اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

SURA Al-Múminún

 

Ši Sura nagrinėja dorybes, kurios yra Tikėjimo židinys, ypač aplinkoje, kurioje Tiesa yra neigiama, o jos išpažinėjai įžeidinėjami ir persekiojami. Tačiau Tiesa yra Viena ir turi nugalėti. Tie, kurie blogai elgiasi, bus kupini tuščių apgailestavimų, kada bus per vėlu taisytis.

Ji priklauso vėlyvajam mekiečių periodui.

Santrauka.- Tikėjimas, susietas su nuolankumu maldoje, labdara, susilaikymas nuo tuštybės ir nuo piktnaudžiavimo potraukiuose bei griežtas dorumas privalo atvesti į galutinę sėkmę, nors žmonės ir šaiposi ir kaltina doruosius nebūtais motyvais, kaip darydavo ir Nojaus, Mozės bei Jėzaus amžininkai (xxiii. 1-50).

Alacho pranašai ir dorieji sudaro vieną Broliją, tačiau tie, kurie atsiskiria ir atsisako tikėti turi pakankamai įrodymų, rodančių Tiesą, bei Alacho gerumą ir puikumą (xxiii. 51-92).  

Blogis privalo būti atremiamas gerumu ir tikėjimu Alachu; nes ateities gyvenimas yra neabejotinas, o tie, kurie netiki, norės kito šanso, kada bus per vėlu (xxiii. 93-118).

 

Al-Múminún, arba Tikintieji.

Alacho vardu, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo.

 

  1. Sėkmingi iš tikrųjų yra Tikintieji, -[2865]
  2. Tie, kurie nusižemina[2866] savo maldose;
  3. Kurie vengia tuščių kalbų;
  4. Kurie yra aktyvūs zakat davime;
  5. Kurie saugo savo drovumą,[2867]
  6. Išskyrus su tais, kurie prisijungė prie jų santuokoje, arba (su belaisviais), kuriuos jų dešinė ranka valdo, -[2868] nes (jų atveju) jie yra nekalti,
  7. Bet tie, kurių troškimai viršija tas ribas, yra nusidėjėliai; -
  8. Tie, kurie ištikimai laikosi savo patikėjimų ir įsipareigojimų;[2869]
  9. Ir kurie (griežtai) saugo[2870] savo maldas; -
  10. Šie bus paveldėtojai,[2871]
  11. Kurie paveldės Rojų: jie gyvens ten (per amžius).
  12. Žmogų Mes sukūrėme iš (molio) kvintesencijos;[2872] 
  13. Tada Mes patalpinome jį kaip spermos (lašelį) į ramybės vietą,[2873] stipriai įsitvirtinusį;
  14. Tada Mes perdarėme spermą į sustingusio kraujo gumuliuką; tada iš to gumuliuko Mes padarėme (embriono) gniutulą; tada Mes padarėme iš to gniutulo kaulus ir apdengėme kaulus mėsa; tada Mes išauginome iš jo kitą kūrinį.[2874] Tad tepašlovintas būna Alachas, Geriausias kurti!
  15. Po to, galiausiai jūs mirsite.[2875]
  16. Dar kartą jūs būsite prikelti Teismo Dieną.
  17. Ir Mes padarėme virš jūsų septynis ruožus;[2876] ir Mes niekada nebūname nedėmesingi (Savo) Kūriniams.[2877]
  18. Ir Mes atsiunčiame vandens iš dangaus pagal[2878] (tinkamą) matą, ir Mes priverčiame jį susigerti į dirvožemį; ir Mes tikrai galime (lengvai) jį nusausinti.
  19. Su juo Mes išauginame jums datulių ir vynuogių sodus: juose jūs turite apsčiai vaisių: ir iš jų jūs valgote (ir jais mėgaujatės), -[2879]
  20. Taip pat medis, išdygstantis ant Sinajaus Kalno, kuris duoda aliejaus ir teikia pasigardžiavimą tiems, kurie naudoja jį maistui.[2880]
  21. Ir galvijuose (taip pat) jūs turite pamokantį pavyzdį:[2881] iš jų kūnų vidaus Mes duodame (pieno) jums gerti; juose (be to) yra daugybė (kitokios) naudos jums; ir iš jų (mėsos) jūs valgote;
  22. Ir ant jų, taip pat gerai kaip laivuose, jūs keliaujate.

 

2 DALIS

 

  1. Ir tikrai Mes atsiuntėme[2882] Nojų pas jo žmones:[2883] jis tarė: „Mano žmonės! Garbinkite Alachą! Jūs neturite jokio kito dievo, tik Jį. Negi nebijosite (Jo)?“[2884]
  2. Netikinčiųjų vadai iš jo žmonių sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus kaip jūs: jo noras yra parodyti savo pranašumą prieš jus: jei Alachas būtų norėjęs[2885] (atsiųsti pasiuntinių), Jis būtų galėjęs atsiųsti angelus: niekada mes negirdėjome tokių dalykų (kaip jis sako) iš mūsų senųjų protėvių.“
  3. (Ir kai kurie sakė): „Jis yra[2886] tik apsėstas žmogus: palaukime (ir turėkime kantrybės) su juo kurį laiką.“
  4. (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie! Padėk man: nes jie kaltina mane melavimu!“
  5. Taigi, Mes įkvėpėme jį (šia žinia): „Sukonstruok Arką Mūsų akivaizdoje[2887] ir Mums vadovaujant: tuomet kada įvyks Mūsų įsakymas, ir krosnis[2888] pratruks, pasiimk į laivą kiekvienos rūšies porą, patiną[2889] ir patelę, ir savo šeimą – išskyrus tuos, prieš kuriuos Žodis jau bus paskelbtas:[2890] ir nesikreipk į Mane dėl nusidėjėlių: nes jie bus nuskandinti (Tvane).“
  6. Ir kada tu būsi įlipęs[2891] į Arką – tu ir tie su tavimi, - sakyk: „Šlovė Alachui, Kuris išgelbėjo mus nuo žmonių, kurie darė bloga.“
  7. Ir sakyk: „Mano Viešpatie![2892] Leisk man išlipti su Tavo palaiminimu: nes Tu esi Geriausias leisti (mums) išlipti.“
  8. Iš tiesų tame yra Ženklų (žmonėms suprasti); štai! Mes išmėginame (žmones).[2893]
  9. Tada Mes išauginome po jų kitą kartą.
  10. Ir Mes atsiuntėme jiems pasiuntinį iš jų tarpo,[2894] (sakantį): „Garbinkite Alachą!  Jūs neturite jokio kito dievo, tik Jį. Negi nebijosite (Jo)?“

