Vardan Allah, Gailestingojo, Maloningojo
1. Ja Sin (įvairūs komentatoriai yra daug rašę apie šių raidžių prasmę, bet niekas nepateikė įtikinamo paaiškinimo; tik Allah, tebūnie jis pašlovintas, žino jų prasmę).
2. Prisiekiu Išmintinguoju Koranu
3. Tu [Muhamedai] – [vienas] iš pasiuntinių
4. Tiesiame kelyje
5. Kurį apreiškė Galingiausiasis, Gailestingasis
6. Kad įspėtum tautą/žmones, kurių protėviai buvo įspėti, bet jie [tauta/žmonės] nenuovokūs
7. Išsipildė žodis apie daugelį iš jų, bet jie netiki
8. Juk Mes padarėme ant jų sprando pančius, jie siekia jiems ligi smakrų, ir jų galvos prilenktos [prie krūtinių]
9. Padarėme priešais juos užtvarą, ir užpakalyje jų užtvarą, ir uždengėme juos, ir jie nemato
10. Ir tas pats jiems, ar tu juos įspėjai, ar ne – jie netiki
11. Tu įspėji tuos, kurie seka Priminimu [Koranu] ir bijo Gailestingojo paslapčia/nors jo nemato; ir pranešk jiems gerą žinią apie atleidimą ir dosnų atlygį
12. Juk mes atgaiviname/prikeliame mirusiuosius, ir užrašome, ką jie padarė/kur žengė ir jų pėdsakus; ir visus dalykus išskaičiavome Aiškiajame Sąraše
13. Ir papasakok jiems prilyginimą apie miesto gyventojus, pas kuriuos atėjo pasiuntiniai {Kai kurie komentatoriai mano, kad šis miestas buvo Antiochija/Antakija, o pasiuntiniai – apaštalai, kuriuos pasiuntė Jėzus(as), galimas daiktas, kad tiedu pasiuntiniai buvo Paulius ir Barnabas. Panašus epizodas, kuriame šiedu apaštalai lankosi Pisidijos Antiochijoje(centrinėje Mažosios Azijos dalyje), yra aprašytas Naujojo Testamento Apaštalų darbuose(13:14-52). Ten minima, kad Paulius ir Barnabas tame mieste susidūrė su priešiškumu ir persekiojimais. Bet Allah, tebūnie jis pašlovintas, žino geriau}
14. Pasiuntėme du žmones, ir apšaukė juos melagiais, ir sustiprinome [tuos du] trečiuoju/pasiuntėme jiems į pagalbą trečiąjį; jie pasakė – mes esame pasiųsti pas jus
15. Jie atsakė: ”Jūs esate lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes, ir Maloningiausiasis (Allah) nesiunčia jokių apreiškimų, jūs nieko daugiau nedarote, kaip meluojate”.
16. [Pasiuntiniai] pasakė: Viešpats žino, kad mes pasiųsti pas jus
17. Mes neturime daryti nieko kito, tik [perduoti] aiškų pranešimą
18. [Miesto gyventojai] pasakė: mes išbūrėme apie jus [blogą ženklą] iš paukščių [skrydžio]; jei jūs nesiliausite, mes jūs užmėtysime akmenimis; ir jus ištiks mūsų skausminga bausmė
19. [Pasiuntiniai] pasakė: jūsų paukščiai pas jus pačius[t.y. jūsų pačių nuodėmės pranašauja jums nelaimę]; ar ne dėl to [jūs pykstate], kad buvote įspėti; bet jūs žmonės peržengiantys ribas.
