Vardan Allah'o Gailestingojo,Maloningojo
1. Alif. Laam. Raa. (Tai yra) Knyga su eilutėmis, fundamentaliomis (nustatyta reikšme), toliau detaliai paaiškintomis, – nuo To, Kuris yra Išmintingas ir Gerai Susipažinęs (su visais dalykais):
2. (Ji moko), kad jūs turėtumėte garbinti tik Alachą. (Sakyk:) „Iš tiesų aš esu (atsiųstas) jums nuo Jo įspėti ir atnešti džiugių žinių:“
3. (Ir pamokslauk taip): „Siekite savo Viešpaties atleidimo ir atsigręžkite į Jį gailėdamiesi; kad Jis galėtų duoti jums malonumą, gerą ir (tikrą), paskirtam laikui ir suteikti Savo neribotą gailestingumą visiems, kurie labai nusipelno! Bet jei jūs nusigręšite, tada aš bijosiu dėl jūsų dėl Didžiosios Dienos Bausmės:“
4. „Pas Alachą yra jūsų sugrįžimas, ir Jis turi galios visiems dalykams.“
5. Štai! Jie apgaubė savo širdis, kad galėtų meluoti pasislėpę nuo Alacho! Ak! netgi kai jie apsigaubia drabužiais, Jis žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia: nes Jis gerai žino (giliausias) širdžių (paslaptis).
6. Nėra jokios judančios būtybės žemėje, kurios pragyvenimas nepriklausytų nuo Alacho: Jis žino jo poilsio vietą ir jo laikiną telkinį: viskas yra aiškiame Įraše.
7. Tai Jis, Kuris sukūrė dangų ir žemę per šešias Dienas – ir Jo Sostas buvo virš Vandenų – kad Jis galėtų išmėginti jus, kuris iš jūsų yra geriausias elgesiu. Bet jei tu būtum pasakęs jiems: „Jūs iš tikrųjų būsite prikelti po mirties“, Netikintieji tikrai būtų sakę: „Tai nieko daugiau kaip tik akivaizdi raganystė!“
8. Jei Mes atidėtume bausmę jiems tam tikram laikui, jie tikrai sakytų: „Kas ją sulaikė?“ Ak! Tą dieną, kada ji (iš tikro) juos pasieks, niekas jos nuo jų nenugręš, ir jie bus visiškai apsupti to, iš ko jie šaipydavosi!
9. Jei Mes žmogui leidžiame paragauti Savo Malonės ir tada atsiimame ją iš jo, štai! jis netenka vilties ir (puola į) nedėkingumą,
10. Bei jei Mes leidžiame jam paragauti (Mūsų) malonių po jį užklupusios bėdos, jis neabejotinai sako: „Visas blogis nukeliavo nuo manęs;“ Štai! Jis puola į džiūgavimą ir išdidumą.
11. Taip nedaro tie, kurie rodo kantrybę ir pastovumą bei užsiima dora veikla; nes jiems yra (nuodėmių) atleidimas ir didis atlygis.
12. Galbūt tu gali (jausti polinkį) praleisti dalį to, kas yra tau atskleista, ir tavo širdis jaučiasi suvaržyta, nes jie sako: „Kodėl nėra jam atsiųstų turtų arba kodėl su juo neatvyko angelas?“ Bet tu turi tiktai įspėti! Tai Alachas tvarko visus reikalus!
13. Arba jie gali sakyti: „Jis tai suklastojo.“ Sakyk: „Tuomet atneškite dešimt suklastotų Surų, kaip ši, ir šaukitės (savo pagalbai) bet ko, ką galite, kito nei Alachas! – jei kalbate tiesą!“
14. „Jei tada jie (jūsų netikri dievai) neatsakys į jūsų (šauksmą), žinosite, kad šis Atskleidimas yra atsiųstas (pripildytas) Alacho žiniomis, ir kad nėra kito dievo nei Jis! Ar tada jau priimsite (Islamą)?“
15. Tiems, kurie trokšta Dabarties gyvenimo ir jo blizgesio, – tiems mes sumokėsime ten jų darbų (kainą), – be sumažinimo.
