Šventasis Koranas yra unikalus kitų šventųjų raštų kontekste. Tai dažniausiai pasaulyje skaitoma knyga. Šventasis Koranas buvo apreikštas pranašui Mohamedui 7-tame amžiuje kaip paskutinis Dievo žodis žmonijai ir iki šiol bet kurios tautybės musulmonai su meile gieda Šventasis Korano eilutes (ajatus) bei mokosi jų atmintinai. Tikintieji, skaitydami Šventasis Koraną (o ypač giedodami jį garsiai), būna iki ašarų sujaudinti jo vaizdingos poetinės kalbos. Taipogi yra svarbu paminėti, kad Šventasis Koranas yra unikalus ir tuo, kad jis yra vienintelis Šventasis Raštas, kuriame minimi faktai neprieštarauja mokslininkų teiginiams, jų autentiškumas yra lengvai patikrinamas istoriškai, ir egzistuoja tik viena Šventasis Korano versija (t.y. arabų kalboje). Dar vienas iš Šventasis Korano stebuklų yra tas, kad ši knyga, kuri yra beveik tokios pačios apimties kaip ir Naujasis Testamentas, yra vienintelė, kurią viso pasaulio musulmonai, net ir tie, kuriems arabų kalba nėra gimtoji, nepriklausomai savo amžiaus bei intelektualinių sugebėjimų, mokosi atmintinai. Todėl mes norėtumėme, kad Jūs paskirtumėte nors kelias minutes savo brangaus laiko ir sužinotumėte nors nedidelę dalį informacijos apie šią nuostabią knygą, kuri yra beveik ketvirtadalio šios planetos gyventojų pasaulėžiūros bei kultūros pamatas.
MOKSLU PAREMTA KNYGA MOKSLO AMŽIUI
Kalbant apie Šventasis Koraną, reikėtų paminėti vieną iš nuostabiausių dalykų – jame yra daug eilių (ajatų), kurios tiksliai apibūdina natūralios kilmės reiškinius tokiose mokslinėse sferose kaip embriologija, meteorologija, astronomija, geologija bei okeanografija. Mokslininkai mano, kad informacija, kuri buvo užrašyta šioje knygoje prieš 14 šimtmečių yra tiksli ir teisinga netgi šių dienų mokslo pasiekimų atžvilgiu. Juo labiau, daugelis faktų, kurie yra minimi Šventasis Korane, mokslininkų yra atrandami tik šiame amžiuje. Vien tik šio fakto įtakoti daugelis mokslininkų priėmė Islamą. Tai taipogi paaiškina tą faktą, kad tokie proto ir tikėjimo, mokslo ir religijos konfliktai, kurie jau Viduramžiais keldavo abejones žmonėms, niekados neiškilo Islame. Šventasis Korane keletoje vietų žmonėms yra parašyta naudoti savo proto sugebėjimus bei siekti žinių. Dauguma musulmonų mokslininkų bei išradėjų buvo nuoširdūs savo tikėjime.
Šventasis Korano eilėse (ajatuose), kurios pateikia mokslinius duomenis, yra tiksliai nurodoma embriono vystymosi stadijos per pirmąsias keturiasdešimt nėštumo dienų; aiškinama, kad kalnų šaknys yra tarsi kuolai, kurie padeda sutvirtinti ir stabilizuoti Žemės plokštes; aiškinama, jog toje vietoje, kur susilieja dvi jūros, egzistuoja natūralus barjeras (t.y. kiekviena jūra išlaiko savo druskingumą, temperatūrą bei vandens tankį; vandenynų gelmėse esančios bangos yra sudarytos iš tam tikrų sluoksnių; jog Dangus ir Žemė, prieš jiems atsiskiriant, buvo viena visuma; jog Visata susiformavo iš “dūmų”, t.y. dujų ir dulkių, kitaip vadinamų ūkų, kurie yra žvaigždžių formavimosi pagrindas.
Tačiau, nepaisant to fakto, kad čia kalbama apie gamtos stebuklus ar istorinius įvykius, Šventasis Koranas niekados nebuvo grynai “mokslinė” knyga; visos jo eilės yra skirtos priminti žmogui, kad šis turi garbinti Dievą. Bet kuri kita senovinė knyga ar bet kuris kitas Šventasis Raštas neturi tokio tikslo. Musulmonai šventai tiki, kad būtent tai ir daro Šventasis Koraną nepakartojamu, bei aktualiu bet kuriam amžiui, bet kuriam laikotarpiui žmonijos istorijoje.