20. Ir atbėgo iš tolimiausio miesto pakraščio žmogus, ir pasakė: o žmonės, sekite pasiuntiniais
21. Sekite tais, kurie neprašo iš jūsų atlyginimo ir kurie yra vedami teisingu keliu
22. Ir kodėl aš neturėčiau garbinti To, kuris su kūrė mane [ir jus] ir pas kurį jūs grįšite
23. Neturėkite šalia Jo kitų dievų; jei Gailestingasis nori man žalos, jų užtarimas nieko nepadės ir jie neišgelbės
24. Jei aš netikėčiau, būčiau akivaizdžiai paklydęs
25. Aš įtikėjau į jūsų Viešpatį ir klausykite manęs
26. [Po to kai jį užmušė,] buvo jam pasakyta; įženk į rojų; jis tarė: o, jei mano tauta žinotų
27. Kiek [daug] man atleido mano Viešpats ir kad Jis padarė mane [vienu] iš dosniai apdovanotųjų
28. Ir po to Mes nepasiuntėme ant jo tautos pulkų iš dangaus, ir mes nebuvome siuntėjai
29. Buvo tik vienintelis šauksmas, ir štai – jie sustingę[negyvi]
30. O vargas [Allah] vergams; jie priėmė su pašaipa tai, ką jiems atnešė pasiuntinys
31. Ar jie nematė, kiek mes prieš juos sunaikinome [žmonių] kartų; juk jie nebegrįš pas save
32. Mes juos visus surinksime pas Mus
33. [Allah] ženklas jiems – negyva žemė; atgaivinome ją ir išauginome iš jos [javų] grūdus, kuriais jie maitinasi
34. Ir užauginome joje palmių ir vynuogių sodus ir padarėme juose trykštančius šaltinius;
35. Kad valgytų jos vaisius, ir tą, ką padarė jų rankos; ar nesate dėkingi?
36. Pašlovintas ir išaukštintas tas, kuris sutvėrė visas poras: tas, kurias išaugina žemė, ir iš jų pačių [tai yra žmonių poras], ir tas, kurių jie nežino{kūrinijos poriškumas(zaudžiya) yra vienas iš svarbiausių metafizinių Islamo principų; jis pastebimas, ne tik žmonėse ir augaluose, bet ir visose gamtiniuose reiškiniuose, kokie jie bebūtų. Visur galima įžiūrėti aktyvaus vyriškojo prado(dhakariyya) ir pasyvaus moteriškojo prado (unthiyya) sąveiką; aukščiausiame metafiziniame lygmenyje vyriškąjį pradą atstovauja Qalam -Dieviškoji Plunksna, kuria Visagalis Allahas užrašo moteriškame prade – Būties Knygoje(Lauh al-Mahfuz – Saugomojoje Lentoje), visą kas įvyko nuo Pasaulio sutvėrimo iki Paskutinio teismo. Nesuklydau, sakydamas “įvyko”, nes Allaho požiūriu Paskutinis teismas – jau įvykęs įvykis, tik mums, žmonėms, jis dar yra ateityje. Būties knyga -moteriškasis pradas -į kurią byra metafiziniu rašalu rašomos dangiškosios raidės(ahruf), yra panaši į lauką, kuriame artojas beria sėklą, yra panaši taip pat į moteris, apie kurias Allahas, tebūnie jis išaukštintas, sako:” Jūsų žmonos yra dirva jums”. Kaip iš dirvos Allahas išaugina javą, kaip iš moters įsčių Allahas sutveria kūdikį, taip ir iš Būties Knygos(Lauh al-Mahfuz) pagal Allaho valią(irada) ir paliepimą(amr) gimsta Visata(ka’inat). Todėl tiek žmogus, apdirbantis žemę, tiek vyras, įeinantis pas