūs veiksmai yra apibūdinami vienaskaita, o „ kūno“ produktas yra apibūdinamas daugiskaita, kaip jų kolektyvinių pastangų rezultatas.

[2099] Zululan: yra galimos dvi reikšmės: (1) lengvi ir erdvūs keliai, turint omeny tikslius būdus, kuriais bitės randą kelią iš tolimų distancijų į savo korius; ir (2) juose slypinčią nuolankumo ir paklusnumo idėją.

[2100] Be daugybės procesų, vykstančių  veikiant Alacho Kūrybai, yra ir nuostabus paties žmogaus gyvenimas šioje žemėje; kaip jis yra sukuriamas kaip vaikas; kaip auga jo žinios ir protas; ir kaip jo siela yra sugrąžinama atgal ir jo kūnas patiria mirtį. Kai kuriais atvejais jis gyvena tiek ilgai, kad sulaukia kvailos senatvės kaip antros vaikystės; jis užmiršta, ką mokėjo ir atrodo tarsi grįžęs Laiku atgal. Negi visa tai nėra nuostabu ir Alacho Žinių ir Galios įrodymas?

[2101] Mūsų dėmesys buvo nukreiptas į nepaprastas gyvybės ir gamtos transformacijas, per kurias Alacho Žinios ir Galia vykdo Jo geraširdišką Planą Jo kūriniams. Mums yra primenama, kad žmogus geriausiu atveju yra tik menka būtybė ir tai iš Alacho gailestingumo. Tada mes prieiname prie sekančios dalies, kurioje kalbama apie dovanų, kuriomis žmonės mėgaujasi, skirtumus, suskirstant juos į daugybę kategorijų. O kokie žymiai didesni skirtumai yra tarp sukurtų daiktų ir jų Kūrėjo?

[2102] Netgi mažuose skirtumuose tarp dovanų, kuriomis žmonės mėgaujasi iš Alacho, žmonės, turintys geresnes dovanas, neketina atsisakyti jų tiek, kad būtų lygūs su žmonėmis, turinčiais prastesnes dovanas, kurie galbūt yra nuo jų priklausomi. Jie niekada neneigs savo pačių pranašumo. Kaip tada jie gali ignoruoti (ką argumentas rodo sekančiose dviejose eilutėse) didžiulį skirtumą tarp Kūrėjo ir sukurtų dalykų, ir savo mintyse paversti pastaruosius Alacho partneriais?

[2103] Iš jūsų prigimties: arba iš jūsų. Taip pat iv. 1 ir išn. 504. Savastis arba Asmenybė, arba Siela, viskas, kas reiškia savybių, sugebėjimų, pomėgių ir nuostatų rinkinį, kurį mes apibendriname žodžiu Nafs, arba prigimtimi. Moteris buvo padaryta būti (1) vyro partnere arba kompanione; (2) išskyrus lytį, tos pačios prigimties kaip vyras ir todėl su tomis pačiomis moralinėmis ir religinėmis teisėmis ir pareigomis; (3) ji neturėtų būti laikoma viso blogio ar nuodėmių šaltiniu, kaip ją apibūdino krikščionių vienuoliai, bet labiau kaip palaimą, vieną iš Alacho malonių (Ni‘mat).

[2104] Hafadat: kuopinė bendratis, vaikaičiai arba palikuonys. Šaknis hafada taip pat reiškia paklusnią tarnystę ir pagalbos teikimą. Kaip sūnūs (minėti pirma) turėtų būti stiprybės šaltinis, taip dukterys ir anūkai turėtų tarnauti ir prisidėti prie tėvų ir senelių laimės. Į juos taip pat turėtų būti žiūrima kaip į tolimesnę palaimą.

[2105] „Išlaikymas“ (rizq) visame šiame fragmente (xvi. 65-74), kaip ir kitur, reiškia viską, kas yra reikalinga žmogaus gyvybei ir fiziniam, psichiniam, moraliniam ir dvasiniam augimui. Pienas, vaisiai ir medus yra fizinių dovanų pavyzdžiai su metaforiška nuoroda į psichinę ir moralinę sveikatą; šeimos gyvenimas yra moralinių, socialinių ir (galiausiai) dvasinių žmogaus gyvenimo galimybių pavyzdys; ir xvi. 65 eilutėje yra lietaus pavyzdys fiziniame pasaulyje kaip Alacho atskleidimo dvasiniame pasaulyje modelis.

