Vardan Allah Gailestingo, Maloningojo
1. Alif Lam Mim
2. Tai yra knyga, o tame nėra jokios abejonės, – vadovas dievobaimingiems.
3. Kurie tiki nematomu, pastoviai meldžiasi ir aukoja iš to, ką Mes jiems suteikėme.
4. Kurie tiki tuo, kas iš aukštybių tau atskleista, kas buvo atskleista iki tavęs ir su pasitikėjimu (savo širdyse) žvelgia į ateitį.
5. Tai yra tie, kurie seka savo Valdovo nurodymais, ir tai yra tie, kurie ateityje klestės.
6. Tiems, kurie atmetė tikėjimą, yra tas pats, ar tu juos perspėji, ar neperspėji; jie vistiek netikės.
7. Allah uždėjo spaudą jų širdims ir jų ausims, uždanga dengia jų akis, ir jų dalia – didžiulė užsitraukta bausmė.
8. Ir tarp žmonių yra tokių, kurie sako: “Mes tikime Allah ir Paskutine diena”. Bet (iš tikrųjų) jie netiki.
9. Jie bando apgauti Allah ir tuos, kurie tiki, bet jie apgauna tik patys save ir to nesupranta.
10. Jų širdyse – negalavimas; ir Allah padidino šį jų negalavimą; ir jų likimas – tai sunki bausmė dėl jų melavimo (patiems sau).
11. Kai jiems sakoma: “Nedarykite sąmyšio (žalos) Žemėje”, jie sako: “Mes tik parodome viską teisingai”.
12. Be abejo, jie daro sąmyšį (žalą) Žemėje, bet to nesupranta.
13. Kai jiems sakoma: “Tikėkite, kaip kiti tiki”, – jie sako: “Argi mes tikėsime kaip kvailiai tiki?” Tačiau, be abejo, jie patys yra kvailiai, bet to nežino.
14. Kai jie sutinka tuos, kurie tiki, sako: “Mes tikime”; tačiau vienumoje su savo šėtonais, jie sako: “Žinoma, mes su jumis; mes tik juokaujame”.
15. Alalah taip pat pasijuoks iš jų ir dar sustiprins jų paklydimą, palikdamas juos aklai klaidžioti.
16. Tai tie, kurie išmainė teisingą kelią į paklydimus. Bet jų sandėris bevertis, ir jie pametė teisingą (gyvenimo) kryptį.
17. Jie panašūs į žmogų, kuris uždegė ugnį; kai ugnis apšvietė viską aplinkui, Allah atėmė šviesą ir paliko juos gilioje tamsoje. Jie nemato.
18. Jie kurti, negirdi ir nemato; jie nesugrįš (į teisingą kelią).
19. Arba tai panašu į stiprią liūtį iš debesų; ten gili tamsa, griausmas, žaibavimas; jie pirštais užspaudžia savo ausis, bijodami mirties; ir Allah, būdamas visada visur, žino tikėjimo
atskalūnus.
20.
Žaibas beveik juos apakina; kai jis apšviečia, jie
juda; kai užeina tamsa, jie pasilieka stovėti. Ir, jei būtų Allah
valia, Jis galėtų atimti jiems klausą bei regėjimą; iš tikrųjų,
Allah turi galią įvykdyti viską, ką jis pageidauja.
21.
O žmonės, garbinkite savo Viešpatį Valdovą, kuris
sukūrė jus ir tuos, kurie buvo prieš jus; gal ir jūs pasidarysite
dievobaimingais.
22.
Tam, Kuris sukūrė žemę kaip kilimą jums ir dangų kaip
jūsų uždangą, ir siunčia lietų iš debesų, ir per tai atneša vaisius
jūsų maitinimui; nestatykite todėl lygių (konkurentų) Allah, kadangi
jūs žinote (tiesą).
23.
O jeigu jūs abejojate tuo, ką Mes apreiškėme Mūsų
tarnui (Muhamedui), tai sukurkite surą, panašią į šią, ir kvieskites
savo liudininkus ar pagalbininkus išskyrus Allah, jei jūs teisūs.
24.
O jeigu jūs to nepadarysite, – o to jūs niekada
nepadarysite, – tai saugokites Ugnies, kurios kuras yra žmonės ir
akmenys, ir kuri paruošta netikintiems.
25.
Ir pranešk gerą žinią tiems, kurie tiki ir yra
dorybingi, kad jų laukia sodai, per kuriuos teka upės. Kiekvieną
kartą, kai jiems bus duota vaisių iš jų, jie pasakys: “Tai tas pats,
kuo mes maitinomes anksčiau.” Tuo tarpu tai tik panašūs dalykai.
Tenai jų santuokiniai bus tyri, ir bus jie ten amžinai.
26.
Allah nevengia vaizdingų pavyzdžių, mažų kaip uodas
ar kas nors virš to. Tikintieji žino, kad tai – tiesa, einanti nuo
jų Viešpačio, o netikintieji sako: “Ką šiuo pavyzdžiu Allah nori
pasakyti?” Daugelį Jis tuo verčia klysti, o daugelį nukreipia
teisingu keliu. Bet nieko per tai Jis nesmerkia išskyrus
nepaklusniuosius.
