اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

SURA, Al-Furkán.

 

Ši sura toliau rutulioja kontrastą tarp Šviesos ir Tamsos, kaip simbolinį žinioms ir nežinojimui, dorumui ir nuodėmei, dvasiniam progresui ir degradacijai. Ji pasibaigia su apibūdinimu darbų, dėl kurių dorieji yra žinomi šio pasaulio aplinkoje.

 

Iš esmės tai yra ankstyvoji Mekos sura, bet jos data neturi jokios reikšmės.

 

Santrauka. Alacho didžiausia dovana žmogui yra tai, kad Jis nustatė Kriterijų spręsti apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, - Savo atskleidime, kuris moko mus tikrosios mūsų amžinos Ateities reikšmės. (xxv. 1-20)

 

Tie, kurie nesinaudoja Kriterijumi, bus kupini sielvarto, kada prasidės Teismas, nes Alachas ne kartą įspėjo visais laikais. (xxv. 21-44)

 

Iš šešėlio ir saulės, dienos ir nakties, mirties ir gyvenimo kontrastų bei visos Alacho Kūrybos tvarkos žmogus gali sužinoti apie Alachą Gailestingiausiąjį; ir teisiųjų dorybes atsakyti į Alacho rūpinimąsi jais. (xxv. 45-77).

 

Al-Furqán, arba Kriterijus

Alacho vardu, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo.

 

1.                             Pašlovintas[3052] yra Jis, Kuris atsiuntė Kriterijų[3053] Savo tarnui, kad jis[3054] galėtų būti perspėjimu visiems kūriniams; -

2.                             Jis, Kuriam priklauso viešpatavimas danguje ir žemėje: jokiam sūnui Jis nedavė pradžios, nei Jis turi partnerį valdydamas: tai Jis, Kuris sukūrė visus dalykus ir sutvarkė juos atitinkamomis proporcijomis[3055].

3.                             Tačiau jie priėmė[3056], be Jo, dievus, kurie nieko negali sukurti, bet patys yra sukurti; kurie negali valdyti žalos ar gerumo sau; nei jie gali kontroliuoti Mirtį, ar Gyvybę, ar Prisikėlimą.

4.                             Bet Netikintieji sako: „Tai nieko kito kaip tik melas[3057], kurį jis sukūrė, ir kiti jam tai padėto padaryti.“ Iš tiesų, tai tie, kurie pasiūlė neteisingumą ir netiesą.

5.                             Ir jie sako: „Senolių pasakos, kurias jis liepė užrašyti: jos buvo sekamos prieš jį rytas vakaras.[3058]

6.                             Sakyk: „(Koranas) buvo atsiųstas To, Kuris žino paslaptis, (kurios yra) danguje[3059] ir žemėje: iš tiesų Jis yra Visa Atleidžiantis, Maloningiausias.“

7.                             Ir jie sako: „Koks pasiuntinys yra tas, kuris valgo maistą ir vaikščioja gatvėmis? Kodėl nebuvo atsiųstas jam angelas įspėti kartu?[3060]

8.                             „Arba (kodėl) turtai nebuvo jam suteikti, arba kodėl jis (neturi) sodo malonumams?[3061]“ Nedorieji sako: „Jūs sekate ne kuo kitu kaip tik apkerėtu žmogumi.[3062]

9.                             Pažiūrėk, kokius palyginimus jie tau skiria! Bet jie paklydo, ir niekada negalės jie surasti kelio![3063]

 

2 SKYRIUS

 

10.                         Pašlovintas yra Jis, Kuris[3064], jei tokia būtų Jo Valia, galėtų duoti tau geresnių (dalykų) nei tie, - Sodus, kuriuose[3065] teka upės, ir Jis galėtų duoti tau Rūmus (ramiai juose gyventi).

11.                         Ne, jie neigs Valandą (ateisiančio Teismo)[3066]: bet Mes paruošėme Karštą Ugnį tiems, kurie neigia Valandą:

12.                         Kada ji pamatys juos iš tolimos vietos, jie išgirs jos įtūžį ir jos įnirtingą atodūsį[3067].

13.                         Ir kada jie bus metami, surišti kartu, į siaurą vietą ten, jie maldaus sunaikinimo ten ir tada![3068]

14.                         „Šią dieną nemaldaukite vieno sunaikinimo: maldaukite dažnai pasikartojančio sunaikinimo!“

15.                         Sakyk: „Ar tai geriausia, ar amžinas Sodas, pažadėtas[3069] doriesiems? Nes jiems tai yra atlygis, o kartu ir galutinė būveinė.[3070]

16.                         „Ten jiems bus visko, ko jie trokšta: jie gyvens (ten) amžinai: pažadas, įsipareigotas Tavo Viešpaties.[3071]

17.                         Dieną, kada Jis surinks juos kartu su tais, kuriuos jie garbino be Alacho, Jis paklaus[3072]: „Ar tai jūs paklaidinote šiuos Mano tarnus, ar jie išklydo iš Kelio patys?“

18.                         Jie sakys: „Šlovė Tau! Jokio poreikio nebuvo mums, kad mes priimtume sergėtojais kitus nei Tu[3073]: bet Tu suteikei jiems ir jų tėvams gerų dalykų (gyvenime), iki kol jie pamiršo Žinią: nes jie buvo sunaikinti žmonės.“

19.                         (Alachas sakys): „Dabar jie įrodė, kad jūs esate melagiai dėl to, ką kalbėjote: taigi, jūs negalite išvengti (savo bausmės)[3074], nei (sulaukti) pagalbos.“ Ir kiekvieną iš jūsų, kuris nedorai elgiasi, Mes priversime patirti skausmingą Bausmę.

20.                         Ir pasiuntiniai, kuriuos Mes atsiuntėme prieš tave, visi buvo (žmonės), kurie valgė maistą ir vaikščiojo po turgavietes[3075]. Mes padarėme kai kuriuos iš jūsų kaip išmėginimą kitiems[3076]: ar turėsite kantrybės? Nes Alachas yra Tas, Kuris mato (viską).

3 SKYRIUS

 

21.                         Tie, kurie nesitiki susitikti su Mumis[3077] (Teismui), sako: „Kodėl ne angelai mums atsiųsti, arba (kodėl) mes nematome[3078] Mūsų Viešpaties?“ Iš tikrųjų jie yra pasipūtėliai ir didžiulis jų bedieviškumo įžūlumas!

22.                         Dieną, kada jie pamatys angelus, - jokio džiaugsmo nebus ten nusidėjėliams tą Dieną: (angelai) sakys: „Yra barjeras, iš viso (jums) uždraustas![3079]

23.                         Ir Mes atsigręšime į visus darbus, kuriuos jie padarė (šiame gyvenime), ir Mes paversime tokius darbus į sklandančias išblaškytas dulkes[3080].

24.                         Sodo Kompanionai gyvens tą Dieną savo buveinėje ir turės gražiausias vietas poilsiui[3081].

25.                         Dieną, kada dangus bus su debesų properšomis[3082], ir angelai bus atsiųsti, nužengiantys (eilėmis), -

26.                         Tą Dieną viešpatavimo teisė bus absoliučiai Tavo[3083], Gailestingiausiasis: tai bus baisių sunkumų Diena Netikintiems.