[2106] Taip pat xvi. 60 ir išn. 2086. Vienas iš klaidingų palyginimų pavyzdžių yra tada, kai pagonys sako, kad jų dievai yra paprasčiausios simbolių išraiškos, arba kada žmonės meldžiasi žmonėms kaip Užtarėjams.

[2107] Pirma alegorija yra apie du žmones, kurių vienas yra vergas, visiškai paklūstantis kitam, be jokios galios, o kitas yra laisvas žmogus, kuris kiekvienoje srityje yra apdovanotas ir yra dosniausias skirdamas savo gausaus turto (materialaus kaip ir nematerialaus), viešai ir slaptai, be kliūčių ar trikdžių; nes jis yra pats sau ponas ir nėra niekam nieko skolingas. Pirmasis yra kaip tariami dievai, kuriuos iškėlė žmogus, - ar gamtos jėgos, kurios neturi jokios nepriklausomos egzistencijos, bet yra Alacho apraiškos, ar sudievinti didvyriai arba žmonės, kurie negali nieko padaryti iš savęs, bet yra priklausomi nuo Alacho Valios ir Galios; antrasis blankiai apibūdina Alacho poziciją, Savaime Egzistuojančio, Kuriam priklauso viešpatavimas viskam, kas yra danguje ir žemėje, ir Kuris dosniai teikia Savo dovanas visiems Savo kūriniams.                          

[2108] Antroje Alegorijoje vienas vyras yra kvailas; jis nieko negali paaiškinti ir jis tikrai negali nieko padaryti; jis yra tik varginanti našta savo šeimininkui, kad ir ką jis paprašo jį padaryti; arba galbūt jis yra iš tikro žalingas negu atnešantis ką nors gero; tokie (tiesiogiai ir metaforiškai) yra stabai, kada priimami kaip dievai. Kitas žmogus užima komanduojančio poziciją ir jis įsako, kas yra teisinga ir dora; ne tik jo įsakai, bet ir jo darbai yra dorumo kelyje. Tokios yra Alacho savybės.

[2109] Argumento esmė yra tai, kad tie, kurie nukrypsta nuo Alacho garbinimo, įvykdo dvejopą išdavystę. (1) Jie nesuvokia didžiulio skirtumo tarp Kūrėjo ir sukurtų dalykų, nors savo pačių mažuose savanaudiškuose gyvenimuose jie yra kibūs bet kokiems skirtumams, kuris tik gali būti tarp jų ir jų ne taip apdovanotų bendražygių. (2) Jie yra kalti dėl storžieviško nedėkingumo, pamiršdami, kad gerumo ir galios šaltinis yra Alachas, Kuriam vienam jie turi būti dėkingi už dovanas, kuriomis jie mėgaujasi gyvenime.

[2110] Visų dalykų raktas – ne tik tų, kurios mes matome ir suprantame, bet ir tų, kurių mes nematome ir apie kuriuos nenutuokiame – yra su Alachu, Kurio žinios ir galia yra aukščiausios.

[2111] Šio pasaulio pagundos ir jo trumpalaikiai malonumai dažnai priverčia žmogų pamiršti, kad pomirtinis gyvenimas yra neišvengiama realybė. Daugelis tų, kurie tvirtina tikintys ateisiančiu gyvenimu, elgiasi tarsi tai būtų tolima ateitis, kuri neturi jokios ryšio su dabartine veikla ir gyvenimo būdu. Koranas pasikartojančiai primena žmogui, kad Atpildo Valanda nėra tolima galimybė, bet labai arti žmogaus ir gali pasirodyti bet kurią akimirką. Todėl išmintingiausia žmogui yra visada būti pasiruošusiam ir budriam bei laikytis atokiai bet kokių nuodėmės ir bedieviškumo formų, nes Pažadėtoji Valanda ateis labai staiga ir be jokių išankstinių signalų.

[2112] Pažodžiui – „širdis“, kurios yra laikomos visų jausmų centrais, ir, pagal arabų kalbos idiomą, taip pat ir proto centrais. Todėl mes dėkoti turėtume Alachui, o ne išgalvotoms dievybėms ar jėgoms.

[2113] Visi nuostabūs dalykai kūryboje yra dėl Alacho meistriškumo, galios ir išminties. Toks yra paukščių skraidymas ore. Tokie yra ir per žmogaus protą atlikti išradimai ir atradimai, apie kuriuos kalbama sekančioje eilutėje; nes žmogaus protas yra tiesioginė Alacho dovana.

