Vardan Allah Gailestingojo,Maloningojo.
1. Ta,sin,mym.
2. Tai – aiškiojo Šv.Rašto ajatai.
3. Tu turbut,labai nerimauji todėl kad jie(daugiadieviai) netitiki?
4. Jeigu Mes panorėtume,Mes galėtume iš dangaus pasiųsti( tokį) ženklą,kad jie tuojau pat paklusniai nulenktų galvas.
5. Kad ir kokia nauja žinia bepasiektų juos nuo Gailestingojo,jie nusisuka nuo jos.
6. Jie atstūme jį (Koraną),labai greitai ateis žinia,apie tai iš ko jie tyčiojosi.
7. Nejaugi jie nemato ,kiek ant žemės Mes užauginome nuostabių augalų.
8. Ištiesų,visame tame ženklas,bet dauguma jų (tuo) netiki.
9. Ištiesų,tavo Viešpats Kilnus,Gailestingas.
10. (Prisimink Muhammad),kuomet tavo Viešpats kreipėsi į Mozę:”keliauk pas nesąžiningus žmones(tautą),
11. faraono tautą,nejaugi jie nepabijos(neišsigąs) Allah?
12. Mozė pasakė:”Viešpatie! Aš bijausi kad jie atstums mane(paskaitys mane melagiu),
13. Mano krūtinė (per skurdi) bus suvaržyta ir liežuvis neapsivers.Tad geriau pasiųsk Harun’ą (Faraono tautai).
14. Taipogi aš apkaltintas jų,ir bijausi kad jie mane nužudys”.
15. (Allah) pasakė:”Ne! Keliaukite dviese su Mano ženklais.Ištiesų Mes paklausysime (jų atsakymą) kartu su jumis.
16. Eikite abu pas Faraoną ir sakykite:”Ištiesų,mes esame -pranašai Viešpačio,pasaulių Valdovo.
17. Tad paleisk israelio sūnus kartu su mumis”.
18. Faraonas atsakė:”Argi mes neauginome tavęs nuo kūdikystės savo namuose?Argi tu nepraledai šitiek metų su mumis?
19. Argi tu nepadarei to,ką padarei?Tu nedėkingas žmogus”.
20. Mozė atsakė:”Aš taip pasielgiau būdamas klystkelyje”
21. Ir aš pabėgau išsigandęs jūsų.O mano Viešpats suteikė man žinių (galios) (atskirti gėrį nuo blogio) ir paskyrė mane vienu iš pranašų.
22. Ir tu (už suteiktą malonę) lauki iš manęs dėkingumo ,kuomet vergais pavertęs Israelio sūnus?”
23. Faraonas paklausė:”Kas gi tas (Viešpats) pasaulių Valdovas?”
24. (Mozė) atsakė:”Viešpats dangaus ir žemės ir tai kas tap jų,jeigu jūs įtikėsite”.
25. (Faraonas) pasakė esantiems šalia jo:”Ar girdėjote jūs?”
26. (.Mozė) tęsė:”Jūsų ir jūsų protėvių Viešpats”.
27. (Faraonas) pasakė:”Ištiesų,(šitas) pranašas,kuris (kaip sakosi) siųstas mums(tikriausias) beprotis”.
28. (Mozė) pasakė:”(Jis) Viešpats vakarų ir rytų,ir kas tarp jų,tik jeigu jūs mąstote”.
29. (Faraonas) pasakė:”Jeigu tu garbinsi kitą dievą išskyrus mane,tuomet aš uždarysiu tave i kalėjimą”.
30. (Mozė) atsakė:” O jeigu aš parodyčiau tau stebuklą?”
31. (Faraonas)atsakė:”Tad parodyk,jeigu tik tu sakai tiesą”.
32. (Mozė) metė savo lazdą,ir akimirksniu ji pavyrto gyvate.
33. Jis ištraukė savo ranką ir ji tapo balta(švytinti,pieno spalvos) kurie į ją žiūrėjo.
34. Faraonas pasakė arčiausiai stovintiems šalia jo:”Ištiesų jis išmanantis burtininkas.
35. Jis savo burtais nori jus išvesti iš jūsų šalies.Ką gi jūs patartumėte?”
36. Jie atsakė:”Sulaikyk(kuriam laikui) juos su broliu,ir pasiųsk į miestus sušaukti šauklius,
37. tam kad tau atvestų geriausius miesto burtininkus”…
38. ir sušaukė burtininkus tam skirtą dieną,
39. ir pasakė žmonėms:” Ar visi čia susirinkote?”
