[3052] Tabáraka: šaknies reikšmė yra „daugėjimas“ arba „gausa“. Čia yra pabrėiamas Alacho elgimosi su savo kūriniais aspektas, parodomas Jo gausus gerumas visiems Savo kūriniams tame, kad Jis atsiuntė Savo Valios Atskleidimą ne tik neaprėpiamoje Gamtos Knygoje, bet ir konkrečioje Knygoje monių kalba, kurioje yra visiems nurodyti aiškūs nurodymai ir perspėjimai. Žodis „pašlovintas“ kain ar perteikia tokią prasmę, bet aš negaliu rasti tinkamesnio, nenukrypstant toli nuo nustatytos vartosenos. Kad pabrėčiau paaiškintą reikšmę, aš verčiau „Pašlovintas yra...“, bet „Pašlovintas tebūnie...“ taip pat yra priimtinas, nes jis suteikia kitą prasmės atspalvį, jog mes giriame ir šloviname Jo šventą vardą. 

[3053] Tą, kuriuo remdamiesi mes galime aiškiai nuspręsti, ar tai teisinga, ar tai klaidinga. Čia yra nuoroda į Koraną, kuris jau buvo simbolizuotas kaip Šviesa. Šis simbolis čia yra tęsiamas, parodant daugybę kontrastų, tarp jų mes galime atskirti, kas yra tiesa ir kas yra klaidinga pagal Alacho Šviesą, ypatingai kontrastą tarp dorumo ir nuodėmės. 

[3054] įvardis yakúna gali ymėti tiek Furqán (Kriterijų), tiek ‘Abd (šventąjį Pranašą). Abiem atvejais pagrindinė reikšmė yra ta pati. Koranas yra nekintantis kriterijus sprendiant apie tai, kas teisinga ir klaidinga.

[3055] Alacho didingumas ir Jo nepriklausomybė nuo visų norų ar pagalbos yra paminėta tam, kad parodyti, koks be galo didiulis yra Jo gerumas, atskleidiant Savo Valią mums.

[3056] Tai yra pirmas didiulis skirtumas, išmokytas Kriterijaus; inoti tikro Dievo savybes prieš klaidingus monių išsigalvojimus.

[3057] Ifk, kurį aš išverčiau kaip „melas“ gali skirtis nuo zúr šios eilutės pabaigoje, išversto kaip „netiesa“. „Melas“, kurį priešai priskyrė šventajam Alacho Pranašui, buvo laikomas kaip kakas, kas neegzistuoja realybėje, o buvo jo prasimanytas su kitų monių pagalba: potekstė buvo, kad (1) Atskleidimas buvo ne atskleidimas, o klastotė, ir kad (2) atskleisti dalykai, t.y. inios apie Pomirtinį Gyvenimą, Prisikėlimą, Teismą, Dorųjų Palaimą ir nuodėmingųjų kentėjimus, buvo išgalvoti ir iš tiesų neturi jokio pagrindo. Haliucinacija taip pat buvo pasiūlyta. Atsakymas yra toks, kad, priešingai negu manyta, faktai buvo teisingi, o kaltinimai – klaidingi (zúr), - netiesa, esanti dėl neteisingumo ypatybių, u kurias atsakingas buvo visas Netikinčiųjų psichinis ir dvasinis nusistatymas.

[3058] Su savo neprotinga arogancija jie sako: „Mes esame girdėję tokių dalykų anksčiau; tai yra graios pasakos, kurios atėjo iki mūsų nuo senų laikų; jos tinkamos pasijuokti, bet kas į jas iūrės rimtai?“ Kada Atskleidimo grois ir galia bei jo stebuklas yra parodomi kaip atėję iš neraštingo mogaus, jie vėl usimena apie kitus mones, kurie jas urašė jas, nors jie negalėtų parodyti nė vieno, kuris galėtų parašyti ką nors panašaus į tai.

[3059] Atsakymas yra toks, kad Koranas moko dvasinių inių apie tai, kas paprastai yra paslėpta nuo mogaus akių. Tokios inios gali ateiti tik iš Alacho, Kuris vienas yra inantis viso Sukūrimo paslaptį. Nepaisant mogaus nuodėmių ir ydų, Jis atleidia ir atsiunčia Savo brangiausią dovaną, t.y. Savo Valios atskleidimą.

[3060] Tai yra kitas prieštaravimas: „Jis yra paprasčiausias mogus kaip ir mes: kodėl ne angelas yra atsiųstas, jei ne pats vienas, tai bent su juo kartu?“ Atsakymas yra: angelai nebūtų naudingi monėms kaip pasiuntiniai, nes jie ir monės nesuprastų vieni kitų, ir jei angelai atvyktų, tai galėtų sukelti monėms dar daugiau sumaišties ir nuostabos negu supratimo. Taip pat xxi. 7-8, xxvii. 94-95. Angelo pareigos yra kitos. Žmonijos mokytojas yra tas, kuris yra tos pačios kaip jų prigimties, gyvena kartu, yra susipainęs su jų darbais ir pritaria jų diaugsmams ir liūdesiams.

