اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

Tikroji religija

Vertė: Daiva,  Pagal Abu Ameenah Bilal Philips


Islamas


Pirmas dalykas kuri turi zinoti ir suprasti apie Islama yra tai ka pats zodis “Islam” reiskia. Islamo religija yra pavadinta ne pagal zmogu kaip pvz.: Krikscionybe pavadinta pagal Jezu Kristu, Budizmas pagal Sotama Buddha, Konfucianizmas pagal Konfuciju ar Marksizmas pagal Karla Marksa. Taipogi ir ne pagal kaima kaip Judaizmas pavadintas pagal Judah kaima ar Hinduizmas pagal Hindus. Islamas yra tikroji Allah’o religija ir kaipo tokios, jos pavadinimas atspindi pagrindini Allah’o (Dievo) religijos principa, visiska atsidavima Dievo valiai. Arabiskai zodis “Islam” reiskia pasidavima bei savo valios atsisakyma del vienintelio tikrojo Dievo verto garbinti – Allah’o, tas kuris tai atlieka vadinamas musulmonu. Zodis “Islam” poteksteje taip pat reiskia “Taika”, kas yra naturalus pilno atsidavimo Dievo valiai rezultatas. Be kita ko, tai nebuvo nauja pranaso Muhammedo septintame amziuje atnesta Arabijoje religija, o tiesiog tikroji Allah’o religija, perreiksta galutineje formoje.
Islamas buvo religija duota Adomui, pirmajam zmogui ir Dievo pranasui, taip pat besanti visu Allah’o siustu zmonijai pranasu religija. Dievo religijos Islamo pavadinimas nebuvo parinktas velesniu kartu. Pats Allah’as ji isrinko ir paminejo Savo paskutiniame apsireiskime zmonijai. Paskutineje dievisko apsireiskimo knygoje, Qurane Allah pareiskia:
“Siandiena As uzbaigiau jums jusu religija , uzpildziau Savo malone jums ir parinkau Islama jums kaip jusu religija.”(Sura Al-Maa’idah, 5:3)
“Jeigu kuris nors troksta kitos religijos vietoj Islamo (atsidavimas Dievui)niekada is jo tai nebus priimta”(Sura Aal-Imran, 3:85)
“Abraomas buvo ne judaistas ir ne krikscionis, o tikras musulmonas”.(Sura Aal-Imran, 3:67)
Niekur Biblijoje nerasi Allah sakanti pranaso Mozes zmonems ar ju palikuonims, kad ju religija Judaismas arba Kristaus pasekejams kad ju religija Krikscionybe. Tiesa sakant netgi jo vardas buvo ne Kristus, ir net ne Jezus! Vardas “Kristus” kiles is graikisko zodzio Christos kuris reiskia “Pateptasis”. Taip iseina kad Kristus yra graiku vertimas is hibru (zydu) kalbos “Mesija”. Kita vertus, vardas Jezus yra sulotyninta hibru vardo Esau versija.
Paprastumo delei, tesiu kreiptis i pranasa Esau (Ysa) Jezaus vardu. Kai del jo religijos, tai buvo i ka jis kviete savo pasekejus. Taip kaip ir pranasai iki jo, jis kviete zmones atsisakyti savo ir pasiduoti Dievo valiai (kas ir yra Islamas) ir perspejo visus laikytis atokiai nuo netikru, zmoniu vaizduotes sukurtu dievu.
Naujasis Testamentas sako jog Jesus moke savo pasekejus melstis: “Tavo valia kaip zemeje taip ir danguje.”