40. Galbūt mums teks pasekti paskui burtininkus (Mozę ir Harun’ą),jeigu tik jie laimės.
41. Atėję burtininkai paklausė Faraono,ar bus mums atlygis jeigu mes laimėsime?”
42. Jis atsakė:”Taip.Tokiu atveju jūs sėdėsite arčiausiai mano sosto”
43. (Mozė) pasakė burtininkams:”meskite tai,ką ruošiatės mesti!”
44. Mesdami virves ir lazdas jie sušuko:”Vardan didžiojo faraono ištiesų, mes laimėsime!”
45. Tuomet Mozė metė savo lazdą ,ir toji akimirksniu prarijo viską ką jie buvo priburę.
46. Ir burtininkai puolė ant kelių.
47. Jie pasakė:”Mes patikėjome Viešpačiu(psaulių) valdovu.”
48. Mozės ir Haruno Viešpačiu.
49. (Faraonas) pakalusė:”Tai jūs patikėjote Juo,pirmiau(greičiau) nei aš jums leidau?Jis (Mozė),beabejonės,- yra jūsų lyderis(mokytojas),kuris apmokė jus burtų( kerų). Bet greitai jūs sužinosite(jūsų savivaliavimo pasėkmes):Aš įsisakysiu nukirsti jums kryžmai kojas ir rankas ir nukryžiuoti”.
50. Jie atsakė:”Ne bėda! Išties mes sugrįšime pas savo Viešpatį”.
51. Ištiesų,mes tik trokštame,kad mūsų Viešpats atleistų mums mūsų nuodėmes,už tai kad mes tikėjome kitais”.
52. Ir įkvėpėme Mes Mozę:” Iškeliauk su manaisiais vergais naktį,kitaip jūs būsite sekami”.
53. Faraonas išsiuntinėjo po miestus šauklių (karių)
54. ir pasakė:”Jų yra tik nedidelė grupelė”.
55. Bet jie įsiutino (smarkiai supykdė) mus,
56. ir mums visiems reikia būti apdairiems”.
57. Bet Mes išvarėme (išvijome) juos iš sodų, šaltinių,
58. lobių (brangenybių) ir pasiturinčios padėties.
59. Taip (ir buvo).Ir visa tai Mes atidavėme Israelio sūnums.
60. Per saulėtekį (Faraono kariai) pasekė juos.
61. Kuomet dvi kariuomenės (pulkai) pamatė viena kitos,(Mozės) pasekėjai pasakė:”Mus tuojau pat užpuls”.
62. Sušuko Mozė:”Niekada! Juk mano Viešpats su manimi ir jis paves mus teisingu keliu”.
63. Tuomet Mes pasiuntėme Mozei atskleidimą:”Suduok į jūrą su savo lazda”(Jis sudavė) ir ji prasiskyrė(prasivėrė) ir kiekviena jos pusė pasidarėtarytum didžiuliai kalnai.
64. Vėliau Mes priartinome Faraono kariuomenę (prie prasiskyrusios) jūros,
65. o Mozę ir visus kitus kas buvo su juo,Mes išgelbėjome.
66. O likusiuoius paskandinome.
67. Ištiesų, tame yra ženklas,bet dauguma jų nepatikėjo.(tuo)
68. Ištiesų,tavo Viešpats -Didis,Gailestingas.
69. Papasakok jiems Ibrahimo istoriją,
70. kuomet jis paklausė savo tėvo ir tautos:”kuo jūs tikite?”
71. Jie atsakė:”Mes garbiname dievus ir nuolat meldžiamės jiems”.
72. (Ibrahim’as) paklausė:”Ar girdi(dievai) kuomet jūs šaukiates jų?”
73. Gelbsti jie jus ar kenkia?”
74. Atsakė:”Ne ! Bet mes matėme,kaip mūsų tėvai taip darė”.
75. (Ibrahim’as) paklausė:”:”O jūs ar pamąstėte ką jūs garbinate
76. jūs ir jūsų protėviai?”
77. Visi jie -priešai man,išskyrus pasaulių Viešpatį.
78. Kuris sukūrė mane ir veda teisingu keliu;
79. kuris maitina mane,ir malšina mano troškulį.
80. o kuomet susergu,Jis išgydo mane.
81. Kuris pasiima mano gyvybę,o vėliau prikelia.
82. kuris tikiuosi Teismo dieną atleis mano nuodėmes.
