اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

HIDŽABAS: PRIESPAUDA AR IŠSIVADAVIMAS?

Straipsnį parašė: Mary C. Ali

Vertė: Halima Jonikaitė

 "Kodėl musulmonų moterys turi dengti savo galvas?" Šis klausimas yra užduodamas tiek pačių musulmonų, tiek ir ne musulmonų. Daugeliui moterų tai tampa pagrindiniu išbandymu būnant musulmone.

 Atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas:  musulmonės gerbia HIAB‘ą (t.y. galvos ir kūno apdengimą) todėl, kad toks yra Allacho noras.

 "O Pasiuntiny, pranešk savo žmonoms ir dukroms, ir tikinčiosioms moterims užsitraukti savo viršutinius drabužius aplink save (kai jos eina ten, kur yra vyrai). Šitaip bus geriau jei jos bus žinomos (būnant musulmonėmis) ir nepykti..." (Šv.Koranas 33:59)

 Kitos, antraeilės priežastys, yra kuklumo reikalavimas iš vyrų ir moterų. Tokiu būdu jie bus vertinami pagal jų protą bei poelgius, o ne už išvaizdą ir seksualumą. Viena mokinė iš Irano yra pasakiusi: "Mes nebenorime vyrams leisti elgtis su mumis kaip su sekso objektais, taip kaip jie visada darė. Mes nenorime, kad jie kreiptų dėmesį į mūsų išvaizdą, o kad susidomėtų mūsų asmenybėmis ir mąstymu. Mes norime, kad jie į mus žiūrėtų rimtai ir elgtųsi kaip su lygiavertėmis, o ne lakstytų paskui mus dėl mūsų kūno ir išvaizdos."

Musulmonė moteris, kuri pridengia savo galvą, pabrėžia savo asmenybę. Kas ją bepamatytų, jie supras, kad ji yra musulmonė, yra dorovinga ir yra morali. Daugelis musulmonų moterų, kurios prisidengia, yra orios ir savimi pasitikinčios; jos didžiuojasi, jog yra pripažįstamos kaip musulmonės. Kaip skaisti, ori, tyra moteris, ji nenori nė menkiausios seksualinės sąveikos su vyrais. Moteris, kuri prisidengia, nuslepia savo seksualumą, bet sugeba parodyti savo moteriškumą. Musulmonų moterims, hiabo klausimas  buvo opus ir diskutuotinas per amžius ir, turbūt, išliks diskutuotinas ir ateityje. Kai kurie mokyti žmonės nesvarsto apie šio klausimo kėlimą, o svarsto, “Ar veido pridengimas yra reikalavimas?, kol didžioji dalis žmonių teigia, jog tai nėra reikalavimas. Vidurinę poziciją  užima tie, kurie teigia, jog nurodymai yra migloti ir yra palikti apsispręsti individualiai, priklausant nuo situacijos. Iš Pranašo žmonų buvo reikalaujama, kad jos pridengtų savo veidus tam, kad kiti vyrai jų negeistų seksualiai, kadangi jos buvo ” Tikinčiųjų Motinos”, bet šitai nebuvo reikalaujama iš kitų moterų.

 Žodis "hiab" yra kilęs iš arabiško žodžio "haaba", kuris reiškia: ‚pasislėpti nuo žvilgsnių' ar 'nuslėpti'. Tuo pačiu, hiabas yra suprantamas kaip ‚kuklus musulmonės prisidengimas'. Sekantis klausimas yra: Koks yra prisidengimo plotas?Šv.Korane yra teigiama:

 "Pranešk tikintiesiems vyrams, kad jie turi nuleisti žvilgsnius ir saugoti savo kuklumą, tai padarys juos tauresnius; ir Allah gerai žino, ką jie daro. Ir pranešk tikinčioms moterims, kad jos turi nuleisti savo žvilgsnius ir saugoti savo kuklumą, ir kad jos nerodytų savo grožio ir puošnumo, išskyrus tai, kas savaime turi pasirodyti; kad jos apsisuptų savo viršutiniais

drabužiais ir nerodytų savo grožio, išskyrus savo vyrams..." (Šv.Koranas 24:30-31)