16. Jie yra tie, kuriems Pomirtiniame Gyvenime nėra nieko kito kaip Ugnies: beverčiai yra sumanymai, kuriuos jie ten rengia, ir jokio efekto neturi darbai, kuriuos jie daro!
17. Ar gali jie būti (kaip) tie, kurie priima Aiškų (Ženklą) iš savo Viešpaties ir sekė liudijimu iš Jo, ir prieš jį yra Mozės Knyga – vedlysir malonė? Jie tiki ten; bet tie iš Sektų, kurios tai atmeta, – Ugnis bus jų pažadėta susitikimo vieta. Tad neabejokite: nes tai yra Tiesa iš tavo Viešpaties: tačiau daugelis žmonių netiki!
18. Kas nusideda labiau nei tie, kurie klastoja melą prieš Alachą? Jie bus atgabenti prieš savo Viešpatį ir liudininkai sakys: „Šie yra tie, kurie melavo prieš savo Viešpatį! Štai! Alacho Prakeikimas yra tiems, kurie nusideda! -“
19. „Tie, kurie klaidina (žmones) iš Alacho kelio ir nori jį išlenkti: šie buvo tie, kurie neigė Pomirtinį Gyvenimą!“
20. Jie neišsigelbės žemėje, nei turės gynėjų be Alacho! Jų bausmė bus dviguba! Jie negalėjo girdėti, nei jie galėjo matyti!
21. Jie yra tie, kurie prarado savo pačių sielas: ir (prasimanymai), kuriuos jie suklastojo, paliko juos bėdoje!
22. Be abejonės, šie yra kaip tik tie, kurie neteks daugiausia Pomirtiniame Gyvenime!
23. Bet tie, kurie tiki ir dorai elgiasi, ir nusižemina prieš savo Viešpatį – jie bus Sodo Kompanionai gyventi ten per amžius!
24. Šios dvi (žmonių) rūšys gali būti palygintos su aklaisiais ir kurčiaisiais bei tais, kurie gali matyti ir girdėti gerai. Argi jie yra lygūs, kuomet palyginama? Negi tada jūs nekreipsite dėmesio?
25. Mes pasiuntėme Nojų jo Žmonėms (su misija); „Aš atėjau pas jus kaip aiškus įspėjėjas.
26. Kad jūs tarnautumėte tik Alachui: iš tiesų aš bijau dėl jūsų bausmės Sielvartingą Dieną.“
27. Bet Netikinčiųjų Vadai tarp jo Žmonių sakė: „Mes tavyje nematome nieko daugiau kaip tik žmogų kaip mes patys: nei mes matome, kad kas nors sektų tavimi, tik menkiausi iš mūsų, akivaizdžiai mes nematome jumyse (visuose) ir kokios nors malonės mums: iš tikro, mes manome, kad jūs esate melagiai!“
28. Jis tarė: „O, mano Žmonės! Ar matytumėte, jei būtų taip, kad aš turiu Aiškų Ženklą ir kad Jis atsiuntė Malonę man iš Savęs, bet kad ta Malonė buvo paslėpta iš jūsų regėjimo? Ar mes turėtume priversti jus priimti tai, kada jūs nesate linkę taip padaryti?“
29. „Ir, o, mano Žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio turto kaip atlygio: mano atlygis yra tik iš Alacho: bet aš neišvarysiu (su panieka) tų, kurie tiki: nes iš tiesų jie susitiks su savo Viešpačiu, o jūs, kaip matau, esate neišmanantieji!“
