اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

ŠIRK: DIDŽIAUSIA NUODEMĖ

Vertė: Rimante, Paimta is http://www.allaahuakbar.net/shirk/

 

 



Zmogzudyste, isprievartavimas, smurtas pries vaikus, genocidas- visa tai yra baisus nusikaltimai vykstantys siuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai- sunkiausi imanomi nusizengimai, kokie gali buti. Bet yra viena piktadaryste, kuri persveria visas minetas nuodemes kartu sudejus: tai shirk.

Be abejo, mineti nusikaltimai yra siaubingi, bet lyginant su shirk jie nublanksta. Kai zmogus nuzudo, isprievartauja ar pavagia, neteisingumas yra ivykdomas pries zmogu. O kai zmogus ivykdo shirk- neteisingumas yra nukreiptas tiesiogiai pries Kureja.

Shirk- tai didziausias Dievo izeidimas, baudziamas amzinomis kanciomis. Ar mes turime teise izeisti Allah (T) zinant, kad Jis mums suteikia viska, ka mes turime, Jis vienintelis yra visa ko kurejas?

KAS TAI YRA- SHIRK?



Lingvistine prasme, shirk reskia partneryste, dalinimasi ar asocijavima. Bet islame shirk reskia kitam suteikti tai, kas priklauso tik Allah (T). Tai reiskia, kad jei Allah (T) kuriniams mes priskiriame Jo galias ar bruozus, tai galu galia veda link kitu garbinimo salia Allah (T).

Mes esame sukurti del tam tikros priezasties. Ji yra nurodyta Korane:
As sukuriau dzinus ir zmones niekam kitam, kaip tik Manes garbinimui"

. [51:56]

Taigi, musu egzistavymas sioje zemeje yra skirtas Allah (T), Vienintelio garbinimui. Darydamas shirk zmogus neigia savo paties sukurimo prasme. Dievo akyse tai yra sunkiausia ir nedovanotina nuodeme.

Allah (T) sako:
„Is tikruju, Allah neatleis tiems, kas asocijuos (shirk) Ji su kitais, bet Jis atleis, kam tiktai Jis panores“

[4:48]

Tai reiskia, kad viskas gali buti atleista, isskyrus shirk. Nors, neteisinga manyti, kad tas, kuris ivykdo shirk, yra galutinai zuves. Juk Allah (T) yra Visa Atleidziantis. Jei asmuo padaro shirk, bet veliau gailisi, Allah (T) priima atgaila ir atleidzia. Bet jei zmogus nesigaili del to kol yra gyvas, tada Teismo diena Allah (T) jo nepasigailes. Pragaro ugnis jam bus amzina.

Zmones turi suprasti ir tai, kad darydami shirk jie kenkia patys sau. Juk niekam kitam, o jiems patiems teks atkenteti uz savo nuodeme.

SHIRK KILME



Pradzioje visa zmonija buvo vieninga bendruomene, bet veliau shirk palaipsniui ja uzvalde:

„Zmonija buvo vieninga Umma, tuomet Allah atsiunte Pranasus skleisti gera zinia ir ispejimus.“

[2:213]

Ibn 'Abbas (RAA) pasake: „Tarp Adomo ir Nojaus buvo desimt kartu, visos jos vadovavosi Sharijos tiesa, veliau tai pasikeite. Taigi, Allah atsiunte Pranasus, kaip geros zinios ir ispejumu skelbejus.“

(At- Tabari, Bukhari)

Allah (T) apreiske Pranasui (salla.gif): „As sukuriau visus savo tarnus po viena religija (laisva nuo shirk). Tada velniai pas juos atejo ir nuvede juos klaidingu keliu (nuo Tikrosios religijos). Jie paverte neteisetu tai, ka as padariau teisetu, ir jie isake zmonems garbinti salia manes kitus dievus, ka as buvau uzdraudes.“ Papasakota 'Iyaadh ibn Himaar al-Mujaashi'ee.

(Muslim)

Pranasas (salla.gif) pasake: „Kiekvienas vaikas gimsta Fitros busenoje (gimsta ispazinti Tikraja religija) bet jo tevai pavercia ji zydu, ar krikscioniu, ar pagoniu.“

(Muslim, Bukhari)

Tai paneigia tuos istorikus, kurie teigia, kad Kainas ir jo palikuonys buvo ugnies garbintojai, bei tuos filosofus ir ateistus, kurie sako, neva shirk yra „uzprogramuotas“ paciame zmoguje.