[3061] Paodiui, „kad jis galėtų valgyti iš jo“. Kaip yra parodyta v. 69 eilutės 776 išnašoje, akala (valgyti) turi plačią reikšmę, apimančią visas malonumų rūšis. Čia pats sodas yra kaip malonumų rūšis: jo vaisius būtų galima valgyti, jo vėsa būtų poilsiui ir atsigaivinimui, jo vandenys ir peizaas būtų estetiniam pasigėrėjimui.

[3062] Taip pat xvii.47. Ši nedorųjų ir nedievobaimingųjų kalba yra netgi piktesnė negu Netikinčiųjų. Jis stengiasi sudaryti įspūdį, kad Pranašas esąs išprotėjęs kvailys!

[3063] Kaltinimai, kuriuos priešai skyrė Alacho Pasiuntiniui, atsigręė prieš tuos, kurie juos skyrė. Pasiuntinys buvo apgintas, ir ėjo iš stiprybės į stiprybę, nes Alacho Tiesa visada ims viršų. Žmonės, kurie usispyrusiai paliks tiesos, dorumo ir nuoširdumo kelią, ne tik neteks Kelio, bet dėl savo usispyrimo niekada negalės rasti kelio, kuriuo galėtų grįti į Tiesą.

[3064] Taip pat xxv.1. Primenanti frazė parodo, kad pirmasis argumentas apie Atskleidimą ir Pranašavimą yra pabaigtas, ir dabar mes pereiname prie kontrasto, abu atmetančiųjų likimo.

[3065] Ši frazė paprastai simbolizuoja Pomirtinio Gyvenimo Palaimą. Jei toks būtų Alacho Planas, Jis galėtų duoti savo Pasiuntiniams pilnutinę palaimą bei galią ir šiame gyvenime. Uuot buvę persekiojami, išjuokiami, vejami iš savo namų ir turintys įtempti visas savo kūno, proto ir charakterio jėgas, kad įsmeigtų Tiesos vėliavą į netikintį pasaulį, jie galėtų gyventi lengvai ir saugiai. Tačiau tai neduotų tikrų pamokų, kurių jie atvyko išmokyti skleisdami mogiškumą savo pavyzdiu.

[3066] Teismo Valandos neigimas reiškia Teisingumo galios ir Tiesos triumfo neigimą; tai reiškia Blogio viešpatavimo patvirtinimą. Bet pats Alachas juos nubaus, kaip yra parodyta sekančiose eilutėse.

[3067] Zafír, gilus įkvėpimo išleidimas arba atodūsis, r. išn. 1607, xi. 106. Čia Ugnis yra personifikuota. Ji šėlsta su alkiu ir įtūiu. Kai tik ji pamatys juos iš toli, ji išleis troškimo atodūsį. Iki tol jie nesuvoks savo pilno pavojaus. Dabar, kai jų širdys pradėjo dauytis iš siaubo, jie yra surišami vienas su kitu ir metami į smarkias liepsnas!

[3068] Bet kas – visiškas sunaikinimas – būtų geriau nei didiuliai skausmai, kuriuos jie kentės. Bet joks sunaikinimas jiems nebus suteiktas. Vieno sunaikinimo jiems nebus pakankama panaikinti jų kančių intensyvumui. Jie prašys daugybės sunaikinimų, tačiau jų negaus!

[3069] Perkėlus sceną atgal į šį gyvenimą, jie gali būti tiesiog paklausti: „Tokios yra dviejų elgesio krypčių pasekmės: kurioms teiksite pirmenybę?“

[3070] Doriesiems galutinė Palaima viena prasme bus atlygis. Bet odis „atlygis“ iš tikro neperteikia faktų dėl dviejų prieasčių: (1) Palaima bus didesnė nei jie nusipelnė; ir (2) dorumas pats savaime yra atlygis. Geriausias būdas išsireikšti būtų pasakyti, kad didiausiais jų Troškimas dabar išsipildė; tikslas bus pasiektas, jie bus Alacho Akivaizdoje. Tai puikiausias išsigelbėjimas.

[3071] Tai – melsti Alacho to, kam Jis Save įpareigojo, o ne trumpalaikių dalykų, net jeigu jie atrodytų geri. Tą Alachas paadėjo ir įsipareigojo duoti.

[3072] Klausimas kaip Teisingam Teisme, kad įtikinti tuos, kurie yra kaltinami.

[3073] Alacho kūriniai, kurie buvo garbinami, patvirtins, kad jie niekada neprašė garbinimo: priešingai, jie patys garbino Alachą ir siekė Alacho apsaugos ir niekieno kito, tik Alacho. Taip pat xlvi. 5-6. Jie tęs ir parodys, kad neteisūs garbintojai prie savo nuodėmių dar pridūrė ir nedėkingumą: nes Alachas jiems gausiai skyrė, o jie prieš Jį piktodiavo. Jie iš tikrųjų buvo „beverčiai ir sunaikinti“, nes odis búr turi abi šias reikšmes. 