30. „Ir, o, mano Žmonės! Kas padės man prieš Alachą, jei aš juos išvarysiu? Ar tada jie atkeips dėmesį?“
31. „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Alacho Turtai, nei aš žinau, kas yra paslėpta, nei aš tvirtinu esantis angelu. Nei aš sakau, kad tiems, kurių jūsų akys nekenčia, Alachas nesuteiks (viso), kas yra gera: Alachas žino geriausia, kas yra jų sielose: jei taip padaryčiau, iš tikrųjų būčiau nusidėjėlis.“
32. Jie sako: „O, Nojau! Tu ginčijaisi su mumis ir tu (labai) ištęsei ginčą su mumis: dabar pateik mums tai, kuo tu mums grasini, jei kalbi tiesą!?“
33. Jis tarė: „Iš tiesų, Alachas suteiks jums, ką Jis pageidaus, – ir tada jūs negalėsite to sužlugdyti!“
34. „Jokios naudos jums nebus iš mano patarimo, kad ir kaip aš trokštu duoti jums (gerą) patarimą, jei atsitiks taip, kad Alachas norės jus palikti jus paklydusius: Jis yra jūsų Viešpats! Ir pas Jį jūs sugrįšite!“
35. Arba ar jie sako: „Jis tai suklastojo“? Sakyk: „Jei aš būčiau tai suklastojęs, ant manęs kristų mano nuodėmė! Bet aš esu neturiu nuodėmių, dėl kurių jūs esate kalti!“
36. Nojui buvo atskleista: „Niekas iš tavo Žmonių nepatikės išskyrus tuos, kurie jau tikėjo! Taigi, nesigraužk daugiau dėl jų (blogų) darbų.“
37. „Bet sukonstruok Arką Mums stebint ir Mums įkvėpus, ir nesikreipk į Mane (daugiau) dėl tų, kurie yra nuodėmėje: nes jie bus užlieti (Tvano).“
38. Jis nedelsiant (pardėjo) konstruoti Arką: kiekvieną kartą, kada jo Žmonių Vadai pro jį praeidavo, jie pajuokdavo jį. Jis sakė: „Jei jūs dabar šaipotės iš mūsų, mes (savo ruožtu) taip pat galime pašaipiai į jus žiūrėti iš aukšto!“
39. „Bet greitai jūs sužinosite, kas yra tie, kuriuos užklups Bausmė, kuri apgaubs juos gėda, – kuriems bus paleista ilgai trunkanti Bausmė.:“
40. Pagaliau, štai! Atvyko Mūsų Įsakymas ir ištryško žemės fontanai! Mes sakėme: „Įlaipink po du iš kiekvienos rūšies, patiną ir patelę, ir savo šeimą – išskyrus tuos, prieš kuriuos Žodis jau buvo paskelbtas, – ir Tikinčiuosius.“ Bet tik keli tikėjo su juo.
41. Taigi, jis tarė: „Lipkite į Arką Alacho vardu, ar ji judėtų, ar stovėtų vietoje! Nes mano Viešpats yra, būkite tikri, Dažnai Atleidžiantis, Maloningiausias!“
42. Taigi, Arka plaukė su jais ant bangų, (iškylančių kaip kalnai), ir Nojus sušuko savo sūnui, kuris atsiskyrė (nuo likusių): „O, mano sūnau! Įlipk su mumis ir nebūk su netikinčiaisiais!“
43. Sūnus atsakė: „Aš nuvyksiu ant kokio kalno: tai išgelbės mane nuo vandens.“ Nojus tarė: „Šią dieną niekas negali išsigelbėti nuo Alacho Įsakymo, tik tie, kuriems Jis skyrė malonę!“ – ir bangos pakilo tarp jų, ir sūnus buvo tarp tų, kurie buvo nuskandinti.