Svarbu zinoti, kaip shirk pradeda veikti zmones, po to, kai jie gimsta Tikrosios religijos ispazinejais.

Allah (T) pasake apie Nojaus (SA) zmones:

„Ir jie pasake: Tu neturetum apleisti savo dievu, nei Wadd, nei Suwaa, nei Yaghooth, nei Nasr (stabu vardai)“

[71:23].

Pasakojama, kad jie visi (Wadd, Suwaa, Yaghooth, Nasr) buvo atsidave Tikrosios religijos sekejai. Bet jiems mirus, Setonas pasnabzdejo zmonems, kad jie atsisestu ant ju kapu. Tiems, kurie taip padare, Setonas pasiule garbinti juos kaip dievaicius, itikindamas juos, kad tai- teisingas elgesys ir uz tai jie bus apdovanoti po mirties. Tuomet Setonas trecdaliui Nojaus (AS) kartos pasiule garbinti kitus dievus salia Allah (T) ir pasake, kad tai dare ju proteviai.

Todel Allah (T) pasiunte jiems Noju (AS), taip noredamas priminti, kad niekas negali buti garbinamas salia Jo. Deja, tik keletas atsiliepe i Nojaus (AS) zodzius.

Ibn 'Abbas papasakojo: „Is tikruju, sie penki vardai yra teisinguju vyru is Nojaus zmoniu. Kai jie numire, Setonas pasnibzdejo zmonems padaryti statulas, ir rinktis prie ju mirusiems atminti, ir jie tai dare. Bet nei vienas is ju negarbino tu statulu, kol jie mire ir buvo pamirstas statulu pastatymo tikslas. Bet velesnes kartos pradejo garbinti jas (statulas).“

(Bukhari)

Panasiai rasoma ir At- Tabari, bei kitu hadisuose, papasakotuose Pranaso (salla.gif) pasekeju:

„'Abdullaah ibn Humaid girdejo Abu Muttahar sakant: Yazeed ibn al-Muhallab minejo Abu Ja'far al-Baaqir‘ ui: „Jis buvo nuzudytas vietoje, kur kiti dievai salia Allah yra garbinami“. Tada jis paminejo Wadd ir pasake: „Wadd buvo musulmonas, labai mylimas savo zmoniu. Kai jis mire, zmones pradejo rinktis aplink jo kapa Babelio zemeje, liudedami ir gededami. Tada Iblis pamate juos liudincius ir gedincius, pasiverte zmogumi ir priejes prie zmoniu pasake: Matau, kad jus gedite ir liudite jo. Tai kodel jums napadarius jo atvaizdo (statulos) ir nepastacuis sio atvaizdo ten, kur jus renkates, kad tas sis primintu jums apie ji. Taigi zmones pasake: Taip; ir jie padare jo atvaizda ir pastate si ten, kur zmones rinkdavosi, tam, kad prisimintu mirusiji.“ Tada Iblis pamate, kad zmones pasidave jo klastai ir nusprende dar labiau juos sugundyti. Iblis pasake zmonems: „Kodel jums kiekvienam nepasidarius po panasu atvazda ir nepasistacius jo savo namuose, kad dar dazniau ji prisimintumete.“ Ir jie vel pasake „taip“. Ir jau kiekvienuose namuose buvo po atvaizda, kuri zmones garbino.“



Todel Allah (T), Ismintingasis atsiunte Muhammeda (salla.gif), kaip paskutini Pranasa, tam, kad jis uzdraustu zmonems elgesi, kuris vestu i shirk- didziausia nuodeme.

SHIRK KATEGORIJOS



Shirk gali buti skirstomas i tam tikras kategorijas:

Asocijavimas

- kaip musulmonai, mes tikime, kas Allah (T) vienintelis kontroliuoja ir valdo Visata. Tie, kad asocijuoja Allah (T) su kitais tiki, kad Allah (T) yra Kurejas, bet kartu tiki, kad ir „kiti“ dalyvauja pasaulio valdyme. Klasikinis pavyzdys siuo atveju butu Trejybes supratimas krikscionybeje. Krikscionys tiki, kad kitos Trejybes dalys- Jezus (as) ir Sventoji dvasia taip pat vaidina tam tikra vaidmeni, jiems priskiriamos funkcijos, priklausancios tik paciam Dievui. Hinduizmas tao pat gali buti sio shirk pavyzdziu, nes ten yra simtai skirtingais gyvenimo aspektais besirupinanciu dievu.