[3074] Argumentas kaip teisingam teisme. Jei neteisūs garbintojai teisintųsi, jog jie buvo suklaidinti tų, kuriuos jie klaidingai garbino, pastariesiems bus surengta akistata su jais ir jie įrodys, kad teisinimasis buvo melagingas. Jokios pagalbos nebus iš jų sulaukta, ir bausmės tada nebus išvengta. Po to, kai vis šie dalykai iš anksto yra taip detaliai paaiškinti, visi nuodėmingieji monės turėtų gailėtis ir atsigręti į Alachą. Klaidingas garbinimas čia yra sutapatinama su nuodėme, kadangi nuodėmė yra nepaklusimas Alachui ir kyla iš klaidingo Alacho savybių ir Jo gerumo Savo kūriniams supratimo. Nuodėmingas mogus savo elgesiu atsisako tarnauti Alachui – jis tarnauja kitiems dalykams nei Alachas.

[3075] Taip pat xxv. 7.

[3076] Alacho visuotiniame Plane kiekviena grupė ar dalykas turi savo prieastį. Jei kai kurie yra turtingi, vargšai neturėtų jų nekęsti: gali taip būti, kad turtuolio artimumas savaime yra jų dorumo išmėginimas. Jei kai kurie yra vargšai, dorieji turtuoliai neturėtų jų niekinti ar nepaisyti jų: gali būti, kad jų pasirodymas jų akyse yra tikro labdaros jausmo ir broliškos meilės išmėginimas turtingiesiems.  Jei A yra piktas ar persekioja, blogai elgiasi su B, tai gali būti proga B parodyti savo kantrybę ar nuolankumą, ar savo tikėjimą didiausiu teisingumo ir tiesos vyravimu. Kad ir kokia mūsų patirtis su kitais monėmis bebūtų, mes privalome pasinaudoti jais savo dvasiniam tobulėjimui, o galbūt ir prisidėti prie jų (dvasinio tobulėjimo).

[3077] Burnojantys prieš Dievą, kurie visiškai atsisakė tikėjimo ir juokiasi iš Pomirtinio gyvenimo. Nieko jiems nėra švento – jų pasipūtimas ir įūlumas perengia visas ribas.

[3078] Taip pat ii. 55. Mozė laikų izraelitai reikalavo pamatyti Alachą. Bet jie buvo trenkti aibo, net jeigu iūrėjo. Iš tikrųjų, mirtis būtų jų likimas, jei nebūtų Alacho malonės.

[3079] Jiems nebus leista mėgautis jokia palaima ar ramybe, kuri bus normali naujo Realybės pasaulio būsena. Jų pačių praeitis stovės kaip barjeras, atskiriantis juos.

[3080] Klaidingos viltys, kurias jie kūrė šiame gyvenime, ir darbai, kuriuos jie padarė pagal tokias klaidingas viltis, bus išblaškyti tarsi jie būtų vėjo nešamos dulkės. Jie neturės jokios vertės.

[3081] Barjeras, kuris atskirs nuodėminguosius, neegzistuos doriesiems, kurie turės palaimos ir poilsio buveinę, nes jie bus palaimos Sode.

[3082] Tai bus naujas pasaulis, ir jo nupasakojimo būdas turi privalomai atitikti mūsų dabartinį graiausių gamtos dalykų patyrimą. Dangus, kuris dabar atrodo tolimas ir negyvenamas, bus su properšomis. Pasirodys visokių laipsnių ir rangų didingų angelų ir dvasinės Šviesos debesys – tikra Alacho didybė ir gerumas bus realiai matomi, ne kaip dabar dėl „mūsų purvinos puvėsių dangos“.

[3083] Žiūrėti paskutiniąją išnašą.

[3084] Žodiai yra bendri, ir mus domina bendrąja prasme. Žmogus, kuris iš tikrųjų priėmė Tiesą ir yra teisingame kelyje, yra kaltinamas, jei jis išklysta iš to kelio dėl pasauliečio draugo machinacijų. Konkretus asmuo, kurį kai kurie Komentatoriai šiuo atveju mini, buvo ‘Uqba, kuris priėmė Islamo šviesą, bet vėliau buvo nuklaidintas pasauliečio draugo į atsimetimą ir piktodiavimą. Po to jis sulaukė blogos pabaigos.

[3085] Šėtono vilionės yra paprasčiausi spąstai. Juose yra apgavystės ir išdavystės. Apgautieji yra paliekami bėdoje po to, kai jau jiems nebėra jokio išsigelbėjimo.

[3086] „Mano monės“, inoma, yra netikintys Quraish???. Jie iūrėjo į Koraną su aplaidumu, t.y. kaip į kaką nereikalingo. Bet jie buvo tik saujelė monių, kurių nusistatyti interesai buvo paliesti geraširdiškų islamo inicijuotų reformų. Jie greitai mirė, ir visi arabiškai kalbantys ar arabų kalbą suprantantys monės laikė Koraną Tiesos lobynu, išreikštu graiausia įmanoma kalba su prasmėmis, kurios gilėja tyrinėjant.