 

3 DALIS

 

  1. Ir jo žmonių vadai, kurie netikėjo ir neigė Susitikimą Pomirtiniame Gyvenime, ir kuriems Mes suteikėme gerų šio gyvenimo dalykų, sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus kaip jūs: jis valgo ir geria tai, ką jūs geriate.“
  2. „Jei paklusite žmogui kaip jūs, štai, neabejotina, jog jūs pražūsite.[2895]
  3. „Ar jis žada, kad kuomet jūs mirsite ir tapsite dulkėmis ir kaulais, jūs (vėl) būsite prikelti?“
  4. „Toli, labai toli yra tai, kas jums yra pažadėta!“
  5. „Yra tik mūsų gyvenimas šiame pasaulyje! Mes mirsime ir mes gyvename![2896] Bet mes niekada nebūsime prikelti dar kartą!“
  6. „Jis yra tik žmogus, kuris išgalvoja melą prieš Alachą, bet mes nesame tie, kurie patikės juo!“[2897]
  7. (Pranašas) tarė: „Mano Viešpatie, padėk man: nes jie kaltina mane melavimu.“[2898]
  8. (Alachas) tarė: „Jau labai greitai jie tikrai gailėsis!“[2899]
  9. Tada Stiprus Šuoras[2900] užklupo juos su teisingumu, ir Mes atsikratėme žmonių, kurie darė bloga, kaip nukritusių lapų šiukšlių[2901]! ???
  10. Tada Mes išauginome po jų kitą kartą.
  11. Jokie žmonės negali pagreitinti savo termino, nei jie gali (jį) atidėti.
  12. Tada Mes siuntėme Mūsų pasiuntinius iš eilės: kiekvieną kartą kai pas žmones ateidavo jų pasiuntinys, jie apkaltindavo jį melavimu: todėl Mes privertėme juos sekti vienus kitais (bausmėje): Mes padarėme juos kaip pasakojimą, (kuris yra pasektas)???:[2902] tad lauk su žmonėmis, kurie nepatikės!???
  13. Tada Mes atsiuntėme Mozę ir jo brolį Aaroną su Mūsų Ženklais ir akivaizdžiais įgaliojimais,[2903]
  14. Pas Faraoną ir jo Vyresniuosius: bet šie elgėsi įžūliai: jie buvo išdidūs žmonės.
  15. Jie sakė: „Ar mes patikėsime tokiais dviem žmonėmis kaip mes patys? Ir jų žmonės yra pavaldūs[2904] mums!“
  16. Taigi, jie atmetė juos ir tapo vieni tų, kurie buvo sunaikinti.
  17. Ir Mes davėme Mozei Knygą tam, kad jie galėtų gauti vedimą.[2905]
  18. Ir Mes padarėme Marijos sūnų ir jo motiną kaip Ženklą:[2906] Mes davėme jiems abiems pastogę aukštoje vietoje, suteikdami ramybę ir saugumą bei aprūpindami šaltiniais.[2907]

 

4 DALIS

 

  1. Jūs, pasiuntiniai! Mėgaukitės[2908] (visais) gerais ir tyrais dalykais, ir dorai elkitės: nes Aš esu gerai susipažinęs su (viskuo), ką jūs darote.
  2. Ir iš tiesų ši jūsų Ummah yra viena Ummah[2909], ir Aš esu jūsų Viešpats ir Puoselėtojas: todėl bijokite manęs (ir niekieno kito).
  3. Bet žmonės suskaldė jų (vienovę) į sektas: kiekviena grupė džiaugiasi tuo, kas yra su ja.[2910]
  4. Bet palikite juos jų painiame išdidume kuriam laikui.
  5. Negi jie galvoja, jog dėl to, kad Mes suteikėme jiems gausiai turto ir sūnų,
  6. Mes pagreitinsime juos kiekviename gėryje? Ne, jie nesuvokia.[2911]
  7. Iš tiesų tie, kurie gyvena jausdami pagarbią savo Viešpaties baimę;
  8. Tie, kurie tiki savo Viešpaties Ženklais;
  9. Tie, kurie nepriskiria (garbindami) savo Viešpačiui partnerių;
  10. Ir tie, kurie išdalija savo labdarą kupinomis baimės širdimis[2912], nes jie sugrįš pas savo Viešpatį;-
  11. Tai šie yra tie, kurie skuba kiekviename gerame darbe, ir tie, kurie yra pirmaujantis tarp jų.
  12. Jokiai sielai Mes neužkrovėme naštos didesnės, nei ji gali išlaikyti:[2913] prieš Mus yra įrašas, kuris aiškiai kalba tiesą.[2914] Jie niekada nebus nuskriausti.
  13. Bet jų širdys yra painiame šito išdidume[2915]; ir, be šito, yra jų darbų,[2916] kuriuos jie (ir toliau) darys,-
  14. Kol Mes sugriebsime Bausmėje tuos iš jų, kurie gavo gerų šio pasaulio dalykų, štai, jie dejuos maldaudami!
  15. (Bus pasakyta): „Nedejuokite maldaudami šią dieną; nes jūs tikrai nesulauksite pagalbos iš Mūsų.“
  16. „Mano Ženklai būdavo kartojami jums, bet jūs nusisukdavote ant savo kulnų -“
  17. „Išdidūs: kalbėdami nesąmones apie (Koraną), tarsi sekdami pasakėčias per naktį.“[2917]
  18. Negi jie neapsvarsto (Alacho) Žodžio, arba ar atėjo pas juos kas nors (naujo), kas nebūtų atėjęs pas jų protėvius?[2918]
  19. Arba ar jie neatpažįsta savo Pasiuntinio, kad neigia jį?
  20. Arba ar jie sako: „Jis yra apsėstas“? Ne, jis atnešė jiems Tiesą, bet dauguma jų nekenčia Tiesos.
  21. Jei Tiesa būtų buvusi pagal jų norus, tikrai dangus ir žemė, ir viskas juose būtų pražuvę[2919]. Ne, Mes atsiuntėme jiems jų perspėjimą, bet jie nusigręžia nuo savo perspėjimo.
  22. Arba ar yra taip, kad tu prašei jų kokio nors[2920] atlygio? Bet tavo Viešpaties atlygis yra geriausias: Jis yra Geriausias iš tų, kurie duoda išlaikymą.
  23. Bet iš tiesų tu kvieti juos į Tiesų Kelią;
  24. Ir iš tiesų tie, kurie netiki Pomirtiniu Gyvenimu, klysta nuo to Kelio.
  25. Jei mes suteiktume jiems malonę ir panaikintume vargą[2921], kuris juos spaudžia, jie atkakliai ir toliau nusidėjinėtų, klaidžiodami išsiblaškę šen ir ten.  
  26. Mes paskyrėme jiems Bausmę[2922], bet jie nenusižemino prieš savo Viešpatį, nei jie nuolankiai meldė (Jo)! –
  27. Kol Mes atvėrėme jiems vartus, vedančius į griežtą Bausmę: tada, štai, jie bus įstumti į neviltį joje![2923]