27.
Tie, kurie pažeidžia Allah priesaką po jos
patvirtinimo ir atskiria tai, ką Allah nurodė sujungti, ir kuria
sąmyšį žemėje; tie (tik) patys turi nuostolį.
28.
Kaip galite jūs netikėti Allah? Kai jūs negyvenote,
Jis davė jums gyvybę, po to Jis pasiųs jums mirtį, o dar po to vėl
grąžins jus gyvenimui, ir tada jūs sugrįžite pas Jį.
29.
Tai Jis sukūrė jums viską, kas yra žemėje; po to Jis
atkreipė dėmesį į dangų ir sukūrė septynis dangaus skliautus, ir Jis
turi savo žinioje viską.
30.
Ir kai tavo Viešpatis pasakė angelams: “Aš noriu
paskirti atstovą žemėje”, jie paklausė: “Ar Tu paskirsi ten tokį,
kuris sukels netvarką joje ir kraujo praliejimą? Ir mes šloviname
Tave ir aukštai iškeliame Tavo šventumą Tavęs garbinimu.” Jis
atsakė: “Aš žinau, ko jūs nežinote.”
31.
Ir Jis išmokė Adomą visų daiktų vardus, po to juos
pastatė prieš angelus ir pasakė: “Pasakykit Man jų vardus, jei jūs
teisūs.”
32.
Jie pasakė: “Garbė Tau. Mes neturime žinių išskyrus
tas, kurių Tu mus išmokei; iš tikrųjų, Tu Visąžinantis ir
Išmintingas.”
33.
Jis pasakė: “O, Adomai, pranešk jiems jų vardus”; ir,
kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis pasakė: “Ar Aš jums nesakiau,
kad Mano žinioje dangaus ir žemės paslaptys, ir Aš žinau, ką jūs
atskleidžiate ir ką jūs bandote nuslėpti?”
34.
Ir štai, Mes pasakėme angelams: “Nusilenkite Adomui”, ir jie
nusilenkė; bet Iblis
nenusilenkė. Jis atsisakė, nes buvo per daug
išpuikęs: Jis buvo iš tų, kurie atmetė tikėjimą.
35.
Ir Mes pasakėme: “O, Adomai, gyvenk tu ir tavo žmona
Sode (rojuje), ir naudokites gausiai jo vaisiais kaip (kur ir kada)
norite. Bet nepriartėkite prie šio medžio, kad neįpultumėte į blogį
ir nusidėjimą.
36.
Tačiau Šėtonas privertė juos dėl to suklupti, ir jie
neteko to statuso (laimės), kurioje buvo. Ir Mes pasakėme: “Eikite
šalin, visi (jūs žmonės ir Šėtonas) su nesantaika tarp savęs. Jūsų
laikina gyvenimo vieta ir pragyvenimo priemonės nuo šiol bus
žemėje.”
37.
Tada Adomas sužinojo iš savo Viešpačio tam tikrus
žodžius. Tokiu būdu Jis kreipėsi į Adomą su gailestingumu; iš
tikrųjų, Jis yra daug kartų atsigręžiantis su užuojauta ir
Gailestingiausias.
38.
Mes pasakėme: “Išeikite jūs visi iš čia. Ir, jeigu, o
Aš esu tuo tikras, ateis jums Mano nurodymas iš Manęs, tai tie,
kurie seks Mano nurodymu, nebus jiems nei baimės, nei sielvarto, nei
jie liudės.”
39.
“Bet tie, kurie atmes tikėjimą ir neteisingai nušvies
Mūsų ženklus, bus Ugnies (pragaro) gyventojai; joje jie bus
amžinai.”
40.
“O, Izraelio sūnūs! Prisiminkite mano malonę, kurią
Aš jums suteikiau, ir vykdykite savo susitarimą su
Manim; Aš vykdysiu savo susitarimą su jumis. Ir tik Manęs vieno
bijokite.
41.
Ir tikėkite tuo, ką Aš jums apreiškiau (dabar),
patvirtindamas tikrumą tuo, kas yra su jumis; ir nebūkite pirmi iš
tų, kurie netiki tuo; ir nemainykite mano ženklų į kažką bevertį; ir
bijokite Manęs, Manęs vieno.
42.
Ir tiesos nedangstykite melu, ir neslėpkite tiesos,
kai jūs žinote (kas tai yra).
43.
Ir prisilaikykite Maldų; mokėkite Zakat’ą ir
nusilenkite kartu su tais, kurie nusilenkia (pamaldose).
44.
Ar liepiate jūs kitiems daryti gerus darbus, kai
patys apie juos pamirštate, nežiūrint į tai, jog skaitote Šventą
Knygą? Ar jūs nesusiprasit?
45.
Ieškok (Allah) pagalbos su kantriu ištvermingumu bei
malda; tai, iš tikrųjų, sunku, išskyrus tuos, kurie yra nusižeminę
(nuolankūs).
46.
(Ir) kurie tvirtai tiki, kad susitiks su savo
Viešpačiu ir sugrįž pas Jį.