Šventasis KORANAS IR ŽINIŲ GILINIMAS
Žodis “koran“ reiškia „deklamavimas“, o pati pirmoji Šventasis Korano eilutė, kuri Angelo Gabrieliaus buvo apreikšta pranašui Mahometui buvo paliepimas: „Savo Viešpaties vardu įsakau tau.....Skaityk!“ (arba ‚deklamuok). Šis paliepimas ano meto žmogui, kuris nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, buvo mokslo vystymosi ir švietimo pradžia. Kiti šventieji Raštai, parašyti iki Šventasis Korano, buvo perduodami iš kartos į kartą tik elito tarpe (t.y. šventikų bei perrašinėtojų tarpe) ir todėl šventas raštas dažniausiai būdavo užbaigiamas rašyti praėjus jau gana ilgam laiko tarpui po religijos pradininko mirties. Tuo tarpu Šventasis Korano išlikimu bei išsaugojimu rūpinosi visa bendruomenė ir dėl šios priežasties jis buvo visas užrašytas dar pranašui Mohamedui gyvam esant. Pranašo pasekėjai išmokdavo kiekvieną apreikštą eilę (ajatą) ir nedelsdami ją užrašydavo, o Pranašui mirus buvo labai daug tokių, kurie mokėjo visą Šventasis Koraną mintinai. Praėjus dviem metams po Pranašo mirties pirmasis kalifas Abu Bakr pareikalavo Pranašo raštininko Zayd‘o surinkti visas tuo metu esančias Šventasis Korano kopijas bei fragmentus ir sudėti i vieną knygą. Ir, valdant trečiajam kalifui Uthman‘ui, šiuo manuskriptu buvo naudojamasi kaip pagrindu leidžiant Šventasis Korano egzempliorius kiekvienoje musulmonų gyvenamoje teritorijoje. Nors praėjo labai daug laiko, tačiau muziejuose net ir šiandien dar galima pamatyti šias pirmąsias Šventasis Korano knygas.
Sekant visų mylimo Pranašo pavydžiu ir paliepimu, kuris paskatino visus musulmonus, vyrus ir moteris, siekti žinių ir mokslo, mečetės tapo ne tik maldų, bet ir mokslo centrais. Islamo dėka išsirutuliojo universali, nemokamo pradinio mokslo sąvoka; kaimų mečetėse-mokyklose vaikai buvo mokomi skaityti, rašyti, įsiminti Šventasis Koraną mintinai, atlikti pagrindinius aritmetinius skaičiavimus; gabūs moksleiviai buvo siunčiami į miestus įgyti aukštesnį išsilavinimą. Patys pirmieji pasaulio universitetai, ligoninės, bei pastatai buvo įkurtos musulmonų. Pirmieji kalifai įkūrė tokias institucijas kaip „Išminties namai“ Bagdade, kur mokslininkams buvo mokama u mokslinių, literatūrinių bei religinių knygų vertimą iš bet kurios inomos kalbos į arabų kalbą. Viso to įkvėpti, ydai bei krikščionys, musulmonų valdomoje Ispanijoje pradėjo versti klasikinius romėnų bei graikų tekstus iš arabų į kitas europiečių kalbas, taip pradėdami Europos Renesansą.
KNYGA, KURIOS TIKSLAS - PERDUOTI ŽINIĄ ŽMONIJAI
Kaip ir visų knygų, Šventasis Korano tikslas yra teikti žmonijai žinių, tačiau šiuo atveju ši žinia yra nuo Dievo. Šventasis Koranas yra tarsi tobulas žinynas ar vadovas žmogui, mąstančiam apie egzistenciją bei gyvenimo prasmę. Paremtas jau anksčiau buvusiais apreiškimais, šis Galutinis Testamentas patvirtina jau anksčiau apreikštų Šventasis Rastų tiesas, tačiau nurodo bei detaliau paaiškina tas tikėjimo tiesas / vietas, kurios buvo diskutuotinos, nelabai aiškios ir įvairiai interpretuojamos. Tie, kurie yra skaitę Bibliją, skaitydami Šventasis Koraną čia ras daug panašių vietų: Dievo atliktų darbų kuriant pasaulį aprašymas; pasakojimai apie pranašus, Šėtoną, angelus, Paskutiniojo Teismo Dieną, moralės bei etikos principus, dvasinius tikėjimo išpažinimo būdus, (tokius kaip malda bei pasninkas). Tačiau Šventasis Koranas nėra vien tik senų apreiškimų perpasakojimas. Jis yra unikalus ir aminas, o jo siūlomas problemų sprendimo būdas yra tinkamas bei aktualus ir šių dienų žmogui.