Islamo zinia

Turint omenyje kad visiskas atsidavimas Allah’o valiai atspindi garbinimo prasme, pagrindine Allah’o Dieviskosios religijos zinia, Islamas yar tik vieno Dievo garbinimas ir bet kokio kito asmens, vietos ar daikto garbinimo vengimas. Turint omenyje kad viskas isskyrus Allah, visu ir visko Sukureja yra Jo kurinys, galima teigti jog pagrinde Islamas atitraukia zmogu nuo “kurinio” garbinimo kviesdamas garbinti tik to Kureja. Tik Jis vienas yra vertas buti garbinamas nes tik Jo valia i maldas buna atsakyta. Jei zmogus meldziasi medziui ir i jo maldas yra atsakyta, tai ne medis atsake i jo maldas, bet Allah
leido prasytiems dalykams ivykti. Galima sakyti, “Tai yra savaime suprantama.”, bet zmonems garbinantiems medzius gali taip neatrodyti. Panasiai, i maldas Jezui, Budai, Krisnai ar sv. Kristoferiui, sv. Judai ar netgi Muhammedui, atsako ne jie, o Allah. Jezus neliepe savo pasekejams garbinti ji pati, o tiktai Allah. Qurane sakoma:
“Ir isvysi Allah sakys: “O Jezau Marijos sunau, ar tu liepei zmonems: garbinkite mane ir mano motina kaip dievus salia Allah’o.” Jis atsakys: “Slove Tau, as niekada nebuciau pasakes to i ka neturiu jokios teises (sakyti).”
Jis nesimelde pats sau, o garbino tik Dieva (Allah). Sis pagrindinis principas isventintas atidaranciame Qurano skyrelyje, kitaip, Sura Al-Faatihah, 4 eilute:
“Tik Tave viena mes garbiname ir tik Taves vieno mes prasome pagalbos.”
Kitur, paskutiniame Dievo apsireiskime Qurane Allah sako:
“Ir tavo valdovas sako:”Kviesk mane ir as atsakysiu i tavo (malda).” (Sura Mu’min, 40:60)
Verta pastebeti jog pagrindine Islamo ideja yra jog Allah ir Jo kuriniai yra pastebimai skirtingi dalykai. Allah nera kurinys ar jo dalis, kaip ir Jo kurinys negali buti Jo dalis.
Tai gali atrodyti savaime suprantama, bet zmogaus garbinimas Dievo sutverimus vietoj paties Dievo yra gristas sio supratimo ignoravimu. Tai yra tikejimas jog Dievo esybe yra visur: Jo kuriniuose ar buvo ir yra kai kuriuose Jo kuriniu aspektuose. Tikejimas, kuris tarsi suteike pasiteisinima stabmeldziavimui ir yra vadinamas Dievo (Allah) garbinimu per Jo kurinius. Taciau Islamo zinia atnesta Allah’o pranasu yra garbinti tiktai Allah ir vengti bet kokio, tiesioginio ar netiesioginio Jo kuriniu garbinimo. Qurane Allah aiskiai pasakes:
“Nes Mes neabejotinai atsiunteme kiekvienai tautai pranasa (su isakymu), garbinime isvengti netikru Dievu.” (Sura Al-Nahl, 16:36)
Jei stabmeldys yra klausiamas kodel jis ar ji lenkia galva pries zmogaus sukurtus stabus, nepakintantis atsakymas yra jog jie meldziasi ne statulai, o Allah kuris yra joje. Jie pareiskia kad akmeninis stabas tiesiog yra koncentracijos taskas Allah’o esybei, o ne pats Allah! Tas kuris prieme Dievo buvimo Jo kuriniuose ideja bus priverstas priimti si stabmeldimo argumenta. Tuo metu tas kuris supranta pagrindini Islamo mokyma bei jo supratimus, niekada nepripazintu stabmeldziavimo, kad ir koks jis atrodytu logiskas. Tie kurie skelbesi per amzius dievybe, daznai savo pareiskimus grisdavo klaidingu tikejimu jog Allah egzistuoja zmoguje. Jie paprasciausiai turejo tvirtinti kad jeigu Allah, pagal ju klaidingus isitikinimus, ir yra kiekviename is musu, juose Jis yra labiau negu visuose likusiuose. Taigi, jie tvirtina, mes turime atsiduoti ju valiai ir garbinti juos kaip Dieva asmenishkai arba Dieva susikoncentravusi zmoguje.
Panasiai, tie kurie irodinejo dieviskuma kituose, rado derlinga dirva tarp tu klaidingai patikejusiu jog Dievas yra zmoguje. Zmogus, pazistamas su pagrindine Islamo ideja bei jos supratimu, niekada, jokiu budu nesutiktu melstis kitam mirtingajam. Dievo religijos pagrindas yra aiskus kvietimas garbinti ir melstis Sutverejui ir atmesti bet kokia kuriniu garbinimo forma. Stai Islamo idejos reiksme:
LIA ILAHA ILALAH (Nera Dievo isskyrus Allah)
Sios frazes kartojimas automatiskai priima tave i Islama, o nuosirdus tikejimas tuo garantuoja roju.
Paskutinis Viespats pranasas zmonijai, yra uzregistruota jog pasake: “Bet kas kuris sako: Nera Dievu isskyrus Allah, ir mirsta tuo tikedamas bus priimtas i roju.”
Tai susideda is atsidavimo Allah’ui kaip vieninteliamDievui, pasidavimo Jam paklustant Jo komandoms, bei daugiau negu vieno Dievo ir tu kurie jiems meldziasi neigimu.