27.                         Diena, kada nusidėjėlis kąs į savo rankas, jis sakys: „O! Kad būčiau priėmęs (tiesų) kelią su Pasiuntiniu![3084]

28.                         „O! Vargas man! Kad aš niekada nebūčiau laikęs tokio draugu!“

29.                         „Jis nuklaidino mane nuo (Alacho) Žinios po to, kai ji pas mane atėjo! O! Šėtonas yra tik žmogaus išdavikas![3085]

30.                         Tada Pasiuntinys sakys: „O, mano Viešpaties, iš tiesų mano žmonės žiūrėjo į šį Koraną su aplaidumu.[3086]

31.                         Taip Mes padarėme kiekvienam pranašui priešą iš nusidėjėlių tarpo: bet pakanka tavo Viešpaties vesti ir pagelbėti[3087]. 

32.                         Tie, kurie atmeta Tikėjimą, sako: „Kodėl Koranas nėra atskleidžiamas jam visas iš karto?“ Taip (jis yra atskleidžiamas), kad Mes kartu galėtume sustiprinti tavo širdį[3088], ir Mes kartojome tau jį neskubiais, gerai išdėstytais etapais, palaipsniui.  

33.                         Ir jokių klausimų jie nepaklaus tavęs, dėl kurių Mes nebūtume atskleidę tau tiesos ir geriausio paaiškinimo[3089].

34.                         Tie, kurie bus surinkti į Pragarą (kniūbsti) ant savo veidų[3090], - jie bus bjaurioje padėtyje ir, Kelio atžvilgiu, labiausiai nuklydę[3091].

 

4 SKYRIUS

 

35.                         (Prieš tai), Mes atsiuntėme Mozei Knygą ir paskyrėme jo brolį Aaroną su juo kaip Ministrą[3092];

36.                         Ir Mes įsakėme: „Eikite kartu pas žmones, kurie atmetė mūsų Ženklus:“ ir tuos (žmones) Mes sunaikinome su visišku sunaikinimu.

37.                         Ir Nojaus žmones, kada jie atmetė pasiuntinius, Mes nuskandinome juos, ir Mes padarėme juos kaip Ženklą žmonijai[3093]; ir Mes paruošėme (visiems) nusidėjėliams skausmingą Bausmę:

38.                         Taip pat ‘Ád ir Thamúd, ir Rass Kompanionus[3094] ir daugybę iš kartų tarp jų.

39.                         Kiekvienam Mes pateikėme alegorijų ir pavyzdžių; ir kiekvieną mes visiškai sunaikinome (už jų nuodėmes).

40.                         Ir (Netikintieji) tikrai turėjo praeiti pro miestą, ant kurio pylė[3095] blogio liūtis: negi tada jie nematė to (savo pačių akimis)? Bet jie nesitikėjo būti dar kartą prikelti.

41.                         Kada jie tave pamatys, jie su tavimi nesielgs niekaip kitaip, tik šaipysis: „Ar čia yra tas, kurį Alachas atsiuntė kaip pasiuntinį?“

42.                         „Jis iš tikrųjų būtų beveik nuklaidinęs mus nuo mūsų dievų, jei tik mes nebūtume buvę ištikimi jiems!“ – Greitai jie sužinos, kai pamatys Bausmę, kas yra labiausiai išklydęs iš Kelio![3096]

43.                         Ar matai tokį, kuris priima kaip dievą savo paties aistrą (ar impulsą)? Ar gali būti jam reikalų tvarkytojas[3097]?

44.                         O gal manai, kad dauguma jų klausosi ir supranta? Jie yra tiktais kaip galvijai; - Ne, jie yra toli nuklydę nuo kelio.

 

5 SKYRIUS

 

45.                         Negi nematai[3098] kaip tavo Viešpats prailgina[3099] Šešėlį! Jei Jis panorėtų, galėtų padaryti jį nesikeičiančiu! Tada Mes padarome saule jo vedle[3100];

46.                         Tada Mes traukiame jį[3101] į Save, - mažėjimas laisvais etapais[3102].

47.                         Ir Jis yra Tas, Kuris padaro Naktį kaip Mantiją jums, ir Miegą kaip Poilsį, ir padaro Dieną (taip sakant) Prisikėlimu[3103].

48.                         Ir Jis yra Tas, Kuris siunčia vėjus kaip gerų naujienų pranašautojus, atkeliaujančius prieš[3104] Jo Malonę, ir Mes atsiunčiame tyrą vandenį iš dangaus[3105], -

49.                         Su juo Mes galime suteikti gyvybės sausai žemei ir numalšinti troškulį dalykų, kuriuos Mes sukūrėme[3106],- didžiuliam žmonių ir gyvulių skaičiui.

50.                         Ir Mes paskirstėme (vandenį) tarp jų tam[3107], kad jie būtų atmenantys, bet[3108] dauguma žmonių yra nelinkę, bet (labai) nedėkingi.

51.                         Jei tokia būtų Mūsų Valia, Mes būtume atsiuntę įspėjantįjį kiekvienam miestui[3109].

52.                         Todėl neklausykite Netikinčiųjų, bet kovokite su jais su didžiausiu uolumu, su (Koranu)[3110].

53.                         Tai Jis, Kuris paleido du tekančio vandens kūnus[3111]: vieną gardų ir gėlą, o kitą sūrų ir kartų; dar jis pastatė barjerą tarp jų, padalijimą, kurio neįmanoma neperžengti[3112].

54.                         Tai Jis, Kuris sukūrė žmogų iš vandens[3113]: tada Jis nustatė giminystės linijos[3114] santykius ir santuoką: nes tavo Viešpats turi galią (viskam).  

55.                         Tačiau jie garbina, be Alacho, dalykus, negali nei padėti jiems, nei pakenkti jiems: ir Klaidingai tikintis yra (Blogio) padėjėjas, prieš savo paties Viešpatį![3115]

56.                         Bet tave Mes atsiuntėme pranešti gerų žinių ir perspėjimų.

57.                         Sakyk: „Jokio atlygio iš jūsų neprašau už tai, tik šito: kad kiekvienas, kuris gali, tepriima (tiesų) Kelią pas savo Viešpatį:“

58.                         Ir pasitikėk Juo, Kuris gyvena ir nemiršta; ir aukštink Jį; ir Jis yra pakankamas sužinoti Savo tarnų kaltes[3116]; -

59.                         Jis, Kuris sukūrė dangų ir žemę, ir viską, kas yra tarp jų, per šešias dienas[3117], tada Jis įsikūrė Soste[3118]: klausk, tuomet, apie Jį bet ko, žinančio (tokius dalykus)[3119].

60.                         Kada jiems yra pasakoma: „Garbinkite Gailestingiausiąjį!“, jie sako: „Ir kas yra (Alachas) Gailestingiausiasis? Ar mes turėtume garbinti tai, ką tu mums liepi?“ Ir tai padidina jų pasibjaurėjimą[3120].

 

6 SKYRIUS

 

61.                         Pašlovintas yra Jis, Kuris sukūrė žvaigždynus danguje ir patalpino ten Šviesulį[3121] ir Mėnulį, suteikiančius šviesos;

62.                         Ir tai Jis, Kuris privertė Naktį ir Dieną sekti viena paskui kitą: tiems, kurie trokšta būti rūpestingi[3122] arba parodyti savo dėkingumą.