5 DALIS

 

  1.  Tai Jis yra Tas, Kuris sukūrė jums girdėjimo, matymo, jautimo[2924] ir supratimo (gebėjimus): menkos jūsų padėkos!
  2. Ir Jis padaugino jus po žemę, ir pas Jį jūs būsite surinkti atgal.
  3. Tai Jis yra Tas, Kuris duoda gyvybę ir mirtį, ir Jo (nustatytas) Nakties ir Dienos keitimasis[2925]: ar ir tada nesuprasite?
  4. Priešingai, jie sako dalykus, panašius į tai, ką protėviai sakė.[2926]
  5. Jie sako: „Ką! Kada mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, argi mes iš tikro galėsime būti dar kartą prikelti?“
  6. „Tokie dalykai buvo pažadėti mums ir mūsų tėvams anksčiau! Tai ne kas kita kaip senolių pasakos!“
  7. Sakyk: „Kam priklauso žemė ir visos būtybės joje? (Sakykite), jei žinote!“
  8. Jie sakys: „Alachui!“ Sakyk: „Negi vis dar nepriimsite perspėjimo?“[2927]
  9. Sakyk: „Kas yra septynių dangų Viešpats ir Didžiojo[2928] Sosto Viešpats?“
  10. Jie sakys: „(Jie priklauso) Alachui.“ Sakyk: „Ar tuomet nebijosite.“[2929]
  11. Sakyk: „Kas yra tas, kurio rankose yra aukščiausioji valdžia visiems dalykams, - Kas saugo (visus), bet nėra (niekieno) saugomas? (Sakykite), jei žinote.“
  12. Jie sakys: „Ji priklauso Alachui.“ Sakyk: „Tad kaip jūs esate suklaidinti?“[2930]
  13. Mes atsiuntėme jiems Tiesą: bet jie iš tikrųjų yra melagiai.
  14. Jokiam sūnui Alachas nedavė pradžios, nei yra kokių nors kitų dievų su Juo: (jei būtų buvę daug dievų), štai, kiekvienas dievas būtų pasiėmęs tai, ką jis sukūrė, ir kai kurie būtų žiūrėję iš aukšto į kitus![2931] Šlovė Alachui! (Jis neturi) (tokių) dalykų, kuriuos jie priskiria Jam!
  15. Jis žino, kas yra palėpta ir kas yra atvira: žymiai aukščiau yra Jis už partnerius, kuriuos jie priskiria Jam![2932]

 

6 DALIS

 

  1. Sakyk: „Mano Viešpatie! Jei Tu parodysi man (per mano gyvenimą) tai, dėl ko jie yra įspėti,-[2933]
  2. „Tuomet, mano Viešpatie! nepatalpink manęs tarp žmonių, kurie daro bloga!“
  3. Ir Mes neabejotinai galime parodyti tau (išpildymą) to, dėl ko jie yra įspėti.
  4. Atremkite blogį tuo[2934], kas yra geriausia: Mes esame gerai susipažinę su jų sakomais dalykais.
  5. Ir sakyk: „Mano Viešpatie! Aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Šėtonų[2935] siūlymų.“
  6. „Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave, mano Viešpatie!, kad jie nepriartėtų prie manęs.“
  7. Kol, kada mirtis ateina[2936] pas vieną iš jų, jis sako: „Mano Viešpatie! Sugrąžink mane atgal[2937] (į gyvenimą), -“
  8. „Tam, kad galėčiau būti doras dalykuose[2938], kurių nepaisiau.“ – „Jokiais būdais! Tai tik jo sakomas žodis.“ –[2939] prieš juos yra Atskyrimas[2940] iki Dienos, kada jie bus prikelti.
  9. Tuomet, kada Trimitas bus pučiamas, nebebus jokių santykių tarp jų tą dieną, nei jie teirausis vienas kito![2941]
  10. Tada tie, kurių (gerų darbų) atsvara bus sunki, - jiems bus pasisekę.[2942]
  11. Bet tie, kurių atsvara bus lengva, bus tie, kurie pražudė savo sielas;[2943] Pragare jie gyvens.
  12. Ugnis degins jų veidus, ir jie ten kęs kančias, iškreiptomis lūpomis.[2944]
  13. „Ar Mano Ženklai nebuvo kartoti jums, o jūs tik nežiūrėjote į juos kaip į melus?“
  14. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie! Mūsų nelaimė užvaldė mus,[2945] ir mes tapome žmonėmis paklydusiais!“
  15. „Mūsų Viešpatie! Ištrak mus iš šito: jei mes kada sugrįšime (į blogį), tada mes iš tikrųjų būsime nusidėjėliai!“
  16. Jis sakys: „Būkite (gėdingai) įvaryti į tai! Ir nekalbinkite Manęs![2946]
  17. „Buvo dalis Mano tarnų, kurie melsdavosi: „Mūsų Viešpatie! Mes tikime; tad atleisk mums ir suteik mums malonę: nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie parodo malonę!““
  18. „Bet jūs elgėtės su jais taip pašaipiai, jog per tą pašaipą jūs pamiršote[2947] Mano Žinią, kol juokėtės iš jų!“
  19. „Aš apdovanojau juos šią dieną už jų kantrybę ir tvirtumą: jie iš tikrųjų yra tie, kurie pasiekė Palaimą...“
  20. Jis sakys:[2948] „Kiek metų jūs praleidote žemėje?“
  21. Jie sakys: „Mes praleidome dieną ar dienos dalį:[2949] bet paklausk tų, kurie skaičiuoja.“
  22. Jis sakys: „Jūs tik trumpam pabuvote, - jei tik būtumėte žinoję!“
  23. „Tad argi jūs manote, jog Mes sukūrėme jus juokais, ir kad jūs nebūsite sugrąžinti pas Mus (atsiskaityti)?“[2950]
  24. Todėl išaukštintas tebūnie Alachas, Karalius, Realybė: nėra jokio dievo tik Jis, Garbės Sosto Viešpats!
  25. Jei kas nors be Alacho šaukiasi kokio kito dievo, jis neturi jokios reikšmės iš to; ir jo atsiskaitymas bus tik su jo Viešpačiu![2951] Ir iš tiesų Netikintieji neklestės[2952]
  26. Todėl sakykite: „Mano Viešpatie! Suteik atleidimą ir malonę! Nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie parodo malonę!“


[2865] Aflaha: pasiekti savo, klestėti, pasisekti, pasiekti savo tikslų arba įgyti išsigelbėjimą nuo širdgėlos bei viso blogio. Ši eilutė siejasi su 10 ir 11 eilutėmis. Sėkmė arba pergalė gali ateiti šiame pasaulyje, tačiau ateinančiame pasaulyje ji yra neabejotina ir ilgalaikė.