[2114] Žmogaus socialinės, intelektualinės ir dvasinės dovanos padaro jo pastovią buveinę poilsio ir ramybės, dailumo ir tyresnių jausmų, kurie yra aukščiausio dvasinio Gėrio – Alacho meilės - atvaizdai šiame žemiškame gyvenime, namais. Tyri namai taip tampa aukščiausio dvasinio žmogaus Likimo simboliu. Šie žmogaus gabumai yra Alacho dovanos.

[2115] Kada žmogus keliauja, jis nori laikino būsto, palapinių, kurias jis gali pasidaryti iš gyvūnų odenų arba augalinio pluošto medžiagos, panašios į gyvūnų odenas. Šias palapines yra lengva gabenti keliaujant ir lengva pastatyti sustojimų metu.

[2116] Súf, vilna, yra tai, ką mes gauname iš avies. Sha‘r, plaukai, yra tai, ką mes gauname iš ožkų ar panašių gyvūnų austi medžiagoms. Wabar yra švelnūs kupranugario plaukai, iš kurių taip pat yra audžiamos medžiagos; jie gali būti laikomi tarpiniais tarp kitų dviejų; pagal išplėtimą ir analogiją terminas gali būti pritaikomas odoms ir tokiems dalykams per iliustraciją.

[2117] Visi tokie įmantrios prabangos daiktai ir naudingi dirbiniai komfortui ir patogumui tarnauja tik kurį laiką, bet jie privalo būti laikomi Alacho dovanomis.

[2118] Pavyzdžiui, medžiai, sodai, namų stogai; iš kito požiūrio taško faktas, kad saulės spinduliai skirtingu laiku ir skirtingose žemės dalyse krenta įžambiai, taip sukeldami šešėlius šviečiant saulei. Kalvose būna olų ir grotų.

[2119] Mūsų apranga apsaugo mus nuo karščio ir šalčio, taip kaip mūsų šarvai apsaugo mus nuo sužeidimų, kurių kitu atveju patirtume mūšyje.

[2120] Visos šie palaiminimai, kurie turi tiek fizinį, tiek ir dvasinį (skatinant žmogaus gėrį) tikslą, turėtų mus mokyti susitelkti Alachui ir suderinti savo valią su Jo Universalia Valia, kuri yra kitas Islamo pavadinimas.

[2121] ‘Arafa yra išskirtas iš ‘alima, pažymint ypatingą įvairių savybių bei naudos išskyrimą (arba atpažinimą). Visa žmonija pripažįsta palaimų, kuriomis mėgaujasi, vertę, tačiau pamiršdami arba nepaklusdami jų Autoriui. Nedorieji rodo didžiulį nedėkingumą, nes praktiškai jie neigia savo pareigą Jam už tas palaimas.  

[2122] Kiekvienai Tautai yra atsiųstas Alacho Pasiuntinys arba Mokytojas nurodyti teisingam keliui. Jų gali būti vienas ar keli. Toks Pasiuntinys (Rasúl) bus liudininkas, kad Alacho Tiesa buvo paskelbta visiems žmonėms aiškia kalba kartu prie Alacho Ženklų, esančių visur gamtoje. Tuomet nebeliks vietos jokiems pasiteisinimams. Tie, kurie atmetė Alachą po pakartotinių įspėjimų, negali pagrįstai prašyti daugiau atsikvėpimo, nes jie turėjo visokių atokvėpių išbandomojo gyvenimo metu; nei dabar jie gali glaustis už Alacho Gailestingumo, kurį jie pasikartojančiai atmetė. Be to, jiems nebus leista siekti atleidimo per atgailą. Taip pat xxx. 57, xlv. 35.

[2123] Kada baisi Bausmė iš tikrųjų juos užguls, bus per vėlu atgailauti ir prašyti Malonės. Teisingumas privalo įvykti.

[2124] Netikrų dievų garbintojai bandys perkelti atsakomybę nuo savo pečių netikriems dievams. Jie pasiūlys (nors jie neturės drąsos tokiam begėdiškam melui), kad jie buvo suklaidinti netikrų dievų. Bet jų melagingam pasiūlymui bus paprieštarauja ir prikišta jiems kaip yra paaiškinta sekančioje išnašoje.