44. Tada žodis buvo paskelbtas: „O, žeme! Praryk savo vandenį, ir, o, dangau! Sulaikyk (savo lietų)!“ Ir vanduo nuslūgo, ir reikalas pasibaigė. Arka atsirėmė į Júdi Kalną, ir žodis buvo paskelbtas: „Išmeskite tuos, kurie nusideda!“
45. Ir Nojus šaukėsi savo Viešpaties ir tarė: „O, mano Viešpatie! Iš tikro mano sūnus yra iš mano šeimos, ir Tavo pažadas yra teisingas, ir Tu esi Teisingiausias Teisėjas!“
46. Jis tarė: „O, Nojau! Jis nėra iš tavo šeimos: nes jo elgesys yra nedoras. Todėl neprašyk Manęs to, apie ką neturi jokių žinių! Aš duodu tau patarimą, kad netaptum vienu iš neišmanančiųjų!“
47. Nojus tarė: „O, mano Viešpatie! Aš siekiu prieglobsčio pas Tave nuo prašymo Tavęs to, apie ką aš neturiu jokių žinių ir kol Tu neatleisi man ir neskirsi man Malonės, aš iš tikrųjų būsiu tarp nelaimėlių!“
48. Žodis atėjo: „O, Nojau! Išlipk (iš Arkos) su Ramybe iš Mūsų ir Palaiminimu tau ir kai kuriems Žmonėms, (kurie kils) iš tų su tavimi: bet (bus kitų) Žmonių, kuriems Mes suteiksime jų malonumus (kuriam laikui), bet galiausiai sunki Bausmė pasieks juos iš Mūsų.“
49. Tokios yra kai kurios istorijos apie Nematoma, kurias Mes tau atskleidėme: prieš tai nei tu, nei tavo Žmonės nežinojo jų. Todėl kantriai siekite: nes Pabaiga yra tiems, kurie yra dori.
50. ‘Ad Žmonėms (Mes pasiuntėme) Hudą, vieną iš jų pačių brolijos. Jis sakė: „O, mano žmonės! Garbinkite Alachą! Neturėkite kitų dievų, tik Jį. Jūs esate tiktai klastotojai.“
51. „O, mano žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio atlygio už šią (Žinią). Mano atlygis yra tik iš Jo, Kuris sukūrė mane: negi tada nesuprasite?“
52. „Ir, o, mano žmonės! Prašykite savo Viešpaties atleidimo, ir atsigręžkite į Jį (atgailaudami): Jis atsiųs jums dangaus, pilančio gausų lietų ir pridės jėgos jūsų jėgai: todėl nenusigręžkite nuodėmėje!“
53. Jie sakė: „O, Hudai! Jokio Aiškaus (Ženklo) mums tu neatgabenai, ir mes nesame tie, kur palieka savo dievus dėl tavo žodžio! Nei mes patikėsime tavimi!“
54. „Mes sakome tik tai, kad (galbūt) kai kurie mūsų dievai galėjo apimti tave blogiu.“ Jis tarė: „Aš šaukiuosi Alacho paliudyti ir jūs liudijate, kad aš neturiu priskyrimo Jam
55. „Kitų dievų kaip partnerių nuodėmės! Todėl regzkite (savo blogybes) prieš mane, visi jūs, ir neduokite man atokvėpio.“
56. „Aš pasitikiu Alachu, savo Viešpačiu ir jūsų Viešpačiu! Nėra jokios judančios būtybės, kurios Jis nebūtų sugriebęs už jos garbanos. Iš tiesų, tai mano Viešpats, kas yra tiesiame Kelyje.“
57. „Jei jūs nusigręšite, – aš (bent jau) perdaviau Žinią, su kuria aš buvau jums pasiųstas. Mano Viešpats padarys kitus Žmones pakeisti jus, ir jūs nė kiek Jam nepakenksite. Nes mano Viešpats rūpinasi ir prižiūri visus dalykus.“
58. Taigi, kada Mūsų įsakas buvo pareikštas, Mes išgelbėjome Hudą ir tuos, kurie tikėjo su juo, (ypatinga) Malone iš Mūsų: Mes išgelbėjome juos nuo sunkios Bausmės.
