Vardan Allaho, Gailestingojo, Maloningojo.
1. Cha, mym.
2. Prisiekiu aiškia Knyga!
3. Mes pasiuntėme jį palaimintąją naktį; iš tikrųjų, Mes perspėjame!
4. Joje sprendžiami visi išmintingi įsakymai
5. Mūsų leidimu; iš tikrųjų, Mes siunčiame
6. iš tavo Viešpaties malonės, - juk Jis - Girdintis, Žinantis! -
7. Šeimininko dangaus ir žemės, ir to, kas tarp jų, jeigu jūs esate įsitikinę.
8. Nėr dievybės, išskyrus Jį; Jis suteikia gyvenimą ir numarina. Viešpats jūsų ir Viešpats jūsų pirmtėvių.
9. Bet jie užsižaidę abejonėse!
10. Tad palauk dienos, kai dangus paskleis tikrus dūmus,
11. kurie apgobs žmones; tai bus skausmingos kančios!
12. (Jie sakys:) „Viešpatie mūsų! Atitolink nuo mūsų bausmę, mes tikime!“
13. Kurgi jiems skirtas pamokymas, jeigu buvo pas juos atėjęs aiškinantis pasiuntinys?
14. Po to jie nusigręžė nuo jo ir tarė: „Primokytas kitų, apsėstasis!“
15. Mes trumpam nutrauksime kančias, bet juk jūs vėl sugrįšite (į netikėjimą).
16. Tądien, kai Mes pagriebsime jus didžiuoju Grybšniu: juk Mes keršijami
17. Mes jau išmėginome iki jų Faraono tautą, ir pas juos atėjo taurus pasiuntinys.
18. (Jis sakė:) „Grąžinkite man Dievo tarnus, aš esu jums patikimas pasiuntinys.
19. Ir nesididžiuokite prieš Allahą: aš juk ateinu pas jus su aiškiu įrodymu.
20. Ir aš prašiau prieglobsčio ir pagalbos mano Viešpaties ir jūsų Viešpaties, kad jūs manęs neužmuštumėte akmenimis.
21. O jeigu jūs netikite manimi, tai palikite mane.“
22. Ir šaukėsi jis savo Viešpaties: „Šitie - nuodėminga tauta!“
23. „Tad išeik su Mano vergais naktį, nes jie jus vysis.
24. Ir palik jūrą ramybėje (perskirtą): jų kariuomenė bus paskandinta.“
25. Kiek jie paliko sodų ir šaltinių,
26. ir pasėlių, ir vietų garbingų,
27. ir palaimos, kurioje skendėjo!
28. Štai taip! Mes leidome tai paveldėti kitai tautai.
29. Ir neapsiverkė dėl jų dangus nei žemė, ir nebuvo jiems jokio atidėjimo!
30. Ir Mes išgelbėjome įsmilo Izraelio) sūnus nuo žeminančios bausmės -
31. nuo Faraono. Juk jis buvo aukščiausias tarp peržengusių ribas.
32. Ir Mes juos išrinkome prieš kitas tautas žinodami.
33. Ir Mes pateikėme jiems ženklus, kurie buvo aiškus išmėginimas.
34. Išties, jie būtinai sakys:
35. „Mums tik ši, pirmoji, mūsų mirtis, ir mes nebūsime prikelti!
36. Tad atveskite mūsų tėvus, jeigu sakote tiesą.“
37. Ar jie geresni, ar Tubbo tauta ir tie, kurie buvo anksčiau jų? Mes juos pražudėme, juk jie buvo nusidėjėliai.
38. Ir Mes nekūrėme dangaus ir žemės, ir to, kas tarp judviejų, žaisdami.
39. Mes juos (padanges ir žemę) sukūrėme tik kaip tiesą, bet daugelis jų nežino.
40. Iš tiesų atskyrimo Diena - jiems visiems terminas.
41. Toji diena, kai draugas neišvaduos draugo nuo nieko ir nebus jiems pagalbos,
42. išskyrus tuos, kurių pasigailės Allahas: juk Jis - Galingas, Gailestingas!
43. Juk Zakkum medis
44. nusidėjėlio maistas.
45. Kaip lydytas varis, - verda jis skrandžiuose,
46. burbuliuoja kaip verdantis vanduo.
47. „Čiupkite jį ir tempkite į Pragaro vidurį,
48. paskui pilkite jam ant galvos bausdami verdančiu vandeniu.
49. Ragauk, juk tu - galingas, kilnus!
50. Štai tai, kuo jūs abejojote.“
51. Iš tiesų dievobaimingieji - patikimoj vietoj,
52. Rojaus soduose ir tarp šaltinių,
53. rengiasi jie atlasu ir brokatu ir sėdės jie vienas priešais kitą.
54. Taip! Ir sujungėme Mes juos su juodbruvom didžiaakėm.
55. Prašys jie ten įvairiausių vaisių, saugūs.
56. Neragaus jie ten mirties, išskyrus pirmąją mirtį, apsaugojo Jis juos nuo Pragaro kančių,
57. per malonę iš tavojo Viešpaties. Tai - didžiulis laimėjimas!
58. Mes juk palengvinome jį (Koraną) tau tavo kalba, kad jie galėtų prisiminti perspėjimą.
59. Tad palauk, ir jie laukia.