Ketinimas, paskatinimas atlikti derama nusistatyta veiksma, gali isgelbeti zmogu. Ketinimas, neikvepiantis ryzto gauti nusistatyta rezultata, negali zmogaus isgelbeti. Tureti ketinima reiskia tureti taikini ir tiksla. Tai taip pat proto busena ir isipareigojimas. Tureti aisku ketinima reiskia aiskiai suvokti, ko troksti ir kokiu keliu eini, tinkamai nuteikti dvasia ir tada ieskoti priemoniu numatytam tikslui pasiekti.

Ketinimas yra visu veiksmu versme. Samoningas ar ne, ketinimas suteikia zmogui teise prisiimti atsakomybe uz konkrecius veiksmus. Tai taip pat tvirtas valios ir gebejimo sukelti konkrecius rezultatus pamatas. Visa, kas susije su zmonija ir pasauliu, tiek pradzioje, tiek tolesnes pletotes metu, priklauso nuo zmogaus ketinimo.

Viskas pirmiausia ateina i galva kaip gera ideja ir, priklausomai nuo to, ar zmogus planuoja ja igyvendinti, ar ne, veliau atkaklumo deka gali tapti tikrove. Jeigu pradine ideja netampa ketinimu, sumanymas negali duoti jokio naudingo vaisiaus. Be atkaklumo, kuris apibudinamas kaip pasiryzimo ir ryzto palaikomas ketinimas, joks sumanymas negali buti sekmingas.

Ketinimas atlieka lemiama veiksma geru ir blogu darbu atzvilgiu. Jo kokybe gali veikti kaip vaistas nuo bet kokios ligos ar kliuties arba buti nematoma nelaime, akimirksniu sunaikinancia visus laimejimus. Darbai, atrodantys labai mazi ir nereiksmingi, gali buti milzinisku teigiamu ar neigiamu padariniu, priklausanciu tik nuo pamatinio ketinomo, priezastis.

Visi veiksmai, atliekami samoningai tarnaujant Dievui, tokie kaip malda ar laikinas susilakymas nuo kai kuriu leistinu malonumu, didina musu atlygi ir pakyleja mus i aukstesni dvasini lygmeni. Ir, zinoma, atvirkcsiai. Patinkame Dievui, atlikdami tam tikrus veiksmus arba atsikratydami tam tikru veiksmu, vadovaudamiesi Jo istatymu, ir taip igyjame geriausia padeti.

Ir vis delto kartkartemis galime daryti ta pati dalyka, bet jis Dievui netures jokios reiksmes, nes ji darome be tinkamo ketinimo. Pavyzdziui, kankinyste musio lauke yra vienas is auksciausiu islamo pasiekimu. Tie, kurie jo viliasi, bet kovoja tik is savo paciu igeidzio ir troskimo, nelaikomi kankiniais ir todel negauna to atlygio. Kita vertus, tie, kurie nuolatos ir nuosirdziai praso kankinystes, bet mirsta savo lovose, yra laikomi kankiniais, nes nuosirdziai ketino ginti islama ir uztikrinti geresne ateiti musulmonams. Jie turi teise tiketis kankinystes atlygio ir Rojaus.

Ketinimai yra raktas, kuriuo atrakinamos amzinybes durys. Tinkamai naudojami, jie atveria duris i amzinaja laime, nes uz visas deramai ir nuosirdziai atliekamas pareigas atlykinama ne pahal joms skirta laika, bet pagal tai, kokiu mastu jos apima ir veikia zmogaus gyvenima. Jei sis raktas naudojamas netinkamai, jis veda i amzinas kancias ir nelaimes.

Kiekvienas dzihadui pasirenges karys, nors ir nedalyvaujantis musyje, teisingai elgiasi tikedamasis tokio paties atlygio, kaip ir tie, kurie is tikruju kovoja. Sargybinis, laukiantis, kol gales eiti sargyba yra tiek pat vertas atlygio, kuris is tikruju eina sargyba. Atlygis uz budejima Dievo kelyje yra ne mazesnis uz atlygi, kuri pelno menesiu menesius besimeldziantis zmogus.