[2125] Tiek, kiek netikri dievai buvo realūs dalykai, tokie kaip sudievinti žmonės ar gamtos jėgos, jie atvirai išsižadės jų ir tada (kaip visada) rodys savo nuolankumą Alachui. Tiek, kiek netikri dievai bus stabmeldžių vaizduotės išsigalvojimai, jie paliks savo garbintojus bėdoje, nes jiems jie bus parodyti kaip neegzistuojantys.

[2126] Minčiai, išreikštai xvi. 84 eilutėje, prideda dar viena detalė. Ne tik tai, kad ten bus liudininkai iš Žmonių, bet tie liudininkai bus žmonės iš jų pačių tarpo, žmonės iš jų pačių draugų ir giminių tarpo, kurie suprato juos ir paaiškino Alacho Žinią jų pačių kalba. Pranašas Muchamedas bus liudininkas prieš visus, kurie atmetė jo atneštą Žinią. Tiems iš visų rasių ir žmonių, kurie juo tiki, jo atnešta Knyga bus paaiškinimas, vadovas, malonė ir Evangelija.

[2127] Teisingumas yra platus terminas ir gali apimti visas šaltos filosofijos dorybes.  Bet religija prašo kažko šiltesnio ir žmogiškesnio, daryti gerus darbus galbūt netgi tada, kada jų nėra griežtai reikalaujama pagal teisingumą, kaip pavyzdžiui atsilyginti geru už piktą ar būti paslaugiems tiems, kurie, tariant pasaulietiška kalba, „neturi jokios teisės reikalauti“ to iš jūsų; ir, žinoma, á fortiori, pildymas reikalavimų tų, kurių reikalavimai yra pripažįstam socialiniame gyvenime. Atitinkamų priešpriešų reikia vengti; visko, kas yra pripažinta kaip gėdinga, ir visko, kas yra iš tikro neteisinga, ir vidinio maišto prieš Alacho Įstatymą arba prieš savo pačių sąžinę jos jautriausioje formoje.

[2128] Tiesioginė nuoroda gali būti arba nebūti į atsidavimo priesaiką Pranašus, duotai Akaboje 14 mėnesių prieš Hijra ir pakartotai šiek tiek vėliau.: žiūrėti v. 7 ir išn. 705. Tačiau bendra reikšmė yra žymiai platesnė. Į tai gali būti pažiūrėta dviem aspektais: (1) Kiekviena duota priesaika ar įsipareigojimas yra Įsipareigojimas prieš Alachą, todėl turi būti tiksliai išpildyta. Šiuo atžvilgiu prasme tai priartėja v.1 eilutei. (2) Konkrečiai, kiekvienas musulmonas viešu savo Tikėjimo išpažinimu priima Įsipareigojimą su Alachu ir jis patvirtina šį Įsipareigojimą kiekvieną kartą, kaip pakartoja tą išpažinimą. Dėl šios priežasties jis turėtų ištikimai atlikti savo pareigas, išmokytas Islamo.

[2129] Įsipareigojimas, kuris susaisto mus dvasiniame pasaulyje, padaro mus stipriais kaip pūkinės medvilnės gijos supintos į stiprų siūlą. Jis taip pat suteikia mums saugumo pojūtį prieš daugybę blogio šiame pasaulyje. Moteriai reikia daug darbo ir įgūdžių suverpti gerą stiprų verpalą. Ji iš tikrųjų būtų kvaila, jei po to, kada ji suverptų tokį verpalą, išpintų jo sudėtines gijas ir sutraukytų jas į nedidelius gabalėlius.

[2130] Čia tattakhithún yra panaudojamas kaip prieveiksmės pabrėžti negatyviam įsakymui takúnú šios eilutės pradžioje.

[2131] Nepaverskite savo religijos paprasčiausiu žaidimu, padarant savo pusę skaičiumi stipresne sąjungomis, sutvirtintomis priesaikomis, kurias jūs lengvai sulaužote, kada gausesnė pusė pasiūlo jums savo sąjungą. Kuraišitai buvo įpratę prie šios ydos, o dabartinėje tarptautinėje politikoje tai atrodo esant vos ne nacionalinės savigarbos ir tarptautinių įgūdžių standartu. Islamas tautas ir individus moko kilnesnės etikos. Į Įsipareigojimą turėtų būti žiūrima kaip į atsakingą reikalą, kurio neturėtų būti imamasi, jei nėra nuoširdžiausio ketinimo jį įvykdyti; ir tai yra privaloma netgi jei dideli skaičiai susiburia prieš ją.