Klaidingos religijos zinia

Pasaulyje egzistuoja sitiek sektu, kultu, filosofiju ir judejimu, kukiekvienas is kuriu tikina esantys tikruoju keliu i Allah. Kaip tu gali atskirti kuris yra teisingas, ar, tarp kitko, gal visi jie yra teisingi? Metodas kuriuo naudodamasis gali rasti atsakyma yra patraukti i sali pavirsutiniskus skirtumus ivairiu pareiskeju mokymuose i absoliucia tiesa ir nustatyti pagrindini garbinimo objekta i kuri yra kvieciama tiesiogiai ar netiesiogiai. Visos netikros religijos turi viena bendra supratima apie Allah. Jie tikina kad visi zmones yra dievai, ar tas, tam tikras zmogus buvo Allah, ar kad gamta yra Allah arba jog Allah yra zmogaus vaizduotes padarinys.
Galima sakyti jog pagrindine klaidingos religijos zinia yra tai kad Allah gali buti garbinamas kurinio forma. Klaidingos religijos kviecia visus garbinti kurinius, pavadinant juos ar kai kuriuos kuriniu aspektus Dievu. Pvz.: pranasas Jezus kviete savo pasekejus garbinti Allah, taciau tie kurie skelbiasi esa jo pasekejai siandien kviecia zmones garbinti Jezu sakydami kad jis buvo Allah!
Buddha buvo reformatorius kuris ivede tam tikrus humaniskus principus i Indijos religija. Jis nesiskelbe esantis Dievu, nei jis uzsimine savo pasekejams kad jie paverstu ji garbinimo objektu, taciau siandien, dauguma budistu sutinkamu uz Indijos ribu, prieme ji uz Dieva ir lenkia galvas pries statulas nulipdytas pagal tai kaip jie isivaizduoja Buddha.
Naudojantis garbinimo objekto nustatymo principu, klaidingos religijos tampa akivaizdzios ir isradingai padirbta kilme aiski. Dievo pasakyta Qurane:
Tai kam tu meldiesi salia Jo yra tik vardai kuriuos tu ir tavo tevai sugalvojo ir kuriems Allah neskyre jokio autoriteto: isakymas priklauso tiktai Allah’ui:
“Jis isake kad tu garbintum tiktai Ji; tai yra teisinga religija taciau dauguma zmoniu nesupranta.” (Sura Yoosuf, 12:40)
Galima gincytis kad visos religijos moko geru dalyku tai koks skirtumas kuria sekti. Atsakymas yra paprastas: visos klaidingos religijos moko didziausio blogio- sutverimu garbinimo. Sutverimo garbinimas yra didziausia nuodeme kuria zmogus gali padaryti todel, kad tai priestarauja jo paties sukurimo tikslui. Zmones buvo sukurti garbinti vieninteli Allah, kaip Allah aiskiai pareiskes Qurane:
“As sukuriau dzinus ir zmones kad jie mane garbintu.” (Sura Zaareeyaat, 51:56)
To pasekme, sutverimo garbinimas kuris ir yra stabmeldimo pagrindas, yra vienintele neatleistina nuodeme. Tas kuris mirsta sioje busenoje pats nuleme savo likima po mirties. Tai yra ne nuomone o atskleistas faktas Allah’o pranestas finaliniame atskleidime zmonijai:
“Is tikruju Allah neatleis parneriu Jam prirasymo, bet jis galbut atleis (nuodemes) mazesnes nei tai, tam kuriam Jis nori.” (Sura An-Nisaa, 4:48 ir 116)