Štai panagrinėkime vieną pavyzdį. Šventasis Korane sakoma, kad Adomas ir Ieva buvo kartu atsakingi u tai, kad klausytų Dievo nurodymų ir nevalgytų uždraustojo vaisiaus; t.y. Ieva nebuvo prakeikta u tai, kad sugundė Adomą suvalgyti uždraustojo vaisiaus; ir nėra jokios ‚prigimtinės nuodėmės', kurioje visiems laikams būtų pasmerkti gimti nekalti vaikai. Pagal Šventasis Koraną, Adomas ir Ieva prašė atleidimo u savo nuodėmes ir jiems buvo atleista, o Adomas Islame yra laikomas pirmuoju pranašu.
Tai tik vienas skirtumas tarp Šventasis Korano ir Biblijos, tačiau jų yra daug daugiau. Šventasis Koranas teigia, kad daugelis Bibliją sudarančių knygų, bei kitų Šventasis Rastų buvo sunaikinta istorijos bėgyje dėl įvairių priežasčių, tokių, kaip, pavyzdžiui, karas, politinės intrigos, religiniai konfliktai ar kt. Norėdami įsitikinti šio teiginio teisingumu bei objektyvumu, pagalvokite, kiek daug ir įvairių Biblijos variantų šiandien yra naudojama, kuriuose trūksta pačių pirmųjų originalių raštų, kurie buvo atrasti labai neseniai ir yra žinomi kaip Negyvosios jūros ritinėliai. Šventasis Koranas taipogi atmeta nuodėmių atleidimo sąvoka ir nei vienai tautai nesuteikia privilegijos, nes prieš Dievą visi žmonės, nepriklausomai nuo rasės, spalvos ar tautybės, yra lygūs. Islamas taipogi teigia, jog žmonėms, norint, kad jų nuodėmės būtų atleistos, visai nereikia aukoti nekalto gyvulio ar kito žmogaus, kaip kad anksčiau buvo įprasta. Islamas taipogi teigia, kad Jėzus, gerbiamas ir mylimas Dievo pranašas, nebuvo nukryžiuotas kaip kad yra manoma, bet buvo išgelbėtas nuo savo priešų, o jo gyvenimas buvo deramas pavyzdys visai žmonijai. Islamas teigia, kad dvasinės nuodėmės yra atleidžiamos žmogui nuoširdžiai gailintis ir pasiadant atlyginti u savo nuodėmes ir daugiau jų nebekartoti. Islame nėra dvasininkų luomo. Imamas čia yra ne daugiau kaip tas žmogus, kuris gerai moka maldas, Šventasis Koraną ir gali vadovauti maldai (t.y. vesti bendrą maldą). Individo nuodėmės yra išpažįstamos tiesiogiai pačiam Dievui, be jokio tarpininko.
Šventasis Korano pagrindinis tikslas yra kviesti žmones atsigręžti į visos egzistencijos šaltinį, gyvybės davėją, nuoširdžiai jam tarnauti, atsisakant stabmeldystės ir prietarų. Islame ‚vieno Dievo‘ sąvoka reiškia, kad čia nėra Šventasis Trejybės sąvokos, Dievas yra suprantamas kaip vienas ir nedalomas. Jis tarsi ląstelės ar atomo branduolys, tarsi centras, kuris visur palaiko tvarką ir harmoniją. Jam ne esant visur būtų chaosas ir sąmyšis. Dievas yra vienas, Jis neturi jokių partnerių, Jis nebuvo pagimdytas ir pats nieko nepagimdė, Jis yra Užjaučiantis, Gailestingas, Visagalis ir Teisingas, vienintelis į kurį mes kreipiamės prašydami patarimo ir pagalbos. Ir viskas, kas galėtų įsibrauti tarp Dievo ir mūsų pačių ego, yra laikoma stabu ir yra grietai draudžiama.