59. Tokie buvo ‘Ad Žmonės: jie atmetė savo Viešpaties ir Puoselėtojo Ženklus; nepakluso Jo Pasiuntiniams; ir sekė kiekvieno galingo, užsispyrusio nusižengėlio įsakymu.
60. Ir jie buvo persekiojami Prakeikimo šiame Gyvenime, – ir Teismo Dieną. Ak! Štai! Nes ‘Ad atmetė savo Viešpatį ir Puoselėtoją! Lauk Hudo ‘Ad Žmones!
61. Thamúd Žmonėms (Mes pasiuntėme) Salih, vieną iš jų pačių brolijos. Jis sakė: „O, mano Žmonės! Garbinkite Alachą: neturėkite jokio kito Dievo, tik Jį. Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš žemės ir apgyvendino joje: tad prašykite Jo atleidimo ir atsigręžkite į Jį (atgailaudami): nes mano Viešpats yra (visada) šalia, pasiruošęs atsiliepti.“
62. Jie sakė: „O, Salih! Tu buvai iš mūsų! – ligi šiol mūsų vilčių centras! Ar tu (dabar) draudi mums garbinti tai, ką mūsų protėviai garbino? Bet mes tikrai esame (nerimaudami) įtarioje abejonėje dėl to, į ką mus kvieti.“
63. Jis tarė: „O, mano žmonės! Ar suprantate? – Jei aš turėčiau Aiškų (Ženklą) iš savo Viešpaties ir Jis būtų atsiuntęs man Malonės iš Savęs, – kas man tada padėtų prieš Alachą, jei aš nepaklusčiau Jam? Ką tuomet pridėtumėte mano (daliai), jei ne pražūtį?“
64. „Ir, o, mano žmonės! Ši Alacho kupranugarė yra ženklas jums: leiskite jai maitintis (laisvai) Alacho žemėje, ir nedarykite jai jokios žalos arba ūmi Bausmė jus užklups!“
65. Bet jie perpjovė jai paminklinę sausgyslę. Todėl jis tarė: „Mėgaukitės savo namuose tris dienas: (tada bus jūsų pragaištis): (štai) pažadas, kuris nebus nepateisintas!“
66. Kada Mūsų Įsakas buvo pareikštas, Mes išgelbėjome Salih ir tuos, kurie tikėjo su juo (ypatinga) Malone iš Mūsų – ir nuo tos Dienos Negarbės. Nes tavo Viešpats – Jis yra Stiprusis, Galingasis.
67. (Galingas) Sprogimas užklupo nusidėjėlius, ir jie gulėjo kniūbsti savo namuose prieš rytą, –
68. Tartum jie niekada nebūtų ten gyvenę ir klestėję. Ak! Štai! Nes Thamúd atmetė savo Viešpatį ir Puoselėtoją! Taigi, lauk Thamúd
69. Mūsų Pasiuntiniai atvyko pas Abraomą su džiugiomis žiniomis. Jie tarė: „Ramybės!“ Jis atsakė: „Ramybės!“ ir suskubo vaišinti juos keptu veršiuku.
70. Bet kada jis pamatė, kad jų rankos nesitiesia į (patiekalą), jis pajuto kažkokį nepasitikėjimą jais, ir pajuto baimę jiemsa. Jie tarė: „Nebijok: mes buvome pasiųsti prieš Luto žmones.“
71. Ir jo žmona (ten) stovėjo, ir ji nusijuokė: bet Mes perdavėme jai džiugias žinias apie Izaoką, o po jo – apie Jokūbą.
