Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
1. Ta, sin, mym.
2. Tai - aiškiosios Knygos posmai.
3. Mes perskaitysime tau teisingą istoriją apie Mūsą (Mozę) ir Faraoną, žmonėms, kurie tiki.
4. Iš tiesų Faraonas išsiaukštino žemėje ir suskaldė savąją tautą į partijas. Vieną iš jų jis engdavo žudydamas jos sūnus ir palikdamas gyvas jų moteris. Iš tikrųjų jis buvo iš platinančių sugedimą.
5. Mes geidavome suteikti malonę tiems, kurie buvo susilpninti žemėje, ir padaryti juos lyderiais, ir padaryti juos paveldėtojais,
6. ir sustiprinti juos žemėje, ir parodyti Faraonui ir Hamanui, ir jų kariaunoms tai, ko jie baiminosi iš jų pusės.
7. Ir Mes atvėrėme Mūsos (Mozės) motinai: "Maitink jį krūtimi; o kai bijosi dėl jo, tai mesk jį į upę ir nebijok, nenusimink! Mes grąžinsim jį tau ir padarysime vienu iš pasiuntinių."
8. Ir priglaudė jį Faraono šeima, kad taptų jis jų priešu ir sielvartu. Iš tiesų Faraonas ir Hamanas, ir jų kariaunos buvo nusidėjėliai!
9. Ir tarė Faraono žmona: "Džiaugsmas mano ir tavo akims! Nežudykite jo; galbūt jis atneš mums naudos, arba mes įsūnysim jį". O jie net neįtarė.
10. Ir iš ryto Mūsos (Mozės) motinos širdy liko tuščia. Jinai butų atvėrusi tai, jeigu Mes nebūtume sustiprinę jai širdies, kad būtų tikinti.
11. Ir tarė jinai jo seseriai: "Sek paskui jį!" Ir jinai stebėjo jį iš šalies, o jie net nežinojo.
12. Ir uždraudėme Mes jam žindyves prieš tai, ir tarė jinai (Mūsos (Mozės) sesuo): yyA i nurodyti jums šeimą, kuri pasirūpins juo dėl jūsų, ir jie bus jam palankūs? "
13. Ir grąžinome Mes jį motinai, kad jos akys pasidžiaugtų ir kad ji neliūdėtų, o žinotų, jog Allaho pažadas - tiesa, tačiau didžioji jų dalis nežino!
13. Ir kai jis subrendo, ir atsitiesė, Mes suteikėme jam išminties (pranašystę, valdžią) bei žinių. Taip Mes apdovanojame geradarius!
15. Ir įžengė jis į miestą tokią minutę, kai jo gyventojai buvo neatidūs, ir surado ten du žmones, kurie pešėsi: vienas - iš jo partijos, o kitas - iš priešų. Ir šaukėsi jo pagalbos tas, kur iš jo partijos, prieš tą, kuris iš priešų. Ir trenkė jam kumščiu Mūsa (Mozė), ir užmušė jį. Jis tarė: "Tai - šėtono darbai, juk jis - priešas, nustumiantis nuo kelio, akivaizdus."
16. Tarė jis: "Viešpatie! Aš nuskriaudžiau pats save. Atleisk man!" Ir atleido Jis jam: juk Jis - Dovanojantis, Maloningas!
17. Tarė jis: "Viešpatie, už tai, kad Tu apipylei malonėmis mane, niekados netapsiu pagalbininkas nusidėjėliams!"
18. Ir kitą rytą jis pasirodė mieste, kupinas baimės, besidairantis aplinkui. Staiga tas, kuris šaukėsi jo pagalbos vakar, vėl šaukia. Mūsa (Mozė) jam tarė: "Tu - tikrai pasiklydęs!"
19. Ir kai anas norėjo įveikti tą, kuris buvo abiejų priešas, tarė jam: "O Mūsa (Moze), nejaugi tu nori užmušti mane, kaip kad užmušei sielą vakar? Tu nori būti tironas žemėje, bet nenori būti vienas iš tų, kurie sutaiko žmones."