savo žmoną, turėtų suvokti, kad jie ne kokį nors pasaulietinį darbą atlieka, bet dalyvauja Allaho sutvertoje metafizinėje gamtos misterijoje. Todėl nereikia stebėtis, kad viskas, net ir labiausiai profaniškai atrodantis dalykas Islame yra reguliuojamas šariato. Šariatas tai nėra kažin kokia formali teisės sistema, bei tai yra nuo amžių amžinųjų egzistuojančių metafizinių realybių(haqa’iq) išraiška. Kuo geriau žmogus vis tyresne širdimi vykdo šariato reikalavimus, tuo geriau jis gali suvokti jo giluminę prasmę. Viskas kas vyksta Visatoje, yra Allaho šlovinimas, todėl jokiame darbe negalima toleruoti teršiančių, nešvarių dalykų (haram), o visur reikia daryti Allaho leistus(halal) gerus darbus. Pagal tai, kaip mes dalyvaujame visuotinėje Allaho šlovinimo misterijoje, mums bus duotas atlygis Paskutiniojo Teismo dieną.}
37. Ir ženklas jiem – naktis; nuvelkame nuo jos dieną, ir štai jie tamsoje
38. Ir saulė, kuri juda į nustatytą vietą/į pastovią būstinę; taip nulėmė Galingasis, Išmintingasis
39. Ir mėnulis; jam nustatėme sustojimus [būsenas, fazes], iki kol jis vėl tampa kaip senas [sudžiūvęs] palmės stiebas
40. Saulei nepritinka, kad ją pavytų mėnulis, ir naktis nepralenkia dienos; visi jie plaukia dangaus skliautu
41. Ir ženklas jiems tai, kad mes gabenome jų ainiją/palikuonis pakrautame laive (turimas galvoje Nojaus(as) laivas, kuris gabeno Nojų ir jo šeimą – Adomo(as) palikuonis)
42. Ir sukūrėme jiems panašių [laivų], kuriais jie plaukia/keliauja
43. Jei norėtume. paskandintume juos, ir nebūtų jiems pagalbininko, ir jie nebūtų išgelbėti
44. [Jie išgelbstimi] tik dėl Mūsų gailesčio ir [Mes leidžiame] jiems pasinaudoti [šio gyvenimo gėrybėmis] iki tam tikro laiko
45. Ir kai buvo pasakyta jiems – bijokite to, kas yra priekyje jūsų ir to, kas užpakalyje jūsų, galbūt jūsų bus pasigailėta
46. kiek [kartų] jiems beatėjo ženklų iš jų Viešpaties, [tiek kartų] jie tik nusigręžė nuo jų [ženklų]
47. Jeigu jiems sakoma – aukokite iš to, ką jums suteikė Allah, tie, kurie netiki, sako tikintiesiems: ar tai mes turime maitinti tuos, kuriuos Allah galėtų pamaitinti, jeigu panorėtų; juk jūs akivaizdžiai klystate
48. Ir tarė [netikintieji]: kada [išsipildys] tas pažadas, jeigu esate teisūs?
49. Jie [netikintieji] teišgirs tik vienintelį šauksmą, kuris pastvers juos, ir štai – jie priešai vieni kitiems [priekaištauja vienas kitam po prisikėlimo paskutinio teismo dieną]
50. Jie negalės niekam palikti [savo turtų] ir nebegrįš jie pas savo artimuosius
51. Papūtė į trimitą [angelas Israfilas], ir štai jie kyla iš savo kapų ir skuba pas Viešpatį
52. Ir sako: o varge, kas prikėlė mus iš mūsų guolių, juk tai tas pats, ką mums pažadėjo Gailestingasis, ir teisūs buvo pasiuntiniai