[2132] Nesutarimai nebūtinai virsta konfliktais, kai pusės yra nuoširdžios ir atviros bei nenori pasinaudoti viena kita. Tokiais atvejais jos vadovaujasi ne skaičiais, grupuotėmis ir sąjungomis, bet teisingu elgesiu kaip Alacho akivaizdoje. Atviri skirtumai bus pašalinti, kada visi dalykai bus paaiškinti Pomirtiniame Gyvenime.

[2133] Taip pat xiv. 4 ir išn. 1875. Alacho Valia ir Planas, paliekant ribotą laisvą valią žmogui, yra ne versti žmogaus valią, bet suteikti visokį vedimą ir palikti tuos, kurie tą vedimą atmeta, kad tokiu atveju jie gailėtųsi ir grįžtų į Malonę. Bet visais atvejais, tiek, kiek mums yra suteikiamas pasirinkimas, mes būsime pakviesti atsiskaityti už visus savo veiksmus. „Palikti klaidžioti“ nereiškia, kad mes galime daryti viską, ko pageidaujame. Mūsų asmeninė atsakomybė išlieka.

[2134] Xvi. 92 eilutėje pasmerkiant buvo nurodytas klaidingų ir apgaulingų susitarimų motyvas. Dabar yra nurodomos pasekmės, konkrečiai: (1) kitiems – jei jie nebūtų suklaidinti, jie būtų galėję tvirtai eiti Keliu, tačiau dabar jie prarado tikėjimą ir galbūt dabar apgaudinėja, už ką jūs būsite atsakingi; (2) sau patiems – jūs ne tik save suklaidinote, bet ir kitus atvedėte į klaidingą kelią, todėl jūs nusipelnėte dvigubos Bausmės. Galbūt „blogos pasekmės“ siejasi su šiuo pasauliu, o „Rūstybė“ – su Pomirtiniu Gyvenimu.

[2135] Bet koks įmanomas laimėjimas, kurį jūs gautumėte sulaužę savo Įsipareigojimą ir taip pažeidę Alacho Įstatymą, neišvengiamai privalo būti apgailėtinas; tuo tarpu paklusimas Alacho Valiai ir gero darymas atneš jums žymiai didesnės naudos.

[2136] Koks palyginimas gali būti įmanomas tarp dvasinio Gėrio, kuris tęsiasi per amžius, ir tarp bet kokio laikino privalumo, kurį jūs galite pastverti šiame pasaulyje, kuris išnyks ir pradings amžinybėje. Tada Alacho dosnumas yra neribotas. Jis apdovanos jus ne pagal jūsų nuopelnus, bet pagal pačius geriausius jūsų veiksmus.

[2137] Tikėjimas, jei jis yra nuoširdus, reiškia dorą elgesį. Kada šie du dalykai sustiprina vienas kitą, Alacho malonė pertvarko mūsų gyvenimą. Vietoje buvimo susirūpinusiems ir nerimastingiems, mes turime ramybę ir pasitenkinimą; vietoje buvimo puolamiems kiekviename žingsnyje netikro pavojaus ir blogio atakų, mes mėgaujamės ramumu ir pasiekiame tyrumo. Pasikeitimas yra matomas savaime šiame pasaulyje, bet „atlygis“ Pomirtiniame Gyvenime žymiai pranoks mūsų nuopelnus.

[2138] Tokia pati pabaiga kaip ir ankstesnėje eilutėje pagilina visuotinį efektą, įtaigiai ir gražiai įsąmoninant žinią. Argumentas yra užbaigtas.

[2139] Blogis neturi jokios galios ar įtakos tiems, kurie pasitiki Alachu. Yra gerai išreikšti tą pasitikėjimą išoriniais veiksmais, o formalus jo išreiškimas – kaip formuluotėje „Aš siekiu Alacho apsaugos nuo Blogio“ – mums padeda. Žmogus geriausiu atveju yra silpnas ir jis turėtų ieškoti stiprybės savo valiai Alacho pagalboje ir apsaugoje.

[2140] Žiūrėti ii. 106 ir išn. 107. Progresyvaus atskleidimo doktrina amžius nuo amžiaus ir laikas nuo laiko nereiškia, kad Alacho fundamentalus Įstatymas keičiasi. Neteisinga Alacho Pranašą kaltinti klastojimu, nes jam atskleista Žinia yra kitoje formoje nei atskleista anksčiau, bet Tiesos branduolys yra tas pats, nes jis atėjo iš Alacho.