[3087] Nuodėmės prigimtis yra būti priešiška tiesai ir dorumui, tačiau toks priešiškumas nepakenks doriesiems ir nereikės nuogąstauti, nes Alachas vadovaus ir padės tiems, kurie dirba Jo vardan. Ir kas gali būti geriau ir efektyviau negu Jo vadovavimas ir pagalba?

[3088] Yra trys laipsniško Korano atskleidimo prieastys. (1) „Sustiprinti tavo širdį“: miliniška uduotis patraukti arabų tautą (o per ją ir visą pasaulį) į islamą reikalavo nemoniškos kantrybės, pastovumo ir tvirtybės, o šios savybės buvo stiprinamos laipsnišku sprendimų kiekvienam iškilusiam sunkumui paskelbimu. (2) „Neskubiais, gerai išdėstytais etapais“: nors etapai buvo laipsniški, kai kartas nuo karto proga pareikalaudavo per 23 metų laikotarpį, visuma pasirodė, kada buvo baigta, kaip gerai suorganizuota dvasinė instrukcija, kaip mes matome iš Surų išdėstymo. (3) Iškelti klausimams ir duoti atsakymams: iūrėti sekančią išnašą. 

[3089] Dieviškos inios yra neišmatuojamas vandenynas. Bet jo blykstelėjimas gali būti įgytas kiekvieno individo, nuoširdiai ieškančio Tiesos. Jų progresas bus laipsniškas. Jei jie kelia klausimus, atsakymai tada yra pateikiami jiems, jie tampa vis labiau suvokiantys Tiesą, kadangi jie jau yra išnaršę dalį teritorijos, kuri juos domino. Taip pat, kada konkretus klausimas kyla dėl įvykių logiškumo, ir jiems yra atsakoma ne tik dėl tos progos, bet ir iš bendro poiūrio, mokymas turi ymiai didesni šansą įsiskverbti į mogaus intelektą ir formuoti praktinį elgesį. Toks yra įprastas Korano nurodymų būdas.

[3090] T.y., negarbėje.

[3091] Ši eilutė gali būti palyginama ir kontrastuojama su xxv. 24. Čia argumentas yra ubaigiamas skirtumu tarp gerųjų ir blogųjų galutinio Likimo. Gerieji turės „graiausias vietas poilsiui“, ir priešingai, Blogieji bus „Kelio atvilgiu, labiausiai nuklydę“. Jie neturės jokio poilsio, jų klajonės niekur neves. 

[3092] Taip pat xx. 29 ir visas skyrius ten, kuris paprasčiausiai nurodo į čia, kad parodyti, kaip anksčiau su Pranašais buvo elgiamasi, bet kaip jie tvirtai laikėsi duoto Kriterijaus skirti Gėrį ir Blogį.

[3093] Nojaus, panašų ‘Ád ir Thamúd (ir kitų pranašų) istorijos su jų bendruomenių reakcijomis į jų mokymus yra papasakotos xxvi. 105-159. Čia jos yra tik paminimos pailiustruoti, kiek nedaug pagarbos turėjo praėjusios kartos savo pranašams ir Tiesos mokytojams. Bet Alacho Tiesa nenukentėjo: nukentėjo akli dvasinės Tiesos atmetėjai, kurie buvo sunaikinti.  

[3094] Komentatoriams nėra aišku, kas buvo „Rass Kompanionai“. Pagrindinė „rass“ reikšmė yra senas šulinys arba negili vandens duobė. Kita reikšmė siejasi su mirusiojo laidojimu. Bet tikriausiai tai vietovės ar miesto pavadinimas. „Rass Kompanionai“ pilnai galėjo būti Shu‘aib monės, kadangi jie čia yra minimi su ‘Ád ir Thamúd bei Loto monėmis, o Shu‘aib monės yra panašioje sąsajoje yra paminėti xxvi.176-190 ir xi. 84-95. Shu‘aib buvo Medinos monių pranašas šiaurės vakarų Arabijoje, kur yra aptinkama daugybė senų šulinių. Tačiau Qasím rajone Viduriniajame Najd, apie 35 mylias į pietvakarius nuo ‘Unaiza miesto, yra miestas-oazė al-Rass, spėjamas esant centriniu Arabijos pusiasalio tašku, tarp Mekos ir Basros. Žiūrėti Doughty „Arabijos dykuma“, plono popieriaus vienatomis leidimas, Londonas 1926, II, 435 ir emėlapis, 26⁰ šiaurės platumos ir 43⁰ rytų ilgumos.

[3095] Tai nurodo į Luto istoriją ir Sodomos bei Gomoros, nedorųjų lygumos prie Negyvosios Jūros miestų, sunaikinimą sieros liūtimi. Ta vieta yra ant vieškelio tarp Arabijos ir Sirijos. Taip pat xv. 74, 76 ir išn. 1998.

[3096] „Kelias“ (Sabíl) čia yra beveik lygiareikšmis elgesiui, gyvenimo būdui.