20. Ir atbėgo žmogus iš miesto pakraščių ir tarė: "O Mūsa (Moze), diduomenė svarsto, kaip užmušti tave. Tad pasitrauk - aš tau duodu gerą patarimą!"
21. Ir pasitraukė jis iš ten kupinas baimės, besidairydamas aplinkui. Jis tarė: "Viešpatie, išgelbėk mane nuo neteisingų žmonių!"
22. Ir, pasukęs Madjano kryptimi, tarė: "Galbūt mano Viešpats išves mane į tiesų kelią!"
23. Ir kai jis atvyko prie Madjano šulinio vandenų, tai rado ten minią žmonių, girdančių (galvijus). Ir surado, dar nepriėjęs prie jų, dvi moteris, atginusias savo bandas šalimais. Jis tarė: "Kur jūsų bėda?” Jos tarė: "Mes negalime girdyti, kol nepasitrauks piemenys, o mūsų tėvas - labai senas."
24. Ir pagirdė jis joms, o paskui pasitraukė į pavėsį ir tarė: "Viešpatie, man reikia bet kokios palaimos, kurią Tu man bepasiųstum!"
25. Ir atėjo viena iš anų dviejų ir droviai prisiartinusi, tarė: "Mano tėvas kviečia tave, norėdamas atsidėkoti už tai, kad tu mums pagirdei." Ir kai jis aplankė jį ir papasakojo savo istoriją, jis tarė: "Nebijok, tu išsigelbėjai nuo nedorėlių!"
26. Viena jų tarė: "Tėve, pasamdyk jį: juk jis - geriausias iš tų, kuriuos gali pasamdyti, stiprus ir patikimas."
27. Jis tarė: "Aš noriu apvesdinti tave su viena iš šitų mano dukrų, jei tarnausi pas mane aštuonetą metų. O jeigu išbūsi dešimt, tai jau iš savo malonės. Aš nenoriu tavęs apsunkinti. Tu įsitikinsi, jeigu Allahas panorės, jog esu iš teisingųjų."
28. Jis tarė: "Tai - tarp tavęs ir manęs (sutarta); kad ir kurį terminą išpildyčiau, tegul nebūna pasielgta su manim neteisingai, ir Allahas - Laiduotojas to, ką mes kalbam."
29. Ir kuomet Mūsa (Mozė) išpildė savo terminą ir leidosi į kelią su šeima, jis pastebėjo ugnį kalno papėdėje. Jis tarė savo šeimai: "Pasilikite čia, aš pamačiau ugnį, galbūt aš sugrįšiu pas jus su kokia nors žinia arba su deglu, kad galėtumėt pasišildyt."
30. Ir kai jis prisiartino prie jos, pasigirdo balsas iš dešinės slėnio pusės palaimintoje vietoje iš medžio: "O Mūsa (Moze), Aš —Aliahas, pasaulių Valdovas!
31. Mesk savo lazdą!" 1/ kai jis pamatė, kad toji raitosi tarsi gyvatė, pasileido bėgti atbulas ir net neatsigręžė. "O Mūsa (Moze), eikš arčiau ir nebijok, tu esi iš tų, kurie yra saugūs!"
32. Įkišk savo ranką užantin, ištrauksi ją baltą be jokios ligos (dėmės), ir priglausk savo ranką prie šono be baimės. Štai čia du tavo Viešpaties įrodymai Faraonui ir jo didikams, - iš tikrųjų jie - pasileidėliai žmonės."
33. Jis tarė: "Viešpatie, aš nužudžiau pas juos sielą ir bijau, kad jie nužudys mane.
34. Ir mano brolis, Harūnas (Aaronas), didesnis gražbylys negu aš, - tai pasiųsk jį su manimi kaip pagalbininką, kad patvirtintų mano teisumą. Ai bijau, kad jie palaikys mane melagiu."
35. Tarė jis: "Mes sustiprinsim tavo ranką tavuoju broliu ir duosim jums valdžią (įrodymus); jie nepajėgs pakenkti jums dėl Mūsų ženklų; Jūs ir tie, kurie seks paskui jus, būsite nugalėtojai."