[2866] Nuolankumas dėl (1) jų savo pačių vertės suvokimo Alacho akivaizdoje, (2) dėl savo pačių galių ar jėgos, kol jiems nėra Alacho padedama, įvertinimo bei (3) dėl prašymų, su kuriais jie kreipiasi į Alachą.

[2867] Musulmonas privalo saugotis nuo bet kokios rūšies seksualinio piktnaudžiavimo arba seksualinio iškrypimo. Nauja psichologija, siejama su Froido vardu, atsekė daug mūsų slaptų seksualinių motyvų. Visiems žinoma, kad mūsų tobulėjimas arba degradacija gali būti nustatomas pagal mūsų slaptą seksualinių instinktų veikimą. Tačiau netgi natūralus ir leistinas užsiėmimas seksu yra apribojamas santuokiniais ryšiais, kuriuose abiejų pusių teisės yra deramai reglamentuojamos ir palaikomos.

[2868] Tai yra labiau paaiškinta ir išplėtota iv. 25 eilutėje.

[2869] Patikėjimai gali būti akivaizdūs arba numanomi. Akivaizdūs patikėjimai yra tie, kur vienas žmogus patiki nuosavybės arba paskiria pareigų kitam, kuriuo jis pasitiki, įvykdyti jas nedelsiant arba tam tikrais netikėtais atvejais, tokiais kaip mirtis. Numanomi patikėjimai kyla iš galios, padėties ar galimybės; pvz., karalius valdo savo karalystę, patikėtą Alacho, savo pavaldiniams. Išreikštų ir numanomų įsipareigojimų klausimas buvo aptartas v. 1 eilutės 682 išnašoje. Įsipareigojimai sukuria pareigas. Akivaizdūs ir numanomi patikėjimai bei įsipareigojimai kartu apima visą pareigų lauką.

[2870] 2 eilutėje mes buvome nukreipti į nuolankumą ir nuoširdumą savo maldose. Čia mums yra pasakoma, koks reikalingas yra reguliaraus meldimosi įprotis mūsų dvasinei gerovei ir dvasiniam augimui, nes jis priartina mus prie Alacho ir taip reziumuoja septynių mūsų Tikėjimo vertybių aspektus: (1) nuolankumo; (2) tuštybės vengimo; (3) labdaros; (4) seksualinio tyrumo; (5) atsidavimo patikėjimams; (6) atsidavimo įsipareigojimams bei (7) nuoširdaus troškimo priartėti prie Alacho.

[2871] Taip pat xxi. 105, kur yra pasakyta, kad dorieji paveldės žemę. Pirmoje šios Suros eilutėje yra minima galutinė sėkmė arba pergalė. Tiesa paims viršų netgi šioje žemėje, tačiau kiekvienas doras individas gali to ir nepamatyti: tai gali būti jų įpėdinių ar perėmėjų laikais. Tačiau nėra abejonių, kas ateinančiame gyvenime kiekvienas žmogus pamatys savo gyvenimo čia vaisius. Dorieji paveldės dangų, ta prasme, jog jie pasieks to po savo mirties čia.

[2872] Šiame gražiame fragmente yra trumpai pakartojamas Alacho kūrybinis darbas žmogaus atžvilgiu tam, kad parodyti žmogaus realią padėtį šiame gyvenime ir ateities tikrumą: į kurią jis buvo pasiųstas už savo atlygį 10-11 eilutėse. Dėl įvairių kūrimo etapų žiūrėkite ii. 117 eilutės išnašoje. Čia mes nesame suinteresuoti anksčiausia stadija, pirmapradės materijos sukūrimu iš nieko. Kada neorganinė medžiaga tampa organine, tai taip pat yra kūrybos procesas. Taip neorganinės žemės sudedamosios dalys yra gyvosios materijos absorbuojamos per maistą, o gyvoji materija reprodukuoja save spermos pagalba. Ji patenka į kiaušinėlį, apvaisina jį ir kurį laiką saugiai guli motinos įsčiose. Pirmasis apvaisinto kiaušinėlio pasikeitimas yra į tam tikrą sustingusio kraujo gumuliuką; zigotos ląstelės auga besidalindamos; tada masė palaipsniui augant įgauna embriono formą. Iš gniutulo vystosi kaulai ir mėsa, organai ir nervų sistema. Kol kas žmogaus augimas yra kaip gyvūno, tačiau toliau vyksta procesai, kurie pakeičia gyvūno kūdikį į žmogaus kūdikį. Tai yra Alacho dvasios įkvėpimas į jį (xv. 29). Tai gali būti besitęsiantis procesas, paralelus fiziniam augimui. Vaikas gimsta; jis auga; jis sensta ir miršta; bet po mirties atsiverčia kitas individo puslapis. Mums šis svarbiausias puslapis yra primenamas trumpai pakartojant ankstesnes stadijas.

[2873] Augimas embriono stadijoje yra tylus ir nematomas. Vaisius motinos įsčiose yra apsaugotas kaip karalius rūmuose; jis yra stipriai įsitvirtinęs ir gauna motinos kūno apsaugą, nuo kurio priklauso jo paties augimas iki gimimo.

[2874] Iš paprasčiausio gyvūno dabar žmogus tapo tikru žmogumi.  Ar tai nėra savaime nuostabus Ženklas, kad iš sausų dulkių (turáb, xxii. 5) arba neorganinės medžiagos yra padaroma protoplazma (drėgnas molis arba organinė medžiaga); iš kurios išauga naujas gyvūnas; o iš šio savo ruožtu išauga žmogus su visais savo gabumais ir atsakomybėmis? Žmogus nešiojasi savyje Alacho išminties ir galios Ženklus, ir jis gali matyti juos kiekvieną dieną aplink jį esančiame pasaulyje.

[2875] Mūsų fizinė mirtis šiame mirtingame gyvenime yra tarsi pertrauka. Jei tai būtų visa ko pabaiga, mūsų gyvenimas taptų beprasmis. Mūsų pačių instinktai sako mums, kad taip būti negali, o Alachas užtikrina mus, kad įvyks prikėlimas teismui.