63.                         Ir (Alacho) Gailestingiausiojo tarnai yra tie, kurie nuolankiai vaikšto žemėje, ir kada neišmanantys[3123] kreipiasi į juos, jie sako: „Ramybės!“;

64.                         Tie, kurie praleidžia naktį aukštindami savo Viešpatį, klūpėdami ir stovėdami[3124];

65.                         Tie, kurie sako: „Mūsų Viešpatie! Atitrauk nuo mūsų Pragaro Rūstybę, nes jo Rūstybė iš tikrųjų yra skausmingas vargas[3125], -“

66.                         „Bloga tai iš tikrųjų yra kaip būveinė ir kaip vieta ilsėtis[3126]“;

67.                         Tie, kurie, kada leidžia, nėra nei išlaidūs, nei šykštūs, bet laikosi teisingo (balanso) tarp šių (kraštutinumų)[3127];

68.                         Tie, kurie be Alacho nesišaukia kitų dievų, nei žudo tokią gyvybę, kurią Alachas padarė šventa, išskyrus dėl pagrįstos priežasties, nei užsiima[3128] nesantuokiniais santykiais; - ir kiekvienas, kuris tai daro, (ne tik) sulauks bausmės,

69.                         (bet) Bausmė Teismo Dieną jam bus dviguba, ir jis gyvens ten negarbėje[3129], -

70.                         Nebent jis atgailaus, tikės ir darys dorus darbus, nes Alachas pakeis tokių asmenų blogį į gėrį, ir Alachas yra Visa Atleidžiantis, Maloningiausias[3130],

71.                         Ir kiekvienas, kuris atgailauja ir daro gera, tikrai atsigręžia į Alachą gailėdamasis:

72.                         Tie, kurie neliudija melagingai[3131], ir, jei jie praeina pro tuštybę[3132], jie praeina ją su garbingu (vengimu);

73.                         Tie, kurie, kai yra įspėjami savo Viešpaties Ženklais, nenuleidžia galvos[3133] tarsi būtų kurti arba akli;

74.                         Ir tie, kurie meldžiasi: „Mūsų Viešpatie! Suteik mums žmonų ir palikuonių, kurie bus paguoda mūsų akims[3134], ir suteik mums (malonės) vesti doruosius[3135].“

75.                         Tokie yra tie, kurie bus apdovanoti aukščiausia vieta danguje už jų savo kantrią ištikimybę: ten jie bus sutikti su sveikinimais ir ramybe,

76.                         Gyventi tenai; - kokia nuostabi buveinė ir poilsio vieta!

77.                         Sakyk (Atmetantiems): „Mano Viešpats nesidomės jumis, nebent jūs šauksitės Jo: bet jūs iš tikrųjų atmetėte (Jį), ir greitai sulauksite neišvengiamos (bausmės)![3136]



[3052] Tabáraka: šaknies reikšmė yra „daugėjimas“ arba „gausa“. Čia yra pabrėžiamas Alacho elgimosi su savo kūriniais aspektas, parodomas Jo gausus gerumas visiems Savo kūriniams tame, kad Jis atsiuntė Savo Valios Atskleidimą ne tik neaprėpiamoje Gamtos Knygoje, bet ir konkrečioje Knygoje žmonių kalba, kurioje yra visiems nurodyti aiškūs nurodymai ir perspėjimai. Žodis „pašlovintas“ kažin ar perteikia tokią prasmę, bet aš negaliu rasti tinkamesnio, nenukrypstant toli nuo nustatytos vartosenos. Kad pabrėžčiau paaiškintą reikšmę, aš verčiau „Pašlovintas yra...“, bet „Pašlovintas tebūnie...“ taip pat yra priimtinas, nes jis suteikia kitą prasmės atspalvį, jog mes giriame ir šloviname Jo šventą vardą. 

[3053] Tą, kuriuo remdamiesi mes galime aiškiai nuspręsti, ar tai teisinga, ar tai klaidinga. Čia yra nuoroda į Koraną, kuris jau buvo simbolizuotas kaip Šviesa. Šis simbolis čia yra tęsiamas, parodant daugybę kontrastų, tarp jų mes galime atskirti, kas yra tiesa ir kas yra klaidinga pagal Alacho Šviesą, ypatingai kontrastą tarp dorumo ir nuodėmės. 

[3054] Įvardis yakúna gali žymėti tiek Furqán (Kriterijų), tiek ‘Abd (šventąjį Pranašą). Abiem atvejais pagrindinė reikšmė yra ta pati. Koranas yra nekintantis kriterijus sprendžiant apie tai, kas teisinga ir klaidinga.

[3055] Alacho didingumas ir Jo nepriklausomybė nuo visų norų ar pagalbos yra paminėta tam, kad parodyti, koks be galo didžiulis yra Jo gerumas, atskleidžiant Savo Valią mums.

[3056] Tai yra pirmas didžiulis skirtumas, išmokytas Kriterijaus; žinoti tikro Dievo savybes prieš klaidingus žmonių išsigalvojimus.

[3057] Ifk, kurį aš išverčiau kaip „melas“ gali skirtis nuo zúr šios eilutės pabaigoje, išversto kaip „netiesa“. „Melas“, kurį priešai priskyrė šventajam Alacho Pranašui, buvo laikomas kaip kažkas, kas neegzistuoja realybėje, o buvo jo prasimanytas su kitų žmonių pagalba: potekstė buvo, kad (1) Atskleidimas buvo ne atskleidimas, o klastotė, ir kad (2) atskleisti dalykai, t.y. žinios apie Pomirtinį Gyvenimą, Prisikėlimą, Teismą, Dorųjų Palaimą ir nuodėmingųjų kentėjimus, buvo išgalvoti ir iš tiesų neturi jokio pagrindo. Haliucinacija taip pat buvo pasiūlyta. Atsakymas yra toks, kad, priešingai negu manyta, faktai buvo teisingi, o kaltinimai – klaidingi (zúr), - netiesa, esanti dėl neteisingumo ypatybių, už kurias atsakingas buvo visas Netikinčiųjų psichinis ir dvasinis nusistatymas.

[3058] Su savo neprotinga arogancija jie sako: „Mes esame girdėję tokių dalykų anksčiau; tai yra gražios pasakos, kurios atėjo iki mūsų nuo senų laikų; jos tinkamos pasijuokti, bet kas į jas žiūrės rimtai?“ Kada Atskleidimo grožis ir galia bei jo stebuklas yra parodomi kaip atėję iš neraštingo žmogaus, jie vėl užsimena apie kitus žmones, kurie jas užrašė jas, nors jie negalėtų parodyti nė vieno, kuris galėtų parašyti ką nors panašaus į tai.

[3059] Atsakymas yra toks, kad Koranas moko dvasinių žinių apie tai, kas paprastai yra paslėpta nuo žmogaus akių. Tokios žinios gali ateiti tik iš Alacho, Kuris vienas yra žinantis viso Sukūrimo paslaptį. Nepaisant žmogaus nuodėmių ir ydų, Jis atleidžia ir atsiunčia Savo brangiausią dovaną, t.y. Savo Valios atskleidimą.

