Šventoji kelionė į Meką, žinoma kaip hadžas, yra vienas iš svarbiausių įvykių musulmonų tikėjime. Tai privaloma tik tiems, kurie turi fizinių ir finansinių galimybių ją įvykdyti. Nepaisant to, kiekvienais metais virš dviejų milijonų žmonių iš viso pasaulio susirenka į šią šventą vietą, suteikdami unikalią galimybę susitikti ir bendrauti su skirtingų tautų atstovais.
Kasmetinis hadžas prasideda islamo kalendoriu dvyliktą mėnesį. Tai yra mėnesiai, kuriuos skaičiuojama pagal mėnulį, o ne pagal saulę, todėl hadžas ir Ramadanas gali būti vasarą arba žiemą priklausomai nuo metų. Piligrimai dėvi specialius drabužius, kurie niveliuoja socialinius ir kultūrinius skirtumus, taip užtikrindami, kad visi vienodai stovi prieš Dievą.
Hado ritualai glaudžiai susiję su praeitimi ir tikėjimo istorija. Jie apima keliones aplink Kaabą septynis kartus, taip atkūriant Abraomo kelionę, kai jis ir jo šeima statė šią šventą vietą. Taip pat į ritualus įeina kelionė tarp Safa ir Marwa kalvų, primenant Hagaros, Abraomo žmonos, paieškas vandens dykumoje. Vėliau piligrimai susirenka Arafat lygumose, kur maldoje maldauja Dievo atleidimo ir prisimena Teismo Dieną.
Hado pabaiga pažymima Eid al Adha švente, kurioje musulmonų bendruomenės išreiškia dėkingumą ir laimės linksmindamiesi bei keisdamosi dovanomis. Šis šventinis laikotarpis yra ypatingas ir reikšmingas visiems musulmonams, o naujiems hadžo dalyviams tai gali būti nepaprastai įkvepiantis ir dvasinis patyrimas.