83. Viešpatie,suteik man išminties,ir priskirk mane prie teisingųjų,
84. ir ateinančioms kartoms išsaugok apie mane garbingą atminimą,
85. padaryk mane viena iš tų,kuriems atiteks palaiminimo rojus;
86. atleisk mano tėvui,juk jis buvo vienas iš paklydėlių,
87. ir nenužemink manęs teismo dieną-
88. tą dieną,kuomet neprireiks nei turtų,nei sūnų,
89. išskyrus tuos,kurie prieš Allah stosis švaria širdimi’’.
90. (Ta dieną) kuomet rojus bus arčiausiai dievobaimingųjų;
91. (kuomet) paklydėlius išrikiuos priešais pragarą.
92. Jiems bus pasakyta;’’ir kur gi tie,kuriuos jūs garbinote,
93. kartu su Allah?Ar padės(pagelbės) jie jums,ar (nors) patys sau?
94. Jie bus įmesti (įstumti) Į pragarą kartu su paklydėliais.
95. taipogi ir visa Iblis (šėtono gauja).
96. Tarpusavy pešdamiesi jie sakys:
97. ’’prisiekiame Allah mes aiškiai klydome,
98. kuomet mes priskyrėme (suliginome) jus su Viešpačiu (pasaulių valdovu).
99. Juk tai nuodėmingieji (neteisingieji) išvede mus iš tiesaus kelio.
100. Ir neturime mes nei užtarėjų,
101. nei patikimų draugų.
102. Jeigu tik mus galėtų sugrąžinti atgal,mes iškarto taptume tikinčiaisiais’’!
103. Ištiesų juk, tame yra ženklas!Bet dauguma iš jų netapo tikinčiaisiais.
104. Ištiesų tavo Viešpats yra Visagalis,Gailestingas.
105. Nojaus tauta atstūmė siųstus (pranašus),
106. Kuomet jų bičiulis Nojus paklausė:’’Ar neišsigąsite (nepabijosite) jūs Allah?
107. Ištiesų juk aš jums esu pranašas,vertas pasitikėjimo.
108. Tad bijokitės Allah ir pakluskite man.
109. Aš neprašau iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai pasaulių Viešpats.
110. Tad bijokitės Allah ir pakluskite man.
111. Jie paklausė:’’Kaip mes galime tavimi patikėti,jei paskui tave pasekė tiktais apgailėtini žmonės?’’
112. Jis atsakė:’’Ne man žinoti jų poelgius-
113. Tiktai mano Viešpats pateiks jiems nuosprendį,jeigu tik jūs suprąstumėte(suvoktumėte).
114. Ir aš ne iš tų,kuris atstumtų ( nuo savęs) tikinčiuosius.
115. Aš tiktais (aiškiai) perspėjantis pranešėjas.
116. Jie atsakė:’’O Nojau ! Jeigu tu nenustosi,mes tučtuojau užmėtysime tave akmenimis’’.
117. Jis sušuko:’’O Viešpatie! Mano tauta atstūmė mane (paskaitė mane melagiu).
118. Tad išteisink mus ir išgelbėk mane ir tikinčiuosius ,kurie pasekė paskui mane’’.
119. Mes išgelbėjome jį ir tuos kurie buvo kartu su juo sutalpinę juos ant arkos.
120. O likusiuosius paskandinome.
121. Ištiesų,šitame yra ženklas,bet dauguma iš jų -netikintys.
122. Ištiesų tavo Viešpats yra Visagalis,Gailestingas.
123. Aditai atstumė (vieną iš ) pranašų,
124. savo bičiulį Hud’ą,kuomet jis pasakė:”Nejaugi jūs nesibijote Allah?
125. Ištiesų,aš esu pranašas jums,vertas pasitikėjimo.
126. Tad bijokitės Allah ir pakluskite man.
127. Aš neprašau iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai pasaulių Viešpats.
128. Nejaugi jūs ant kiekvienos kalvos statysite orientyrus(auksčiausius pastatus) tik tam,kad pamalononti (pralinksminti)save,
129. ir statote pilis ,manydami kad gyvensite amžinai.(vildamiesi kad esate nemirtingi),
130. ir manydami kad esate valdovai,valdysite jas (visada) kaip kokie tironai.