[2876] Taráiq: pažodžiui ruožai, keliai, orbitos arba takai. Čia tai reiškia septynis dangus. Sekančiame sakinyje duodamas užtikrinimas, kad Alachas rūpinasi mumis ir visais Savo Kūriniais, atkreipia mūsų dėmesį į Alacho gerumą, kuris yra vėliau iliustruojame tolimesnėse eilutėse. 

[2877] Alacho rūpinimasis Savo Kūriniais yra nenutrūkstantis. Keletas Jo rūpinimosi mūsų fizine gerove pavyzdžių yra pateikiama 18-22 eilutėse, o dvasine gerove - 2-5 dalyse.

[2878] Paprastai lietus ateina gerai paskirstytas; jis įsisunkia į dirvožemį; drėgmė išlieka ilgam laikui visuose viršutiniuose grunto sluoksniuose; ji susigeria ir prasiskverbia per daugybę dirvožemio klodų ir formuoja fizinės geografijos struktūrą; sulaikančios viršutiniojo dirvožemio jėgos įgalina nuolat tekėti upes netgi ten, kur liūtys būna sezoninės ir lyja tik keletame mėnesių per metus (pvz. Indijoje). Kita forma, kuria vanduo atkeliauja iš dangaus pagal tinkamą matą, yra sniegas ir kruša: šie taip pat turi savo vietą atmosferos ir dirvožemio ekonomijoje. Jei aukštesniuose kalnų regionuose nebūtų sniego ir ledynų, kai kurios upės nebegalėtų gausiai tekėti. Ne ką mažiau nuostabus nei vandens tiekimas yra ir jo nusausinimas. Jis įvairiais būdais grįžta į jūrą bei atmosferą, o rūko ir debesų formavimasis pakartoja ciklą. Jei nebūtų vandens drenažo, prasidėtų potvyniai ir užpelkėjimai, kas nutinka, kada įprastiniai gamtos procesai yra laikinai sutrukdomi. Tas pats nutinka, kada lietus atkeliauja kitokiu nei tinkamas mastu. Šios nenormalios sąlygos taip pat turi savo kainą. Tačiau koks dėkingas turėtų būti žmogus už Alacho dovanas nesibaigiančiuose gamtos procesuose tokiu milžinišku mastu! 

[2879] Taip pat vii. 19 ir v. 69 eilutės 776 išnaša.

[2880] Arabijoje geriausi alyvmedžiai auga Sinajaus Kalno apylinkėse. Figmedis, alyvmedis, Sinajaus Kalnas ir šventasis Mekos miestas yra minimi kartu xcv. 1-3 eilutėse, kur mes aptarsime jų reikšmę. Alyvmedžių aliejus yra medicininių tepalų sudedamoji dalis. Naudojamos gaminant maistą alyvuogės suteikia jam gardaus skonio. Taip pat xxiv. 35, kur alyvmedis yra pavadinama Palaimintuoju Medžiu, bei 3000 išnaša.

[2881]Ibrat: pagrindinė veiksmažodžio reikšmė yra „interpretuoti, arba išdėstyti, arba pamokyti“, kaip xii. 43 eilutėje; daiktavardis reiškia interpretaciją, pavyzdį arba Ženklą, kuris pamoko, kaip čia ir xvi. 66 eilutėje, arba įspėja, kaip iii. 13 eilutėje. Iš galvijų mes gauname pieno ir mėsos; taip pat iš jų odos mes gaminame odą batams, diržams, balnams bei panaudojame daugybėje kitų sričių; iš kupranugario ir avies vilnos mes audžiame drobes, užuolaidas, kilimus ir t.t.; iš galvijų ragų mes gaminame taures, puošmenas ar darbo įnagius; be to, kupranugariai, arkliai, asilai, mulai ir pan. yra naudojami jojimui, nešuliams gabenti ar vežimams tempti.

[2882] Paminėjus materialias dovanas, kurias mes gauname iš geros ir išmintingos Apvaizdos, mūsų dėmesys dabar yra nukreipiamas į Alacho Apvaizdą dvasiniuose reikaluose. Jis siunčia Mokytojus mokinti ir vesti mus. Nors iš jų būdavo šaipomasi, jie būdavo atmetami ir kaltinami melavimu ir savanaudiškumu, jie būdavo saugomi Alacho, o Alacho Tiesa galiausiai paimdavo viršų.   

[2883] „Žmonės“ čia yra beveik lygiareikšmiai „amžininkams“.

[2884] Taip pat vii. 59. Bijoti Alacho reiškia gyventi dorus gyvenimus ir vengti blogio.

[2885] Jie visi priskiria jam neteisingus motyvus (kurie būtų vedę juos pačius) sakydami, kad jis bandė pamokslaudamas įrodyti savo paties asmeninį pranašumą prieš juos. Tada jie apkaltina jį meluojant, jog jis atnešęs Alacho žinią. „Jei“, sako jie, „Alachas būtų norėjęs atsiųsti mums pasiuntinių, Jis būtų atsiuntęs angelus, o ne žmogų kaip mes iš mūsų tarpo. Mūsų protėviai negarbino Vieno Dievo – kodėl turėtume mes?“

[2886] Aš manau, kad tai yra kitos jų grupės kalba. Jie galvojo, kad jis yra išprotėjęs ir kad geriausia palikti jį ramybėje. Jo beprotystė pasibaigs ir jis sulauks blogos pabaigos.

[2887] Taip pat xi. 35-48 eilutės ir jų išnašos (dėl viso šio fragmento).

[2888] Žiūrėkite xi. 40, išn. 1533.

[2889] Žiūrėkite xi. 40, išn. 1534.

[2890] Žiūrėkite xi. 40, išn. 1535.

[2891] Dėl istawá žiūrėkite x. 3, išn. 1386. Čia reikšmė yra pakilęs į laivą, įlipęs.

[2892] Ši antra malda buvo įkvėpta, kada Tvanas nuslūgo ir atėjo laikas išlipti.

[2893] Nojaus amžininkai turėjo visokių galimybių ir perspėjimų, tačiau jie atsisakė patikėti ir pražuvo. Bet Alacho Tiesa išliko, persidavė į vėlesnes kartas. Negi žmonija nesupras?

[2894] Jei čia turimas omeny kuris nors konkretus pranašas, tai turėtų būti Hudas, kurio misija buvo ‘Ád žmonėms, arba Salijas, kurio misija buvo Thamúd žmonėms. Toks yra nuoseklumas po Nojaus 11 Suros 50-60 ir 61-68 eilutėse. Tačiau aš manau, kadangi vardas nėra minimas, mes turėtume suprasti tai kaip bendrą potvaninių pranašų tipą, kol vėliau mes prieiname Mozę ir Jėzų. Čia tikslas yra ne pakartoti istorijas, bet parodyti, kad nedorųjų pasipriešinimas yra visiškai nesvarbus Alacho šventos Tiesos triumfui.  