36. Ir kai atėjo pas juos Mūsa (Mozė) su aiškiais Mūsų ženklais, jie tarė: "Tai tik išgalvoti burtai! Mes nesam girdėję apie tai iš pirmųjų savo tėvų."
37. Ir tarė Mūsa (Mozė): "Mano Viešpats geriau žino tuos, kurie atėjo turėdami teisę vadovauti nuo Jo, ir kas Paskutiniame gyvenime bus laimingas. Iš tiesų nebūna laimingi skriaudėjai!"
38. Ir tarė Faraonas: "O didikai, nežinau jums kito dievo, išskyrus mane. Kurk ugnį, Hamanai, kaitink molį ir pastatyk bokštą: galgi aš įkopsiu pas Mūsos (Mozės) Dievą. Juk aš manau, kad jis - melagis."
39. Ir išpuiko jis bei jo kariaunos žemėje be tiesos ir galvojo, kad jie Mums nebus sugrąžinti.
40. Ir sučiupome Mes jį ir jo kariaunas, ir įmetėm į jūrą. Pažiūrėk, koks buvo tironų galas!
41. Ir padarėme Mes juos lyderiais, kurie šaukia į Ugnį, ir prikėlimo dieną nebus jiems pagalbos.
42. Ir palyaėjom Mes juos šiame pasaulyje prakeiksmu, o Prikėlimo dieną gėdingai jie bus tarp prakeiktųjų.
43. Ir dovanojome Mes Mūsai (Mozei) Raštą po to, kai pražudėme pirmąsias gentkartes, kaip akivaizdžias apraiškas žmonėms, kaip vadovą kely ir gailestį - galgi jie prisimins!
44. Tavęs nebuvo vakarinėje (kalno) pusėje, kai Mes suteikėme M ūsai (Mozei) Pavedimą; tu ten nedalyvavai.
45. Bet Mes užauginome kartas (po Mūsos (Mozės)), ir ilgus amžius tęsėsi jų gyvenimas. Tu nebuvai tarp Madjano gyventojų, neskaitei jiems Mūsų apreiškimų, bet Mes siuntėme (pranašus).
46. Nebuvai tu kalno papėdėje, kai Mes šaukėme, bet tai buvo tavo Viešpaties malonė, kad perspėtum tautą, pas kurią iki tavęs nebuvo pasiuntinio - galbūt jie prisimins.
47. O jeigu (Mes nebūtume tavęs pasiuntę), tai, jei kada ištiktų juos nelaimė už tai, ką anksčiau padarė jų rankos, jie tartų: "Viešpatie, kodėl Tu nepasiuntei mums pasiuntinio, kad sektume paskui Tavo ženklus ir taptume tikinčiaisiais!"
48. O kai aplankė juos Mūsų tiesa, jie tarė: "Kodėl neduota jam tas pats, kas ir Mozei?" Negi jie neatmetė to, kas buvo dovanota Mūsai (Mozei) anksčiau? Jie sakė: "Dveji burtai (Tauratas (Tora) ir Koranas), vieni kitiems padedantys!", ir pridūrė: "Mes niekuo iš jųdviejų netikime."
49. Sakyk: "Tad atneškite Allaho Knygą, kuri būtų teisingesnė negu šios dvi, - aš seksiu ja, jeigu jūs sakote tiesą!"
50. O jeigu jie tau neatsakys, tai žinok, kad jie seka tik įkandin savo aistrų. O kas labiau išstumtas iš kelio, nei tas, kuris nusekė įkandin savo aistros nevadovaujamas Allaho? Iš tiesų Allahas neveda tiesiu keliu neteisingųjų!
51. Mes atvedėme pas juos Žodį, - galgi jie prisimins!
52. Tie, kuriems Mes dovanojame Knygą prieš tai, - jie juo (Koranu) tiki.
53. O kai jiems jį skaito, jie kalba: "Mes patikėjome juo, jis - tiesa iš mūsų Viešpaties. Mes ir anksčiau buvome musulmonai."
