Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
1. Prisiekiu stovinčiais eilėje,
2. vejančiais be atvangos,
3. skaitančiais priminimą, -
4. išties, Viešpats jūsų - Vienintelis,
5. Valdovas dangaus ir žemės, ir to, kas tarp jų, ir visų rytų Viešpats!
6. Juk Mes išpuošėme artimiausią dangų žvaigždžių gražumu,
7. kad apsaugotume jį nuo bet kurio maištingo šėtono.
8. Jie negali įsiklausyti į aukščiausiąjį susirinkimą, ir užmėtomi jie iš visų pusių,
9. Kad išvytų juos iš ten. Ir jų laukia amžinos kančios.
10. Bet jeigu kuris nors iš jų (šėtonų) pagriebs nors žodį, tai paskui jį paseks perveriantis žaižaruojantis šviesulys.
11. Tad paklausk jų (žmonių): ar jie tvirčiau sukurti, ar tie, kuriuos Mes sukūrėm? Mes juk sukūrėme juos iš limpančio molio.
12. Tu nustebęs, o jie tyčiojasi
13. ir, kai jiems primena, jie nenori atsimint.
14. O kai jie mato ženklą, tai šaiposi iš jo.
15. Ir tarė jie: „Tai tik aiškus burtas!“
16. „Negi, kai mes numirsim ir tapsime pelenais ir kaulais, negi būsime prikelti?
17. Arba mūsų tėvai?“
18. Sakyk: „Taip, ir jūs būsite pažemintieji!“
19. Užteks vieno šūksnio, ir visi jie žiūrės.
20. Jie sakys: „Vargas mums! Tai - Teismo diena.“
21. Tai - atskyrimo Diena, kurią jūs laikėte melu!
22. Surinkite tuos, kurie buvo neteisingi, ir į juos panašius, ir tuos, kuriuos jie garbino
23. vietoj Allaho, ir nurodykite jiems kelią į Pragarą.
24. Sustabdykite juos, ir jie bus paklausti:
25. Kas jums, kodėl jūs nepadedate vienas kitam? “
26. Taip, šiandien jie nuolankūs.
27. Ir kreipiasi jie vienas į kitą, teiraudamies.
28. Sako jie: „Juk jūs atėjote pas mus iš dešinės (su valdžia ir autoritetu)? “
29. Tars tie: „Ne, jūs patys nebuvote tikintieji,
30. ir neturėjome jums valdžios - jūs patys buvot tauta, peržengianti ribas.
31. Ir išsipildė mums mūsų Viešpaties Žodis - būtinai paragausim (bausmės)!
32. Ir mes paklaidinome jus, ir patys mes buvom pasiklydę.“
33. Ir tądien jie bus bausmės bendrininkai.
34. Iš tiesų taip Mes elgiamės su nusidėjėliais!
35. Juk jie, kai jiems buvo sakoma: „Nėr dievybės, išskyrus Allahą!“ - aukštinosi
36. ir sakė: „Nejaugi mes iš tikrųjų apleisime savo dievus vardan apsėsto poeto? “
37. Ne, jis atėjo su tiesa ir patvirtino pasiuntinių teisingumą.
38. Jūs būtinai paragausite kankinančios bausmės!
39. Ir bus jums atlyginta tik už tai, ką jūs padarėte.
40. Išskyrus išrinktuosius (atsidavusius) Allaho vergus.
41. Tiems - žinoma dalis -
42. vaisiai, ir jie bus pagerbti
43. gėrybių Soduos,
44. lovose vienas priešais kitą.
45. Jie bus nuolatos apeinami su taure iš šaltinio
46. baltai skaidraus, skanaus geriantiesiems.
47. Jis neatima proto ir nuo jo neapkvaištama.
48. Ten yra kukliai žvelgiančios, didžiaakės,
49. tarsi akylai saugomi kiaušiniai.
50. Ir prisiartindami jie vieni prie kitų teiraujasi.
51. Kažkuris iš jų tarė: „Turėjau aš draugą.
52. Jis sakydavo: „Nejaugi tu iš tų, kurie tai laiko tiesa?
53. Nejaugi, kai mes numirsim ir tapsim dulkėm ir kaulais, nejau būsime teisiami?“
54. Sako jis: „Negi jūs nepažvelgsite?“
55. Ir pažvelgė jis, ir pamatė jį Pragaro vidury.
56. Tarė jis: „Prisiekiu Allahu! Tu vos manęs nepražudei.
57. Ir jeigu ne mano Viešpaties malonė, būčiau tarp įmestų (į Pragarą).
58. Negi mes jau nemirsim,
59. išskyrus pirmąją mirtį, ir nebūsime nubausti? “
60. Iš tikrųjų tai ir yra didysis laimėjimas!
61. Dėl panašių dalykų tegul triūsia triūsiantieji.
62. Šios vaišės geriau ar medis Zakkūrrii
63. Mes juk padarėme jį skriaudikams gundyti.
64. Tai juk yra medis, kuris išauga iš Pragaro pagrindo.
65. Jo vaisiai tarsi šėtonų galvos.
66. Ir jie-valgo jį, ir prisikiša jo pilvus.
67. O paskui yra jiems vanduo, karštas verdantis vanduo.
68. Paskui juos sugrąžins į Pragarą.
69. Jie juk rado savo tėvus paklydusius
70. ir patys jie jų pėdomis nuskubėjo.