[2895] Tipažas siauro sibarito, kuris mėgaujasi gerais šio gyvenimo dalykais, neigia ateities gyvenimą ir pavydi kiekvienam, kuris drįsta praplėsti jo horizontą, čia yra apibūdinamas keliais meistriškais brūkštelėjimais. Jis bodisi bet kokiu rimtų dalykų paminėjimu, kurie yra už jo akiračio. Jis sako - koks čia gerumas kalbėti apie ateitį? Mėgaukimės dabartimi. Visa nauda yra dabartyje – visa pražūtis yra ateityje.

[2896] Jie tarsi sakytų: „Nėra jokio ateities gyvenimo: tai, kad mes mirsime, yra neabejotina; tai, kad mes turime šį gyvenimą, yra neabejotina: kai kas miršta, kai kas gimsta, kai kas gyvena – ir taip ciklas tęsiasi: bet kaip gali mirusieji būti prikelti gyvenimui?“

[2897] „Jis yra tik kvailys ir išsigalvoja dalykus, kuriuos priskiria Alacho įkvėpimui! Mes esame pernelyg išmintingi, kad patikėtume tokiais dalykais!“

[2898] Žiūrėkite aukščiau, xxiii. 26. Kiekvienas pranašas būna šmeižiamas ir persekiojamas: jų istorija visada būna ta pati, tik skirtingai papasakota.

[2899] Kada Bausmė ateis, jie gailėsis, bet tuomet jau bus per vėlu.

[2900] Taip pat xi. 67, išn. 1563 ir 1561.

[2901] Guthá-un: nukritusių lapų šiukšlės arba ant srovės plūduriuojanti puta.

[2902] Jų buveinės buvo nušluotos. Visa, kas liko, tai tik miglota istorija apie jų egzistavimą, pasektas pasakojimas. Kur jų vardas išlieka, ne visada tai būna faktas, o tik simbolis visam tam, kas yra nestabilu ir laikina, - „parodyti moralui ir pagražinti pasakojimui“.

[2903] Mozės ir Aarono misija buvo dvejopa: (1) pas Faraoną ir jo dvariškius, kurie sužlugo dėl egiptietiško išdidumo; (2) pas izraelitus, kuriems ant Sinajaus kalno buvo gautas Įstatymas, bet jie pakartotinai maištavo prieš Alachą. Abiem atvejais buvo stebuklų („Aiškūs Ženklai“) ir kitokių įrodymų, kurie rodė, jog jie atėjo Alachui įsakius ir jog jie buvo įkvėpti Jo valdžios.

[2904] Rasistinis išdidumas vertė egiptiečius sakyti: „Šie vyrai priklauso rasei, kuriuos mes laikome pajungtus kaip savo vergus: kaip mes galime juos priimti kaip Alacho pasiuntinius?“

[2905] Čia yra nurodoma antroji Mozės misijos dalis, vykusi pas izraelitus, kurią izraelitų tikėjimo stoka padarė neefektyvia. Žiūrėkite 2903 išnašą.

[2906] Nekaltas Jėzaus gimimas buvo stebuklas tiek jam, tiek jo motinai. Ji buvo nepagrįstai apkaltinta neskaistumu, bet jos vaikas Jėzus triumfuodamas apgynė ją savo paties stebuklais (xix. 27-33) ir savo gyvenimu parodė apkalbų apie jo motiną niekšiškumą.

[2907] Nereikia toli ieškoti vietos, kur motinai ir vaikui buvo suteiktas saugi pastogė. Tai yra nupasakota xix. 22-26. Tai buvo vieta, į kurią ji pasitraukė būti išgelbėta, kuomet laikas priartėjo. Ten augo vaisinga palmė, matyt aukštoje vietoje, po kuria tryško šaltinis. Ji pasitraukė į vienumą ir ilsėjosi ten su savo vaiku, kol išmušė jai laikas keliauti pas savo žmones su savo vaiku.

[2908] Pažodžiui, „valgykite“. Žiūrėkite v. 69 eilutės 776 išnašą. Alacho pasiuntiniai nesidėjo asketais, bet dėkingai priimdavo visas Alacho dovanas. Jie išreikšdavo savo dėkingumą per savo dorus gyvenimus.

[2909] Taip pat xxi. 92-93. Visi pranašai sudaro vieną Broliją: jų žinia yra viena, jų religija ir mokymas yra vienas; jie tarnauja Vienam Tikram Dievui, Kuris myli ir puoselėja juos; jie atlieka savo pareigą Jam ir tik Jam vienam.

[2910] Žmonės, kurie pradėjo naudotis pranašų vardais, nutraukė tą vienovę ir sukūrė sektas; ir kiekviena sekta džiaugiasi savo siaura doktrina vietoje visuotinio Vienovės mokymo iš Alacho priėmimo. Tačiau ši sektiška sumaištis yra sukelta paties žmogaus. Ji kurį laiką išliks, bet Tiesos ir Vienovės spinduliai galiausiai ją išsklaidys.

[2911] Žemiškas turtas, galia ir įtaka gali būti tik išmėginimai. Tegul jų turėtojai negalvoja, jog jie patys savaime yra tokie, daiktai kurie būtinai atneša jiems laimę.

[2912] Jų širdys yra kupinos nuolankumo Alachui ir baimės, kad jų labdara ar jų širdys nebus pakankamai geros, kad būtų priimtos prieš jų Viešpatį; nes jie yra neabejojamai įsitikinę ateities gyvenimu, kuriame jie stos prieš Teismą. Jie bijo dėl savo pačių vertingumo, bet jie viliasi Tikėjimu.

[2913] Taip pat ii. 286 ir išn. 339.

[2914] Įrašas kalba aiškiai ir tiksliai parodo, ką kiekviena siela padarė ir galvojo bei ką ji iš tikro užsitarnavo. Blogiausi sulauks visiško teisingumo. Geriausieji gaus žymiai daugiau negu nusipelnė: xxviii. 84.

[2915] Taip yra pasakyta apie Netikinčiuosius, kurie atmetė Tikėjimą ir džiaugiasi šio pasaulio tuštybėmis. Nepaisydami Tiesos paskelbimo, jie abejoja ateities Gyvenimu ir Teismu.

[2916] Be Tikėjimo atmetimo, jie prieš save turi nuodėmingus darbus, kurių jie dėl paniekos Alacho Šviesai nesiliaus daryti tol, kol staiga nebus sustabdyti bausmei: tada gailėtis jau bus per vėlu!