72. Ji tarė: „Deja! Ar aš pagimdysiu vaiką, turint omeny, kad aš esu sena moteris ir mano vyras čia yra senas vyras? Tai iš tikrųjų būtų nuostabus dalykas!“
73. Jie tarė: „Ar tu stebiesi Alacho įsaku? Alacho malonė ir Jo palaiminimai jums, namų žmonės! Nes Jis iš tikrųjų yra vertas visų šlovinimų, pilnateisi į visą garbę!“
74. Tada baimė dingo iš Abraomo (proto) ir džiugios žinios jį pasiekė, jis pradėjo maldauti Mus dėl Luto žmonių.
75. Nes Abraomas be abejonės buvo pakantus (kaltėms), užjaučiantis ir linkęs atgailauti.
76. O, Abraomai! Nesiek to. Tavo Viešpaties įsakas yra paskelbtas: jiems atėjo Bausmė, kuri negali būti sugrąžinta!
77. Kada Mūsų Pasiuntiniai atvyko pas Lutą, jis sielojosi dėl jų ir jautėsi bejėgis juos (apsaugoti). Jis tarė: „Šiandien yra sielvartinga diena.“
78. Ir jo žmonės skubėdami plūdo pas jį, ir jie seniai užsiiminėjo bjaurastimis. Jis tarė: „O, mano žmonės! Čia yra mano dukterys: jos yra tyresnės už jus (jei jūs vesite)! Dabar bijokite Alacho, ir neapgaubkite mane gėda dėl mano svečių! Negi tarp jūsų nėra nė vieno sveikai galvojančio vyro?“
79. Jie tarė: „Tu gerai žinai, kad mums nereikia tavo dukterų: iš tikrųjų tu gan gerai žinai, ko mes norime!“
80. Jis tarė: „O kad aš turėčiau galios jus numalšinti arba kad aš galėčiau kreiptis kokios nors galingos paramos.“
81. (Pasiuntiniai) tarė: „O, Lutai! Mes esame Pasiuntiniai iš tavo Viešpaties! Jokiais būdais jie nepasieks tavęs! Dabar keliauk su savo šeima, kol dar liko dalis nakties, ir te nė vienas jūsų neatsigręžia: bet tavo žmona (liks užpakalyje): jai nutiks tai, kas nutiks žmonėms. Rytas yra jiems paskirtas laikas: argi rytas ne arti?“
82. Kada Mūsų įsakas buvo paskelbtas, Mes apvertėme (miestus) aukštyn kojom ir apipylėme juos siera, kieta kaip degtas molis, plačiai, sluoksnis ant sluoksnio, –
83. Pažymėtu tavo Viešpaties; Nei jie kada yra toli nuo tų, kurie nusideda!
84. Medianos žmonėms (Mes atsiuntėme) Shu‘aib, vieną iš jų brolijos: jis tarė: „O, mano žmonės! Garbinkite Alachą: neturėkite jokio kito dievo tik Jį. Ir nesukčiaukite matuodami ars verdami: aš matau jūsų klestėjimą, bet aš bijau dėl jūsų Bausmės tą Dieną, kuri apglėbs (jus) aplink.“
85. „Ir, o, mano žmonės! Duokite teisingus kiekį ir svorį, ir nesulaikykite nuo žmonių dalykų, kurie jiems priklauso: nedarykite blogo šalyje su ketinimu pridaryti nemalonumų.“
86. „Tai, kas paliko jus su Alachu, būtų geriausia jums, jei (tik) jūs tikėtumėte! Bet aš nesu paskirtas jus prižiūrėti!“
87. Jie sakė: „O, Shu‘aib! Ar tavo meldimasis liepia tau, kad mes nustotume garbinti tai, ką mūsų protėviai garbino, arba kad mes nustotume daryti tai, kas mums patinka su savo nuosavybe? Iš tiesų, tu esi tas, kuris susilaiko dėl kalčių ir yra sveikai galvojantis!“