[3097] Žmogus, kuris garbina savo paties aistras, impulsus ar troškimus, yra beviltiškiausias išmokyti, vesti ar vadovauti. Jei būtų kas nors kita su juo, Pranašas galėtų ginčytis su juo. Bet Protas negali įveikti aklos aistros. Bergdia yra tikėtis, kad toks mogus gali būti vedamas, iki kol jo beprotiški troškimai yra nuslopinami. Niekas negali prisiimti atsakomybės u jį, nes jis nepaklūsta jokiam įstatymui ir neklauso jokio patarimo. Jis yra blogesnis nei neprotingi vėrys, negalintys suprasti, bet bent jau sekantys sveikais instinktais, jiems įdiegtais Alacho. Nepaisantis įstatymų mogus nuudo savo instinktus ir yra nenorintis pasiduoti vadovavimui.

[3098] Xxiv. 35 mes matėme, kad Alachas yra dangaus ir emės Šviesa. Dabar mes turime kitą didingą fragmentą, kuriame mes esame kviečiami apmąstyti Alacho Šlovę per subtilių Šviesos ir Šešėlio vaidmenų Alacho kūryboje alegoriją.

[3099] Savo dirbtiniame gyvenime ir aplinkoje mes negalime matyti kai kurių nuostabiausių Šviesos ir Šešėlio paslapčių. Mes giriame, ir teisingai, nepakartojamas saulėlydio spalvas. Mes matome, ypatingai šiauresniuose nei Indija klimatuose, subtilų Šviesos ir Šešėlio aismą prieblandoje po saulėlydio. Jei mes dėmesingai iūrėtume saulėtekius ir Šviesos bei Šešėlio aismą prieš juos, mes matytume fenomeną netgi dar įspūdingesnį, nes ankstyvas rytas atrodo mums šventesnis nei bet kuris kitas 24 valandų saulės kelionės laikas. Pirmiausia yra apgaulingoji aušra su savo keista neaiškia šviesa ir keisti, ilgi, neaiškūs šešėliai, kuriuos ji meta. Tada tamsumos ruoas Rytuose yra pakeičiamas tikrosios aušros, su Kada saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, šešėliai traukiasi. Regionuose, kur saulė pakyla iki pat zenito vidurdienį, tuo metu nebūna jokio šešėlio. Kur jis dingsta? Tai buvo tik šešėlis, metamas substancijos, ir jis yra sugeriamas substancijos, kuri jį sukėlė. jos subtiliais spalvų tonais, šviesa ir šešėliu. Šios tikrosios ar apgaulingos Aušra nėra sukeliama tiesioginių saulės spindulių. Iš tiesų tai nėra šviesa, o tik šešėliai arba šviesos atspindiai. Ir jie palaipsniui susilieja į tikrąjį saulėtekį, su jo ryškesniais ir aiškesniais šešėliais, kuriuos mes neabejotinai galime sieti su saule.

[3100] Ryto šešėliai yra ilgi ir aiškesni. Jų ilgis ir kryptis yra matomi kaip sekantys saulę. Bet jie nepastebimai keičiasi kiekvieną sekundę ar sekundės dalį. 

[3101] Kada saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, šešėliai traukiasi. Regionuose, kur saulė pakyla iki pat zenito vidurdienį, tuo metu nebūna jokio šešėlio. Kur jis dingsta? Tai buvo tik šešėlis, metamas substancijos, ir jis yra sugeriamas substancijos, kuri jį sukėlė.

[3102] Šešėliai pastoviai yra nuolatinio kitimo stadijoje; tokie yra visi kūriniai, visi dalykai, kuriuos mes matome ar trokštame šiame gyvenime. Alachas, jei panorėtų, galėtų suteikti jiems didesnio pastovumo ir santykinio stabilumo.

[3103] Tai vis dar yra kontrastas tarp Šviesos ir Šešėlio; bet Nakties šešėlis yra kaip Mantija, udengianti ir apgaubianti mus bei suteikianti mums Poilsį nuo veiklos; o Dienos Šviesa yra siekiams, darbui, veiklai. Arba vėl, Naktis yra kaip Mirtis, mūsų laikina Mirtis prieš Teismą, laikas, kurio metu pojūčiai yra udaryti Miege, o Diena yra kaip Gyvenimo atsinaujinimas Prisikėlime.

[3104] Taip pat vii. 57. Vėjai yra Diaugsmo pranašautojai, skelbiantys lietų, kuris yra viena iš Alacho Malonės formų. Taip pat simbolizmas įgyja naują poiūrio tašką. Karštis (kuris siejamas su šviesa) sukelia atmosferoje sroves, be drėgmės iš jūrų siurbimo, ir paskirsto ją Vėjų pagalba po emės paviršių. Fiziniame pasaulyje mes inome karščio naudingumą gyvybei, ir priešingai, mes taip pat inome, kokios nepakeliamos temperatūros gali susidaryti ir kaip debesis surenkantys atskrenda kaip laukiami lietaus pranašautojai.

[3105] Lietaus vanduo (gryname ore) yra ne tik tyras vanduo, išsivalęs ore ir danguje, bet taip pat ir geriausias valantis ir gerinantis sanitarinę būklę veiksnys, plačiausiu mums inomu mastu.

