"Penki Islamo pamatai” yra kiekvieno musulmono gyvenimo pagrindas:
Tikėjimas į Vienintelį Dievą ir kad paskutinis Pranašas yra Mohamedas (Šahada).
Kasdienių maldų atlikimas (5 kartus); (Salah).
Rūpinimasis ir išmaldų davimas tiems, kam jų reikia (Zakah).
Savęs apsivalymas per pasninkavimą (Ramadanas).
Piligrimystė į Meką tiems, kas turi galimybę. (Hadas).
1. ŠAHADA – tikėjimo išpažinimas
La ilaha il Allah, Mahammad-ur-Rasool-Allah.
"Nėra nieko kito, verto garbinimo, tik Dievas; ir Mahamedas
yra Jo pasiuntinys." Šis pripažinimas yra vadinamas "šahada” – paprasta formuluotė, kurią ištaria visi tikintieji. Šio prisipašinimo svarba yra tikėjimas, kad vienintelis gyvenimo tikslas yra tarnauti ir paklusti Dievui, ir tai yra pasiekiama per Paskutiniojo Pranašo Mahamedo pamokymus ir praktikas.
2. SALAH – malda
"Salah” reiškia privalomas maldas, atliekamas 5 kartus per dieną, ir tiesioginį ryšį tarp garbintojo ir Dievo. Islame nėra hierarchinės valdžios ir nėra jokių kunigų. Maldas gali atlikti mokytas asmuo, kuris išmano Šv. Koraną, ir kuris dažniausiai išrenkamas kitų susirinkusių tikinčiųjų.
Maldos atliekamos auštant, per vidurdienį, vėlą popietę, saulėlydį ir sutemas, taip nustatant visos dienos ritmą. Šios penkios nurodytos maldos susideda iš eilučių, paimtų iš Šv. Korano ir yra atliekamos arabų – apreiškimo – kalba. Tačiau asmeninis meldimas gali būti atliekamas savo kalba ir bet kuriuo metu.
Nors labiau pageidaujama, kad maldos būtų atliekamos kartu su kitais mečetėje, musulmonai gali melstis beveik visur, kaip, pavyzdžiui, laukuose, ofisuose, gamyklose ir universitetuose. Danai musulmoniškų kraštų lankytojams susidaro įspūdis, kad maldos metu visi eina į mečetes melstis.
Kvietimo maldai (Azano) vertimas yra:
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allah’ą
Liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allah’ą
Liudiju, kad Mahamedas yra Allah’o pasiuntinys (pranašas)
Liudiju, kad Mahamedas yra Allah’o pasiuntinys (pranašas)
Rinkitės maldai
Rinkitės maldai
Rinkitės išganymui
Rinkitės išganymui
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Nėra kito dievo, išskyrus Allah’ą.
3. SAWM – pasninkas
Kiekvienais metais Ramadano mėnesį visi musulmonai pasninkauja nuo aušros iki sutemų – susilaiko nuo valgymo, gėrimo bei seksualinių ryšių su savo sutuoktiniais.
Tiems, kurie serga, yra pagyvenę, keliauja, taip pat moterims, kurioms yra menstruacijos, kurios yra nėščios ar maitina kūdikį, leidžiama pertraukti pasninką ir vėliau pasninkauti tiek pat dienų, jei jie yra sveiki ir gali tai daryti. Vaikai pasninkauti (ir melstis) pradeda nuo brendimo, tačiau dauguma pradeda anksčiau.
Nors pasninkavimas yra naudingas sveikatai, daugiausiai tai yra savęs išvalymo ir susilaikymo metodas. Atsiribojant nuo žemiškų malonumų, netgi ir trumpam laikui, pasninkaujantis asmuo susikoncentruoja į savo tikslą pasaulyje, nuolatos jausdamas Dievo buvimą.
Šv. Korane sakoma:
"O tikintieji! Pasninkavimas jums yra privalomas, kaip buvo privalomas tiems prieš jus, tam, kad išmoktumėte susilaikyti.” (Šv. Koranas 2:183).
4. ZAKATAS – išmalda
Svarbus Islamo principas yra tai, kad viskas priklauso Dievui, ir kad gerovė yra patikėta saugoti žmonėms. Žodis "zakah” reiškia "apsivalymą” ir "augimą”. Mūsų nuosavybė yra apvaloma, atidedant dalį tiems, kuriems reikia pagalbos ir visuomenei apskritai. Lygiai taip pat, kaip ir augalų genėjimas, šis atidavimas subalansuoja ir paskatina naują augimą.
Kiekvienas musulmonas savo zakatą skaičiuoja individualiai. į tai įeina metinis asmens kapitalo keturiasdešimtosios dalies mokėjimas, neskaitant gyvenimo vietos, automobilio ir profesinių įrankių.
Asmuo taip pat gali duoti tiek, kiek jis nori (saddaqah) ir pageidautina, kad jis tai darytų paslapčiomis. Nors šis žodis gali būti verčiamas kaip "savanoriška labdara”, jis turi platesnę prasmę.
Pranašas sakė, "netgi savo brolio sutikimas linksmu veidu jau yra labdara”. Pranašas taip pat sakė: "Labdara yra būtina kiekvienam musulmonui”. Jo paklausė: "O ką, jei žmogus nieko neturi?” Pranašas atsakė: "Jis turi dirbti savo rankomis ir to darbo vaisius duoti labdarai.” Pranašo palydovai klausė: "O jei jis negali dirbti?” Pranašas pasakė: "Jis turi padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos”. Toliau palydovai paklausė: ”O kas, jei jis negali padaryti netgi to?” Pranašas pasakė: "Jis turi raginti kitus daryti gera”. Palydovai paklausė: "O jei jis negali padaryti net ir šito?” Pranašas atsakė: "Jis turi nedaryti bloga. Tai irgi yra labdara”.
5. HADŽAS – piligrimystė
Kelionė į Meką (hadas) yra privaloma tik tiems kurie tai gali daryti fiziniu ir finansiniu atvilgiu. Nepaisant to, virš dviejų milijonų žmonių kiekvienais metais suvažiuoja į Meką iš kiekvieno pasaulio kampelio, suteikdami unikalią galimybę susitikti skirtingoms tautoms.
Kasmetinis hadžas prasideda dvyliktą Islamo metų mėnesį (kurie yra skaičiuojami pagal mėnulį, o ne pagal saulę). Piligrimai dėvi specialius drabužius: paprastus apdarus, kurie panaikina klasių ir kultūrų skirtumus, taigi visi prieš Dievą stoja vienodi.
Hadžo ritualai yra Abraomo kilmės ir į juos įeina: ėjimas aplink Kaaba septynis kartus, ėjimas septynis kartus tarp Safa ir Marwa kalnų, kaip tai darė Hagar (Hajir, Abrahamo mona), ieškodama vandens. Vėliau piligrimai kartu sustoja plačiose ‘Arafat lygumose (dykuma už Mekos ribų) ir susivienija maldoje, prašydami Dievo atleidimo, kas yra dažnai laikoma Teismo Dienos repeticija.
Hadžo pabaigą žymi festivalis, ‘Eid al Adha, kuris švenčiamas maldomis ir švenčiama skerdžiant gyvūnus, paprastai avinus, ožkas, karves ar kupranugarius, kad būtų pagerbta Pranašo Ibrahimo pasiryžimas aukoti savo sūnų Isma'ilo, kaip klusnumo Dievui veiksmas visose musulmonų bendruomenėse. Ši ir ‘Id al Fitr, šventės diena, žyminti Ramadano pabaigą, yra dvi kalendorinės Islamo šventės.