47.
O, Izraelio sūnūs, prisiminkite mano malonę, kurią Aš
jums suteikiau; o taip pat tai, kad Aš suteikiau jums pirmenybę
prieš visus kitus.
48.
Ir bijokite tos dienos, kai nei viena siela (dvasia)
nepasitarnaus, pakeisdama kitą, ir nebus kreipiama dėmesio į jokį
užtarimą; ir nebus imama jokia išpirka iš jos, ir nebus jiems jokios
pagalbos (iš išorės).
49.
Ir prisiminkite, Mes jus išgelbėjome nuo Faraono
tautos, suteikusios jums sunkius išbandymus bei kančias, užmušdami
jūsų sūnus, o palikdami gyvas jūsų moteris; ir tame buvo jūsų
didžiulis išbandymas nuo jūsų Viešpaties.
50.
Ir prisiminkite, Mes praskyrėme jums jūrą ir jus
išgelbėjome, ir paskandinome Faraono žmones jums matant.
51.
Ir prisiminkite, Mes paskyrėme Mozei keturiasdešimt
naktų, ir, jam nesant, jūs paėmėte veršiuką (garbinimui), ir jūs
tapote baisiais nusidėjėliais.
52.
Netgi po to, Mes jums atleidome, kad jūs turėtumėte
galimybę jausti dėkingumą.
53.
Ir prisiminkite, Mes davėme Mozei Raštą ir Kriterijus
(atskirti tiesą nuo melo), kad jūs būtumėte nukreipti teisingai.
54.
Ir prisiminkite, kai Mozė savo tautai pasakė: “O
mano liaudie, iš tikrųjų, garbindami veršiuką, jūs padarėte blogį
patys sau; todėl dabar kreipkites į savo Sukūrėją ir užmuškite
tėvynainius, o tai prieš jūsų Sukūrėją jums bus tik geriau.” Po to,
Jis (Allah) kreipėsi į jus su užuojauta. Iš tikrųjų, Jis daug kartų
besikreipiantis su užuojauta ir yra Gailestingiausias.
55.
Ir prisiminkite, kai jūs pasakėte: “O, Moze! Jokiu
būdu mes tavim negalim patikėti, kol Allah nepamatysim patys
akivaizdžiai.” Tada perkūnas ir žaibas pervėrė jus, kol jūs
žiūrėjote.
56.
Po to Mes prikėlėme jus po mirties, ir jūs turėjote
galimybę jausti dėkingumą.
57.
Ir Mes pamaloninome jus šešėliu debesies, ir
pasiuntėme jums maną ir putpeles, sakydami: “Valgykite šiuos gerus
dalykus, kuriuos Mes jums patiekėme.” Bet (priešindamiesi) ne Mums
jie padarė žalą, bet padarė žalą patys sau.
58.
Ir prisiminkite, (kai) Mes pasakėm: “Įeikite į šį
miestą ir maitinkites
viskuo ten gausiai, ką jūs pageidausit, bet, įeinant pro vartus,
pulkite kniupščiom ir sakykite: “Atleisk mums.” Ir Mes atleisim jūsų
prasižengimus, ir pagerinsime dalią tų, kurie daro gėrį.
59.
Bet nusidėjėliai tai pakeitė kitu žodžiu nei tas,
kuris jiems buvo duotas; ir taip, Mes pasiuntėme nusidėjėliams
bausmę iš dangaus už tai, kad jie pažeidė Mūsų nurodymus
pakartotinai.
60.
Ir prisiminkite, kai Mozė meldė savo tautai vandens,
ir Mes pasakėme: “Suduok savo lazda į uolą”; ir štai iš jos ištryško
dvylika šaltinių, taip, visi žmonės sužinojo savo vandens vietą.
“Valgykite ir gerkite tai, ką Allah jums dovanojo, ir nedarykite
blogio žemėje, sukeldami joje sumaištį.”
61.
Ir prisiminkite, jūs pasakėte: “O, Moze, mes negalim
pakęsti (visada) vienodo maisto; maldauk savo Viešpatį už mus, kad
patiektų mums tai, kas auga žemėje – jos daržoves (žalumynus),
agurkus, česnakus, lęšius ir svogūnus. Jis pasakė: “Nejaugi jūs
norite geresnius pakeisti blogesniais? Nueikite į kokį nors miestą
(Egipte), ir ten rasite tai, ko jūs norite!” Pažeminimai ir skurdas
apėmė juos, ir iššaukė jie sau Allah pyktį; tai įvyko todėl, kad jie
atmetė Allah ženklus ir žudė pranašus be priežasties; tai buvo
todėl, kad jie maištavo, buvo nusidėjėliai ir peržengė visas
leistinas ribas.
62.
Iš tikrųjų, tie, kurie tiki (į Koraną), ir tie, kurie
seka judaizmu, ir krikščionys, ir sabijai, – visi, kurie nuoširdžiai
tiki Allah ir Paskutine Diena, ir kuria gėrį, – bus Viešpaties
apdovanoti, ir nepajus jie nei baimės, nei sielvarto, nei jie