131. Tad bijokitės Allah ir pakluskite man.
132. Bijokitės To,kuris apdovanojo jus tuo,kas jums yra žinoma(aišku).
133. Jis dovanojo jums naminius gyvulius ir sūnus.
134. Sodus ir šaltinius.
135. Ištiesų aš bijausi,kad jūs Teismo dieną būsite nubausti.
136. Jie pasakė:”Mums visviena (nėra skirtumo) tu mums pranašausi(perspėsi) ar ne.
137. Visa tai tik prasimanymai(tradicijos) ankstesnių tautų.
138. Ir mes nebūsime nubausti.
139. Jie pavadino(paskaite) jį melagiu,ir Mes pražudėme juos.Ištiesų tame yra ženklas,bet dauguma iš jų netapo tikinčiaisiais.
140. Ištiesų,tavo Viešpats yra Visagalis,Gailestingas.
141. Samuditai atstūmė (vieną) iš pranašų,
142. Kuomet jų brolis Salih pasakė:”Nejaugi jūs nepabijosite Allah?
143. Ištiesų aš esu pranašas jums,vertas pasitikėjimo.
144. Tad pabijokite Allah ir pakluskite man.
145. Aš neprašau iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai pasaulių Viešpats.
146. Nejaugi jūs (liksite) saugus tarp viso šito kur esate,
147. Tarp sodų ir šaltinių,
148. Tarp (apsėjamųjų) laukų ir datulių palmių su švelniausiais vaisiais.
149. Meistriškai statydami namus kalnuose.
150. Bijokitės gi Allah ir pakluskite man.
151. Ir nepakluskite neteisiųjų įsakymams.
152. Kurie nieko gero nedarydami sėja žemėje neteisingumą.
153. Jie atsakė:”Tu ne kas kita,o tik vienas iš užburtųjų.
154. Tu paprasčiausias žmogus kaip ir mes.Tad parodyk stebuklą,jei sakai tiesą.
155. (Salih) pasakė:”Štai (jums stebuklas)-kupranugario(patelė).Geriamasis vanduo ir jums ir jai, bus tik tam skirtomis dienomis.
156. Neskriauskite jos,kitaip jus būsite nubausti Didžiają (teismo dieną).
157. Bet jie perpjovė jai (kelių sausgysles) ir pasigailėjo.
158. Užklupo juos bausmė.Ištiesų šitame yra ženklas,bet dauguma iš jų tuo labiau neįtikėjo.
159. Ištiesų tavo Viešpats Didis,Gailestingas.
160. Luto tauta,atstumė (vieną) iš pranašų,
161. Kuomet jų bičiulis paklausė:”Nejaugi jūs nesibijote Allah?
162. Ištiesų aš esu pranašas jums,vertas pasitikėjimo.
163. Tad bijokitės Allah ir pakluskite man.
164. Aš neprašau iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai pasaulių Viešpats.
165. Nejaugi jūs iš visų pasaulio gyventojų,norite suartėti su vyrais,
166. vengdami savo žmonų,kurias Allah sukūrė jums?Juk jūs žmonės (nusikaltėliai)
167. Jie atsakė:”Jeigu tu nenustosi,tu būsi išvytas iš miesto.
168. (Lut’as) atsakė:”Ištiesų man nepriimtinas jūsų elgesys.
169. Viešpatie! Išgelbėk mane ir mano šeimą nuo šito,kaip jie elgiasi.
170. Ir mes išgelbėjome jį ir jo šeimą -visus.
171. Iškyrus senę (seną moterį) kuri pasiliko su nuodėmingaisiais.
172. O vėliau likusiuosius mes sunaikinome.
173. Ir pasiuntėme ant jų lietų.Pražutingą lietų nuo tų,kurie įspėjo.
174. Ištiesų šitame yra ženklas-bet dauguma jų neįtikėjo.
175. Ištiesų tavo Viešpats Visagalis,Gailestingas.
176. Al-aika gyventojai atstūmė pranašus.
177. Kuomet Suaib’as pasakė jiems:”Nejaugi jūs nesibijote Allah?
178. Ištiesų aš esu pranašas jums,vertas pasitikėjimo.
179. Tad bijokites Allah ir pakluskite man.
180. Aš neprašau iš jūsų atlygio,juk man atlygins tiktai pasaulių Viešpats.
181. Atmatuokite sąžinigai ir nebūkite iš tų,kurie sukčiauja(atmatuodami)
182. Sverkite ant tikslių (vertikalių) svarstyklių,
183. Nesumažinkite (nenuimkite) nuo žmonių to,kas jiems priklauso ir nesielkite blogai skleisdami žemėje neteisybės.
184. Bijokites To,kuris sukūrė jus ir ankstesnes tautas”.
185. Jie atsakė:”Paprasčiausiai tu esi užburtas”.
186. Tu toks pats žmogus kaip ir mes,ir mes manome kad tu esi( vienas iš) melagių.
187. Nuleisk (numesk) mums gabalą (skliautą) dangaus,jeigu tu iš tų kurie sako tiesą”.
188. (Suaib’as)atsakė:”Mano Viešpats žino geriau,tai kaip jūs elgiatės”.