Taigi tikintysis gali pasiekti Roju ir nugyvenes trumpa gyvenima, o tiek pat ilgai gyvenes netikintysis gaus amzina bausme ir kancias. Kitaip, remiantis isoriniu teisingumu, zmones turetu buti apdovanojami uz geru ir blogu darbu kieki, kaip ir uz ju dorybes ar ydas. Tai reikstu, kad jie butu Rojuje toki laika, koki gyveno dora gyvenima, o pragare- tiek, kiek gyveno blogai. Kadangi amzinybe galutinai baigiasi tiek geru, tiek blogu zmoniu gyvenimas, amzinoji laime arba amzinoji bausme priklauso nuo asmens ketinimu. Ketinimas visados gyventi teisingai ir puoselejant tikejima nulems amzinaja laime, taip pat kaip ketinimas visados gyventi neigiant, atmetant istvirkaujant nulems amzinasias nelaimes.

Jeigu paskutinemis gyvenimo minutemis samoningiems ir atsidavusiems Dievo tarnams butu duota galimybe gyventi dar tukstanti metu, jie gyventu tokiu paciu moraliniu savybiu gyvenima. Remiantis siuo nuosirdziu ketinimu, tai butu priimta ir uz tai butu atitinkamai atlyginta, net tikinciuju ketinimai yra palankesni uz ju darbus. Tas pat butu teisinga ir del netikinciuju, kuriu ir toliau gyventu savo bloga gyvenima, jeigu jiems butu duotas toks pats pasirinkimas. Taigi zmones apdovanojami ar baudziami, remiantis ju ketinimais. Ketinimas igyti ir issaugoti tikra tikejima suteikia amzinaja palaima; priesingas ketinimas pasibaigia amzinomis kanciomis.

Setonas brangiausiai sumokes uz nuolatini netikejima, kuri skatina ir ugdo. Jis nepaneigiamai veikia zmones, kuriu kai kurie yra geri. Del Setono veiklos kai kurie zmones pagerina savo igimtus gabumus, atranda ir istobulina savo pasleptas vertybes bei dorybes, tampa budresni ir samoningesni.

Setonas puola zmones ir tautas. Sedamas musu sirdyse uznuodytas seklas, jis siekia nuviliuoti mus i ydas ir blogi. Musu dvasiniai sugebejimai perspeja mus del jo gundymu bei papirkinejimu ir ragina mus kovoti taip, kaip tam tikros kuno lasteles sukelia pavoju ir priesinimasi infekcijai.

Taip, kaip priesinimasis ligai stiprina organizmo imuniteta, musu dvasine bukle gerina prieglobscio Visagalyje siekimas. Del to is Setono puolimu galime gauti daug daugiau naudos, nei zalos. Bet koks dvasios isbandymas didina jos budruma, samoninguma ir galia priesintis. Visa tai dar labiau didina dvasios pasiryzima daryti tai, kas teisinga, ir apdairuma susidurus su pavojumi. Toks isbandymas karius padaro uzgrudintais veteranais Dievo kelyje, kankiniais bei sventaisiais ir atskiria tikinciuosius nuo netikinciuju.

Vis deto Setonas negaus dalies atlygio, atitenkancio tiems, kurie kovodami su juo igyja didele dorybe, nes jo ketinimas yra paklaidinti zmones ir is pykcio bei pagiezos juos sugadinti. Jis amzinai baudziamas del savo blogu ketinimu ir blogu darbu:

Jis paklause: Kas trukdo tau nusilenkti, jei As tau isakau?´ Jis atsake: As geresnis uz ji: Tu sukurei mane is ugnies, o ji sukurei is molio´. Jis liepe: Eik salin, netinka cia tau keltis i puikybe! Eik gi salin, nes tu- is niekinguju!´ Jis eme maldauti: Atidek mano bausme iki tos dienos, kai jie bus prikelti´. Jis atsake: Tu- tarp gavusiuju atidejima´. Jis pasake: Uz tai, kad Tu mane paklaidinai, tykosiu ju Tavo tiesiame kelyje´ [7, 12- 16].

Is pavydo ir arogancijos nepakluses Setonas samoningai pasirinko maisto ir netikejimo kelia. Jo priesaika klaidinti zmones yra musu niekad nesibaigiancios tragedijos pradzia.

Zodziu, ketinimas tikintiesiems yra beveik viskas, nes jis gali pakyleti iprasciausius musu veiksmus ir duotidaug daug vaisiu. Jo kokybe ir turinys atveria duris i amzinaji ir palaiminga gyvenima, kaip ir duris i amzinaja bausme ir amzinas kancias. Kaip mes sakome : Apie veiksmus sprendziama tik is ketinimu, ir zmogus tures tik tai, kas buvo ketinta´ (Bukhari, Muslim).