54. Šitiems bus įteiktas apdovanojimas dvigubas už tai, kad jie kentėjo. Gėriu jie šalina blogį ir aukoja iš to, kuo Mes juos apdovanojome.
55. O kai jie išgirsta tuščiažodžiavimą, tai nusisuka nuo jo ir kalba: "Mums mūsų darbai, o jums jūsų darbai. Taika jums. Mes nenorime suartėti su neišmanėliais!"
56. Išties Tu nesugebėsi išvest į tiesų kelią tų, kuriuos nori: tik Allahas išveda į tiesų kelią, ką nori. Jis geriau pažįsta tuos, kurie eina tiesiai.
57. Jie {Mekkos netikintieji) tarė: "Jeigu mes dabar paseksime teisingu vedimu kartu su tavim, būsime išplėšti iš mūsų žemės." Argi ne
Mes įtvirtinome jiems saugų prieglobstį, į kurį surenkami įvairūs vaisiai iš visur, maistui nuo Mūsų? Bet didžiuma jų nežino!
58. Kiek Mes pražudėme gyvenviečių, kurios puikavosi savo gyvenimu! Štai - jų būstai, negyvenami po to, išskyrus nedaugelį. Ir Mes tapome jų paveldėtojai.
59. Tavo Viešpats nebuvo toks, kad naikintų gyvenvietes, kol nepasiuntė į svarbiausią iš jų pasiuntinio, skaitančio jiems Mūsų apreiškimus. Mes naikinome tiktai tas gyvenvietes, kurių gyventojai pasirodydavo neteisingi!
60. Visa tai, kas jums dovanota, - tai šito gyvenimo turtas ir jo papuošalai; o tai, kas pas Allahą, - geriau ir ilgiau tęsiasi. Negi neateisit į protą?
61. Argi tas, kuriam Mes davėme gerąjį pažadą ir kuris jį sutiks, toks, kaip tasai, kuriam Mes leidome naudotis šito gyvenimo gėrybėmis, paskui, prikėlimo dieną jis bus atvestas (su Pragaro gyventojais)?
62. Ir štai tądien Jis sušauks juos ir paklaus: "Kur Mano bendrininkai kuriuos jūs skelbėte esant?"
63. Tars tie, kuriems pasiteisino Žodis: "Viešpatie, tai - tie, kuriuos mes suvedžiojom! Mes suvedžiojome juos todėl, kad patys buvome paklydę. Kreipdamiesi {Tave mes atsiribojame nuo jų: jie mus garbino."
64. Bus jiems pasakyta: "Pašaukite savo bendrininkus!" Jie pašauks juos, tačiau anie neatsilieps, ir išvys jie bausmę. Jeigu tik jie būtų ėję tiesiu keliu!
65. Ir tądien šūktelės Jis jiems ir tars: "Ką jūs atsakėte pasiuntiniams?
66. Tądien visos žinios bus paslėptos nuo jų, ir jie net neims klausinėti viens kito.
67. O kas atgailavo ir patikėjo, ir kūrė gera, galbūt taps laimingas.
68. Viešpats tavo daro, ką įsigeidžia, ir pasirenka, bet jiems nėra pasirinkimo! Šlovė Allahui, ir aukščiau Jis už tuos, kuriuos priduria Jam kaipo bendrininkus.
69. Ir tavo Viešpats žino, ką slepia jų krūtinės ir ką jos atveria.
70. Jis - Allahas, nėr dievybės, išskyrus Jį! Jam šlovė ir pirmame gyvenime, ir Paskutiniame; Jam spręsti, ir pas Jį sugrįšite.
71. Sakyk: "Kaip jūs manote, jeigu Allahas užleis ant jūsų naktį iki Prikėlimo Dienos - koks dievas, išskyrus Allahą, galės atnešti jums šviesą? Nejaugi jūs negirdite? "
72. Sakyk: "Kaip jūs manote, jeigu Allahas padarys jums amžiną dieną iki Prikėlimo dienos - koks dievas, išskyrus Allahą, sugebės atnešti jums naktį, kad pailsėtumėte jos metu. Argi jūs nematote?
