اعوذ باالله من الشيطن الرجيم        بسم الله الرحمن الرحيم        الحمد لله  رب العالمين .        الرحمن الرحيم .       ملك  يوم الدين .        اياك نعبد و اياك نستعين .        اهدناالصراط المستقيم .       صراط الذين  انعمت عليهم '    غيرالمغضوب عليهم  ولاالضالين
Ieškau Allah prieglobsčio nuo prakeikto šėtono. Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo. Visa šlove Allah'ui, Visatos Viešpačiui. Gailestingiausiajam, Maloningiausiajam. Teismo Dienos Valdovui. Išties, Tave viena mes garbiname, iš Tavęs mes prašome pagalbos. Išvesk mus į tiesų kelią. Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, o ne tų, kurie nusipelnė Tavo nepasitenkinimo ar paklydo.
 
 
     
 
 

Versija spausdinimui  

PRANAŠAS MUHAMEDAS

Ar Jums kada nors teko girdėti apie Mozę, Jėzų, Konfucijų, Krišną, Budą, Gandį, Motiną Teresę ar Martyną Liuterį Kingą? Tie iš jūsų, kurie gyvena Vakaruose, turbūt be abejonės bus girdėję apie šiuos žmones bei jų darbus. Amžinoje nemirtingumo bei prasmės paieškoje individas neišvengiamai susiduria su įvairaus plauko lyderiais bei herojais, kurie vienaip ar kitaip jau yra spėję pasireikšti pasaulinėje arenoje. žmonių, nepaisant tautybės bei amžiaus, jiems rodoma pagarba skatina daryti vieną išvadą: žmonėms, norintiems peržengti savo ribotos egzistencijos ribas, labai reikia tikėti kažkuo, didesniu už save. Ši tema gali būti pastebėta pasaulio mituose, legendose, pasakojimuose apie herojus, bei idealizavime tų žmonių, kurie savo pasekėjų buvo traktuojami kaip super herojai ar net dievai.

 Daugelis šios dienos išsilavinusių žmonių yra skeptikai ir į tokias istorijas žvelgia kaip į pirmykštės primityvios kultūros liekanas. Tačiau, veikiami globalizacijos, naujų religijų bei ideologijų, šie žmonės yra pasimetę, nes, galiausiai, nebežino kuo tikėti.

 Kai kurie žmonės apskritai yra linkę ignoruoti dvasinius klausimus, susikoncentruoti tik tarpusavio bendravimo, kopimo karjeros laiptais ir mušimosi į priekį klausimais. Tačiau, juk taipogi yra gerai žinoma, jog nepaisant materialinės gerovės bei technologijos mums teikiamų gyvenimo patogumų, žmogaus pasąmonėje vis tik išlieka būtinybė tikėti Aukščiausia Jėga. Tačiau, šiais laikais yra labai sunku rasti žmogų, dvasinį vadovą, kuriuo būtų galima pasitikėti. Tačiau vakaruose yra žinomas vienas lyderis, kurio siūlomas elgsenos modelis yra gana išskirtinis, tačiau artimas visoms kultūroms, ir tas lyderis yra Pranašas Muhamedas . Pranašo Muhamedo gyvenimo detalės yra atidžiai ir nuosekliai tyrinėjamos Rytų bei Vakarų mokslininkų. Skirtingai nuo kitų žymių žmonių, kurie reiškėsi tik tam tikrose gyvenimo sferose, Pranašo Muhamedo pasiekimai yra pastebimi daugelyje gyvenimo sferų. Istorikas Michael H.Hart rašo:

“rašydamas knygą apie žymiausius ir didžiausią įtaką pasauliui padariusius žmones pirmoje sąrašo vietoje aš sąmoningai pasirinkau Pranašą Muhamedą . Tai gali stebinti daugelį skaitytojų, tačiau šis žmogus buvo vienintelis per visą pasaulio istoriją, kuris turėjo didelį pasisekimą tiek religinėje, tiek ir gyvenimiškoje gyvenimo pusėje”.

Hart, Michael 100 žymiausių bei įtakingiausių istorijos asmenybių”.