53. Juk buvo tik vienas šauksmas ir štai – jie visi pas Mus surinkti
54. Tą dieną nebus nuskriausta nei viena siela [žmogus], ir jai bus atlyginta už tai, ką ji padarė
55. Tą dieną rojaus gyventojai bus džiaugsmingi dėl savo darbo [tai ką jie daro rojuje ar tai ką jie nuveikė žemėje]
56. Jie ir jų žmonos tą dieną pavėsyje atsirėmę ant gultų
57. Jiems ten [bus] vaisių ir [viso to], ką paprašo
58. Ir jie [bus] pasveikinami Gailestingojo Viešpaties žodžiu
59. Ir būsite atskirti tą dieną, nusikaltėliai
60. Ar nesudariau su jumis sutarties, o Adomo sūnūs, kad negarbintumėte Šėtono, nes jis jums aiškus priešas?
61. Garbinkite Mane, tai tiesus kelias
62. Juk jis [Šėtonas] suklaidino daugybę giminių iš jūsų [tarpo], ar jūs to nesuvokiate?
63. Tai pragaras, kuris jums buvo pažadėtas
64. Šiandien jus degina ugnyje, už tai, kuo jūs netikėjote
65. Tą dieną užantspauduosime jų lūpas, ir kalbės jų rankos ir liudys jų kojos tai, ką jie įsigijo [gerus darbus ar nuodėmes]
66. Ir jei norėtume, apakintume jų akis, ir jie skubėtų [ieškodami] kelio, ir kaip jie galėtų matyti?
67. Jei norėtume, tai permainytume juos [ į tokius daiktus, kurie negali judėti], ir jie nepajudėtų nei į priekį, nei atgal
68. Tuos, kuriems suteikiame ilgą gyvenimą, grąžiname į pirminį sutvėrimą [tai yra, senas, nukaršęs žmogus tampa bejėgis kaip kūdikis], ar jūs nesuvokiate?
69. Ir mes nemokėme jo [Muhamedo] poezijos ir ji jam nepritinka; tai tik Priminimas ir aiškus Koranas
70. Tam, kad įspėtų tą, kas yra gyvas, ir kad išsipildytų žodis apie netikinčiuosius
71. Ar jie nemato, kad Mes jiems sutvėrėme iš to, ką padarė Mūsų rankos, gyvulius, ir jie yra jų [t.y.gyvulių] savininkai? {Allaho rankos: teologų nuomone, Allahas turi dvi rankas, ir abi jos yra dešiniosios; Allaho rankų negalima suvokti vien tik kaip metaforų ar alegorijų; šios rankos yra realios tačiau, mes negalime jų įsivaizduoti nes Allahas yra nepanašus į nieką iš kūrinijos}
72. Juos [t.y. gyvulius] pajungėme jiems, jie yra jiems jojimo priemonės, ir jais jie maitinasi {arabai jojo daugiausiai ant kupranugarių}
73. Iš jų jiems daug naudos, ir gėrimas [kupranugarių, avių ir kt. pienas]; ar jūs nesate dėkingi?
74. Ir ėmė jie [garbinti] be Allaho kitus dievus, galbūt jie jiems suteiks pagalbą.
75. Nesugeba jiems padėti, nors jie [netikri dievai] ir yra [gausūs, kaip] suburti pulkai
76. Tegul tavęs neliūdina jų žodžiai, nes Mes žinome ką jie [netikintieji] nuslepia ir ką atskleidžia viešai
77. Ar nežino žmogus, kad Mes jį sutvėrėme iš [vyriškos] sėklos, ir štai – jis akivaizdus priešas [prieš Allah]
78. Ir papasakojo [netikintis žmogus] mums prilyginimą ir užmiršo sutvėrimą; tarė: kas prikels mūsų kaulus, kai jie sutrūnys?
79. Sakyk: prikels juos Tas, kuris sutvėrė pirmąjį kartą; ir Jis žino visą sutvėrimą
80. Tas, kuris padarė jums iš žalio medžio ugnį, ir jūs juo [t..y. medžiu] uždegate
81. Ar Tas, kuris sutvėrė dangų ir žemę, negali sukurti panašius į juos; juk Jis – Išmintingasis Kūrėjas
82. Tai Jo įsakymas, ir jei jis nori kokio nors daikto, tai sako – būk! ir jis būva/atsiranda
83. Pašlovintas ir išaukštintas Tas, kurio rankoje visų dalykų viešpatystė, ir pas Jį jūs sugrįžtate.