189. Bet jie atstūmė jį,ir užklupo juos bausmė vidurdienį (dienos šešėlyje).Ištiesų tai buvo didžiule(Teismo dienos) bausmė.
190. Ištiesų šitame yra ženklas,bet dauguma jų nepatikėjo.
191. Ištiesų Tavo Viešpats yra Visagalis,Gailestinags.
192. Ištiesų Koranas – tai Viešpačio atskleidimas.
193. Su kuriuo nusileido (tiesos ir tikėjimo) Dvasia (angelas Gabrielius).
194. ant tavo širdies tam kad tu taptum vienu iš pranašų.
195. suprantama arabų kalba.
196. Ištiesų (Koranas) yra minimas ir ankstesniuose Šv.Raštuose.
197. Argi jiems tai nėra ženklas (pripažinti Koraną),tai kad(mokslininkai) Israelio sūnūs žino Koraną(moka)?
198. Jeigu Mes būtume pasiuntę( Koraną) kitiems,ne arabams
199. ir jeigu jis būtų skaitęs jį jiems, visviena jie nebūtų patikėję (juo).
200. Šitaip mes įteigiame (pasėjame) netikėjimą į nuodėmingųjų širdis.
201. Jie nepatikės juo(Koranu)tol kol jų neužklups kankinanti bausmė.
202. Ir (bausmė) netikėtai(staiga) juos užklups,net nepajaus kad ji artėja.
203. Ir tik tuomet jie išlemens:”Argi mums nebus pasigailėjimo”?
204. Nejaugi jie skubina (kad juos užkluptų) Mūsų bausmė?
205. Ar pagalvojai tu apie tai (Muhammad),jeigu Mes jiems būtume dovanoję žemiskasias gėrybes(turtus) daugybę metų,
206. O vėliau juos užkluptų tai kas buvo žadėta,
207. viskas tas ką jie turėjo ir džiaugėsi ,neatneštų jiems jokios naudos?
208. Mes nepražudėme ne vienos tautos prieš tai nepasiųsdami jiems pranašų,
209. su perspėjimais.Ir Mes nebuvome nesąžiningi.
210. Juk nenusileido(nepasirodė) šėtonas su juo (Koranu),
211. tai nepanašu į juos,ir jie negalėtų,
212. juk jiems yra uždrausta klausytis (Korano)
213. Ir nesikreipk į kitus dievus,išskyrus Allah,kitaip tu liksi nubaustųjų tarpe.
214. Paragink (paskatink) savo artimiausius giminaičius!
215. Ir nuleisk(palenk) savo (geraširdingumo)sparnus pries tuos tikinčiuosius,kurie seka paskui tave.
216. Jeigu jie nepaklustų tau,tuomet sakyk:”aš neatsakingas už tai kaip jūs elgiatės”.
217. Ir pasitikėk Didžiuoju, Gailestinguoju,
218. kuris mato,kuomet tu meldiesi (naktimis)
219. ir(tavo) judesius tarp klupančiujų.
220. Juk Jis Girdintis,Matantis.
221. Ar pasakyti jums,(o žmonės)pas ką nusileidžia šėtonai?
222. Jie nusileidžia pas kiekvieną nuodėmingą melagį.
223. paklūsta (angelams) bet dauguma iš jų- melagiai.
224. Paskui poetus seka,paklydę iš (tiesiojo) kelio.
225. Argi tu nematai,kaip jie klaidžioja po tolybes(kuria eiles įvairiausiomis temomis)
226. Ir diskutuoja (kalba apie ) tai ko nedaro.
227. Išskyrus tuos, kurie įtikėjo, darė gerus darbus, minėjo vardą Allah, ir saugojosi netikinčiujų vilionių. O engėjai labai greitai sužinos, tai kas jų laukia.(Koks jų likimas)