اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

Kodel Allah Dievo nematome?

M. Fethullah Gulen

Allah subhanahu.gif yra visiskai kitoks nei kurinija, nes Kurejas negali buti tos pacios prigimties kaip jo kurinija. Nors tai akivaizdu, kai kurie zmones vis tiek klausia, kodel mes negalime tiesiogiai matyti Allah subhanahu.gif .
Tiesiogine rega labai ribota. Pagalvokite apie tai: ant vieno danties gyvena nesuskaiciuojama daugybe bakteriju. Ne viena bakterija neaprepia danties ant kurio gyvena, nes tai reikstu, jog ji atsitrauke nuo danties ir pasinaudojo kazkokiomis dirbtinemis priemonemis (pavyzdziui, teleskopais ir mikroskopais), kad apytikriai isivaizduotu danties aplinka ir jo santyki su zmogaus kunu. Net jei tai butu imanoma, toks isivaizdavimas nereikstu supratimo.
Ne kitaip yra su musu jutimais. Mes nemazai zinome apie savo aplinka, bet visos musu zinios tera mazytis visumos fragmentas. Taciau musu zinias lemia supratimas. Mums reikalinga bendra ideja apie aplinka, kad ja suprastume. Pavyzdziui, kaip suprastumeme medi be kokios nors pradines jo idejos, kad ir labai miglotos? Tad kaip, budami tokie riboti, galime pazinti ar matyti Kureja?
Esame sukurtos ir ribotos butybes, todel musu potencija ir gebejimai riboti, o musu Kurejas neturi ribu. Gyvename ir mirstame Jo kurinijoje, siekiame supratimo ir dorybiu, stengiames isigelbeti per Jo Gailestinguma. Pranasa Muhamedas salla.gif sake: ,,Palyginti su Prakilnumo vieta, visa visata yra tokia maza, kaip dykumoje numestas ziedas. Panasiai, palyginti su Sostu, Prakilnumo vieta yra tokia maza, kaip dykumoje numestas ziedas'' Sios istarmes rodo, kaip Jo Neribotybe pranoksta musu gebejima tai suvokti. Jei negalime suprasti Prakilnumo vietos ir Sosto realybes, kaip galetumeme bent suprasti Ji Pati?
Korane skaitome: ,, Jokia regme Jo neaprepia, bet Jis aprepia visas regmes'' (6,103). Po Pranaso salla.gif pakilimo i dangu, jo bendrazygiai pasiteiravo, ar jis mates Allah subhanahu.gif . Pasak Abu Zarro karta jis atsakes: ,,Tai ka maciau, buvo Sviesa. Kaip galeciau regeti Ji?" Kitasayk jis atsake: ,,Maciau Sviesa''. Sie paliudijimai paaiskina gerai zinoma posaki: ,,Sviesa yra Allah subhanahu.gif riba ar skraiste''. Si sviesa, kuria Jis sukure, isiterpia tarp musu ir Jo. Galime regeti tik budami toje sviesoje, del kurios imanoma ribota rega ir kuri dengia Allah subhanahu.gif ar paslepia ji nuo musu. Kaip matome tik jos dali, taip matome ir tik dali to, kas Ji slepia.
Apsvarstykite si klausyma kitu poziuriu. Ibrahimas Hakki sako: ,,Visoje kurinijos nera nieko, kas butu panasu i Allah subhanahu.gif , lygu ar priesinga Jam. Dievas virsija visas formas. Is tiesu forma Jo nesaisto ir jis nuo jos nepriklauso''. Skirtingus dalykus atskiriame tik del to, kad egzistuoja i juos panasus, jiems lygus ar priesingi dalykai. Pavyzdziui, zodzio 'ilgas' reiksme suprantame lygindami ji su zodziu 'trumpas'. Neturedami tokiu palyginimo galimybiu, pavyzdziui, Dievo atveju, negalime lyginti ar atskirti. Tai ir yra posakio ''Dievas Virsija visas formas'' prasme
Tie, kuriems reikia tiesiogiai matyti Allah subhanahu.gif , stengiasi tiesiogiai galvoti apie Jo Buti ar tiesiogiai Ja pazinti. Lygiai taip pat, kaip negalime Jo matyti, negalime mastyti apie Jo Buti ar ja pazinti, nes Jis virsija bet kokia forma, kokybe, kiekybe ir zmogaus suvokima ar samprotavimus. Musulmonu teologu zodziais tariant, ''kad ir kokia Allah subhanahu.gif samprata savo mintyse susikurtume, Jis yra kita'', o sufiju - ''Dievas yra anapus visu musu sampratu, o mus gaubiatukstanciai skraisciu''
Isminciai yra pasake kad Dievas yra, taciau jo negalime suvokti zmogaus protu ir pajusti zmogaus juslemis. Pazinti Ji galima tik sekant pranasus, kuriuos Jis paskyre Savojo Apreiskimo skelbejais. Tad noredami Ji pazinti, privalome sutikti, kad mums vadovautu Apreiskimas.
Apsvarstykite toki palyginima: isivaizduokite, kad esate uzdaryti kambaryje. Kam nors beldziant i duris galbut galite susidaryti kazkoki miglota ispudi apie tai, kas beldzia, taciau apie beldzianciojo savybes galite tik spelioti. Tikrai zinome tik tai, kad kazkas beldzia. Galite atidaryti duris ir paprasyti beldzianciojo asmens prisistatyti. taip galite gauti tikslesniu ziniu apie tikrasias jo ar jos savybes.
Sis palygiminas padeda pereiti prie klausimo, kaip ieskoti Dievo. Pazvelkime i kurinija. Vien jos didybe, formos, grozio ir darnos vienybe, naudingumas ir musu triusai bei supratimui keliami reikalavimai parodo mums esant Kureja. Matydami daugybe ivairiausiu audiniu, isaustu is tos pacios rusies pluosto, zinome, kad kazkas juos isaude, nes suprantame, kad jie negalejo issiausti patys. Panasiai, zvelgdami i sia kurinija, galime daryti isvada, kad kazkas - Kurejas - ja sukure.
Taciau cia panasumai ir baigiasi. Mes galime surasti zmogu, isaudusi audini, ir pasistengti, kad jis pasisakytu, kas esas, taciau negalime padaryti to Kurejo atveju. Tai butu tas pats, jei audinio skiautes pareikalautu, kad joms pasirodytu ju kurejai. Toks dalykas akivaizdziai neimanomas. Jei nepadetu Kurejas, taip pat galetumeme tik spelioti, kas beldziasi.
Sias duris mums atveria Apreiskimas. Allah subhanahu.gif Apreiskimas pranasams ir ju mokymas leidzia mums pazvelgti i kurinija kaip i zenklus, per kuriuos reiskiasi Kurejo egzistencija ir atributai. Sekdami pranasus, ismokstame isimastyti i Jo atributus ir ju sauktis. Noredami juos suprasti, turime eiti pranasu keliu: puoseleti vidine patirti ir isimastyma, kurie pasiekiami tik nuosisrdziai ir visikai laikantis dieviskuju istatymu, objektyviomis studijomis ir gelminga meditacija. Jei musu vidiniai gebejimai neislavinti, negalime suvokti kurinijos prasmes ir isimastymi i dieviskuosius atributus, kurie atskleidzia kurinijoje.
Net ir tada ne kiekvienas gali suvokti dieviskaja Esme. Stai kodel sakoma: ''Jo Vardai zinomi, Jo Atributai suvokiami, o Jo Esme egzistuoja''. Anot Abu Bakro, '' suvokti Jo esme reiskai pripazinti, kad Jo Esme nesuvokiama''

 
Atgal