88. Jis tarė: „O, mano žmonės! Argi nematote, ar aš turiu Aiškų (Ženklą) iš savo Viešpaties ir ar Jis suteikė mano (tyrą ir) gerą išlaikymą kaip nuo Savęs? Aš nenorėčiau, prieštaraudamas jums, daryti tai, ką aš draudžiu jums daryti. Aš tik trokštu (jūsų) pasitaisymo iki geriausios mano galios; ir mano (užduoties) sėkmė gali ateiti tik iš Alacho. Juo aš pasitikiu ir į Jį aš atsigręžiu.“
89. „Ir, o, mano žmonės! Te mano nesutikimas (su jumis) nepriverčia jūsų nusidėti, nes kitaip jūs kentėsite panašų likimą kaip Nojaus, Hudo ar Salih žmonės, nei Luto žmonės yra toli nuo jūsų!“
90. „Bet prašykite savo Viešpaties atleidimo ir atsigręžkite į Jį (atgailaudami): nes mano Viešpats yra iš tikrųjų kupinas malonės ir mielaširdystės.“
91. Jie tarė: „O, Shu‘aib! Daugumos to, ką tu sakai, mes nesuprantame! Iš tikro tarp savęs mes matome, kad tu neturi jokios jėgos! Jei ne tavo šeima, mes tikrai tave užmėtytume akmenimis! Nes tu tarp mūsų neturi aukštos vietos!“
92. Jis tarė: „O, mano žmonės! Tad ar mano šeima yra reikšmingesnė jums negu Alachas? Nes jūs atgręžiate Jam savo nugaras (su panieka). Bet iš tiesų mano Viešpats apima viską, ką jūs darote!“
93. „Ir, o, mano žmonės, darykite, ką galite: aš darysiu tai, (kas yra iš mano pusės): greitai jūs sužinosite, kas yra tie, kuriems nusileis negarbės Bausmė, ir kas yra melagis! Ir stebėkite! Nes aš taip pat stebėsiu su jumis!“
94. Kada Mūsų įsakas buvo paskelbtas, Mes išgelbėjome Shu‘aib ir tie, kurie tikėjo su juo (ypatinga) Malone iš Mūsų: bet (galingas) Sprogimas užklupo nusidėjėlius, ir jie gulėjo kniūbsti savo namuose, rytui išaušus, –
95. Tarsi jie niekada nebūtų ten gyvenę ir klestėję! Taip išnyko Mediana, kaip ir Thamúd išnyko.
96. Ir Mes atsiuntėme Mozę su mūsų Aiškiais (ženklais) ir skelbtinu šaltiniu,
97. Pas Faraoną ir jo Vadus: bet jie klausė Faraono Įsakymo, o Faraono įsakymui nebuvo teisingai vadovauta.
98. Jis keliaus prieš savo žmones teismo Dieną ir nuves jos į Ugnį, bet apgailėtina iš tikrųjų bus vieta, į kurią jie bus vedami!
99. Ir juos persekioja prakeikimas šiame (gyvenime) ir Teismo Dieną: ir apgailėtina yra dovana, kuri bus (jiems) padovanota!
100. Tokios yra keleto bendruomenių istorijų, kurias Mes atskleidėme tau: kai kurios jų yra stovinčios, o kai kurios buvo nupjautos (laiko pjautuvu).
101. Tai ne Mes juos suklaidinome: jie suklaidino savo pačių sielas: dievybės, kitos nei Alachas, kurių jie šaukėsi, neatnešė jiems nė trupučio naudos, kada buvo paskelbtas tavo Viešpaties įsakas: nei jie pridūrė kiek nors (jų daliai), tik pražūčiai!
102. Tokia yra tavo Viešpaties bausmė, kada Jis baudžia bendruomenes jų nusidėjimo viduryje: skausminga, iš tikrųjų, ir sunki yra Jo bausmė.
103. Tame yra Ženklas tiems, kurie bijo Pomirtinio Gyvenimo Bausmės; tai Diena, kada žmonija bus surinkta kartu: tai bus Paliudijimo Diena.
104. Nei Mes ją atidėsime ilgiau negu nustatytas terminas.
105. Tą dieną, kada tai įvyks, jokia siela nekalbės, išskyrus Jam leidus: iš tų (surinktų) kai kurie bus pasmerkti, o kai kurie bus palaiminti.