Kyla klausimas: kodėl vidutinis europietis ar amerikietis tiek mažai žino apie žmogų, kurio gyvenimas buvo toks išskirtinis? Daugelis žmonių nepagrįstai bijo visko, kas yra susiję su arabais ar Islamu. Ši baimė natūraliai kyla iš istorinių kryžiuočių žygių, užkariavimų, bei iš žiniasklaidos skleidžiamos propagandos. Tačiau šiame globalinių miestų kūrimosi amžiuje, tiems žmonėms, kurie laiko save nepriklausomais mąstytojais, yra kvaila tikėti tokiais nepagrįstais gandais. Todėl mes kviečiame Jus paskirti keletą minučių savo brangaus laiko ir pažvelgti į naują religinio vadovavimo suvokimą, ir tuo pačiu artimiau susipažinti su žmogumi, kuris yra mylimas penktadalio šiuos planetos gyventojų.

 Kaip Islamas suvokia Pranašo kelią?

 Musulmonui, žodis ‘Pranašas’ visų pirma nereiškia žmogaus, kuris gali nusakyti ateitį (nors daugelis dalykų, kuriuos kalbėjo Pranašas Muhamedas vienaip ar kitaip išsipildė), tačiau žodis ‘Pranašas’ jiems reiškia Dievo siųstą žmogų, kuris kviečia žmones gailėtis dėl savo nuodėmių, tikėti Dievu, pašvęsti savo gyvenimus gerų darbų darymui ir stengtis suvokti tą tikslą, kuriam jie ir buvo sukurti. Pranašai čia nelaikomi dieviškais (t.y. turinčiais kažkokių Dievui būdingų savybių), jiems nesimeldžiama ir jų negarbinama. Jie yra suvokiami ir gerbiami kaip žmonės, kurie turėjo išskirtinį charakterį, buvo labai dvasingi, darė stebuklus, buvo apsaugoti Dievo nuo nuodėmių darymo bei gaudavo apreiškimus nuo Dievo.

 Islamas moko, kad yra tik vienas Dievas, jis neturi jokių partnerių ar kompanionų, bei nėra su niekuo asocijuojamas. Joks žmogus nepasižymi savybėmis, kurios yra būdingos vienatiniam mūsų sudėtingos Visatos Kūrėjui. Muhamedas buvo ne kas daugiau, kaip tik mylimas Dievo tarnas bei Pranašas, tačiau jis įkūnijo geriausias žmogiškąsias savybes, štai dėl ko ir šiandien jis yra toks patrauklus. Pranašas Muhamedas yra paskutinis Dievo siustas Pranašas žmonijai po Nojaus, Abraomo, Mozės ir Jėzaus, jis kardinaliai pakeitė paskiro individo, visuomenės bei visos žmonijos gyvenimą, ir iki šiol yra laikomas nepralenkiamu mokytoju. Apie patį save yra pasakęs:

“Jūs prašote palyginti save su prieš mane buvusiais pranašais. Įsivaizduokite žmogų, kuris pastatė labai  gražų ir tvirtą namą, tačiau viename kampe trūko vienos plytos. Žmonės ėjo pažiūrėti to namo ir stebėjosi jo grožiu, tačiau tuo pačiu ir mąstė: ’kad tik tame kampe būtų įdėta trūkstama plyta…!’ Aš esu ta plyta, ir tuo pačiu esu paskutinis iš pranašų”.

 Muhamedo asmeninis gyvenimas.