[3106] Visas vandens ciklas, - jūra, debesys, lietus ar kruša, ar sniegas, upės ir vėl jūra, - yra nepaprasta gamtos procesų, parodančių mums Alacho Apvaizdą, iliustracija. Jūros druskos gerina sanitarinę būklę ir išvalo visą purvą, kuris į ją patenka. Vandens veiksmai (lietaus, šalnos, ledynų, upių, eerų ir kt. formoje) yra atsakingi u emės plutos sukūrimą ir konfigūraciją. Jie yra fizinės geografijos pagrindinis veiksnys. Perdiūvusi dykuma greitai pavirsta į gyvą atsiradus vandens. Visas geriamas vanduo, nesvarbu, ar gautas iš upių, ar iš kanalų, ar iš eerų, rezervuarų, šaltinių, šulinių ar iš bet kokio vandentiekio, yra galiausiai atsekamas iš lietaus. Ryšys tarp lietaus ir gyvybės yra labai glaudus. Fizinis pačios gyvybės pagrindas, protoplazma, yra didiąja dalimi vanduo; iūrėti xxv. 54.

[3107] Vanduo yra paskirstytas po visą pasaulį tam, kad visa gyvybė gautų sau palaikymo pagal savo poreikius. Xxv. 48-50 mes turime kontrastų argumentą, išdėstyta kitokiu keliu. Vanduo yra gyvybė, ji įgalina išlaikyti gyvybę visame pasaulyje; tai yra fizinis faktas, kurį galime matyti. Bet vanduo taip pat yra dvasinio gyvenimo simbolis; kurio palaikantis principas yra Alacho Valia, inoma mums iš Atskleidimo. Kartais ji pasiekia mus per vidines ar dvasines audras. Daugybė smarkių dvasinių griūčių yra ne kas kita kaip dvasinio supratimo atsinaujinimo liūčių pranašautojai, kurios ateina jiems pabudus. Jos apvalo mūsų sielas ir suteikia dvasinės Gyvybės, netgi jei ten prieš tai buvo perdiūvusi dvasinė dykuma. Jie padeda išlaikyti mums savo normalią dvasinę Gyvybę iš Alacho Atskleidimo šaltinio, kuris yra atviras visiems ir gerai paskirstytas laike ir erdvėje. Paskirstymo universalumas taip pat yra nurodytas sekančioje eilutėje.

[3108] Alacho beribei Malonei kontrastas yra mogaus niekingas nedėkingumas.

[3109] Alacho Žinia buvo paskirstyta visoms tautoms. Jei tai būtų reikalinga, Pranašas būtų atsiųstas į kiekvieną miestą ar kaimą. Bet Alacho Planas yra kitoks. Jis pasiuntė Savo Šviesą į kiekvieną širdį, per Savo Ženklus į mogaus sąmonę, Gamtą ir Atskleidimą.

[3110] Alacho Ženklams esant universaliems, Alacho Pranašas nekreipia dėmesio į besikabinėjančią kritiką tų, kurie atmeta Tikėjimą. Jis kariauja visų didiausią Dihadą su Alacho Atskleidimo ginklu.

[3111] Maraja: paodiui, išlaisvinti ar atrišti gyvulius pasiganyti. Bahrain: dvi jūros arba du tekančio vandens kūnai; nes bahr tinka tiek sūriai jūrai, tiek ir upėms. Imant pasaulį kaip visumą, yra du vandens kūnai, konkrečiai: (1) didysis sūrus Vandenynas ir (2) gėlo vandens kūnai, maitinami lietaus (upės, eerai ar poeminiai šaltiniai). Jų lietaus šaltinis nuveda juos ir jų drenaus, tiek paviršinius, tiek ir paeminius, galiausiai į Vandenyną, taip pat juos sujungia. Jie yra laisvi maišytis, ir tas maišymasis utikrina reguliarų vandens ciklą: iūrėti išn. 3106. Upės pastoviai teka į jūrą, o potvynio upės gauna jūros vandens keletą mylių aukščiau iočių per aukštą bangą. Nepaisant to, gravitacijos dėsniai yra kaip barjeras ar padalinimas, nustatytas Alacho, dėl kurio du vandens kūnai kaip visuma visada yra atskiri ir skirtingi. Kai upės neša didiulius vandens kiekius į jūrą (kaip Misisipė ar Jangdzė), upių vanduo su savo dumblu išlieka skirtingas nuo jūros vandens toli į jūrą. Bet nuostabus Ženklas yra tai, kad du vandens kūnai, nors ir jie ir persikerta, išlieka skirtingi kūnai su savo skirtingomis funkcijomis. 

[3112] Visoje Alacho visa apimančioje sistemoje sūraus ir gėlo vandens kūnai, kurie jungiasi, tačiau vis viena yra atskiri, turi reikšmingas funkcijas. Harmoningo audinio rezgimas iš šių skirtingų gijų parodo tiek Alacho galią, tiek ir išmintį. Beje, ši eilutė nurodo faktą, kuris neseniai buvo mokslo nustatytas. Faktas yra susijęs su pasauliniais vandenynais: jie susitinka, tačiau kiekvienas išlieka atskirtas, nes Alachas nustatė „barjerą, padalinimą“ tarp jų.