[2141] Angelo Gabrieliaus, per kurį yra atgabenamas atskleidimas, titulas.

[2142] Knygos Žmonės, jei jie būtų turėję tikrą tikėjimą, patys būtų sustiprinę savo tikėjimą ir išsklaidę savo abejones bei sunkumus Al-Mustafos atneštu atskleidimu; ir visiems – tiek Knygos Žmonėms, tiek ir ne, - kurie atėjo į Islamo lauką, Koranas yra Vadovas ir Evangelija, t.y. pakaitalas Mozės Įstatymui ir krikščionių Evangelijai, nes abi buvo iškraipytos.

[2143] Nedorieji priskiria Alacho Pranašams tokius motyvus ir veiksmų šaltinius tarsi patys būtų kalti tokiose aplinkybėse. Pagonys ir tie, kurie buvo priešiški Alacho atskleidimui Islame negalėjo ir negali suprasti, kaip tokie nuostabūs žodžiai galėjo tekėti iš Šventojo Pranašo burnos. Jie kėlė sąlyga dėl kokio nors žmogaus mokytojo. Deja, bet kokie žmonės mokytojai, kuriuos tik jie galėjo sugalvoti, net jei jie turėjo visas žinias, kurias Koranas atskleidžia apie ankstesnius atskleidimus, buvo menkai įvaldę arabų kalbą. Nepaisant to to, netgi iškalbingiausi arabai negalėjo ir negali sukurti nieko kas prilygtų Korano mokymui iškalba, platumu ir gyliu, ko įrodymas yra kiekviena Knygos eilutė.

[2144] Yra aišku, kad tai tie, kurie šaukia klastojimus yra kalti dėl melagystės, kadangi jų siūlymams nėra nė menkiausio pagrindo ar tikėtinumo.

[2145] Išimtis yra tik tokiu atveju kaip Amaro, kurio tėvas Jasiras ir motina Sumaja turėjo ištverti neapsakomus kankinimus už savo Islamo tikėjimą, bet niekada jo neatsižadėjo. Amaras, pats kankinamas ir jo protui esant paveiktam tėvų kentėjimo, ištarė žodį, vertintą kaip atsižadėjimą, nors jo širdis niekada nesusvyravo ir jis iš karto sugrįžo pas Pranašą, kuris paguodė jį dėl jo skausmo ir patvirtino jo tikėjimą.

[2146] Taip pat ii. 7. Dėl jų neteisingumo ir jų Tikėjimo stokos jų širdys ir jų pojūčiai tapo uždari Alacho malonei, ir jie veržiasi galvotrūkčiais į pragaištį.

[2147] Aš manau, kad šioje eilutėje omenyje turimi tokie žmonės, kurie pradžioje buvo pagonys, bet vėliau priėmė Islamą, kentėjo vargą ir tremtį bei kantriai ir nuolatos kovojo ir stengėsi dėl Reikalo. Jų praeitis būtų išbraukta ir atleista. Vyrai, tokie kaip Kalidas ibn Validas buvo priskirti prie žymiausių Islamo didvyrių. Tokiu atveju ši eilutė būtų Medinos eilutė, nors visa Sura yra Mekos. Galbūt geriau būtų skaityti, pasak kai kurių Komentatorių, fatanú kaip veikiamąją rūšį negu kaip fatinú kaip neveikiamąją rūšį ir versti „po išmėginimų ir persekiojimų primetimo (musulmonams)“. Atkreipkite dėmesį į paralelizmą tarpo šios eilutės ir 119 eilutės.

[2148] Kada Atpildas ateis, kiekviena siela atlaikys savo pačios atsakomybę. Niekas negalės jai padėti. Bus įvykdytas pilnas teisingumas, ir visos tariamos šio pasaulio nelygybės bus išlygintos.

[2149] Nuoroda gali būti į bet kurį iš miestų ar populiacijų senovės ar dabartiniais laikais, kurie buvo Alacho apdovanoti ramybe ir kitomis palaimomis, bet kurie maištavo prieš Alacho Įstatymą ir paragavo neišvengiamos bausmės, netgi savo neteisingumo viduryje. Kai kurie Komentatoriai įžvelgia čia nuorodą į Mekos miestą, kada jį valdė pagonys. Žiūrėti sekančią išnašą.