 Muhamedas gimė 570m. Mekoje, kilmingoje Pranašo Abraomo palikuonių šeimoje. Būdamas šešerių metų amžiaus jis  tapo našlaičiu, tačiau nepalūžo, buvo išmintingas jaunuolis, kuris ganė avis ir padėjo savo dėdei prekiauti ilgose kelionėse karavanais. Būdamas paaugliu jis atmetė amoralius savo genties žmonių papročius, kurie buvo paskendę nuodėmėse ir ištvirkime, pasižymėjo sąžiningumu, dorumu ir mandagumu taip užsitarnaudamas sau vardą ‘PATIKIMAS’. Būdamas 25m. amžiaus jis rado darbą pas 40m. našlę Khadija (Chadidža) ir pradėjo tvarkyti jos verslo reikalus. Sužavėta jo charakterio bei sąžiningumo Khadija pasiūlė jam tuoktis, ir Pranašas sutiko. Nepaisant jų amžiaus skirtumų jie laimingai gyveno santuokoje 25 metus ir susilaukė šešių vaikų. Po Khadijos mirties Muhamedas vedė dar keletą moterų iš politinių ir humaniškų paskatų, kaip kad ir buvo tikimasi iš tokio statuso žmogaus. Jis buvo mylintis ir rūpestingas vyras bei tėvas, ir visa šeima, nepaisant neturto, buvo jam pasišventusi. Jis vadovavosi taisykle: “Geriausias iš jūsų yra tas, kuris yra geriausias savo šeimai”, kuri vėliau tapo visuotinai priimtina elgesio norma.

 Pranašas Muhamedas.

 Pirmuosius apreiškimus iš Dievo Pranašas Muhamedas gavo būdamas 40m. amžiaus, per Angelą Gabrielių. Toliau ištisus 23 metus Muhamedas gaudavo apreiškimų įvairiomis temomis, tokiomis kaip tik vieno Dievo egzistavimas, nuostabios istorijos apie pasaulio sukūrimą, moralės bei etikos klausimai, bei gyvenimas po mirties. Visi šie apreiškimai buvo renkami į vieną knygą, kurį buvo vėliau pavadinta Šv.Koranu ir musulmonų yra laikoma kaip Dievo žodis. Pranašo mokymai bei jo mintys buvo surinktos į kitą knygą ir yra vadinamos hadisais. Mekos elitas stipriai priešinosi Pranašo Muhamedo raginimams atsiversti į monoteizmą, ir stengėsi bet kokiais būdais sustabdyti bręstančias socialines reformas. Po 13 metų intensyvių persekiojimų, Pranašas gavo nurodymą iš Dievo persikelti į Mediną, esančią į Šiaurę nuo Mekos. Medina tuo metu buvo niokojama tarpusavyje bekariaujančių genčių. Muhamedui pavyko sutaikyti bekariaujančias gentis, bei įsitvirtinti čia su savo žmonėmis. Arabų visuomenei šis įvykis atrodė tarsi žygdarbis, tai, ko iki šiol dar nė vienam nepavyko padaryti. Pirmieji musulmonai išmoko gyventi draugėje vadovaudamiesi viena Pranašo mokoma taisykle: “Nė vienas iš jūsų nėra tikrai tikintis tol, kol jis negeidžia savo broliui (artimui) to paties kaip ir sau”.

 Muhamedo palikimas: Medinos modelis.

 Muhamedui religija nebuvo vien tik individualios praktikos reikalas, bet tuo pačiu ir gyvenimo būdas, štai dėl ko Jam vadovaujant Medina klestėjo. Medinos valstybės valdymo modelis  paremtas teisingumu, pagarba, orumu bei dievobaimingumu, įgyvendino būtent tokį valstybės valdymo modelį, kurio to meto žmonės ilgą laiką ieškojo. Pranašas sukūrė pirmąją pasaulyje konstituciją, kurioje buvo ginamos religinių mažumų teisės, bei buvo nustatyti santykiai (paminėtos įvairios sutartys bei sąjungos) su kaimyninėmis gentimis. Jis nusiuntė laiškus Persijos, Egipto, Abisinijos bei Bizantijos vadovams pranešdamas, kad jis skelbia monoteizmą ir kviečia juos taipogi priimti Islamą. Pirmą kartą pasaulio istorijoje moterims, vaikams, našlaičiams, užsieniečiams bei vergams buvo suteikta nemaža teisių bei apsauga. Daugelis Pranašą dominusių klausimų net ir šiais laikais atrodo modernūs bei tinkantys mūsų kultūrinei terpei bei čia kylančioms problemoms. Jis pasmerkė rasizmą bei nacionalizmą, sakydamas: “Nėra jokio skirtumo tarp arabo ir ne arabo, juodaodžio ir baltaodžio, išskyrus jo teisingumą”.