Islamo universalumas

Kadangi klaidingos religijos padarinia tokie rimti, tikroji Allah’o religija turi buti universaliai suprantama ir pasiekiama, neapribota jokiems zmonems, vietoms ar laikui. Tam negali buti reikalavimu kaip krikstas, tikejimas i zmogu kaip issaugotoja ir t.t. tam kad tikintysis pakliutu i dangu. Pagrindiniame Islamo principe ir jo supratime (savo valios atsisakymas del Dievo) driekiasi Islamo universalumo saknys. Kai zmogus pradeda suprasti jog Allah yra vienas ir atskiras nuo Jo kuriniu ir atiduoda save Allah’ui, jis tampa musulmonu kunu ir siela, bei vertu Rojaus. Taigi bet kas, bet kuriuo metu netgi paciame atkampiausiame pasaulio kampelyje gali tapti musulmonu, Dievo religijos Islamo pasekeju paprasciausiai atsisakydamas garbinti sutverima bei atsisukdamas i vieninteli Dieva. Taciau verta atkreipti demesi kad priripazinimas ir atsidavimas Allah’ui reikalauja pasirinkimo tarp gerio ir blogio,o toks pasirinkimas suteikia atsakinguma. Kiekvienas zmogus bus paprasytas atsakyti uz savo pasirinkima ir todel turetu stengtis daryti geri bei vengti blogio. Didziausias geris garbinant Allah ir didziausias blogis meldziantis Jo sutverimui kartu ar vietoje Allah’o. Sis faktas isreikstas Qurane:
“Is tikruju tie kurie tiki, tie kurie seka Zydu (rastus), Krikscionys ir Sabieciai kurie tiki i Allah ir paskutine diena, ir daro gerus darbus, turi savo atpilda su ju Viespaciu; ju neuzvaldys baime nei liudesys.” (Sura Al-Baqarah, 2:62)
“Jeigu tik jie butu laikesi istatymo, Evangelijos ir visu apraiskimu kuire buvo nusiusti jiems ju Viespacio, jie butu megavesi laime is kiekvienos puses. Ten yra tarp ju dalis einanciu teisingu keliu, bet daugelis is ju seka keliu kuris yra blogis.” (Sura Al-Maa’idah, 5:66)