[2150] Čia yra dviguba metafora: (1) alkio ir siaubo paragavimas po gausaus aprūpinimo ir visiško saugumo, kuriuo jie mėgavosi; ir (2) visiškai Miesto apsiautimas tarsi apdaru tomis dvejomis bausmėmis, alkiu ir įsivaizduojamo nerimo būsena. Jei nuoroda yra į Meką šiek tiek anksčiau prieš jai atitenkant musulmonams, alkis būtų septyneri metai žiauraus bado, kuris kamavo ją, o nerimu buvo pastovi baimė pagonių mintyse, kad jų dienos suskaičiuotos. Ramybė ir klestėjimas buvo atstatyti pakartotinai sugrįžus Pranašui.

[2151] Nedėkingumas už Alacho išlaikymą (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis) gali būti parodomas įvairiai: pvz., (1) užmirštant ar atsisakant pripažinti tikrąjį dosnumo šaltinį – Alachą; (2) klaidingai naudojant ir piktnaudžiaujant dosnumu, peržengiant saiką leistinuose dalykuose arba atsisakant dalintis jais su kitais Alacho kūriniais, kada iškyla poreikis; (3) klaidingai priskiriant Alachui kokius nors uždraudimus, kuriuos mes nusistatome sau dėl specifinių priežasčių arba dėl savo ypatingo išskirtinumo.

[2152] Taip pat ii. 173 ir išnašos, v. 3-4, vi. 121 ir 138-146.

[2153] Žmonės dėl prietaringumo yra linkę susikurti sau tabu ir dažnai iš savanaudiškų paskatų bei primesti juos religijos vardu. Nieko nėra labiau smerktino.

[2154] Žiūrėti vi. 146 ir iš. Tolimesni uždraudimai jiems buvo bausmė už jų širdžių kietumą, o ne malonė.

[2155] Žiūrėti xvi. 110 ir išn. 2147. Paralelizmas patvirtina alternatyvaus skaitymo pasiūlymą, kuris yra pabandomas toje išnašoje. Išraiškos panašumas taip pat užbaigia argumentą, tai kaip priedainis poezijoje. Toliau šioje Suroje seka doro elgesio skatinimas.

[2156] Ummat: modelis, šablonas, sektinas pavyzdys; bet supratimas, kad jis pats savaime buvo Ummat, stovėjęs vienas prieš savo pasaulį, turėtų būti turimas omeny. Žiūrėti sekančią išnašą.

[2157] Vienovės Evangelija visais laikais buvo dvasinės Tiesos kertinis akmuo. Šiuo atžvilgiu Abraomas yra modelis ir šaltinis vakarų Azijos pasauliui ir jos dvasiniams palikuonims visame pasaulyje. Abraomas buvo tarp žmonių (čeldynų???), kurie garbino žvaigždes ir apleido Vienovės Evangeliją. Jis buvo tarp jų, bet ne vienas jų. Jis kentėjo persekiojimą, paliko savo namus ir savo žmones, ir įsikūrė Kanaano žemėje. 

[2158] Taip pat ii. 113.

[2159] Jei Abraomo Kelias yra teisingas kelias, žydai yra pasirengę šaipytis: „Kodėl tuomet jūs nesilaikote?“ Atsakymas yra dvejopas: (1) Šabas neturi nieko bendra su Abraomu. Jis buvo įvestas Mozės Įstatymu dėl Izraelio širdies kietumo (ii. 74); nes jie pastoviai ginčijosi su savo Pranašu Mozę (ii. 108), ir po to tarp jų pastoviai buvo žmonių, kurie laužydavo Šabą (ii. 65 ir išn. 79). (2) Kuri buvo tikroji Šabo Diena? Žydai švenčia šeštadienį. Krikščionys, kurie įtraukia Senąjį Testamentą  į savo įkvėptą Šventraštį, švenčia sekmadienį,  jų sekta (Septintos dienos adventistai) nesutinka ir švenčia šeštadienį. Taigi, tarp Knygos Žmonių yra nesutarimų. Leiskime jiems ginčytis tarp savęs. Jų ginčai nenurims iki Teismo Dienos. Tuo tarpu musulmonai yra išvaduoti nuo tokių griežtų apribojimų. Jiems yra konkreti Jungtinės Maldos Diena penktadieniais, bet jokiais būdais ji nėra kaip žydų ar škotų Šabas!