71. Ir iki jų pasiklydo dauguma pirmųjų (kartų).
72. O juk siųsdavome Mes pas juos perspėjančius patarėjus.
73. Ir žiūrėk, koksai buvo galas tų, kurie buvo perspėjami,
74. išskyrus atsidavusius Allaho vergus!
75. Ir štai šaukėsi Mūsų Nuhas (Nojus), ir Mes šauniai atsakome maldas!
76. Ir išgelbėjome jį ir jo giminę nuo didelės bėdos.
77. Ir išsaugojome, ir palikome tik jo palikuonis.
78. Ir palikome jam sveikinimą (gerą paminėjimą) kitose kartose:
79. „Taika Nuhui (Nojui) pasauliuos!“
80. Juk Mes taip atlyginame geradariams!
81. Juk... iš tiesų... jis - iš Mūsų tikinčių vergų!
82. Paskui Mes nuskandinome kitus.
83. Ibrahimas (Abraomas) buvo vienas iš jo šalininkų.
84. Štai atėjo jis pas Viešpatį tyra širdimi.
85. Tarė jis savo tėvui ir tautai: „Ką jūs garbinate?
86. Nejaugi jūs geidaujate kitų dievų greta Allaho, išsigalvodami melą?
87. Ką gi jūs galvojate apie pasaulių Viešpatį? “
88. Ir pakėlė akis į žvaigždes
89. ir tarė: „Aš sergu!“
90. Ir jie nusigręžė nuo jo, atsitraukė.
91. Ir prasiskverbė jis pas jų dievus, ir paklausė: „Kodėl jums nepavalgius?
92. Kas jums yra, jūs nekalbat? “
93. Ir prisiartino prie jų, ir pradėjo daužyti dešine ranka.
94. Ir apsisuko jie (stabmeldžiai), bėgdami atgal miniomis.
95. Tarė jis: „Negi jūs meldžiatės tam, kurį ištašėte?
96. O Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote.“
97. Tarė jie: „Kraukite laužą ir meskite jį į ugnį!“
98. Ir sugalvojo jie klastą prieš jį, o Mes padarėme taip, kad jie būtų labiausiai pažeminti.
99. Ir tarė jis: „Aš einu pas savo Viešpatį, Jis išves mane į tiesų kelią.
100. Viešpatie! Apdovanok mane (palikuonimis) iš teisingųjų!“
101. Ir Mes pradžiuginome jį švelniu jaunikaičiu.
102. O kai jis pasiekė (amžių), kai jau galėjo (rimtai dirbti) su juo, jis tarė: „Sūnau mano, aš matau sapne, kad skerdžių tave paaukoti, ir žiūrėk, ką apie tai galvoji?“ Jis tarė: „Tėve mano, daryk, kas tau įsakyta; Jeigu Allahas panorės, tai pamatysi mane iš kantriųjų.“
103. Ir kai jiedu atsidavė Allahui, ir kai tas paguldė jį ant šono,
104. ir sušukome Mes jam: „O Ibrahimai (Abraomai)!
105. Tu pateisinai regėjimą.“ Taip Mes apdovanojame geradarius!
106. Iš tikrųjų tai ir yra aiškus išbandymas.
107. Ir išpirkome Mes jį didele auka.
108. Ir palikome jam sveikinimą (gerą paminėjimą) kitų kartų:
109. „Taika Ibrahimui (Abraomui)!“
110. Taip apdovanojame gera darančiuosius!
111. Juk jis buvo iš vergų Mūsų tikinčių.
112. Ir pradžiuginome Mes jį Ishaku (Izaoku), pranašu iš teising i
113. ir palaiminome ir jį, ir Ishaką (Izaoką); o tarp jų palikuonių ir geradarys, ir neteisingai besielgiantis savo paties nelaimei.