73. Iš Savo malonės Jis sukūrė jums naktį ir dieną, kad jūs ilsėtumėtės ir ieškotumėt Jo malonės, ir galbūt jūs būsite dėkingi!"
74. Tądien, kai pašauks Jis juos ir tars: "Kur Mano bendrininkai, kuriuos jūs skelbėte esant?"
75. Ir išrinksim Mes iš kiekvienos tautos liudytoją, ir tarsime: "Pateikite savo įrodymus!" Ir sužinos jie tada, kad tiesa priklauso Allahui, ir paliks juos tai, ką jie buvo išsigalvoję.
76. Karūnas buvo iš Mūsos (Mozės) tautos, bet juos engė. Ir Mes dovanojome jam tiek brangenybių, kad jų raktus vos pakėlė stipruolių minia. Štai tarė jam jo tauta: "Nedžiūgauk, Allahas nemėgsta džiūgaujančių!
77. Ir siek to, ką tau davė Allahas, Amžinojo Būsto, bet neužmiršk savo skirties šiame pasaulyje. Daryk gera, kaip tau suteikia Allahas gėrį, ir neplatink sugedimo žemėje. Iš tiesų Allahas nemyli sėjančių sugedimą!"
78. Jis tarė: "Tai, kas man dovanota, - viskas dėl mano žinių." Negi jis nežinojo, kad Allahas pražudė iki jo tas gentkartes, kurios buvo stipresnės už jį savo galia ir tuo, ką jos prikaupė. Ir nebus klausiami apie savo nuodėmes nusidėjėliai!
79. Ir pasirodė jis savo tautai su visais savo papuošalais. Tarė tie, kurie trokšta žemiškojo gyvenimo: "O, kad mums kliūtų tas pats, kas dovanota Karunufl. Iš tiesų jam skirta didelė dalia!"
80. Ir tarė tie, kuriems buvo duotos žinios: "Vargas jums! Allaho dovana yra geresnė tiems, kas patikėjo ir kūrė gėrį; tai lemta patirti tiktai kantriesiems."
81. Ir privertėm Mes žemę praryti jį ir jo namą. Ir neatsirado jam šalininkų, kurie apgintų jį nuo Allaho ir pats jis negalėjo savęs išgelbėt.
82. Ir rytojaus dieną, kurie troško jo vietos iš vakaro, kalbėjo: "Vargas! Allahas padidina dalią, kam nori iš Savųjų vergų, ir sumažina. Jeigu Allahas neskirtų mums malonės, tai lieptų žemei praryti mus! Vargas! Nebūna laimingi netikintieji!"
83. Tą paskutinįjį būstą Mes skirsime tiems, kurie netrokšta išsiaukštinti žemėje arba platinti nešlovę. O gera baigtis paruošta tik dievobaimingiesiems!
84. Kas atėjo su gėriu, tam - dar geriau; o kas atėjo su blogiu, tai tie, kurie daro blogį, jie gauna tik tai, ką patys darė.
85. Iš tiesų tas, kuris apreiškė tau Koraną ir padarė jo įsakymus privalomus, sugrąžins tave į galutinį sugrįžimą. Sakyk: "Viešpats mano geriau žino tuos, kas atėjo su aiškiu vadovavimu, ir tuos, kas aiškiai paklydęs!"
86. Nesitikėjai, kad tau bus dovanota Knyga, bet tai buvo malonė nuo tavo Viešpaties. Tad niekados nepalaikyk netikinčiųjų!
87. Te neatitraukia jie tavęs nuo Allaho apreiškimų po to, kai jie tau atsiųsti. Kviesk pasf savo Viešpatį ir nebūk daugiadievis!
88. Ir nesišauk šalia Allaho kito dievo. Nėr dievybės, išskyrus Jį! Bet kuris daiktas žūsta, išskyrus Jo Veidą. Jam priklauso sprendimas, ir pas Jį būsite sugrąžinti.