Eid Milad-un-Nabi
„Allahas siunčia savo palaiminimą Pranašui, ir Jo angelai visada meldžia palaiminimų Jam. O jūs, tikintieji, taip pat šaukitės Allaho palaiminimų Jam ir siųskite Jam taikos sveikinimus.“ (33:57)
Didelė dalis musulmonų netiki mirusiųjų gimimo metinių šventimu, nes nėra jokio istorinio įrodymo, kad tai darė Šventasis Pranašas. Bet tokia pat didelė dalis musulmonų 12-tą Rabi-ul-Awwal islamiško mėnulio kalendoriaus dieną pažymi Šventojo Pranašo gimimo metines. Musulmonams ši data pažymi svarbiausią įvykį žmonijos istorijoje, nes Šventasis Pranašas Muhamedas pagerbtas kaip vyriausias Pranašas, kuriam buvo perduotas Šv. Koranas.
Tačiau šventimų dydis pagal galimybes apribojamas, kadangi tuo pačiu minimos ir Šventojo Pranašo mirties metinės.
Šia proga yra rengiami vieši susitikimai mečetėse, kur religiniai lyderiai ir mokslininkai skaito pranešimus įvairiais klausimais apie Šventojo Pranašo gyvenimą. Detaliai atpasakojamos istorijos apie Pranašo gimimą, vaikystę, jaunystę ir suaugusio gyvenimą, jo charakterį, mokymus, kančias ir atlaidumą net patiems aršiausiems priešams, Jo narsumą pagrindinės opozicijos akivaizdoje, lyderiavimą mūšiuose, drąsą, išmintį, pamokslavimą ir jo galutinę pergalę žmonių širdyse per Allaho gailestingumą. Jo garbei skiriami sveikinimai ir dainos. Kai kuriose šalyse gatvės, mečetės ir pastatai papuošiami spalvotais kaspinais ir vėliavėlėmis, ir naktimis gerai apšviečiami. Turtingi musulmonai dosniai aukoja labdarai. Yra rengiamos šventinės vaišės svečiams ir vargšams.