Turtas, garbė, fizinis žmogaus grožis bei šio pasaulio malonumai vieną dieną pasibaigs, ir mes negalėsime jų pasiimti su savimi po mirties. Pasiliks tik mūsų tikėjimas ir geri darbai, kurie palengvins mūsų kapo kančias ir gins mus Paskutiniojo Teismo Dieną.
Nors joks Šventasis Korano vertimas iš arabų kalbos į kokią kitą kalbą negali perteikti jo grožio (štai dėl ko musulmonai mokosi arabų kalbos) vis tik šios eilės atskleidžia subtilų ir nuostabų Šventasis Korano poezijos grožį:
Papasakok Jiems istoriją apie Abraomą,
Kuomet Jis paklausė savo tėvo ir savo tautos: „Ką Jūs garbinate?“
„Mes garbiname stabus“, atsake šie, „ir mes jiems pašventėme savo gyvenimus“.
Jis tarė: „O ar jie jus girdi, kuomet jūs verkiate?
Ar jie gali jums kaip nors padėt ar pakenkti?“
Šie atsakė: „Ne, bet mes juk darome tai, ką ir mūsų protėviai darydavo“.
Jis tarė: „Tuomet ar jūs suprantate ką jūs patys garbinate ir ką jūsų protėviai garbino?“
Iš tiesų, jie visi (t.y. stabai) yra mano priešai, išskyrus Pasaulių Viešpatį,
Kuris mane sukūrė, ir kuris man parodo tiesų kelią,
Kuris mane maitina ir girdo,
O man sergant – gydo mane,
Kuris pasiųs man mirtį ir vėlei mane prikels gyvenimui;
Ir kuris, aš tvirtai tikiu, atleis man mano nuodėmes Paskutiniojo Teismo Dieną.
O Viešpatie, suteik man išminties, ir leisk man bendrauti tik su teisiaisiais,
Ir padaryk taip, kad mane prisimintų ateinančios kartos,
Ir leisk man būti Gėrio Sodo paveldėtoju;
Atleisk mano tėvui, nes šiuo metu jis yra pražuvęs nuodėmėse,
Ir nepažemink manęs mano prisikėlimo dieną,
Tą dieną, kai turtas ir vaikai neduos naudos nei vienam,
Išskyrus tą, kuris Dievui pasiūlys savo švarią ir tyrą širdį.
(Šventasis Koranas, Skyrius „Poetai“, 26:69-89).
“Mes pateikėme Koraną arabų kalboje tam, kad Jūs galėtumėte suprasti jo prasmę. Kai mūsų Viešpaties amžinoji knyga kilni ir pilna išminties”. Taip kalbėjo Alachas ir tas, kuris gavo šią žinią – Mohamedas , Alacho pasirinktasis pranašas arabų žmonėms. Ta žinia yra “deklamavimas” šventų maldų. Musulmonai tiki, kad Alachas Korano turinį pateikė Mohamedui per angelą Gabrielių todėl, kad šis pranašas galėtų jį perteikti arabams. Koranas buvo pateiktas Mohamedui arabų kalba todėl, kad viską atpasakoti arabams jų gimtąja kalba ir palyginti tai su Judaizmo ir krikščionybės šventaisiais raštais. Musulmonams Koranas yra apreiškiantis religines, socialines ir moralines nuostatas. Koranas taipogi laikomas geriausiu arabų prozos pavydžiu. Korano autorius yra Alachas, išskyrus tas vietas, kur kalba pranašas arba angelas. Žinia yra tokia: nėra jokio kito Dievo išskyrus Alachą, ir Jis suteikė savo žinią Mohamedui , kuris turėjo ją paskelbti arabams kaip įspėjimą ir paadą. įspėjimas yra visiems, kurie atsisako tikėto į vieną Dievą, jo pažadas yra tiems, kurie tiki į Alachą ir vykdo jo valią. “Aš apreiškiu tau (Mohamedui) Koraną tavo gimtąja kalba tam, kad tu galėtum skelbti gerąją žinią teisingiesiems ir įspėti besiginčijančią tautą”.