1. Prisiekiu kalnu (ant kurio vyko apreiškimas)

  2. ir įstatymu, įrašytu

  3. neišvyniotame rankraštyje,

  4. danai lankoma šventove (Al- Bait-ul-Ma’mur - namas esantis virš Kaabos Rojuje, kuris danai lankomas

 angelų), 

  5. ir aukštai iškeltu skliautu (dangumi, Rojumi)

  6. ir banguojančiu vandenynu -

  7. jūsų Viešpaties nuosprendis tikrai išsipildys.

  8. Nėra nei vieno, kuris jo išvengtų.

  9. Dieną, kai dangus drebės keldamas siaubą

  10. ir kalnai pajudės (išnyks)

  11. sielvartauk tą dieną dėl tų, kurie atmetė Tiesą 

  12. ir kurie aidė tuštybe (rūpinosi emiškais reikalais). 

  13. Tą dieną jie bus įstumti į pragaro ugnį.

  14. ‘’Štai ta ugnis, kurią jūs neigėt!

  15. Ar tai burtai, ar jūs (vis dar) nematot?

  16. Kęskite ją: ar kantriai, ar ne – dabar jau nesvarbu. Jūs tik gaunate atpildą u tai, ką darėte.“

  17. Tesingieji (pamaldieji) bus soduose (Rojuje) ir palaimoj,

  18. Besimėgaudami tuo, ką jiems suteikė Viešpats, ir jų Viešpats išgelbės juos nuo pragaro bausmės.

  19. (Jiems bus pasakyta): “Valgykite ir gerkite su diaugsmu, nes tai atpildas u tai, ką darėte.”

  20. Jie sėdės atsilošę (patogiai) sostuose, sustatytuose eilėmis ir Mes duosime jiems į poras (doras, skaisčias)

 mergeles didelėmis bei vilgančiomis akimis.

  21. Tuos, kurie tikėjo, ir jų šeimas, kurios sekė juos tikėjime, sujungsime kartu. Ir Mes nesumainsime jiems 

atpildo u jų (gerus) darbus. Kiekvienas mogus yra vertas to, ką pats udirbo. 

  22. Ir Mes juos aprūpinsime juos vaisiais ir mėsa, bei viskuo, ko jie trokš.

  23. Iš rankų į rankas jie siųs (meilės) taurę, nesuterštą purvu (melagyste, tuščiom tarpusavio kalbom), švarią nuo

 nuodėmės.

  24. Jiems patarnaus graūs, tarsi gerai saugomi perlai, jauni vaikinai (ištikimi tarnai).

  25. Jie lenksis prie jūsų, maloniai klausinėdami

  26. Ir sakydami: “Prieš tai mes baiminomės dėl savo monių (šeimų),

  27. Tačiau Allah mums buvo Gailestingas ir išgelbėjo mus nuo deginančio vėjo (Pragaro ugnies).

  28. Iš tiesų, nuo seno mes šaukėmės tik Jo (vienintelio). Iš tiesų, Jis – Dosnus, Gailestingas.”

  29. Taigi (Muhamedai) – primink (monijai apie Islamiškąjį monoteizmą). Su Dievo palaima – tu neesi nei ynys,

 nei beprotis  (kaip teigia netikintieji).

  30. Arba jie teigia: “Jis (Muhamedas)– poetas, su laiku prisišauksiąs nelaimę!”

  31. Sakyk (O, Muhamedai): “Laukite (ir būkite pasiruošę)! Aš lauksiu kartu su jumis”.

  32. Ar tai jų protas liepė jiems šitaip elgtis (t.y. šmeiti pranašą Muhamedą), ar jie iš tų, kurie perengia visas 

ribas?

  33. Arba jie sako: “Jis (Muhamedas) tai (Koraną) prasimanė!” Ne! Jie iš tiesų netiki!

  34. Leisk jiems tuomet sukurti tekstą, tolygų šiam (Koranui), jeigu tai, ką jie sako, yra tiesa.

  35. Argi jie nebuvo sukurti iš nieko? O gal patys manosi esą kūrėjai?

  36. Gal būt tai jie sukūrė dangų ir emę? Ne, iš tiesų jie neturi tvirto tikėjimo.

  37. O gal jie saugo tavo Viešpaties turtus, ar turi galią visa valdyti (visatą, jos pradią ir pabaigą)?

  38. O gal jie turi laiptus (siekiančius dangų), kad galėtų klausytis (angelų kalbų)? Tuomet leisk tam, kuris 

viso to klauso,  pateikti įrodymą.

  39. O gal Jis (Dievas) turi tik dukteris, o jūs turit tik sūnus?

  40. O gal tu (Muhamedai) prašai iš jų mokesčio u skleidiamą (Islamiškojo monoteizmo) inią, ir šitaip įvarai 

 juos į skolą?

  41. O gal jiems priklauso tai, kas nematoma, neinoma mogui, ir jie tai urašo?

  42. O gal jie iš tikrųjų organizuoja klastą (prieš tave)? Be tie, kurie neigia Allah, patys pakliuvę į klastą.

  43. O gal jie turi dievą, kitą nei Allah? Allah yra aukščiau to, ką jie Jam priskiria (kaip partnerius, ar tolygius Jam)!

  44. Jeigu tik jie pamatytų dangaus skliauto gabalus, krentančius emyn, jie sakytų “tai tik debesys, susirinkę

 į krūvą”!

  45. Taigi, palik juos, iki tol, kol jie sulauks savo Dienos, kuri uklups juos netikėtai, pakirsdama kojas.

  46. Dienos, kai jų klastotės (slaptos ar atviros) jų nebegelbės, ir niekas jiems nebepadės.

  47. Ir iš tiesų – tų, kas daro blogą, laukia dar kita bausmė (dar šiame gyvenime), tačiau dauguma jų to nesuvokia.

  48. Lauk kantriai (Muhamedai) tavo Viešpaties nuosprendio, tu esi visada Mūsų matomas, ir garbink 

Viešpatį pakilęs iš miego.