[3060] Tai yra kitas prieštaravimas: „Jis yra paprasčiausias žmogus kaip ir mes: kodėl ne angelas yra atsiųstas, jei ne pats vienas, tai bent su juo kartu?“ Atsakymas yra: angelai nebūtų naudingi žmonėms kaip pasiuntiniai, nes jie ir žmonės nesuprastų vieni kitų, ir jei angelai atvyktų, tai galėtų sukelti žmonėms dar daugiau sumaišties ir nuostabos negu supratimo. Taip pat xxi. 7-8, xxvii. 94-95. Angelo pareigos yra kitos. Žmonijos mokytojas yra tas, kuris yra tos pačios kaip jų prigimties, gyvena kartu, yra susipažinęs su jų darbais ir pritaria jų džiaugsmams ir liūdesiams.

[3061] Pažodžiui, „kad jis galėtų valgyti iš jo“. Kaip yra parodyta v. 69 eilutės 776 išnašoje, akala (valgyti) turi plačią reikšmę, apimančią visas malonumų rūšis. Čia pats sodas yra kaip malonumų rūšis: jo vaisius būtų galima valgyti, jo vėsa būtų poilsiui ir atsigaivinimui, jo vandenys ir peizažas būtų estetiniam pasigėrėjimui.

[3062] Taip pat xvii.47. Ši nedorųjų ir nedievobaimingųjų kalba yra netgi piktesnė negu Netikinčiųjų. Jis stengiasi sudaryti įspūdį, kad Pranašas esąs išprotėjęs kvailys!

[3063] Kaltinimai, kuriuos priešai skyrė Alacho Pasiuntiniui, atsigręžė prieš tuos, kurie juos skyrė. Pasiuntinys buvo apgintas, ir ėjo iš stiprybės į stiprybę, nes Alacho Tiesa visada ims viršų. Žmonės, kurie užsispyrusiai paliks tiesos, dorumo ir nuoširdumo kelią, ne tik neteks Kelio, bet dėl savo užsispyrimo niekada negalės rasti kelio, kuriuo galėtų grįžti į Tiesą.

[3064] Taip pat xxv.1. Primenanti frazė parodo, kad pirmasis argumentas apie Atskleidimą ir Pranašavimą yra pabaigtas, ir dabar mes pereiname prie kontrasto, abu atmetančiųjų likimo.

[3065] Ši frazė paprastai simbolizuoja Pomirtinio Gyvenimo Palaimą. Jei toks būtų Alacho Planas, Jis galėtų duoti savo Pasiuntiniams pilnutinę palaimą bei galią ir šiame gyvenime. Užuot buvę persekiojami, išjuokiami, vejami iš savo namų ir turintys įtempti visas savo kūno, proto ir charakterio jėgas, kad įsmeigtų Tiesos vėliavą į netikintį pasaulį, jie galėtų gyventi lengvai ir saugiai. Tačiau tai neduotų tikrų pamokų, kurių jie atvyko išmokyti skleisdami žmogiškumą savo pavyzdžiu.

[3066] Teismo Valandos neigimas reiškia Teisingumo galios ir Tiesos triumfo neigimą; tai reiškia Blogio viešpatavimo patvirtinimą. Bet pats Alachas juos nubaus, kaip yra parodyta sekančiose eilutėse.

[3067] Zafír, gilus įkvėpimo išleidimas arba atodūsis, žr. išn. 1607, xi. 106. Čia Ugnis yra personifikuota. Ji šėlsta su alkiu ir įtūžiu. Kai tik ji pamatys juos iš toli, ji išleis troškimo atodūsį. Iki tol jie nesuvoks savo pilno pavojaus. Dabar, kai jų širdys pradėjo daužytis iš siaubo, jie yra surišami vienas su kitu ir metami į smarkias liepsnas!

[3068] Bet kas – visiškas sunaikinimas – būtų geriau nei didžiuliai skausmai, kuriuos jie kentės. Bet joks sunaikinimas jiems nebus suteiktas. Vieno sunaikinimo jiems nebus pakankama panaikinti jų kančių intensyvumui. Jie prašys daugybės sunaikinimų, tačiau jų negaus!

[3069] Perkėlus sceną atgal į šį gyvenimą, jie gali būti tiesiog paklausti: „Tokios yra dviejų elgesio krypčių pasekmės: kurioms teiksite pirmenybę?“

[3070] Doriesiems galutinė Palaima viena prasme bus atlygis. Bet žodis „atlygis“ iš tikro neperteikia faktų dėl dviejų priežasčių: (1) Palaima bus didesnė nei jie nusipelnė; ir (2) dorumas pats savaime yra atlygis. Geriausias būdas išsireikšti būtų pasakyti, kad didžiausiais jų Troškimas dabar išsipildė; tikslas bus pasiektas, jie bus Alacho Akivaizdoje. Tai puikiausias išsigelbėjimas.

[3071] Tai – melsti Alacho to, kam Jis Save įpareigojo, o ne trumpalaikių dalykų, net jeigu jie atrodytų geri. Tą Alachas pažadėjo ir įsipareigojo duoti.

[3072] Klausimas kaip Teisingam Teisme, kad įtikinti tuos, kurie yra kaltinami.

[3073] Alacho kūriniai, kurie buvo garbinami, patvirtins, kad jie niekada neprašė garbinimo: priešingai, jie patys garbino Alachą ir siekė Alacho apsaugos ir niekieno kito, tik Alacho. Taip pat xlvi. 5-6. Jie tęs ir parodys, kad neteisūs garbintojai prie savo nuodėmių dar pridūrė ir nedėkingumą: nes Alachas jiems gausiai skyrė, o jie prieš Jį piktžodžiavo. Jie iš tikrųjų buvo „beverčiai ir sunaikinti“, nes žodis búr turi abi šias reikšmes. 

[3074] Argumentas kaip teisingam teisme. Jei neteisūs garbintojai teisintųsi, jog jie buvo suklaidinti tų, kuriuos jie klaidingai garbino, pastariesiems bus surengta akistata su jais ir jie įrodys, kad teisinimasis buvo melagingas. Jokios pagalbos nebus iš jų sulaukta, ir bausmės tada nebus išvengta. Po to, kai vis šie dalykai iš anksto yra taip detaliai paaiškinti, visi nuodėmingieji žmonės turėtų gailėtis ir atsigręžti į Alachą. Klaidingas garbinimas čia yra sutapatinama su nuodėme, kadangi nuodėmė yra nepaklusimas Alachui ir kyla iš klaidingo Alacho savybių ir Jo gerumo Savo kūriniams supratimo. Nuodėmingas žmogus savo elgesiu atsisako tarnauti Alachui – jis tarnauja kitiems dalykams nei Alachas.

[3075] Taip pat xxv. 7.

[3076] Alacho visuotiniame Plane kiekviena grupė ar dalykas turi savo priežastį. Jei kai kurie yra turtingi, vargšai neturėtų jų nekęsti: gali taip būti, kad turtuolio artimumas savaime yra jų dorumo išmėginimas. Jei kai kurie yra vargšai, dorieji turtuoliai neturėtų jų niekinti ar nepaisyti jų: gali būti, kad jų pasirodymas jų akyse yra tikro labdaros jausmo ir broliškos meilės išmėginimas turtingiesiems.  Jei A yra piktas ar persekioja, blogai elgiasi su B, tai gali būti proga B parodyti savo kantrybę ar nuolankumą, ar savo tikėjimą didžiausiu teisingumo ir tiesos vyravimu. Kad ir kokia mūsų patirtis su kitais žmonėmis bebūtų, mes privalome pasinaudoti jais savo dvasiniam tobulėjimui, o galbūt ir prisidėti prie jų (dvasinio tobulėjimo).