[2160] Taip pat ii. 113.

[2161] Šiame nuostabiame fragmente yra išdėstyti religinio pamokslavimo principai, kurie yra tinkami visiems laikams. Bet kur rasti Mokytojų su tokiomis savybėmis? Mes privalome kviesti visus į Alacho Kelią ir išdėstyti Jo Universalią Valią; mes tai privalome daryti išmintingai ir taktiškai, susitikdami su žmonėmis jų pačių lygyje ir įtikinti juos iliustracijomis iš jų pačių žinių ir patirties, kuri gali būti ir labai siaura, ir labai plati. Mūsų pamokslavimas privalo būti ne dogmatiškas, ne savimeiliškas, ne puolantis, bet švelnus, malonus ir toks, kuris patrauktų jų dėmesį. Mūsų manieros ir argumentai neturėtų būti kandūs, bet paremti pagarbiausiu ir maloningiausiu pavyzdžiu, kad klausytojas galėtų sau pasakyti: „Šis žmogus nesinaudoja vien tik dialektika; jis nebando pasirodyti geresniu už mane; jis nuoširdžiai dėsto tikėjimą, kuris yra jame, o jo motyvas yra meilė žmogui ir meilė Alachui.“

[2162] Gali būti, kad kartais Pamokslininkas sako sau: „Kokia yra nauda iš tų žmonių mokymo? Jie yra apsisprendę arba užsispyrę; arba jie tik bando mane prigauti.“ Jis neturėtų pasiduoti tokioms mintims. Kas žino, kaip Alacho Žodžio sėkla gali sudygti žmonių protuose? Ne žmogui yra rūpintis rezultatais. Žmogaus vidinės mintys geriausiai yra žinomos Alachui.

[2163] Šio fragmento kontekstas siejasi su kontraversijomis ir diskusijomis, bet žodžiai yra pakankamai platūs apimti visus žmonių priešinimusis, ginčus ir kovas. Pagal griežčiausią teisingumą jums nėra suteikiama teisė suduoti didesnį smūgį nei buvo suduota jums. Kad negalvotumėte, jog tokia kantrybė tiktai suteikia pranašumą priešininkams, jums yra pasakoma, jog yra priešingai, pranašumas yra su kantrybe, susitvardymu tiems, kurie nepraranda kantrybės ir nepamiršta savo pačių elgesio principų.

[2164] Ankstesnėje eilutėje yra išdėstyti elgesio principai ginčijantis visiems musulmonams; „jei jūs sučiupsite juos, jūs neturite teisės suduoti stipresnį smūgį negu patys sulaukėte, tačiau yra geriau susilaikyti ir būti kantriems.“ Ten kantrybė buvo rekomenduojama. Šioje eilutėje yra tiesioginis įsakymas Pranašui. „Būk kantrus.“ Tai yra įsakymas: jo standartas kaip Didžiojo Mokytojo yra žymiai aukštesnis; ir jis įvykdė jį savo gyvenime. Jo kantrybė ir susivaldymas atlaikė netgi nepaprastas provokacijas. Pagal jo žmogišką išmintį kartai galėjo pasirodyti ginčytina, ar susilaikymas ir susivaldymas nebus žmogiškas silpnumas; jis turėjo savo žmones ir save apginti nuo priešų persekiojimų. Čia jam yra pasakoma, kad jis neturėtų užsiimti tokiomis baimėmis. Kantrybė (su pastovumu) tokiomis aplinkybėmis derėjo su paties Alacho įsakymu. Nei jis turėjo sielvartauti, jei jie atmesdavo Alacho Žinią; Pranašas atliko savo pareigą, kada jis raiškiai ir atvirai ją paskelbė. Jei turėjo jo širdį graužti, jei jie rezgė slaptus sąmokslus prieš jį ir jo žmones. Alachas būtų apsaugojęs juos.

[2165] Sura baigiasi aukščiausiu nuraminimu, kokiu tik dorieji gali sulaukti; užtikrinimas, kad Alachas yra su jais. Dviguba sąlyga yra nurodoma tokiai garbei, - (1) kad jie neturėtų pasiduoti žmogiškai aistrai, pykčiui ar nekantrumui; (2) kad jie pastoviai turėtų daryti gera aplink save. Pasiekti Alacho Akivaizdos „Aš esu su tavimi“ prasme yra doro žmogaus troškimo kulminacija.

 
Atgal