Deja, kai kurie musulmonai taip pat savo veiksmais daro shirk, kai ivairiu sventuju praso pagalbos. Vienas ir tokiu sventuju yra 'Abdul-Qadir al-Jeelanee, kuri jie vadina 'Al-Ghawth-e-Azam' (didziuoju pagalbos teikeju).

Neigimas

- amziu begyje daug ivairiu filosofiju neige Dievo egzistavima (pvz.: Budizmas). 18tame ir 19tame amziuose dalis mokslininku ir filosofu teige, kad Dievas- tik zmogaus vaizduotes vaisius. Neigdami Auksciausiosios jegos egzistavima, jie save laike savo likimo seimininkas.

Suzmoginimas

- tie, kas priskiria Allah (T) zmogaus savybes daro shirk. Cia velgi kaip pavyzdys gali buti krikscionybe. Biblijoje galime rasti daugybe pavyzdziu, kai Dievui yra priskiriamos zmogiskosios savybes. Buties knygoje rasoma, kad Dievas sukure pasauli per sesias dienas, o septinta diena ilsejosi. Kitose vietose rasoma, kad Dievas net gailejosi del kai kuriu savo minciu ar poelgiu. Hinduizmo dievas Shiva net vaizduojamas su vyriskomis genitalijomis.

Korane rasoma:
„Nera nieko panasaus i Ji ir Jis mato bei girdi viska.“

[42: 11]

Sudievinimas

- tai viena is shirk formu, kai zmones, religiniai lyderiai yra sudievinami (pvz.: Jezus, Buda, Rama, Zaroastra ir t.t.).

Didysis shirk

- kaip musulmonai, mes tikime, kad visos slovinimo formos turi buti skirtos tik Allah (T). Tie zmones, kurie savo maldas skiria kitam, nei Allah (T), daro didiji shirk. Tokiais veiksmais jie save pasmerkia amzinsioms kancioms.

Slovinimas krikscionybeje yra skirtas dazniausiai Dievui, bet krikscionys neretai meldziasi pries Kristaus, Marijos, sventuju statulas... Deja, kai kurie musulmonai taip pat yra puole i si blogi. Tukstanciai, jei ne milijonai musulmonu atlieka piligrimyste link sventuju zmoniu kapu. Prie ju zmones atlieka veiksmus, kurie reiskia shirk: prie kapu atlieka maldas, aukoja aukas, vaiksto aplink kapus. Daugelis ju praso numirusiu sventuju padeti susilaukti palikuoniu ar net atleisti ju nuodemes! Nors Allah (T) liepe mums:

„Sakyk: Is tiesu mano malda, auka, mano gyvenimas ir mirtis yra skirti Allah, Pasauliu Valdovui“

[6:162]

Mazasis shirk

- Mahmood bin Lubayd papasakojo, kad Pranasas (salla.gif) pasake: „Yra vienas dalykas, del kurio as bijau uz jus, tai yra mazasis shirk“. Bendrazygiai paklause: „O Allah Pranase, kas yra mazasis shikr?“ Jis atsake: „didziavimasis savimi, nes Teismo diena Allah (T) pasakys zmonems, kuomet jie bus begaunantys savo atlygi: „Eikite pas tuos, pries kuriuos jus didziavotes zemje ir paziurekite ar gausite bent koki atlygi is ju“.

( Autentiskas Bukhari, Tabari)

Gerus darbus turime atlikti del Allah (T) malones ir tam, kad isgyventume. Jie negali buti skirti tiems, kas nepadare nieko lyginant su tuo, ka padare Kurejas. Didziavimasis savimi tampa zmonijos liga, nuplaunanti zmogaus veiksmu nuosirduma.

Labai svarbu zinoti apie shikr pavojus. Ir nesvarbu, ar mes esame musulmonai, ar ne- mes turetume suprasti, kad tai yra piktadaryste, kuri veda i pasaulio griuti. Siekdamas negarbinti Dievo, zmogus galu gale pradeda garbinti kita zmogu. Tai veda i tironija ir priespauda. Apsiribodamas sio pasaulio „siaurumu“, zmogus pradanda galimybe buti laimingu „placiajame“ pomirtiniame gyvenime.

 
Atgal