[3077] Burnojantys prieš Dievą, kurie visiškai atsisakė tikėjimo ir juokiasi iš Pomirtinio gyvenimo. Nieko jiems nėra švento – jų pasipūtimas ir įžūlumas peržengia visas ribas.

[3078] Taip pat ii. 55. Mozė laikų izraelitai reikalavo pamatyti Alachą. Bet jie buvo trenkti žaibo, net jeigu žiūrėjo. Iš tikrųjų, mirtis būtų jų likimas, jei nebūtų Alacho malonės.

[3079] Jiems nebus leista mėgautis jokia palaima ar ramybe, kuri bus normali naujo Realybės pasaulio būsena. Jų pačių praeitis stovės kaip barjeras, atskiriantis juos.

[3080] Klaidingos viltys, kurias jie kūrė šiame gyvenime, ir darbai, kuriuos jie padarė pagal tokias klaidingas viltis, bus išblaškyti tarsi jie būtų vėjo nešamos dulkės. Jie neturės jokios vertės.

[3081] Barjeras, kuris atskirs nuodėminguosius, neegzistuos doriesiems, kurie turės palaimos ir poilsio buveinę, nes jie bus palaimos Sode.

[3082] Tai bus naujas pasaulis, ir jo nupasakojimo būdas turi privalomai atitikti mūsų dabartinį gražiausių gamtos dalykų patyrimą. Dangus, kuris dabar atrodo tolimas ir negyvenamas, bus su properšomis. Pasirodys visokių laipsnių ir rangų didingų angelų ir dvasinės Šviesos debesys – tikra Alacho didybė ir gerumas bus realiai matomi, ne kaip dabar dėl „mūsų purvinos puvėsių dangos“.

[3083] Žiūrėti paskutiniąją išnašą.

[3084] Žodžiai yra bendri, ir mus domina bendrąja prasme. Žmogus, kuris iš tikrųjų priėmė Tiesą ir yra teisingame kelyje, yra kaltinamas, jei jis išklysta iš to kelio dėl pasauliečio draugo machinacijų. Konkretus asmuo, kurį kai kurie Komentatoriai šiuo atveju mini, buvo ‘Uqba, kuris priėmė Islamo šviesą, bet vėliau buvo nuklaidintas pasauliečio draugo į atsimetimą ir piktžodžiavimą. Po to jis sulaukė blogos pabaigos.

[3085] Šėtono vilionės yra paprasčiausi spąstai. Juose yra apgavystės ir išdavystės. Apgautieji yra paliekami bėdoje po to, kai jau jiems nebėra jokio išsigelbėjimo.

[3086]Mano žmonės“, žinoma, yra netikintys Quraish???. Jie žiūrėjo į Koraną su aplaidumu, t.y. kaip į kažką nereikalingo. Bet jie buvo tik saujelė žmonių, kurių nusistatyti interesai buvo paliesti geraširdiškų islamo inicijuotų reformų. Jie greitai mirė, ir visi arabiškai kalbantys ar arabų kalbą suprantantys žmonės laikė Koraną Tiesos lobynu, išreikštu gražiausia įmanoma kalba su prasmėmis, kurios gilėja tyrinėjant.

[3087] Nuodėmės prigimtis yra būti priešiška tiesai ir dorumui, tačiau toks priešiškumas nepakenks doriesiems ir nereikės nuogąstauti, nes Alachas vadovaus ir padės tiems, kurie dirba Jo vardan. Ir kas gali būti geriau ir efektyviau negu Jo vadovavimas ir pagalba?

[3088] Yra trys laipsniško Korano atskleidimo priežastys. (1) „Sustiprinti tavo širdį“: milžiniška užduotis patraukti arabų tautą (o per ją ir visą pasaulį) į islamą reikalavo nežmoniškos kantrybės, pastovumo ir tvirtybės, o šios savybės buvo stiprinamos laipsnišku sprendimų kiekvienam iškilusiam sunkumui paskelbimu. (2) „Neskubiais, gerai išdėstytais etapais“: nors etapai buvo laipsniški, kai kartas nuo karto proga pareikalaudavo per 23 metų laikotarpį, visuma pasirodė, kada buvo baigta, kaip gerai suorganizuota dvasinė instrukcija, kaip mes matome iš Surų išdėstymo. (3) Iškelti klausimams ir duoti atsakymams: žiūrėti sekančią išnašą. 

[3089] Dieviškos žinios yra neišmatuojamas vandenynas. Bet jo blykstelėjimas gali būti įgytas kiekvieno individo, nuoširdžiai ieškančio Tiesos. Jų progresas bus laipsniškas. Jei jie kelia klausimus, atsakymai tada yra pateikiami jiems, jie tampa vis labiau suvokiantys Tiesą, kadangi jie jau yra išnaršę dalį teritorijos, kuri juos domino. Taip pat, kada konkretus klausimas kyla dėl įvykių logiškumo, ir jiems yra atsakoma ne tik dėl tos progos, bet ir iš bendro požiūrio, mokymas turi žymiai didesni šansą įsiskverbti į žmogaus intelektą ir formuoti praktinį elgesį. Toks yra įprastas Korano nurodymų būdas.

[3090] T.y., negarbėje.

[3091] Ši eilutė gali būti palyginama ir kontrastuojama su xxv. 24. Čia argumentas yra užbaigiamas skirtumu tarp gerųjų ir blogųjų galutinio Likimo. Gerieji turės „gražiausias vietas poilsiui“, ir priešingai, Blogieji bus „Kelio atžvilgiu, labiausiai nuklydę“. Jie neturės jokio poilsio, jų klajonės niekur neves. 

[3092] Taip pat xx. 29 ir visas skyrius ten, kuris paprasčiausiai nurodo į čia, kad parodyti, kaip anksčiau su Pranašais buvo elgiamasi, bet kaip jie tvirtai laikėsi duoto Kriterijaus skirti Gėrį ir Blogį.

[3093] Nojaus, panašų ‘Ád ir Thamúd (ir kitų pranašų) istorijos su jų bendruomenių reakcijomis į jų mokymus yra papasakotos xxvi. 105-159. Čia jos yra tik paminimos pailiustruoti, kiek nedaug pagarbos turėjo praėjusios kartos savo pranašams ir Tiesos mokytojams. Bet Alacho Tiesa nenukentėjo: nukentėjo akli dvasinės Tiesos atmetėjai, kurie buvo sunaikinti.  