114. Ir parodėm malonę Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aaronui).
115. Ir išgelbėjom juos abu ir jų tautą iš didelės nelaimės.
116. Ir padėjome jiems, ir buvo jie nugalėtojai.
117. Ir padovanojome jiems aiškią Knygą.
118. Ir išvedėm juos į tiesų kelią.
119. Ir palikome jam sveikinimą (gerą paminėjimą) kitų kartų:
120. „Taika Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aaronui)!“
121. Taip Mes apdovanojame geradarius!
122. Juk jie abu buvo iš Mūsų ištikimųjų.
123. Ir iš tikrųjų Iljas (Elijas) buvo vienas iš pasiuntinių.
124. Štai tarė jis savo tautai: „Negi jūs nepabijosite Allaho?
125. Nejaugi šaukiatės Baalo ir apleidžiate Geriausiąjį iš kūrėjų,
126. Allahą, jūsų Viešpatį ir jūsų pirmtėvių Viešpatį? “
127. Ir apšaukė jie jį melagiu. Ir iš tiesų jie visi bus surinkti (Pragare),
128. išskyrus atsidavusius Allaho vergus!
129. Ir palikome jam sveikinimą (gerą paminėjimą) kitų kartų:
130. „Taika Iljasui (Elijui)! (arba Jasyn giminei)“
131. Taip apdovanojame geradarius!
132. Juk jis buvo iš Mūsų tikinčių vergų.
133. Juk ir Lutas (Lotas) buvo vienas iš pasiuntinių.
134. Štai Mes išgelbėjom jį ir visą jo giminę,
135. išskyrus senę su pasilikusiais.
136. Paskui sunaikinome visus likusius.
137. Ir juk jūs einate pro juos rytą
138. ir naktį: negi neateisit į protą?
139. Juk ir Jūrius (Joną) buvo vienas iš pasiuntinių.
140. Jis pabėgo į pakrautą laivą.
141. Ir metė strėles (traukė burtus) sykiu su kitais ir buvo tas, kuris pralaimėjo.
142. Ir prarijo jį banginis, kai jis buvo vertas pasmerkimo.
143. Ir jeigu jis nebūtų iš tų, kurie šlovino Allahą,
144. tai būtų likęs jo pilve iki tos dienos, kai jie bus prikelti.
145. Ir Mes išmetėm jį į tuščią krantą, ir buvo jis ligotas.
146. Ir išauginome Mes ties juo moliūgą.
147. Ir pasiuntėme Mes jį pas šimtą tūkstančių ar dar daugiau.
148. Ir patikėjo jie, ir leidome Mes naudotis gėrybėmis ligi tam tikro laiko.
149. Tad paklausk jų: „Negi tavo Viešpats turi dukterų, o pas juos sūnūs? “
150. Negi Mes sukūrėme angelus moterimis, o jie tai matė?
151. O! Jie juk per savo melagystę kalba:
152. „Allahas pagimdė!“ - ir jie meluoja.
153. Negi Jis labiau vertino dukras negu sūnus?
154. Kas jums yra, iš ko sprendžiate?
155. Ar nepriminus jums Priminimo?
156. O gal turite aiškų įrodymą?
157. Atneškite savo Knygą, jeigu sakote tiesą!
158. Ir nustatė jie giminystę tarp Jo ir džinų, o džinai žino, kad jie bus surinkti.
159. Šlovė Allahui, aukščiau Jis viso to, ką jam prikiša.
160. Nedaro to tik atsidavusieji Allaho vergai!
161. „Juk jūs (daugiadieviai) ir tai, ką garbinate, -
162. Nesugebėsite nieko atstumti nuo Jo,
163. nebent tuos, kuriems (lemta degti) Pragare.
164. (Angelai pasakė): „Kiekvienam iš mūsų yra paskirta vieta.
165. Ir iš tikrųjų mes stovime eilėmis,
166. ir mes juk šloviname Allahą.“
167. O juk jie {Mekkos stabmeldžiai) sakydavo:
168. „Jeigu mes būtume turėję priminimą iš pirmųjų kartų,
169. tai būtume išrinktieji Allaho vergai.“
170. Bet nepatikėjo jie juo, o paskui sužinos.
171. O Mūsų žodis jau aplenkė Mūsų siųstuosius vergus.
172. Juk iš tiesų jiems bus suteikta pagalba.
173. Išties Mūsų kariuomenė, ji juk pergalingoji.
174. Nusisuk nuo jų kuriam laikui
175. ir pažvelk į juos, ir jie įsitikins!
176. Negi Mūsų bausmę jie spartina?
177. O kai ji nužengs į jų aikštę, tai blogas išauš rytas šitiems perspėtiesiems!
178. Ir nusigręžk nuo jų kuriam laikui.
179. Pažvelk, ir jie įsitikins!
180. Tad šlovė tavo Viešpačiui, Galybės Viešpačiui, Jis yra aukščiau to, ką jie Jam priskiria!
181. Ir taika pasiuntiniams!
182. Ir šlovė AJlahui, pasaulių Viešpačiui!