 Jis taipogi išleido įstatymus ginančius (saugančius) gyvūnus, medžius bei gamtą (aplinką). Jis skatino laisvąją prekybą, dorus sandėrius bei investicijas, gynė darbininkų teises ir uždraudė išnaudojimą. Jis dirbo dėl taikos, tačiau taipogi nurodė ir tuos atvejus, kuomet teisiškai galima panaudoti jėgą, kai to labai reikia. Jis įtikino žmones atsisakyti alkoholio, narkotikų, prostitucijos bei nusikaltimų darymo, bei skatino sveikos gyvensenos būdą. Jis pasmerkė smurtą šeimoje, skatino žmonas išsakyti savo nuomonę ir užgarantavo musulmonėms moterims daugelį teisių, apie kokias Europos moterys galėjo tik pasvajoti…(tuo metu), kaip pavyzdžiui, teisę į nuosavybę, teisę atmesti iš anksto suplanuotas vedybas bei teisę į skyrybas dėl charakterių nesuderinamumo. Pranašas taipogi skatino savo pasekėjus siekti žinių bei naudos visur, kur tik yra įmanoma, ir niekados nesupriešinti mokslo bei religijos, ko pasekoje musulmoniškasis pasaulis buvo pralenkęs likusį daugeliu šimtmečių į priekį. Nors Pranašo palikimas gali būti pastebimas bet kokioje sferoje, pradedant menais ir baigiant politika, didžiausias Muhamedo pasiekimas yra laikomas monoteizmo atstatymas. Kaip kad yra paprasta suprasi vieno branduolio buvimą atome, taip ir visa islamiškoji kultūra yra persisunkusi vieno Dievo sąvoka. (t.y. tik vieno Dievo garbinimu). Musulmonai kreipiasi į savo Kūrėją ir prašo jo paramos be jokių tarpininkų pagalbos.

 Visa tai Pranašas pasiekė tik savo tvirto charakterio dėka ir savo elgesio pavyzdžiu; jis įkvėpė žmones savo meile, pasišventimu ir pagarbios baimės jausmu, kurį jis jautė Dievui. Muhamedas , priešingai negu kiti jo amžininkai, tuo metu sėdėję valdžioje, išliko nuolankus ir paprastas: “ Aš esu tik Dievo tarnas, ir esu siustas čia tik kaip mokytojas”.

Nors visas savo dienas jis praleisdavo padėdamas žmonėms, o naktis – maldose, jis skatino religinį balansą, t.y. jis uždraudė savo pasekėjams gyventi atsiskyrėlišką vienuolio gyvenimą, ir liepė jiems kurti stiprias šeimas, sėti gėrį aplink save ir tuo pačiu likti pasišventus Dievui.

 Taigi, galima apibendrintai pasakyti, kad mažiau kaip per pusšimtį metų Pranašas Muhamedas sugebėjo visiškai transformuoti arabų religiją, mentalitetą bei kultūrą. Nepraėjus nei tūkstančiui metų ši monoteizmo idėja išplito po visą pasaulį ir pasiekė daugelio žmonių širdis Afrikoje, Azijoje bei Europoje. Pranašas sakė, kad kiekviena ateinanti karta bus vis blogesnė už prieš ją buvusią, ir kaip atsakas į tai jis bei jo mokymas ne visada buvo teisingai suprastas. Tačiau Pranašo Muhamedo mokymai, kalbos bei elgesio įpročiai buvo kruopščiai užrašomi jo draugų ir sudedami į knygas, kurios dabar yra išverstos į tūkstančius kalbų. Kartu su Šv.Koranu, visos šios knygos sudaro bendrą visumą, kuria ir remiasi musulmonai savo religijoje, kai tuo tarpu kiti iš tolo žavisi šia išskirtine asmenybe, iš kurios daug ko galima pasimokyti.

 
Atgal