[3094] Komentatoriams nėra aišku, kas buvo „Rass Kompanionai“. Pagrindinė „rass“ reikšmė yra senas šulinys arba negili vandens duobė. Kita reikšmė siejasi su mirusiojo laidojimu. Bet tikriausiai tai vietovės ar miesto pavadinimas. „Rass Kompanionai“ pilnai galėjo būti Shu‘aib žmonės, kadangi jie čia yra minimi su ‘Ád ir Thamúd bei Loto žmonėmis, o Shu‘aib žmonės yra panašioje sąsajoje yra paminėti xxvi.176-190 ir xi. 84-95. Shu‘aib buvo Medinos žmonių pranašas šiaurės vakarų Arabijoje, kur yra aptinkama daugybė senų šulinių. Tačiau Qasím rajone Viduriniajame Najd, apie 35 mylias į pietvakarius nuo ‘Unaiza miesto, yra miestas-oazė al-Rass, spėjamas esant centriniu Arabijos pusiasalio tašku, tarp Mekos ir Basros. Žiūrėti Doughty „Arabijos dykuma“, plono popieriaus vienatomis leidimas, Londonas 1926, II, 435 ir žemėlapis, 260 šiaurės platumos ir 430 rytų ilgumos.

[3095] Tai nurodo į Luto istoriją ir Sodomos bei Gomoros, nedorųjų lygumos prie Negyvosios Jūros miestų, sunaikinimą sieros liūtimi. Ta vieta yra ant vieškelio tarp Arabijos ir Sirijos. Taip pat xv. 74, 76 ir išn. 1998.

[3096]Kelias“ (Sabíl) čia yra beveik lygiareikšmis elgesiui, gyvenimo būdui.

[3097] Žmogus, kuris garbina savo paties aistras, impulsus ar troškimus, yra beviltiškiausias išmokyti, vesti ar vadovauti. Jei būtų kas nors kita su juo, Pranašas galėtų ginčytis su juo. Bet Protas negali įveikti aklos aistros. Bergždžia yra tikėtis, kad toks žmogus gali būti vedamas, iki kol jo beprotiški troškimai yra nuslopinami. Niekas negali prisiimti atsakomybės už jį, nes jis nepaklūsta jokiam įstatymui ir neklauso jokio patarimo. Jis yra blogesnis nei neprotingi žvėrys, negalintys suprasti, bet bent jau sekantys sveikais instinktais, jiems įdiegtais Alacho. Nepaisantis įstatymų žmogus nužudo savo instinktus ir yra nenorintis pasiduoti vadovavimui.

[3098] Xxiv. 35 mes matėme, kad Alachas yra dangaus ir žemės Šviesa. Dabar mes turime kitą didingą fragmentą, kuriame mes esame kviečiami apmąstyti Alacho Šlovę per subtilių Šviesos ir Šešėlio vaidmenų Alacho kūryboje alegoriją.

[3099] Savo dirbtiniame gyvenime ir aplinkoje mes negalime matyti kai kurių nuostabiausių Šviesos ir Šešėlio paslapčių. Mes giriame, ir teisingai, nepakartojamas saulėlydžio spalvas. Mes matome, ypatingai šiauresniuose nei Indija klimatuose, subtilų Šviesos ir Šešėlio žaismą prieblandoje po saulėlydžio. Jei mes dėmesingai žiūrėtume saulėtekius ir Šviesos bei Šešėlio žaismą prieš juos, mes matytume fenomeną netgi dar įspūdingesnį, nes ankstyvas rytas atrodo mums šventesnis nei bet kuris kitas 24 valandų saulės kelionės laikas. Pirmiausia yra apgaulingoji aušra su savo keista neaiškia šviesa ir keisti, ilgi, neaiškūs šešėliai, kuriuos ji meta. Tada tamsumos ruožas Rytuose yra pakeičiamas tikrosios aušros, su Kada saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, šešėliai traukiasi. Regionuose, kur saulė pakyla iki pat zenito vidurdienį, tuo metu nebūna jokio šešėlio. Kur jis dingsta? Tai buvo tik šešėlis, metamas substancijos, ir jis yra sugeriamas substancijos, kuri jį sukėlė. jos subtiliais spalvų tonais, šviesa ir šešėliu. Šios tikrosios ar apgaulingos Aušra nėra sukeliama tiesioginių saulės spindulių. Iš tiesų tai nėra šviesa, o tik šešėliai arba šviesos atspindžiai. Ir jie palaipsniui susilieja į tikrąjį saulėtekį, su jo ryškesniais ir aiškesniais šešėliais, kuriuos mes neabejotinai galime sieti su saule.

[3100] Ryto šešėliai yra ilgi ir aiškesni. Jų ilgis ir kryptis yra matomi kaip sekantys saulę. Bet jie nepastebimai keičiasi kiekvieną sekundę ar sekundės dalį. 

[3101] Kada saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, šešėliai traukiasi. Regionuose, kur saulė pakyla iki pat zenito vidurdienį, tuo metu nebūna jokio šešėlio. Kur jis dingsta? Tai buvo tik šešėlis, metamas substancijos, ir jis yra sugeriamas substancijos, kuri jį sukėlė.

[3102] Šešėliai pastoviai yra nuolatinio kitimo stadijoje; tokie yra visi kūriniai, visi dalykai, kuriuos mes matome ar trokštame šiame gyvenime. Alachas, jei panorėtų, galėtų suteikti jiems didesnio pastovumo ir santykinio stabilumo.

[3103] Tai vis dar yra kontrastas tarp Šviesos ir Šešėlio; bet Nakties šešėlis yra kaip Mantija, uždengianti ir apgaubianti mus bei suteikianti mums Poilsį nuo veiklos; o Dienos Šviesa yra siekiams, darbui, veiklai. Arba vėl, Naktis yra kaip Mirtis, mūsų laikina Mirtis prieš Teismą, laikas, kurio metu pojūčiai yra uždaryti Miege, o Diena yra kaip Gyvenimo atsinaujinimas Prisikėlime.

[3104] Taip pat vii. 57. Vėjai yra Džiaugsmo pranašautojai, skelbiantys lietų, kuris yra viena iš Alacho Malonės formų. Taip pat simbolizmas įgyja naują požiūrio tašką. Karštis (kuris siejamas su šviesa) sukelia atmosferoje sroves, be drėgmės iš jūrų siurbimo, ir paskirsto ją Vėjų pagalba po žemės paviršių. Fiziniame pasaulyje mes žinome karščio naudingumą gyvybei, ir priešingai, mes taip pat žinome, kokios nepakeliamos temperatūros gali susidaryti ir kaip debesis surenkantys atskrenda kaip laukiami lietaus pranašautojai.

[3105] Lietaus vanduo (gryname ore) yra ne tik tyras vanduo, išsivalęs ore ir danguje, bet taip pat ir geriausias valantis ir gerinantis sanitarinę būklę veiksnys, plačiausiu mums žinomu mastu.

[3106] Visas vandens ciklas, - jūra, debesys, lietus ar kruša, ar sniegas, upės ir vėl jūra, - yra nepaprasta gamtos procesų, parodančių mums Alacho Apvaizdą, iliustracija. Jūros druskos gerina sanitarinę būklę ir išvalo visą purvą, kuris į ją patenka. Vandens veiksmai (lietaus, šalnos, ledynų, upių, ežerų ir kt. formoje) yra atsakingi už žemės plutos sukūrimą ir konfigūraciją. Jie yra fizinės geografijos pagrindinis veiksnys. Perdžiūvusi dykuma greitai pavirsta į gyvą atsiradus vandens. Visas geriamas vanduo, nesvarbu, ar gautas iš upių, ar iš kanalų, ar iš ežerų, rezervuarų, šaltinių, šulinių ar iš bet kokio vandentiekio, yra galiausiai atsekamas iš lietaus. Ryšys tarp lietaus ir gyvybės yra labai glaudus. Fizinis pačios gyvybės pagrindas, protoplazma, yra didžiąja dalimi vanduo; žiūrėti xxv. 54.