 Šios eilės iš Šv.Koranas pateikia dvi pagrindines taisykles: moteris niekuomet neturėtų rodyti savo grožio ir puošnumo, išskyrus tai, kas pasirodo netyčia, kai, pavyzdžiui, vėjas pakelia jos drabužius, ir jų galvos apdangalas turėtų būti uždėtas taip, kad dengtų plaukus, kaklą ir krūtinę. Islamas neapibrėžia tikslaus drabužių stiliaus, kurio musulmonai turėtų laikytis. Tačiau, kai kurie reikalavimai turi būti vykdomi. Pirmasis reikalavimas yra pridengti kūno dalis. Islamas turi dvi priežastis vadovavimui ir valdymui: pirma, Šv.Koranas, yra atskleistas Allah žodis ir antra, Hadith (hadisai) arba Pranašo Muhamedo papročiai  buvo parinkti Allah'o, kad būtų pavyzdys žmonijai. Štai yra vienas iš Pranašo hadisų:

 "Ayesha (Aiša) pranešė, jog Asmaa, Abu Bakr (R) dukra, atėjo pas Allah Pranašą apsirengusi aptemptais, plonais drabužiais. Jis priėjo prie jos arčiau ir pasakė: ’O, Asmaa! Kai mergaitė pasiekia pirmąjį menstruacinį periodą, nedera neprisidengti, išskyrus tai ir tai. Ir jis parodė į veidą ir į rankas." (Abu Dawood)

 Sekantis reikalavimas yra drabužių laisvumas. Drabužiai turi būti pakankamai platūs ir laisvi, kad nepabrėžtų ir neatskleistų figūros formos. Vienas pageidautinas būdas paslėpti figūros detales, yra užsimesti apsiaustą ant viršutinių drabužių, bet jeigu drabužiai yra pakankamai laisvi, apsiaustas nėra būtinas.  Medžiagos storumas yra trečiasis pageidavimas. Drabužio medžiaga turi būti pakankamai stora, jog nebūtų įmanoma įžvelgti odos spalvos ar figūros formos. Pranašas Muhamedas teigė, jog vėlyvesnėse kartose negu jo ummah bus "moterų, kurios bus apsirengusios, bet atrodys nuogos, su kuodais ant galvos, kaip kupranugario kauburiais. Keikite jas nes jos iš tikrųjų yra prakeiktos." (Muslim). Kitas reikalavimas yra ori išvaizda. Drabužiai neturėtų patraukti vyrų dėmesio. Drabužiai neturėtų būti žibantys ir rėkiančių spalvų, kad nepritrauktų visų dėmesio į drabužį ir į moterį. Dar yra ir šie reikalavimai:

Moterys negali rengtis taip, kad atrodytų kaip vyrai. "Ibn Abbas atpasakojo:

 'Pranašas prakeikė vyrus, kurie bandė atrodyti kaip moterys, ir prakeikė moteris, kurios bandė atrodyti kaip vyrai.' (Bukhari)

 Moterys neturėtų, rengtis taip, kad būtų panašios į netikinčiuosius. Apranga turi būti kukli, ne per daug iššaukianti ir ne per nuplyšusi tam, kad įgyti kitų užjautimą ir gailestį. Dažnai yra neminimas faktas, kad modernusis Vakarų rengimasis yra naujas išradimas, tačiau jeigu mes pažvelgtume į moterų aprangą prieš septyniasdešimt metų, mes pamatytume drabužius, panašius į hiabą. Šios energingos ir darbščios Vakarų moterys nebuvo prislėgtos dėl savo drabužių, kuriuos sudarė ilgos, plačios suknelės ir įvairūs galvos apdangalai. Musulmonės, kurios dėvi hidžabą, nemano, jog hidžabas yra nepraktiškas ar tiesiog kliūtis jų kasdieniam gyvenime. Hidžabas nėra vien tik dengianti suknia, tai yra manieros, elgesys, ir išvaizda  visuomenėje. Suknia yra tiktai vienas aspektas iš daugelio. Pagrindinis reikalavimas musulmonių drabužiams yra taikomas ir musulmonų vyru aprangai, tik skirtingame laipsnyje.  Kuklumas reikalauja, kad plotas tarp bambos ir kelių turi būti visada pridengtas, išskyrus prieš savo žmoną. Vyrų apranga neturėtų būti kaip moterų, taip pat ji neturėtu būti aptempta ar iššaukianti. Musulmonas turi rengtis taip, kad parodytų savo identitetą kaip musulmonas. Vyrams yra draudžiama dėvėti šilką ir auksą, bet tai nedraudžiama moterims. Ir vyrams, ir moterims, rengimosi reikalavimai nėra tam, kad apribotų, o tam, kad būtų įmanoma funkcionuoti visuomenėje pagal Islamo papročius.

 
Atgal