[3113] Visos gyvos materijos fiziniame pasaulyje, protoplazmos, pagrindas yra vanduo: taip pat xxiv. 45 ir xxi. 30 ir jų išnašos.

[3114] Vanduo yra skystas, nestabilus dalykas: tačiau iš jo kilo aukščiausia mums inoma gyvybės forma šiame pasaulyje, mogus. Žmogus ne tik turi tauriausių gyvūnų charakteristikas ir funkcijas, tačiau ir jo abstraktūs santykiai taip pat yra tipiški jo aukščiausiai prigimčiai. Jis gali ištirti giminystės liniją ir kilmę ir tokiu būdu atsiminti ir paminėti ilgą savo protėvių liniją, su kuriais jis yra susietas pagarbos saitais, ko negali padaryti joks gyvūnas. Be to, yra santuokos sąjunga: ji nėra kaip fizinė gyvūnų sąjunga, bet ji duoda pradią santykiams, kylantiems iš individų, kurie niekaip kitaip nebuvo prieš tai susiję, lyčių. Tokie yra fiziniai ir socialiniai faktai.

[3115] Čia yra didiausias kontrastas tarp grynai materialių dalykų, kurie yra inertiški, ir Alacho, Kurio gerumas ir galia yra aukščiausi; Tikėjimas ir Netikėjimas, gerų inių nusipelnymas ir perspėjimas; savanaudis mogus, kuris koncentruojasi į save, ir Dievo mogus, kuris dirba kitiems be atlygio.

[3116] Alachas geriau ino mūsų kaltes nei mes patys ar kas nors kitas. Nėra jokios prasmės ką nors nuo Jo slėpti. Mes privalo visiškai Juo pasikliauti. Jis rūpinasi visais, Jis yra Alachas, Gailestingiausias.

[3117] Taip pat vii. 54 ir išn. 1031.

[3118] Žiūrėti x. 3, išn. 1386.

[3119] Argumentas yra apie klausimą, kuo mes turėtume pasitikėti? Pasaulietiškas mogus pasikliauja pasaulietiškais dalykais: doras mogus tiktai Alachu. Tikras skirtumas bus pakankamai aiškus iš dieviškų inių spindulio. Jeigu tu nematai jo visiškai aiškiai, paklausk tų, kurie turi tokių inių.

[3120] Tie, kurie neturi jokios dvasinės Šviesos, negali suprasti šio priesako apie visišką pasitikėjimą Alachu. Tai jiems atrodo kvaila. Jie neturi jokio tikėjimo, arba tik paviršutinį tikėjimą. Jų lūpos gali kartoti Alacho vardą, bet jie negali pilnai suprasti Jo Rahmán (Gailestingiausiojo) titulo. Galbūt jie bijo atsiskaitymo u savo nuodėmes; galbūt jie nemato, kokia beribė yra Alacho malonė. Tokie monės yra kontrastuojami su tikrais Alacho tarnais, kurie yra apibūdinti xxv. 63-75. 

[3121] Didingasis dangaus Šviesulys yra Saulė; ir sekantis po jo yra Mėnulis, kuris perteikia svetimą šviesą. Žvaigdynai, inoma, apima Zodiako Ženklus, kurie danguje ymi planetų kelią.

[3122] Fenomenalaus pasaulio scenos yra Alacho Atsiskleidimo Ženklai tiems, kurie supranta ir kurie turi norą sujungti savo troškimus su Jame. Tai jie daro (1) šlovindami Jį, kas reiškia kakokį supratimą apie Jo natūrą, ir (2) per dėkingumą Jam, kas reiškia Jo Valios pildymą ir gero darymą kitiems. Šie du širdies ir proto poiūriai duoda pradią įvairioms pasekmėms jų gyvenimuose, kurios yra detaliai apibūdintos sekančioje eilutėje.

[3123] Neišmanantys: moraline prasme. Kreipiasi: agresyvia forma. Jų nuolankumas yra parodomas dviem keliais: (1) tiems, kurie tikrai ieško inių, jie duoda tokias inias, kokias jie turi, o gavėjai gali jas asimiliuoti; (2) su tais, kurie vien tik ginčijasi, jie nekalba šiukščiai, bet sako „Ramybės!“, tarsi sakytų: „Tebūnie su tavimi viskas gerai, gailėkis ir būk geresnis“; arba „Te Alachas man duoda ramybę nuo tokių kivirčų“; arba „Ramybės ir viso geriausio; leisk man tave palikti!“

[3124] Nuolankios maldos suartina juos su Alachu.

[3125] Tai yra nuolankumo malda: toks asmuo pasikliauja ne kokias nors savo atliktais gerais darbais, bet Alacho Malone ir Gailesčiu; ir jis parodo ryškų supratimą apie Teismo Dieną, kada kiekvienas veiksmas bus pasvertas u ar prieš sielą.