[3107] Vanduo yra paskirstytas po visą pasaulį tam, kad visa gyvybė gautų sau palaikymo pagal savo poreikius. Xxv. 48-50 mes turime kontrastų argumentą, išdėstyta kitokiu keliu. Vanduo yra gyvybė, ji įgalina išlaikyti gyvybę visame pasaulyje; tai yra fizinis faktas, kurį galime matyti. Bet vanduo taip pat yra dvasinio gyvenimo simbolis; kurio palaikantis principas yra Alacho Valia, žinoma mums iš Atskleidimo. Kartais ji pasiekia mus per vidines ar dvasines audras. Daugybė smarkių dvasinių griūčių yra ne kas kita kaip dvasinio supratimo atsinaujinimo liūčių pranašautojai, kurios ateina jiems pabudus. Jos apvalo mūsų sielas ir suteikia dvasinės Gyvybės, netgi jei ten prieš tai buvo perdžiūvusi dvasinė dykuma. Jie padeda išlaikyti mums savo normalią dvasinę Gyvybę iš Alacho Atskleidimo šaltinio, kuris yra atviras visiems ir gerai paskirstytas laike ir erdvėje. Paskirstymo universalumas taip pat yra nurodytas sekančioje eilutėje.

[3108] Alacho beribei Malonei kontrastas yra žmogaus niekingas nedėkingumas.

[3109] Alacho Žinia buvo paskirstyta visoms tautoms. Jei tai būtų reikalinga, Pranašas būtų atsiųstas į kiekvieną miestą ar kaimą. Bet Alacho Planas yra kitoks. Jis pasiuntė Savo Šviesą į kiekvieną širdį, per Savo Ženklus į žmogaus sąmonę, Gamtą ir Atskleidimą.

[3110] Alacho Ženklams esant universaliems, Alacho Pranašas nekreipia dėmesio į besikabinėjančią kritiką tų, kurie atmeta Tikėjimą. Jis kariauja visų didžiausią Džihadą su Alacho Atskleidimo ginklu.

[3111] Maraja: pažodžiui, išlaisvinti ar atrišti gyvulius pasiganyti. Bahrain: dvi jūros arba du tekančio vandens kūnai; nes bahr tinka tiek sūriai jūrai, tiek ir upėms. Imant pasaulį kaip visumą, yra du vandens kūnai, konkrečiai: (1) didysis sūrus Vandenynas ir (2) gėlo vandens kūnai, maitinami lietaus (upės, ežerai ar požeminiai šaltiniai). Jų lietaus šaltinis nuveda juos ir jų drenažus, tiek paviršinius, tiek ir pažeminius, galiausiai į Vandenyną, taip pat juos sujungia. Jie yra laisvi maišytis, ir tas maišymasis užtikrina reguliarų vandens ciklą: žiūrėti išn. 3106. Upės pastoviai teka į jūrą, o potvynio upės gauna jūros vandens keletą mylių aukščiau žiočių per aukštą bangą. Nepaisant to, gravitacijos dėsniai yra kaip barjeras ar padalinimas, nustatytas Alacho, dėl kurio du vandens kūnai kaip visuma visada yra atskiri ir skirtingi. Kai upės neša didžiulius vandens kiekius į jūrą (kaip Misisipė ar Jangdzė), upių vanduo su savo dumblu išlieka skirtingas nuo jūros vandens toli į jūrą. Bet nuostabus Ženklas yra tai, kad du vandens kūnai, nors ir jie ir persikerta, išlieka skirtingi kūnai su savo skirtingomis funkcijomis. 

[3112] Visoje Alacho visa apimančioje sistemoje sūraus ir gėlo vandens kūnai, kurie jungiasi, tačiau vis viena yra atskiri, turi reikšmingas funkcijas. Harmoningo audinio rezgimas iš šių skirtingų gijų parodo tiek Alacho galią, tiek ir išmintį. Beje, ši eilutė nurodo faktą, kuris neseniai buvo mokslo nustatytas. Faktas yra susijęs su pasauliniais vandenynais: jie susitinka, tačiau kiekvienas išlieka atskirtas, nes Alachas nustatė „barjerą, padalinimą“ tarp jų.

[3113] Visos gyvos materijos fiziniame pasaulyje, protoplazmos, pagrindas yra vanduo: taip pat xxiv. 45 ir xxi. 30 ir jų išnašos.

[3114] Vanduo yra skystas, nestabilus dalykas: tačiau iš jo kilo aukščiausia mums žinoma gyvybės forma šiame pasaulyje, žmogus. Žmogus ne tik turi tauriausių gyvūnų charakteristikas ir funkcijas, tačiau ir jo abstraktūs santykiai taip pat yra tipiški jo aukščiausiai prigimčiai. Jis gali ištirti giminystės liniją ir kilmę ir tokiu būdu atsiminti ir paminėti ilgą savo protėvių liniją, su kuriais jis yra susietas pagarbos saitais, ko negali padaryti joks gyvūnas. Be to, yra santuokos sąjunga: ji nėra kaip fizinė gyvūnų sąjunga, bet ji duoda pradžią santykiams, kylantiems iš individų, kurie niekaip kitaip nebuvo prieš tai susiję, lyčių. Tokie yra fiziniai ir socialiniai faktai.

[3115] Čia yra didžiausias kontrastas tarp grynai materialių dalykų, kurie yra inertiški, ir Alacho, Kurio gerumas ir galia yra aukščiausi; Tikėjimas ir Netikėjimas, gerų žinių nusipelnymas ir perspėjimas; savanaudis žmogus, kuris koncentruojasi į save, ir Dievo žmogus, kuris dirba kitiems be atlygio.

[3116] Alachas geriau žino mūsų kaltes nei mes patys ar kas nors kitas. Nėra jokios prasmės ką nors nuo Jo slėpti. Mes privalo visiškai Juo pasikliauti. Jis rūpinasi visais, Jis yra Alachas, Gailestingiausias.

[3117] Taip pat vii. 54 ir išn. 1031.

[3118] Žiūrėti x. 3, išn. 1386.

[3119] Argumentas yra apie klausimą, kuo mes turėtume pasitikėti? Pasaulietiškas žmogus pasikliauja pasaulietiškais dalykais: doras žmogus tiktai Alachu. Tikras skirtumas bus pakankamai aiškus iš dieviškų žinių spindulio. Jeigu tu nematai jo visiškai aiškiai, paklausk tų, kurie turi tokių žinių.

[3120] Tie, kurie neturi jokios dvasinės Šviesos, negali suprasti šio priesako apie visišką pasitikėjimą Alachu. Tai jiems atrodo kvaila. Jie neturi jokio tikėjimo, arba tik paviršutinį tikėjimą. Jų lūpos gali kartoti Alacho vardą, bet jie negali pilnai suprasti Jo Rahmán (Gailestingiausiojo) titulo. Galbūt jie bijo atsiskaitymo už savo nuodėmes; galbūt jie nemato, kokia beribė yra Alacho malonė. Tokie žmonės yra kontrastuojami su tikrais Alacho tarnais, kurie yra apibūdinti xxv. 63-75. 