[2917] Sámir: tas, kuris nemiega per naktį, kuris praleidžia naktį plepėdami ar pasakodamiesi romantiškas istorijas – mėgstama Neišmanymo Dienų pramoga.

[2918] Jei jie apmąstytų, jie suprastų, jog Alacho Žinia žmonijai yra tokia sena kaip Adomas. Ji gera visiems laikams. Ji niekada nepasensta ir niekada nėra nauja.

[2919] Alachas yra tobulai Išmintingas ir Geras, o Jo visatos sandara remiasi tobulu Planu. Jei šios varganos, žemos, savanaudės, neišmanančios būtybės būtų suplanavusios ją pagal savo širdžių troškimus, tai būtų baisus pasaulis, pilnas sumaišties ir pagedimo. 

[2920] Tai yra paskutinis iš klausimų, prasidėjusių xxiii. 68 eilute, rodančių Netikinčiųjų prisiimtos pozicijos absurdiškumą. (1) Alacho Žinia yra sena kaip žmonija: kodėl jie vengia jos? (2) Jie žinojo Pranašą esant teisingu ir doru: kodėl jie neigia jį? (3) Ar beprotybė yra pateikti karčią Tiesą jiems? (4) Ar Pranašas prašo kokio nors žemiško atlygio iš jų? Jei ne, kodėl jie atmeta jo nesavanaudiškas pastangas dėl jų pačių labo?

[2921] Užuomina yra apie labai sunkų badmetį, siautusi Mekoje, kurio priežastimi Netikintieji laikė šventojo Pranašo buvimą tarp jų ir jo pamokslavimą prieš jų dievus. Kadangi tai yra Mekiečių Sura, tai minimas badmetis turi būti tas, kurį aprašė Ibn Kathír, kuris kilo aštuntais Misijos metais, apie ketverius metus prieš Hijra. Bukhhárí yra kalbėjęs ir apie badmetį po Hijra, tačiau tai buvo vėlesnis įvykis. 

[2922] Kai kurie komentatoriai mano, kad čia omenyje turimas Badro mūšis; jei taip, tai ši konkreti eilutė būtų iš Medinos periodo. Tačiau geriau yra suprasti ją kaip mininčią tą patį „vargą“ kaip ir prieš tai buvusioje eilutėje arba bausmes apskritai, kurių užsispyrę nusidėjėliai nepriima kaip jiems duotų įspėjimų pataisyti savo kelius ir atgailaujant atsigręžti į Alachą.

[2923] Taip pat vi. 44. Jei nedideli išbandymai dabartiniame gyvenime neatvers jų akių, gal dideliems pavyks? Deja, jie nedoriesiems sukels tik nevilties jausmą. Po Teismo prasidėjus galutinei Bausmei bus per vėlu gailėtis, ir neviltis bus jų vienintelė dalia.

[2924] Kaip ir kitur, „širdis“ yra suprantama kaip ir jausmų, ir proto vieta. „Visi būdai, kuriais galima gauti žinių, priimti sprendimus ir plėtoti gerumą, yra jums suteikti Alacho. Jei jūs būtumėte dėkingi, panaudotumėte juos tarnystėje Jam, kuri pasireiškia jūsų tarnystėje savo artimiesiems. Tačiau vietoje to jūs ignoruojate šias dovanas, abejojate Alacho Apvaizda ir piktžodžiaujate prieš jį!“

[2925] Nakties ir Dienos keitimasis čia yra kaip simbolis visų naudingų Gamtos procesų, kuriuos Alachas teikia žmogaus išorinio ir vidinio gyvenimo komfortui ir augimui.

[2926] Ir jie yra labiau kaltintini, kadangi jie gavo vėlesnį ir pilnesnį atskleidimą. Kodėl jie turėtų dabar remtis primityviomis savo protėvių idėjomis?

[2927] Jei jų argumentas yra toks, kad tokie dalykai apie ateities gyvenimą negali būti žinomi arba įrodomi, jiems yra paminimi dalykai, kurie jau buvo žinomi prieš juos. Apčiuopiami žemės daiktai – ar gali jie sąlygoti savo tvarką ar valdymą be Galios, Jėgos ar Energijos esančios už jų? Jie pripažins, kad yra tokia Galia, Jėga arba Energija. Mes vadiname ją Alachu. Ženkime žingsnį tolyn. Mes matome didingą Visatą danguje virš mūsų, kuri driekiasi be galo, be krašto, toliau už mūsų pažinimo ribų. Jie pripažins jos egzistavimą ir jos didingumą. Mes prašome jų puoselėti pagarbumo jausmą už jos slypinčiai Galiai bei suvokti savo menkumą ir priklausomumą nuo tos Galios.

[2928] Taip pat ix. 129.

[2929] Žiūrėkite išn. 2927. „Jei ši didinga ir nuostabi Visata kelia jums pagarbią baimę, tai Galia už jos tikrai yra vertesnė jūsų pagarbios baimės, ypač jei jūs palyginsite savo priklausomumą ir jos priklausomumą nuo Jo.“

[2930] „Tvarka ir tikslo vienovė Visatoje liudija jos Kūrėjo sumanymo vienovę ir gerumą. Tad argi nėra gryna beprotystė vaikytis išsigalvojimų ir nesistengti suprasti ir paklusti Jo Valiai? Jūsų siekimas kito negu Alachas yra klydimas.“

[2931] Taip pat xvii. 42. Dievų gausumas yra intelektualiai neįrodomas, turint omeny Plano ir Tikslo vienovę Jo nuostabioje Visatoje.

[2932] Manyti jog Alachas turi sūnų ar šeimą, ar partnerių, ar kompanionų reiškia menkinti Alachą, Kuris yra žymiai aukščiau visų tokių santykių. Jis yra Vienas Tikras Dievas. Niekas negali būti sulyginamas su Juo.

[2933] Pirmiausia tai taikoma šventajam Pranašui. Jo vėlesnė Hijrat iš Mekos ir galutinis Mekos oligarchijos nugalėjimas pakankamai įrodo pranašystės išsipildymą. Tačiau bendrąją prasme tai tinka visiems. Mus moko., kad blogis bus nubaustas baisia bausme ne tik ateities gyvenime, bet ir šiame, kada jo taurė bus perpildyta ir pagal Alacho Planą ateis laikas bausmei. Jei jis turės ateiti, kol mes vis dar esame šio gyvenimo scenoje, mes esame kviečiami  melstis, kad nebūtume tada kompanijoje tų, kurie tokią bausmę užsitraukė. Kitais žodžiais tariant, mes privalome vengti blogųjų visuomenės.