[3126] Kančioje dėl nuodėmių yra ne tik skausminga gyventi („buveinė“), bet ir skausminga „ilsėtis“ ar „stovėti“, net ir trumpą laiką.

[3127] Tai yra išmintinga paprastų išlaidų taisyklė. Bet netgi labdaroje, kuriai mes gausiausiai duodame, nėra laukiama, kad mes būtume išlaidūs, t.y. kad mes tai darytume dėl pasirodymo, kad padarytume kitiems monėms įspūdį, arba kad mes tai darytume beatodairiškai, kas būtų tuo atveju, kai mes „apiplėšiame Petrą, kad sumokėtume Pauliui“. Mes be abejonės neturėtume būti šykštūs, o atsiminti kiekvieno teises, apimant ir mūsų pačių, ir tobulai laikytis teisingo balanso tarp jų.

[3128] Čia trys dalykai yra aiškiai pasmerkiami: (1) klaidingas garbinimas, kas yra nusikaltimas prieš Alachą; (2) gyvybės atėmimas, kas yra nusikaltimas prieš mūsų kolegas kūrinius; ir (3) nesantuokiniai santykiai, kas yra nusikaltimas prieš mūsų savigarbą, prieš mus pačius. Kiekvienas nusikaltimas yra prieš Alachą, Jo kūrinius ir mus pačius, bet į kai kuriuos gali būti labiau iūrima nei į kitus. Gyvybės atėmimo draudimas yra patikslinamas: „išskyrus dėl pagrįstos prieasties“; t.y. dėl teismo nuosprendio u mogudystę, arba dėl savisaugos, kuri gali apimti ne tik savigyną teismine prasme, bet taip pat ir naikinant parazitus bei apsirūpinant mėsa pagal Halál sąlygas: iūrėti v. 5, išn. 698. Po to seka ilgas įterpinys, kuris baigiasi su 71 eilute.   

[3129] Ką tik minėti trys nusikaltimai yra ypatingai šlykštūs ir negarbingi, todėl negarbė bus pridėta prie kitų bausmių ir bausmė bus dvigubai didesnė u įprastinę.

[3130] Bet netgi didiųjų nusikaltimų atveju, jei yra gailimasi, tai patvirtinant pakeičiant elgesį, galima sulaukti Alacho Malonės. Ji pakeis atgailaujančiojo natūrą iš blogos į gerą.

[3131] Neliudija melagingai turi dvi prasmes, abi turimas omeny šiame fragmente: (2) tie, kurie neduoda jokių klaidingų parodymų; ir (2) tie, kurie nedalyvauja niekur, kame yra apgaulės ir neteisybės.

[3132] Čia yra ne tik aiškios netiesos ar įsipainiojimo į dalykus, turinčius neteisybės, pasmerkimas; bet ir tuštybės – bergdios kalbos apie bet ką, įeidiantys juokai, beverčiai pasirodymai ir t.t. – yra pasmerkiamos. Jei geras mogus patenka į tokius reikalus, jis privalo pasišalinti garbingu, oriu būdu, o ne įmantriu pasipūtėlišku būdu.

[3133] Kharra gali reikšti: kristi emėn, knarkti, nuleisti galvą, kai asmeniui yra nuobodu arba jis nedėmesingas, ar nenorintis matyti, girdėti, ar kreipti dėmesio.

[3134] Mes taip pat privalome melsti Alacho įstatymo išlaikymo po mūsų, per mūsų monas ir vaikus; mūsų akyse jie neturėtų būti vien tik atsitiktinumai ar aisliukai, bet tikra paguoda ir mūsų dvasinių troškimų išpildytojai. Galbūt per juos, kaip ir per save, Alacho malonės dėka mes galėsime paskatinti tiesą ir dorumą.

[3135] Trumpai pakartokime tikrų Alacho tarnų dorybes: (1) jie yra nuolankūs ir susilaikantys prieš tuos, kurie nusileidia dvasingumu; (2) jie pastoviai palaiko ryšį su Alachu per šlovinimą; (3) jie visada prisimena Teismą Pomirtiniame Gyvenime; (4) jie yra saikingi visuose dalykuose; (5) jie vengia išduoti Alachą, savo kolegas kūrinius ir pačius save; (6) jie ukala ne tik neteisybę, bet ir  tuštybę; (7) jie atkreipia dėmesį, tiek protu, tiek elgesiu, į savo Viešpaties Ženklus; jų ambicijos yra dorai uauginti savo šeimas ir vesti jas tik į gerą. Tai puikus individualus ir socialinis visiems prieinamas kodeksas, dvasinio tobulėjimo laiptai. 

[3136] Tegu nusidėjėliai nemano, kad tai sukels Alachui apmaudą ar nerimą, jei jie netarnaus Jam ar negarbins Jo. Jis yra aukščiau bet kokių poreikių. Bet Jis atsigręia Savo Malonėje į visus, kurie Jo šaukiasi. Tiems, kurie išdidiai Jį atmeta, baisios jų atmetimo pasekmės yra neišvengiamos, ir jos greitai išsipildys.