[3121] Didingasis dangaus Šviesulys yra Saulė; ir sekantis po jo yra Mėnulis, kuris perteikia svetimą šviesą. Žvaigždynai, žinoma, apima Zodiako Ženklus, kurie danguje žymi planetų kelią.

[3122] Fenomenalaus pasaulio scenos yra Alacho Atsiskleidimo Ženklai tiems, kurie supranta ir kurie turi norą sujungti savo troškimus su Jame. Tai jie daro (1) šlovindami Jį, kas reiškia kažkokį supratimą apie Jo natūrą, ir (2) per dėkingumą Jam, kas reiškia Jo Valios pildymą ir gero darymą kitiems. Šie du širdies ir proto požiūriai duoda pradžią įvairioms pasekmėms jų gyvenimuose, kurios yra detaliai apibūdintos sekančioje eilutėje.

[3123] Neišmanantys: moraline prasme. Kreipiasi: agresyvia forma. Jų nuolankumas yra parodomas dviem keliais: (1) tiems, kurie tikrai ieško žinių, jie duoda tokias žinias, kokias jie turi, o gavėjai gali jas asimiliuoti; (2) su tais, kurie vien tik ginčijasi, jie nekalba šiukščiai, bet sako „Ramybės!“, tarsi sakytų: „Tebūnie su tavimi viskas gerai, gailėkis ir būk geresnis“; arba „Te Alachas man duoda ramybę nuo tokių kivirčų“; arba „Ramybės ir viso geriausio; leisk man tave palikti!“

[3124] Nuolankios maldos suartina juos su Alachu.

[3125] Tai yra nuolankumo malda: toks asmuo pasikliauja ne kokias nors savo atliktais gerais darbais, bet Alacho Malone ir Gailesčiu; ir jis parodo ryškų supratimą apie Teismo Dieną, kada kiekvienas veiksmas bus pasvertas už ar prieš sielą.

[3126] Kančioje dėl nuodėmių yra ne tik skausminga gyventi („buveinė“), bet ir skausminga „ilsėtis“ ar „stovėti“, net ir trumpą laiką.

[3127] Tai yra išmintinga paprastų išlaidų taisyklė. Bet netgi labdaroje, kuriai mes gausiausiai duodame, nėra laukiama, kad mes būtume išlaidūs, t.y. kad mes tai darytume dėl pasirodymo, kad padarytume kitiems žmonėms įspūdį, arba kad mes tai darytume beatodairiškai, kas būtų tuo atveju, kai mes „apiplėšiame Petrą, kad sumokėtume Pauliui“. Mes be abejonės neturėtume būti šykštūs, o atsiminti kiekvieno teises, apimant ir mūsų pačių, ir tobulai laikytis teisingo balanso tarp jų.

[3128] Čia trys dalykai yra aiškiai pasmerkiami: (1) klaidingas garbinimas, kas yra nusikaltimas prieš Alachą; (2) gyvybės atėmimas, kas yra nusikaltimas prieš mūsų kolegas kūrinius; ir (3) nesantuokiniai santykiai, kas yra nusikaltimas prieš mūsų savigarbą, prieš mus pačius. Kiekvienas nusikaltimas yra prieš Alachą, Jo kūrinius ir mus pačius, bet į kai kuriuos gali būti labiau žiūrima nei į kitus. Gyvybės atėmimo draudimas yra patikslinamas: „išskyrus dėl pagrįstos priežasties“; t.y. dėl teismo nuosprendžio už žmogžudystę, arba dėl savisaugos, kuri gali apimti ne tik savigyną teismine prasme, bet taip pat ir naikinant parazitus bei apsirūpinant mėsa pagal Halál sąlygas: žiūrėti v. 5, išn. 698. Po to seka ilgas įterpinys, kuris baigiasi su 71 eilute.   

[3129] Ką tik minėti trys nusikaltimai yra ypatingai šlykštūs ir negarbingi, todėl negarbė bus pridėta prie kitų bausmių ir bausmė bus dvigubai didesnė už įprastinę.

[3130] Bet netgi didžiųjų nusikaltimų atveju, jei yra gailimasi, tai patvirtinant pakeičiant elgesį, galima sulaukti Alacho Malonės. Ji pakeis atgailaujančiojo natūrą iš blogos į gerą.

[3131] Neliudija melagingai turi dvi prasmes, abi turimas omeny šiame fragmente: (2) tie, kurie neduoda jokių klaidingų parodymų; ir (2) tie, kurie nedalyvauja niekur, kame yra apgaulės ir neteisybės.

[3132] Čia yra ne tik aiškios netiesos ar įsipainiojimo į dalykus, turinčius neteisybės, pasmerkimas; bet ir tuštybės – bergždžios kalbos apie bet ką, įžeidžiantys juokai, beverčiai pasirodymai ir t.t. – yra pasmerkiamos. Jei geras žmogus patenka į tokius reikalus, jis privalo pasišalinti garbingu, oriu būdu, o ne įmantriu pasipūtėlišku būdu.

[3133] Kharra gali reikšti: kristi žemėn, knarkti, nuleisti galvą, kai asmeniui yra nuobodu arba jis nedėmesingas, ar nenorintis matyti, girdėti, ar kreipti dėmesio.

[3134] Mes taip pat privalome melsti Alacho Įstatymo išlaikymo po mūsų, per mūsų žmonas ir vaikus; mūsų akyse jie neturėtų būti vien tik atsitiktinumai ar žaisliukai, bet tikra paguoda ir mūsų dvasinių troškimų išpildytojai. Galbūt per juos, kaip ir per save, Alacho malonės dėka mes galėsime paskatinti tiesą ir dorumą.

[3135] Trumpai pakartokime tikrų Alacho tarnų dorybes: (1) jie yra nuolankūs ir susilaikantys prieš tuos, kurie nusileidžia dvasingumu; (2) jie pastoviai palaiko ryšį su Alachu per šlovinimą; (3) jie visada prisimena Teismą Pomirtiniame Gyvenime; (4) jie yra saikingi visuose dalykuose; (5) jie vengia išduoti Alachą, savo kolegas kūrinius ir pačius save; (6) jie užkala ne tik neteisybę, bet ir  tuštybę; (7) jie atkreipia dėmesį, tiek protu, tiek elgesiu, į savo Viešpaties Ženklus; jų ambicijos yra dorai užauginti savo šeimas ir vesti jas tik į gerą. Tai puikus individualus ir socialinis visiems prieinamas kodeksas, dvasinio tobulėjimo laiptai. 

[3136] Tegu nusidėjėliai nemano, kad tai sukels Alachui apmaudą ar nerimą, jei jie netarnaus Jam ar negarbins Jo. Jis yra aukščiau bet kokių poreikių. Bet Jis atsigręžia Savo Malonėje į visus, kurie Jo šaukiasi. Tiems, kurie išdidžiai Jį atmeta, baisios jų atmetimo pasekmės yra neišvengiamos, ir jos greitai išsipildys.

 
Atgal