106. Tie, kurie bus pasmerkti, bus Ugnyje: ten jiems (nieko) nebus, (tik) dūsavimai ir raudojimai:
107. Jie gyvens ten tol, kol tik dangus ir žemė išliks, išskyrus kai tavo Viešpats panorės: nes tavo Viešpats yra (tvirtas) Vykdytojas to, ką Jis suplanuoja.
108. O tie, kurie bus palaiminti, bus Sode: jie gyvens ten tol, kol dangus ir žemė išliks, išskyrus kai tavo Viešpats panorės: nepertraukiama dovana.
109. Tad neabejokite tuo, ką šie žmonės garbina. Jie garbina nieką kitą kaip tik tai, ką jų tėvai garbino prieš (juos): bet iš tiesų Mes (pilnai) atmokėsime jiems jų dalį be (mažiausio) sumažinimo.
110. Mes tikrai davėme Mozei Knygą, bet skirtumai iškilo ten: ???ar nebūtų buvę taip, kad Žodis būtų buvęs paskelbtas prieš tavo Viešpačiui nusprendžiant tarp jų???: bet jie įtariai tuo abejoja.
111. Ir be abejo visiems jūsų Viešpats atmokės (pilnai atsilygindamas) už jūsų darbus: nes jis gerai žino viską, ką jūs darote.
112. Todėl būkite tvirti (tiesiame Kelyje) kaip yra tau įsakyta, – tu ir tie, kurie su tavimi atsigręžia (į Alachą); ir neišklyskite (iš Kelio): nes Jis gerai mato viską, ką jūs darote.
113. Ir nenusileiskite tiems, kurie nusideda, arba Ugnis jus palies; ir jūs neturite kitų gynėjų nei Alachas, nei jums bus pagelbėta.
114. Ir melskitės dviejose dienos pusėse ir nakties priartėjimuose: nes tai yra dalykai, kurie yra geri. Pašalinkite tuos, kurie yra blogi: tai yra priminimas atidiesiems.
115. Ir būkite nepalaužiamai kantrūs; nes iš tiesų Alachas neleis dorųjų atlygiui sunykti.
116. Jei tik būtų buvę kartose prieš jus dorų žmonių, kurie būtų uždraudę žmonėms piktadarystes žemėje, (bet tokių nebuvo), išskyrus keletą iš jų, kuriuos Mes išgelbėjome (nuo žalos)? Bet nusidėjėliai užsiėmė mėgavimusi gerais gyvenimo dalykais, kurie buvo jiems suteikti, ir atkakliai darė nuodėmes.
117. Nei tavo Viešpats būtų Tas, Kuris neteisingai naikintų miestus, kai jų žmonės būtų dori.
118. Jei tavo Viešpats būtų taip norėjęs, Jis būtų galėjęs padaryti žmoniją viena Tauta: bet jie nenustos nesutarti,
119. Išskyrus tuos, kuriems tavo Viešpats suteikė Savo Malonę: ir tam Jis juos sukūrė: ir tavo Viešpaties Žodis bus išpilstytas: „Aš pripildysiu Pragarą džinais ir žmonėmis visais kartu.“
120. Viskuo, ką mes papasakojome tau apie pasiuntinių istorijas, – tuo Mes sutvirtinome tavo širdį: iš jų atėjo pas tave Tiesa, kaip ir kvietimas bei priminimo žinia tiems, kurie tiki.
121. Sakyk tiems, kurie netiki: „Darykite, ką galite: mes darysime iš savo pusės;a“
122. „Ir laukite! Mes taip pat lauksime.“
123. Alachui priklauso nematomos dangaus ir žemės (paslaptys) ir pas Jį sugrįžta (sprendimui) visi reikalai: todėl garbink Jį ir pasitikėk Juo: ir tavo Viešpats nėra nedėmesingas ta, ką jūs darote.