Eid-ul-Adha yra šventė, švenčiama Dhul Hidžos 10-tą dieną ir pažymi Hadžo ceremonijos (t.y. šventos piligrimų kelionės į Kabą) pabaigą.
Islamas reikalauja, kad kiekvienas musulmonas bent kartą gyvenime atliktų šią kelionę, jei jis gali apsimokėti kelionės išlaidas, nėra niekam skolingas ir nėra kitaip trukdomas atlikti Hadžo. Tie, kurie negali atlikti šventosios kelionės, dalyvauja Eid-ul-Adha šventėje savo gyvenamoje vietoje.
Eid yra švenčiamas su didelėmis iškilmėmis ir pagarba. Eid-ul-Adha šventei musulmonai ruošiasi jau prieš keletą dienų. Tie kurie išgali, gyvulius aukojimui perka gerokai prieš Eid dieną. Šie gyvuliai turi būti be psichinių defektų ir pilnai suaugę. Avis, ožka arba ėriukas aukojamas po vieną kiekvienai šeimai, tuo tarpu karvė ar kupranugaris gali būti pasidalijamas tarp septynerių šeimų.
Eid dieną musulmonai susirenka didelėse miestų mečetėse šventinei Eid maldai. Šią Eid maldą, kaip ir Eid-ul-Fitr maldą, sudaro du rakatai. Per šią Eid šventę pusryčiai nevalgomi, ir tie kurie atlieka aukojimą, nevalgo nieko tol, kol nepaaukoja gyvulio. Po maldų Imamas sako pamokslą, per kurį paaiškina šventės svarbą, smulkiai paaiškindamas Abraomo, jo žmonos Hadžros ir jų sūnaus Izmaelio siūlomus aukojimo būdus. Grįždami skirtingais keliais ir dainuodami Didžiojo Allaho garbinimo giesmes, musulmonų maldininkai grįžta namo ir skerdžia savo gyvulius. Eid dieną musulmonai garbina Allahą šiais žodžiais:
Allah ho Akbar, Allah ho Akbar
La illaha illa Allah,
wAllah ho Akbar, Allah ho Akbar
wa Lillah hil Hamd
Vertimas:
Allahas yra Didžiausias, Allahas yra Didžiausias
Nėra nieko, labiau verto garbinti, išskyrus Allahą
Allahas yra Didžiausias, Allahas yra Didžiausias
Visi garbinimai priklauso Allahui
Asmeniui, kuris atlieka aukojimą, yra leidžiama pasiimti tam tikrą dalį paaukoto gyvulio mėsos, o kas lieka, yra padalinama giminėms, draugams, kaimynams ir vargšams. Gyvuliai gali būti aukojami Eid dieną ir dar dvi dienas po to. Milijonai gyvulių yra paskerdžiami šia proga visame pasaulyje. Paskerstų gyvulių odos yra parduodamos, o gautos pajamos atiduodamos labdarai.
Aukojimo filosofija:
Remiantis Islamo mokymu, gyvulių aukojimas atliekamas ne tam, kad išpirkti savo nuodėmes ar pelnyti dievišką palankumą, kaip kad yra daugelyje kitų tautų. Šventasis Koranas tai apibrėžia labai tiksliai:
“Nei jūsų paaukoto gyvulio mėsa nei kraujas nepasiekia Dievo, bet doras tikslas ar intencijos Jį pasiekia”. (22:37)
Kitaip sakant, gyvulių aukojimas yra simbolinis veiksmas, kuriuo musulmonai išreiškia pasiruošimą atiduoti savo pačių gyvybę ir viską, ką jie turi, Visagalio Dievo garbinimui.