Allah’o pazinimas

Cia iskylantis klausimas yra: “Kaip galima tiketis is zmoniu tiketi i Allah jeigu jie turi tokius skirtingus gyvenimo budus, visuomenes, kulturas?”. Kad zmones butu atsakingi uz Allah’o garbinima jiems visiems turi buti prieinamas Allah’o pazinimas. Paskutinis apsireiskimas moko kad visa zmonija turi Allah’o pazinima irasyta ju sielose kaip pacios ju naturos dali su kuria jie buvo sukurti.
Suroje Al-A’raaf, 172-173 eilutese Allah isaiskino kad kai Jis sukure Adoma, Jis priverte visus Adomo palikuonis ateiti i buti ir prieme is ju priesaika sakydamas: “Ar ne as jusu Viespats?” i kuria jie atsake:”Mes liudijame, Tu esi musu Viespats.”.
Tada Allah paaiskino kodel Jis priverte visa zmonija paliudyti jog Jis yra vieninteli tikras, vertas garbinimo Dievas. Jis tare:”Cia del visa ko jei jus (zmonija) Teismo diena pasakytumete ”Is tiesu, mes nieko nezinojome.”. Tai yra zmones pasakytu, mes neturejome maziausio supratimo kad Tu Allah, buvai musu Dievas. Niekas mums nepasake kad mes turejome garbinti tik tave viena. Allah issiplete paaiskinti jog tai buvo del visa ko jei zmones pasakytu :”Is tiesu, tai musu proteviai kurie sukure partnerius Allah’ui, mes tiktai ju palikuonys, ar Tu sunaikinsi mus uz tai ka tie melagiai pridare?”. Taigi, kiekvienas vaikas gimsta naturaliai tikedamas i Allah ir su igimtu polinkiu garbinti Ji viena (arabiskai vadinamu “Fitrah”).
Jei vaikas butu paliktas vienas, jis melstusi Allah’ui savo savotisku budu, bet visi vaikai yra paveikti juos supanciomis aplinkybemis.
Pranasas yra praneses kad Allah tare: “As sukuriau savo tarnus teisingoje religijoje, bet velniai (piktosios dvasios) nuklaidino juos i Sali.” Taip pat pranasas pasake: “Kiekvienas vaikas gimsta “Fitrah” busenoje, tada jo tevai padaro ji zydu, krikscionimi ar zoroastrianu, taip kaip gyvunas pagimdo normalu palikuoni. Ar jus esate mate nors viena gimusi amputuotomis galunemis?”
Taigi, kaip vaikas pasiduoda fizikos istatymams kuriuos Allah skyre gamtai, jo siela naturaliai priima fakta jog Allah ir yra jo viespats bei Sukurejas, taciau jo tevai bando vaika priversti sekti ju gyvenimo buda ir vaikas yra nepakankamai stiprus ankstyvuose savo gyvenimo perioduose kad atsispirtu ir pasipriesintu tevu norams. Religija kuria vaikas priima siuo laikotarpiu yra nuo paprociu bei auklejimo uz kuria Allah nelieps atsiskaityti ir nenubaus jo.
Zmoniu gyvenimams vystantis nuo gimimo iki mirties, jiems yra parodomi zenklai visuose zemes kampeliuose bei ju paciu sielose iki kol pasidaro aisku kad Dievas yra tik vienas. Jei zmones saziningi patys sau, atsisako netikru dievu bei siekia Allah’o, sis kelias jiems bus padarytas lengvu, bet jei jie nuolatos atmeta Allah’o zenklus ir tesia garbinti sutverima, jiems bus daug sunkiau pasprukti. Pavyzdziui, Amazones dziungliu pietryciu regione Brazilijoje, Pietu Amerika, primityvus kaimas pastate nauja trobele ju pagrindinio stabo Skwatch apgyvendinimui, kuris jiems simbolizuoja visagali, visu kuriniu Dieva. Garbe Dievui ir kol zmones buvo parklupe pries ta kuri jie laike savo Kureju ir Islaikytoju, i trobele atsivilko murzinas, musemis aplipes suo. Jaunas vyriskis laiku pazvelge i virsu kad pamatytu suni kelianti uzpakaline koja ir besislapinanti ant stabo. Pasipiktines jaunuolis isvijo suni is sventyklos, taciau pykciui atslugus jis suprato jog stabas negali buti pasaulio Viespats. Allah turi buti kazkur kitur. Dabar jis turejo proga elgtis pagal savo zinias ir siekti Allah’o arba toliau nesaziningai laikytis klaidingo ju kaimo tikejimo. Kad ir kaip keistai tai atrodytu, tai buvo Allah’o zenklas jaunuoliui, turintis savyje dieviskaji paaiskinima jog tai ka jis garbino buvo netikra.
Pranasai buvo atsiusti kiekvienai tautai ir kaimeliui, kad palaikytu naturalu zmogaus tikejima i Allah bei igimta polinki Ji garbinti, taip pat kaip ir izvelgti dieviskaja tiesa kasdieniniuose Allah’o parodytuose zenkluose. Daugumoje atveju, daugelis pranasu mokymu buvo iskraipyti, taciau kai kurios dalys parodancios kas yra geris ir blogis vis dar isliko. Pvz.: Desimt Dievo isakymu Toroje (zydu sv. Knyga), ju patvirtinimas Evangelijoje ir istatymu pries zmogzudystes, vagystes bei paleistuvavima egzistavimas daugumoje visuomeniu. Todel, kiekviena siela bus priversta atsakyti uz jos tikejima i Allah bei Islamo priemima; visiska atsidavima Allah’o (Dievo) valiai.
Mes meldziame Allah’o, tebuna Jis pagarbintas, laikyti mus tiesos kelyje i kuri Jis mus ir nukreipe, ir palaiminti mus, Jis is tiesu yra pats Gailestingiausias. Garbe ir dekingumas Allah’ui, pasauliu Viespaciui, telydi taika ir tebuna palaimintas pranasas Muhammedas, jo seima, jo draugai bei palydovai ir tie kurie teisingai seka ju pedomis

 
Atgal