[2934] Ar žmonės blogai apie jus kalba, jūsų akivaizdoje ar už jūsų nugarų, ar jie daro bloga jums abiem būdais, viskas yra žinoma Alachui. Ne jums bausti. Jums geriausia ne atsilyginti blogu, bet daryti tai, kas geriausiai atremia blogį. Du blogi nepadaro gero. Taip pat xli. 34, išn. 4504.

[2935] Tačiau bet kuriuo atveju, saugokitės blogio, o šito padaryti jūs negalite nesiekdami Alacho pagalbos ir apsaugos. Jūs ne tik privalote saugotis visokių blogių raginimų, bet ir saugotis jo artumo. Gali atsitikti taip, jog atsilyginant blogiu, arba per smalsumą sužinoti, kas tas blogis yra, jūs patys galite panerti į blogį. Jūs turėtume vengti priartėjimo prie jo ar bet ko, kas priartina jį prie jūsų. Tame jūs turėtumėte ieškoti Alacho pagalbos.

[2936] Aš manau, jog ši eilutė siejasi su xxiii. 90 eilute. Nors Alachas skelbia Savo Tiesą visur, nedorieji tvirtai laikosi Melo, kol jie susiduria su Mirties realybe.

[2937] Arabų kalboje veiksmažodis junginiui „Sugrąžink mane atgal“ yra daugiskaitinis, kuris verčiasi arba kaip (1) pabrėžta forma, jei vienaskaita būtų pakartota, arba kaip (2) pagarbos daugiskaita, nors tokia daugiskaita paprastai nėra vartojama kreipiantis į Alachą, arba kaip (3) daugiskaita, nukreipta į angelus, po kreipimosi į Alachą junginiu „mano Viešpatie!“

[2938] Nedorieji prašys dar vieno šanso, bet tada jau bus per vėlu. Atgailos laikas jau bus praėjęs.

[2939] Jų prašymas nieko nereikš. Jie bus laikomi tuščiais pasiteisinimo žodžiais. Jie turėjo daugybę progų šiame gyvenime. Jie ne tik atmetė jas, bet netgi netikėjo Alachu ir neprašė Jo pagalbos.

[2940] Barzakh: atskyrimas, užtvara arba barjeras; vieta arba būsena, kurioje žmonės bus po mirties prieš Teismą. Taip pat xxv. 53 ir lv. 20. Už jų yra mirties barjeras, o prieš juos yra Barzakh, atskyrimas, rami būsena iki teismo.

[2941] Seni pasaulio santykiai tuomet bus nutrūkę. Kiekviena siela remsis savo pačios nuopelnais.

[2942] Geri ir blogi darbai bus pasverti vienas su kitu. Jei geri darbai paims viršų, siela pasieks faláh, t.y. klestėjimą, gerovę, palaimą arba išsigelbėjimą; jei priešingai, bus vargas ir Pragaro kančia.

[2943] Pražūtis nereikš, jog jie mirs ir nieko daugiau nejaus: xiv. 17. Bausmė nieko nereikštų, jei nebūtų jokių pojūčių, o tik visiškas sunaikinimas.

[2944] T.y., jų veidai bus iškreipti kančios, o jų lūpos drebės, atverdamos dantis.

[2945] „Blogis mumyse nugalėjo mus; mūsų nelaimei mes pasidavėme blogiui ir paklydome.“ Jie pamiršo, kad pasidavimas blogiui buvo jų pačių sąmoningas pasirinkimas. 109-110 eilutėse jiems yra primenama, kaip jie šaipėsi iš dievobaimingų žmonių savo gyvenime žemėje.

[2946] Nepaisydami Alacho Ženklų ir šaipydamiesi iš dievobaimingų žmonių žemėje, jie neteko savo teisės maldauti malonės prieš Alacho Sostą.

[2947] Pažodžiui, „jie privertė jus pamiršti Mano Žinią“. Bedieviai buvo taip užsiėmę dievobaimingųjų apkalbėjimu ir šaipymusi iš jų, jog patys dievobaimingieji tapo nesąmoninga priežastimi, dėl kurios bedieviai pamiršo Alacho paskelbtus įspėjimus tiems, kurie nežiūri į Jo Ženklus rimtai. Taip blogis pats save pražudo per tuos, kuriuos jis nori padaryti savo aukomis.

[2948] ???Hafs skaitymas yra „Qala“, „Jis pasakys“. Tai seka Kúfa Qiráat. Basra Qiráat skaito „Qul“, „Sakyk“. Esmė yra tik vienas iš gramatinių konstruktų. Žiūrėkite xxi. 4 eilutės 2666 išnašą.

[2949] Klausimas ir atsakymas apie Laiką reiškia du dalykus. (1) bedievių dėmesys yra nukreipiamas į ypač trumpą gyvenimo šiame pasaulyje trukmę palyginus su amžinybe, su kuria jie susidūrė: jie priverčiami tai pamatyti ir suvokti, kaip jie klydo lygintinai vertindami dvasinius ir materialius dalykus. (2) Laikas, kokį mes jį dabar suvokiame, išnyks ir atrodys kaip smulkmena. Tai tik šio laikino išbandymo gyvenimo dalykas. Taip pat: Olos Kompanionų patirtis, xviii. 19.

[2950] Alacho Kūryba nėra be aukšto rimto tikslo. Ji nėra tuščia arba paprasčiausiam pažaidimui ar pramogai. Kalbant apie žmogų, aukščiausi padariniai jam priklauso nuo jo elgesio šiame gyvenime. „Gyvenimas yra tikras, gyvenimas yra rimtas/ Ir kapas nėra jo tikslas“, kaip tiksliai sako Longfellow. Todėl mes privalome uoliai surasti Alacho Tiesą, padrąsinti fakto, jog Alacho Tiesa iš neribotos Jo malonės taip pat mus suranda ir bando mus pasiekti.

[2951] Ne su niekuo kitu, kadangi Alachas yra Amžina Realybė. Jei žmonės iš savo vaizduotės išsigalvoja kitų dievų, jiems bus šiukščiai atmerktos akys. Ir Alachas yra Viešpats, t.y. ir mūsų Puoselėtojas, ir mūsų Kūrėjas. Nepaisant visų mūsų trūkumų ir priešinimosi, Jis mums atleis, jei mes ateisime pas Jį ne per savo nuopelnus, o per Jo gailestingumą. 

[2952] Tas pats žodis yra pavartotas apibūdinant kontrastą su Tikinčiaisiais pirmoje šios Suros eilutėje. Dorumas privalo laimėti, o visos priešingybės žlugti. Taip argumento ratas yra užbaigiamas.

 
Atgal